- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-04
- Bylos Nr.
- AN2-231-932/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00561-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti adm.nuobaudos.
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. N.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatas
Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos J. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria netenkintas skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2021 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. 57-ANR_N-247-2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucijos) 2021 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 57-ANR_N-247-2021 J. N. buvo pripažinta kalta dėl to, jog 2020 m. gruodžio 1 d., 15.25 val., Vilniuje, Žygimantų g., stovinčiame automobilyje „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio variklis buvo įjungtas, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 20 punktą. Tokiu savo veiksmu J. N. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, jai paskirta 75 eurų dydžio bauda.
2. Nesutikdama su padarytu nusižengimu, J. N. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi skundą atmetė.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu J. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundas grindžiamas žemiau išdėstytais argumentais.
3.1. Savo skunde apeliantė detaliai aprašo jos bylos nagrinėjimą policijos įstaigoje. Mano, kad bylą nagrinėjant policijos įstaigoje buvo pažeistos jos teisės. Ji nebuvo informuota apie 2021 m. vasario 10 d. turėjusį vykti bylos nagrinėjimą, nutarime nepagrįstai įrašyta, kad byla išnagrinėta jai nedalyvaujant, nes ji buvo atvykusi į policijos įstaigą 2021 m. sausio 13 d., 13.00 val. Nors policijos įstaiga 2021 m. kovo 8 d. nutarime nurodo, kad bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, tačiau nepagrindžia bylos nagrinėjimo atidėjimo teisėtumo. Apeliantė pabrėžia, kad 2021 m. sausio 13 d., 13.00 val., atvykusi į policijos įstaigą, pateikė rašytinius gynybos argumentus, tačiau jie nutarime net nepaminėti (teismas nutartyje klaidingai nurodė, jog priimdama nutarimą policijos įstaiga rėmėsi ir apeliantės pateiktu raštu). Be to, ji ne kartą prašė pateikti policijos turimą vaizdo medžiagą, kuri taip ir nebuvo pateikta, šią medžiagą apeliantei pateikė tik teismas.
3.2. Toliau skunde apeliantė pasisako dėl jai inkriminuoto pažeidimo esmės. Pažymima, kad remiantis teismų praktika turi būti vadovaujamasi nekaltumo prezumpcija, taip pat principu in dubio pro reo, reiškiančiu, kad visos abejonės turi būti aiškinamos kaltininko naudai. Apeliantės teigimu, iš šioje byloje esančio vaizdo įrašo nėra aiškiai matyti, ar ji naudojasi būtent mobiliojo ryšio telefonu, nes tai galėjo būti veidrodėlis, užrašų knygutė ar kitas panašus daiktas. Mano, kad byloje nėra įrodyta, jog apeliantė savo rankose laiko būtent mobiliojo ryšio telefoną, be to, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino jos žodžius (išgautus prieš jos valią), kad į mobiliojo ryšio telefoną buvo įdiegta GPS funkcija.
3.3. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad policijos pareigūnai vaizdo įrašą padarė galimai neturėdami atitinkamo tarnybinio pavedimo. Pažeidimo padarymo laikas šioje byloje nurodytas 15.25 val., kai tuo tarpu pareigūnai prevencinę priemonę vykdė laiku nuo 09.00 val. iki 15.00 val. Taigi įvykis buvo užfiksuotas jau pasibaigus pareigūnų tarnybinės užduoties laikui, dėl šios aplinkybės teismas nutartyje nepasisakė. Be to, prevencinę priemonę vykdė ir nutarimą surašė Vilniaus rajono policijos komisariatas, kurio veiklos teritorijai nepriklauso Žygimantų gatvė, esanti Vilniaus mieste.
3.4. Kita vertus, net jei apeliantė ir turėjo mobiliojo ryšio telefoną, tai įrenginys nebuvo naudojamas rašyti SMS žinutes, kalbėti ar atlikti kitą veiksmą, nesusijusį su vairavimu. Šiuo atveju įrenginys buvo naudojamas, siekiant atlikti su vairavimu susijusį veiksmą, t. y. įvesti GPS navigacijos duomenis ir nustatyti kelionės tikslą (konkretų norimą pasiekti tašką). Apeliantė nurodo neatsimenanti, ar tuo metu automobilio variklis buvo įjungtas ar išjungtas. Bet kuriuo atveju pats veiksmas buvo atliekamas saugiai, įjungus avarinę šviesos signalizaciją, nepažeidžiant KET ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo reikalavimų. Apeliantės įsitikinimu, baudos skyrimas už GPS kelionės maršruto nusistatymą automobiliui saugiai stovint, yra nepagrįstas ir prieštarauja teismų praktikai.
Atsiliepimas
4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė J. N. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Šioje administracinio nusižengimo byloje Institucija apeliantę pripažino kalta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir paskyrė jai 75 eurų dydžio baudą. Nesutikdama su tokiu sprendimu, apeliantė pateikė skundą apylinkės teismui. Apylinkės teismas skundo netenkino ir paliko galioti Institucijos paskirtą nuobaudą. Šiame pateiktame apeliaciniame skunde apeliantė dėsto skirtingus nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentus – įrodinėja, kad nagrinėjant bylą Institucijoje buvo pažeistos jos procesinės teisės, nėra neginčijamai užfiksuota, kad apeliantė naudojosi būtent mobiliojo ryšio telefonu, o, jeigu telefonas ir buvo naudojamas, tvirtinama, kad tik navigacijos tikslais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šiuos apeliantės argumentus, patikrins ir įvertins, ar J. N. buvo pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Kartu pažymima, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, taip pat atsakyti į subjektyvius ir teisinės reikšmės neturinčius skundo argumentus. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl skundo teiginių, kuriais pateikiamas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime dalyvavusių ar pažeidimo padarymą fiksavusių policijos pareigūnų kompetencijos vertinimas.
Dėl apeliantės nurodomų procesinio pobūdžio pažeidimų
6. Pateiktame skunde apeliantė vardina jos teisių ir procesinio pobūdžio pažeidimus, padarytus nagrinėjant bylą Institucijoje. Apeliantės teigimu, Institucijos priimtame nutarime buvo nepagrįstai nurodyta, kad byla išnagrinėta jai nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas nepagrįstai atidėtas iki 2021 m. vasario 10 d., apie šią bylos nagrinėjimo datą ji apskritai nebuvo informuota. Priimtame nutarime nėra užsimenama apie jos pateiktus rašytinius gynybinius argumentus, be to, Institucija apeliantei nepateikė byloje esančio vaizdo įrašo.
7. ANK 616 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą. To paties straipsnio 2 dalyje yra nurodoma, kad jeigu paaiškinimai nebuvo pateikti administracinio nusižengimo tyrimo metu arba nagrinėti administracinio nusižengimo bylą įgaliotas pareigūnas nusprendžia, kad paaiškinimai yra nepakankami ir būtina juos papildyti, institucija, gavusi administracinio nusižengimo protokolą ir kitą bylos medžiagą, registruotu paštu siunčia administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam prašymus pateikti paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas ne įvykio dieną, apeliantė nebuvo sustabdyta įvykio vietoje, iš karto po įvykio nebuvo paimtas jos rašytinis paaiškinimas. Dėl šios priežasties ji buvo iškviesta atvykti į Instituciją 2021 m. sausio 13 d., 13.00 val., tai patvirtina jos pačios pateiktas elektroninis susirašinėjimas (b. l. 16-19). Apeliantė nurodo (Institucija apylinkės teismui pateiktame atsiliepime to neneigia (b. l. 26-28)), kad ji buvo atvykusi nurodytu laiku. Be to, atvykusi į Instituciją apeliantė pateikė rašytinius paaiškinimus (b. l. 15). Teismui nėra tiksliai žinoma, dėl kokių tiksliai priežasčių administracinio nusižengimo byla Institucijoje nebuvo išnagrinėta būtent 2021 m. sausio 13 d., 13.00 val., visgi svarbiau yra tai, kad J. N., atvykus į Instituciją ir pateikus rašytinį paaiškinimą, tolesnis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į cituotas ANK 616 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, bei, vertinant tai, kad nėra duomenų apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų teikęs reikalavimą dėl bylos žodinio proceso (ANK 616 straipsnio 3 dalis), galėjo vykti rašytinio proceso tvarka, apeliantei nedalyvaujant bylos nagrinėjime.
8. Teismas pažymi, kad pagal ANK 618 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų, keliamų ne teismo tvarka priimamo nutarimo turiniui, yra tai, kad šiame nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju nutarime buvo apsiribota tik glaustu pažeidimo esmės išdėstymu, jame nebuvo pasisakyta dėl apeliantės pateikto rašytinio paaiškinimo, kas leidžia įžvelgti ne teismo tvarka priimto nutarimo trūkumą. Vis tik pabrėžtina, kad apeliantė J. N. pasinaudojo suteikta teise skųsti jai nepalankų Institucijos nutarimą, dalyvavo žodiniame bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme, jos pozicija buvo išklausyta, todėl laikytina, kad tokiu būdu minėtas ne teismo tvarka priimto nutarimo trūkumas buvo ištaisytas.
9. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad Institucija vengė pateikti vaizdo įrašą, tačiau iš byloje esančio elektroninio susirašinėjimo matyti, kad J. N., kuri pirmiausia įrašą pageidavo gauti elektroniniu būdu, buvo sudaryta galimybė atvykti ir susipažinti su vaizdo įrašu, taip pat gauti įrašą skaitmeninėje laikmenoje (b. l. 16-18). Tai, kad įrašas buvo pateiktas DVD-R, o ne USB laikmenoje, kaip to prašė J. N., be to, kaip galima suprasti iš apeliantės pretenzijų, jai pateiktoje laikmenoje vaizdo medžiagos dėl kažkokių priežasčių nerastas ar jos nebuvo galima peržiūrėti, nereiškia, kad apeliantei iki bylos išnagrinėjimo Institucijoje nebuvo sudarytos galimybės susipažinti su jos turiniu. Elektroninio susirašinėjimo turinys rodo, kad J. N. ne kartą buvo išaiškinta galimybė atvykti į Instituciją dėl vaizdo įrašo, be to, byloje esantis pačios apeliantės pasirašytas raštas (b. l. 39) patvirtina, jog atvykusi į Instituciją 2021 m. sausio 13 d. ji iš esmės buvo supažindinta su minėtu vaizdo įrašu. Apeliantei pateikus skundą apylinkės teismui, vaizdo įrašas buvo pateiktas teismui kartu su bylos medžiaga. Teismas šį vaizdo įrašą elektroniniu paštu persiuntė apeliantei susipažinti (b. l. 33), posėdžio metu J. N. patvirtino gavusi siųstą vaizdo medžiagą (b. l. 44-47). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantei nebuvo užtikrina galimybė tinkamai ginti savo interesus.
Dėl policijos pareigūnų įgaliojimų
10. Apeliaciniame skunde kaip vienas iš argumentų nurodoma tai, kad užfiksuodami jos pažeidimą policijos pareigūnai veikė be atitinkamo tarnybinio pavedimo – esą specialios prevencinės priemonės vykdymo laikotarpis buvo nustatytas 2020 m. gruodžio 1 d., nuo 09.00 val. iki 15.00 val., kai tuo tarpu jos pažeidimas buvo užfiksuotas tik 15.25 val., be to, pareigūnai buvo įgalioti veikti tik Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus teritorijoje. Nors apeliantės nurodyti duomenys dėl pavedimo laiko ir įgaliojimų yra teisingi, tačiau jie, anaiptol, neleidžia spręsti, kad policijos pareigūnai veikė neteisėtai ar viršijo savo įgaliojimus. Pažymėtina, jog administracinių nusižengimų prevencija, atskleidimas ir tyrimas yra viena iš pagrindinių policijos funkcijų (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai kartu lemia, jog policijos pareigūnai, įtarę, kad yra daromas administracinis nusižengimas, turi teisę imtis veiksmų jį užkardyti, fiksuoti jo padarymo aplinkybes. Tai, jog policijos pareigūnų veikla gali būti organizuojama atsižvelgiant į tam tikrus tarnybinius planus, niekaip neapriboja pareigūnų turimų tarnybinių įgaliojimų. Taigi ir šiuo atveju nors policijos pareigūnų prevencinė priemonė buvo numatyta vykdyti būtent Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus teritorijoje ir tik 2020 m. gruodžio 1 d., laikotarpiu nuo 09.00 val. iki 15.00 val., tai nereiškia, jog kitoje teritorijoje ir jau pasibaigus prevencinės priemonės vykdymo laikotarpiui atsitiktinai pastebėję galimai daromą administracinį nusižengimą, policijos pareigūnai neturėjo įgaliojimų tai užfiksuoti. Pateiktame atsiliepime Institucijos atstovas pagrįstai pabrėžia, jog atliekant tarnybines pareigas policijos pareigūnams privalu vadovautis 2000 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos Policijos įstatymu Nr. VIII-2048, kuriame kaip viena pagrindinių funkcijų numatytos eismo automobilių keliais priežiūra, administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija, atskleidimas ir jų tyrimas, taip pat vadovautinasi ir kitais teisės aktais reglamentuojančiais policijos pareigūnų darbą, todėl tarnybiniai užduočiai vykdyti skirto laiko pabaiga bei nusižengimo padarymo vieta nėra pagrindas nevykdyti savo tiesioginių pareigų ir nereaguoti į daromą administracinį nusižengimą.
Dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį
11. Nagrinėjamu atveju apeliantė buvo pripažinta kalta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Administracinė atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį kyla už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 m, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą. Šiuo konkrečiu atveju apeliantė buvo nubausta dėl to, jog rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, sėdėdama prie automobilio, kurio variklis buvo įjungtas, vairo.
12. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad apeliantė išties padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Byloje esančiame vaizdo įraše (b. l. 9) apeliantė užfiksuota sėdinti prie automobilio vairo. Tame pačiame įraše matyti, jog iš automobilio išmetamojo vamzdžio sklinda išmetamosios dujos, o tai reiškia, kad automobilio variklis veikia ir yra įjungtas. Nors apeliaciniame skunde apeliantė siekia įtikinti nesant neginčijamai nustatyta, kad ji rankose laikė mobiliojo ryšio telefoną, o ne kitą daiktą, tokie teiginiai laikytini nepagrįstais, juos paneigia bylos medžiaga. Tai, kad apeliantė rankose laikė būtent mobiliojo ryšio telefoną, pirmiausiai patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 7-8), kuriais netikėti nėra pagrindo, kadangi byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti apie pareigūnų suinteresuotumą apkalbėti apeliantę, be to, fiksuodami pažeidimą jie buvo stabtelėję nedideliu atstumu nuo pastarosios automobilio ir turėjo galimybę matyti apeliantės rankose laikomą daiktą. Be to, pačios apeliantės policijai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 15) pripažįstama, kad ji mobiliojo ryšio telefoną naudojo kaip GPS navigacijos įrenginį (šie rašytiniai paaiškinimai buvo savanoriškai pateikti pačios apeliantės ir paneigia jos teiginius esą jos paaiškinimai apie į telefoną įdiegtą GPS navigaciją buvo išgauti prieš jos valią). Taigi teismui nekyla abejonių, kad apeliantė rankose laikė būtent mobiliojo ryšio telefoną. Pabrėžtina, jog mobiliojo ryšio telefonu rankomis naudojosi stovėdama viešojo transporto eismui skirtoje juostoje, neišjungusi transporto priemonės variklio. Teismo vertinimu, visuma aptartų aplinkybių yra pakankama konstatuoti J. N. kaltę padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Dėl administracinės nuobaudos individualizavimo
13. ANK 417 straipsnio 3 dalies sankcijoje kaip nuobauda už administracinį nusižengimą yra numatyta nuo 60 iki 90 eurų dydžio bauda. Nenustačius nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, Institucija apeliantei paskyrė sankcijos vidurkį atitinkančią, tai yra 75 eurų dydžio, baudą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad tokio dydžio baudą laikyti pernelyg griežta ar neteisinga nėra pagrindo.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos suteikia galimybę teismui, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Nors nagrinėjamu atveju apeliantė pagrįstai pripažinta kalta padariusi ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, vis tik nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nėra laikytinas tiek pavojingu, kad už jį turėtų būti skiriama būtent ANK 417 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta nuobaudos rūšis – bauda. Nors apeliantė naudojosi rankomis mobiliojo ryšio telefonu, esant įjungtam transporto priemonės varikliui, vis tik negalima neatsižvelgti į pastarosios veiksmus, leidžiančius spręsti apie šio nusižengimo pavojingumą. Nustatyta, kad apeliantė mobiliojo ryšio telefonu rankomis naudojosi ne vairuodama, taip pat stovėdama automobilių spūstyje ar laukdama leidžiančio važiuoti šviesoforo signalo, bet transporto priemonei stovint, pasitraukusi į viešajam transportui ir taksi skirtą eismo juostą (sustojusi pačioje šios juostos pabaigoje), kurioje eismo srautas paprastai būna žymiai mažesnis, ir taip nors visiškai nepašalino, bet ženkliai sumažino galimybę sukelti realų pavojų kitiems eismo dalyviams (nenustatyta, kad faktiškai būtų trukdžiusi viešajam transportui ar taksi, dėl automobilio stovėjimo pareigūnai pretenzijų neturėjo). Kaip reikšminga aplinkybė vertintina tai, kad apeliantė buvo įjungusi automobilio avarinės šviesos signalizaciją. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių apie J. N. anksčiau taikytą administracinę atsakomybę, taip pat ir dėl KET pažeidimų (teismų informacinėje sistemoje LITEKO tokie duomenys taip pat nepatalpinti). Atsižvelgdamas į tokias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ANK 417 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos baudos (net ir minimalios) paskyrimas šiuo atveju neatitiktų nusižengimo pavojingumo, protingumo bei teisingumo principų ir, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, laiko esant tikslinga skirti apeliantei švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patrauktos J. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2021 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. 57-ANR_N-247-2021 ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, J. N. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2021 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. 57-ANR_N-247-2021 palikti nepakeistus.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.