Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-07-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-539-961/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-07-21
Bylos Nr.
II-539-961/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01572-2021-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Ilona Mateikienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. J.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-539-961/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01572-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. liepos 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. gegužės 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-12636-2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2021 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-12636-2021 A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį, už tai, kad jis 2021 m. vasario 17 d. 21.12 val. Vilniaus miesto savivaldybės Vakariniame aplinkkelyje vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 20 punkto reikalavimus. Už šį nusižengimą jam paskirta administracinė nuobauda – 65 eurų dydžio bauda (b. l. 8).

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. J. pateikė skundą, kuriame nurodė, jog 2021 m. vasario 17 d. apie 20 - 21 val. važiuodamas Vilniaus miesto Vakariniu aplinkkeliu automobiliu Land Rover Range Rover Sport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl galimai viršyto greičio buvo sustabdytas policijos pareigūnų ekipažo. Prie automobilio priėjęs (duomenys neskelbtini) vyriausiasis patrulis A. M. informavo, jog važiuodamas viršijo leistiną greitį, ir pareikalavo pateikti automobilio registracijos liudijimą bei vairuotojo pažymėjimą. Paprašius patikslinti automobilio sustabdymo priežastį policijos pareigūnas nurodė, jog pareiškėjas viršijo leistiną važiavimo greitį. Pasitikslinęs, kada pareiškėjas yra paskutinį kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, policijos pareigūnas paaiškino, jog eina į tarnybinį automobilį patikrinti automobilyje esančios transporto priemonių greitį fiksuojančios įrangos duomenų, uždraudė išlipti iš automobilio be šviesą atspindinčio elemento ir pareikalavo laukti automobilyje, ką pareiškėjas ir darė. Kadangi tuo metu lauke oro temperatūra buvo gerokai žemiau nulio ir staigiai krito, o laukiant policijos pareigūno automobilio salonas ėmė vėsti, norėdamas pasišildyti įjungė automobilio variklį ir laukdamas grįžtančio policijos pareigūno mobiliojo ryšio telefonu skaitė informaciją internete. Su dokumentais grįžęs policijos pareigūnas, pamatęs, kad jis naudojasi mobiliojo ryšio telefonu, pareiškė, kad pareiškėjas pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus naudojasi mobiliojo ryšio telefonu, kuomet automobilio variklis įjungtas, ir jam bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas už naudojimąsi mobiliojo ryšio telefonu vairuojant automobilį. Pareiškėjo manymu, jis buvo sustabdytas tikintis gauti neteisėtą atlygį už leistino transporto priemonės greičio viršijimą, nors jo įsitikinimu pareigūnai net neturėjo techninių priemonių užfiksuoti tokį pažeidimą, o iš pareiškėjo elgesio supratęs, kad tokio atlygio negaus, siekdamas pateisinti savo neteisėtą elgesį ėmėsi ieškoti preteksto patraukti jį administracinėn atsakomybėn dėl bet kokio administracinio nusižengimo. Tokį pareigūnų elgesį vertina kaip akivaizdžiai neteisėtą, sunkiai suvokiamą ir provokuojantį. Nagrinėjant jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo bylą ir priimant skundžiamą nutarimą buvo nesprendžiami iš esmės pareiškėjo prašymai surinkti ir pateikti jam susipažinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui būtinus įrodymus, panaikinti administracinį nurodymą bei administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašo teismo įvertinti, kad jis neginčija fakto, jog automobilyje su įjungtu varikliu naudojosi išmaniuoju įrenginiu. Tačiau prieš surašydamas protokolą policijos pareigūnas neatsižvelgė į tai, kad automobilį jis pats buvo sustabdęs ir iš pareiškėjo paėmęs asmens ir automobilio registracijos dokumentus, automobilis stovėjo šalikelėje su įjungtu avariniu šviesos signalu, o iš karto už jo stovėjo policijos tarnybinis automobilis su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais, avariniu šviesos signalu bei stovėjimo žibintais; policijos pareigūnas buvo davęs privalomą vykdyti nurodymą nejudėti automobiliu ir laukti automobilio salone tol, kol policijos pareigūnas grąžins paimtus dokumentus; automobilio sustabdymo metu oro temperatūra buvo neigiama ir sparčiai krito. Tuo metu, kai automobilio variklis veikė vieninteliu tikslu – šildyti saloną, automobilis de facto nedalydavo eisme, apie jo stovėjimu šalikelėje galimai keliamą pavojų kitiems eismo dalyviams signalizavo policijos tarnybiniame automobilyje įjungti mėlynos ir raudonos šviesos švyturėliai, o ir jis pats asmeniškai dėl pareigūno duoto privalomo nurodymo negalėjo atlikti jokių automobilio valdymo (vairavimo) veiksmų, kurių pasėkoje automobilis pajudėtų iš vietos. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, požymių. Pareiškėjo nuomone, policijos pareigūnas suprato, jog protokolą rašo vien formaliai taikydamas Kelių eismo taisyklių 20 punktą bei ANK 417 straipsnio 3 dalį, ir toks jo tyčinis elgesys akivaizdžiai yra neteisėtas, sukelsiantis nepatogumų bei finansinių praradimų. Protokolas buvo surašytas neteisėtai, pažeidžiant ANK 591 straipsnio 1 punktą. Atitinkamai neteisėtai ir nepagrįstai surašyto protokolo pagrindu priimtas nutarimas taip pat laikytinas nepagrįstu bei neteisėtu, o pareiškėjo atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena nutrauktina. Taip pat atkreipia teismo dėmesį, kad skundžiamas nutarimas tinkamai nemotyvuotas, jame nepateiktas surinktų duomenų vertinimas. Toks nutarimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu, pažeidžiančiu ANK 618 straipsnio 2 dalį, o jį priėmusio policijos pareigūno elgesys pripažintinas pažeidžiančiu ANK 617 straipsnio 1 dalį. Remdamasis išdėstytu, prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir pareiškėjo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (b. l. 2).

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą prašo palikti galioti priimtą nutarimą ir A. J. skundo netenkinti. Nurodo, kad į A. J. keliamus klausimus rašte Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui buvo atsakyta Vilniaus apskrities VPK Imuniteto valdybos atsakymu. Be to A. J. keliami klausimai minėtame rašte (sustabdymo priežastis, galimai pinigų reikalavimas, bendravimas ir t.t.) niekuo nesusiję su administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimu. Administracinio nusižengimo byla nagrinėjama suformuoto kaltinimo ribose. Pažeidimo esmėje nurodyta, kad A. J. naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis rankų pagalba, to jis neneigė nei savo paaiškinime, nei atvykęs į bylos nagrinėjimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. J. skundą palaikė. Papildomai nurodė, kad nesupranta, ką blogo padarė nagrinėjamoje situacijoje. Kelių eismo taisyklių 20 punkte numatytas draudimas yra suprantamas, kai taikomas vairuotojui, esančiam kelyje, kad jis neblaškytų savo dėmesio, reikalingo vairavimui. Tačiau koks dėmesys galėjo būti blaškomas situacijoje, kai jam buvo liepta stovėti ir nepasišalinti iš automobilio. Vertinant minėtą situaciją turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijais. Pareigūnas aklai perskaitė ir pritaikė teisės normą, nevertindamas, ar vairuotojo elgesys iš tiesų turi neigiamų pasekmių ir gali būti traktuojamas kaip nusižengimas.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, nuotoliniu būdu (per Zoom platformą) neprisijungė, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atstovo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla tam, kas nesilaikė draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. KET 20 punkte taip pat įtvirtintas draudimas motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas, bei pabrėžiama, jog transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.

Šioje byloje surinktų duomenų pakanka neginčijamai nustatyti, kad laukdamas, kol jį sustabdę policijos pareigūnai grąžins paimtus dokumentus, kelkraštyje stovinčiame automobilyje su įjungtu varikliu, pareiškėjas rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, naršydamas ja internete. Šių administraciniame kaltinime nurodytų aplinkybių neginčija pats pareiškėjas. Jos užfiksuotos pareigūnų Body kamerų vaizdo įraše, iš kurio matyti, jog policijos pareigūnui pareiškus priekaištus, kad sustabdyto automobilio vairuotojas naudojasi telefonu, kol transporto priemonės variklis įjungtas, šis atsako, kad jis stovi priverstinai sustabdytas pačių policijos pareigūnų, jam salone šalta, todėl jis šildosi ir skaito telefone žinias, pavojaus tuo niekam nekelia. Teismo nagrinėjamoje byloje iš esmės aktualu tik tai, ar tokie pareiškėjo veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, t. y. jo veiksmų teisinio įvertinimo klausimas.

ANK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad padaryta veika, kad ji būtų laikoma administraciniu nusižengimu, turi ne tik formaliai atitikti <...> administracinio nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinio nusižengimo pavojingumas skiriasi nuo nusikalstamos veikos pavojingumo ir negali būti su juo tapatinamas. Nusikalstama veika paprastai pasižymi didesniu nei administracinis nusižengimas pavojingumo laipsniu ir pobūdžiu ir tai yra vienas iš pagrindinių kriterijų atskiriant šiuos skirtingus teisės pažeidimus. Tačiau tai nereiškia, kad administraciniam nusižengimui neturi būti būdingas atitinkamas pavojingumo laipsnis ir pobūdis. Tiek administracinės atsakomybės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai asmens elgesys, tik formaliai atitinkantis administracinio nusižengimo požymį, nesant jo pavojingumui, vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas. Sprendžiant, ar asmens veika yra pasiekusi administraciniam nusižengimui būdingą pavojingumą, atsižvelgiama į tokios veikos objektyviuosius (jos mastą, pobūdį, padarinius, grėsmę saugomiems teisiniams gėriams ir pan.), subjektyviuosius (kaltės laipsnį, tyčios kryptingumą, veikos motyvus, tikslus, asmens socialinę brandą ir pan.) požymius. Šiuo atveju gali būti vertinama ir pati situacija, kuriai esant buvo padaryta veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-26-895/2019).

A. J. paaiškinimais nustatyta, ir Institucija atsiliepime neginčija, kad telefonas buvo naudojamas jo vairuojamai transporto priemonei iš esmės nedalyvaujant eisme. Tuo momentu pareigūnų sustabdyta transporto priemonė Land Rover Range Rover Sport, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su įjungtu avariniu signalu stovėjo šalikelėje. Už jos stovėjo pareigūnų tarnybinis automobilis su įjungtais švyturėliais, tad abi transporto priemonės buvo puikiai matomos ir apvažiuojamos kitų eismo dalyvių, ir situacijų, kuomet stovinčio automobilio vairuotojui būtų tekę skubiai reaguoti ir atlikti automobilio valdymo veiksmus, iš esmės būti negalėjo. Tokia padėtis iš principo skyrėsi nuo tos, kai vairuotojas mobiliojo ryšio priemone naudojasi spūstyje ar prie šviesoforo stovinčiame automobilyje, t. y. kuomet jis nepaisant momentinio sustojimo realiai tebedalyvauja eisme ir telefono naudojimas yra vertinamas kaip ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. AN2-262-468/2020, AN2-231-932/2021). Būtent vairuotojo dalyvavimas eisme apsprendžia, ar jo veika (naudojimasis telefonu stovinčiame automobilyje su neišjungtu ar net išjungtu varikliu) vertinama kaip pavojinga ir užtraukianti atsakomybę. Teismo manymu, policijos pareigūnai nepagrįstai neįvertino šio skirtumo ir tik formaliai fiksavo KET 20 punkto pažeidimą.

Nagrinėjamu atveju, nors A. J. formaliai ir pažeidė KET 20 punkto reikalavimus, kadangi jo veika atitiko nurodytas draudimo taikymo sąlygas – naudojosi telefonu rankomis stovinčioje transporto priemonėje su neišjungtu varikliu, tačiau nenustatyta pagrindo manyti, kad savo elgesiu jis kėlė pavojų eismo saugumui. Jo veiksmuose nenustatyta ir piktybiško teisės aktų reikalavimų ignoravimo: buvo žiema, tamsus ir šaltas paros metas, natūralu, kad siekiant išsaugoti šilumą salono viduje variklį teko įjungti. Vairuotojo manymas, kad nedalyvaudamas eisme, jis gali teisėtai pasinaudoti telefonu pareigūnų reikalavimu stovinčiame automobilyje, kuris iki galimo teisės pažeidimo įforminimo judinamas nebus, negali būti tapatinamas su išankstine sąmoninga nuostata ignoruoti KET reikalavimus. Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjas anksčiau nebuvo baustas už tokios rūšies administracinius nusižengimus, visa tai, atsižvelgiant ir į byloje nustatytas aplinkybes, sudaro pagrindą konstatuoti, kad jo veiksmai buvo atsitiktinio pobūdžio, nulemti dviprasmiškai susiklosčiusios situacijos. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad A. J. padaryta veika savo pavojingumu prilygsta paminėtoms situacijoms, kai telefonas naudojamas transporto priemonių spūstyse, eilėse ar prie šviesoforų stovinčiuose automobiliuose.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad A. J. veika, nors formaliai atitinka ANK 417 straipsnio 3 dalies požymius, tačiau nepasižymi administraciniam teisės nusižengimui būdingu pavojingumu, todėl administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Pareiškėjas reikalavo aiškintis, ar jis nebuvo sustabdytas be teisinio pagrindo, nes greičiausiai neturėdami tarnybiniame automobilyje greičio matavimo įrangos, pareigūnai negalėjo konstatuoti greičio viršijimo fakto ir tuo pagrindu jį stabdyti. Tačiau teismo vertinimu, jo reikalaujamos patikrinti aplinkybės išeina už šio skundo nagrinėjimo ribų. Visų pirma, šioje byloje nagrinėjamas paties pareiškėjo veiksmų teisėtumas ar neteisėtumas. Antra, pareiškėjas pats neatmeta galimybės, kad aktualioje kelio atkarpoje leistiną 90 km/h greitį jis šiek tiek viršijo. Greičio viršijimas ir buvo pareigūnų įvardinta priežastis automobilio stabdymui. Teismo vertinimu, nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad be greičio matavimo įrangos pareigūnai neturi galimybės ir teisės vertinti kitos transporto priemonės greičio, ir esą šioje situacijoje tai gali būti traktuojama kaip neteisėto atlygio reikalavimas. Pareigūnai tarnybiniame pranešime nurodė, kad jie orientavosi lygindami savo pačių automobilio greitį ir pareiškėjo vairuojamos transporto priemonės greitį (pastarasis neneigia, kad aplenkė policijos pareigūnų vairuojamą automobilį). Be abejo, neturėdami greičio fiksavimo įrangos jie greičiausiai nebūtų galėję tinkamai įforminti greičio viršijimo fakto ir patraukti administracinėn atsakomybėn pareiškėją, tačiau įstatymų leidėjo Policijos veiklos įstatyme įtvirtinti policijos uždaviniai ir funkcijos, tame tarpe vykdyti teisės pažeidimų prevenciją (Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas), pareigūnus įgalina stabdyti nedrausmingą vairuotoją, nustatyti ir patikrinti jo tapatybę, aiškintis skubėjimo priežastį, traukti jį administracinėn atsakomybėn ar galiausiai tiesiog prevenciškai įspėti dėl netinkamo požiūrio į eismo saugumą. Taigi nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjo argumentai dėl neva neteisėto sustabdymo, taip pat aplinkybė, jog greičio viršijimo faktas nepasitvirtino, ar aplinkybė, kad pareiškėjui pareikštą kaltinimą teismas konstatuoja buvus formaliu, nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjo sustabdymas buvo iš anksto neteisėtas ir dėl to teismas turėtų išeiti už pareiškėjui pareikšto kaltinimo ribų. Kaip minėta, ginčijamo nutarimo pagrįstumui išsiaiškinti teismas analizuoja ir tikrina tik tas faktines aplinkybes, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Todėl stabdymo pagrįstumas ir teisėtumas, juolab nusižengimą tyrusių pareigūnų ar institucijos procesinė veikla, tinkamas ar netinkamas tarnybinių pareigų atlikimas iki ginčijamo nutarimo priėmimo nėra tiesiogiai susiję su pareiškėjui inkriminuoto nusižengimo požymių buvimu ar nebuvimu jo veikoje, todėl teismas šiais aspektais skundo nenagrinėja.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo A. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. gegužės 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-12636-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė