Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui T. Č. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovas T. Č. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymų nepateikė. Atsakovui procesiniai dokumentai – ieškinys su priedais, teismo šaukimas į teismo posėdį, nutartis įteikti tinkamai.

3. Byloje gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir Skyrius) išvada dėl nepilnamečio E. Č. interesų. Išvadoje nurodoma:

3.1. Nuo teismo sprendimo priėmimo iki ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismui pateikimo dienos praėjo 10 metų. Neabejotinai vaiko poreikiai po priimtos teismo nutarties pasikeitė, t. y. padidėjo. Ieškovė, įvertinusi nepilnamečio sūnaus poreikius, iš atsakovo prašo priteisti po 250 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Šiuo metu bylos šalių sūnus ugdomas (duomenys neskelbtini). Taip pat yra (duomenys neskelbtini) mokyklos mokinys, todėl jam reikalinga įsigyti instrumentus. Augant infliacijai pakilo maisto produktų, higienos, ugdymo ir lavinimo bei kitų būtiniausių prekių kainos. Ji nebegalinti tenkinti vaiko būtiniausių poreikių iš periodinių išmokų. Nors pati yra dirbanti, tačiau iš gaunamų pajamų jai sunku pilnai tenkinti vaiko poreikius, todėl nusprendė padidinti išlaikymo dydį. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus ir yra pajėgus mokėti didesnį išlaikymą sūnui. Be to vaikui augant, poreikiai taip pat didėja. Atsižvelgiant į augantį vaiko organizmą tėvams privalu užtikrinti visavertę mitybą, nuolat atnaujinti drabužius, atitinkančius metų laikų sezoną, todėl nuolat yra patiriamos išlaidos vaiko aprangai, avalynei. Sūnui tenka ir dalis komunalinių ir kitų išlaidų, reikalingi asmens higienos reikmenys, lavinimosi ir ugdymosi priemonės. Šiuo metu padidėjusius sūnaus poreikius tenkina viena ieškovė, tačiau tėvų teisės lygios, negalima visos sūnaus išlaikymo naštos perkelti tik vaiko motinai. Pažymėtina, kad tėvui ar motinai su kuriuo gyvena vaikai ir taip tenka didesnė naštos dalis, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ar motina dažniausiai neprisideda. Neįmanoma itin tiksliai paskaičiuoti visų patiriamų išlaidų, kadangi išlaidos skiriasi priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, poreikių kaitos, atsiranda visai nenumatytų išlaidų, vieną mėnesį jos gali būti didesnės, kitą mėnesį – mažesnės. Be to, vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimalių vaiko poreikių tenkinimu. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, todėl Skyrius neprieštarauja, kad būtų padidintas priteistas išlaikymo dydis E. Č..

3.2. Skyrius neturi duomenų apie atsakovo turtinę padėtį. Remiantis ieškovės ieškinyje nurodyta informacija, tikėtina, kad ieškovas yra darbingo amžiaus, jo darbingumas nėra apribotas, taip pat, kad turėtų sveikatos problemų, todėl galima daryti išvadą, kad jis finansiškai pajėgus ne tik išlaikyti save, bet ir teikti pakankamą nepilnamečio sūnaus poreikius tenkinantį išlaikymą.

3.3. Ieškovės šeimai atvejo vadyba netaikoma, Skyrius neturi informacijos apie netinkamą motinos valdžios įgyvendinimą nepilnamečio atžvilgiu.

3.4. Skyrius sutinka su ieškovės pareikštu ieškiniu. Neprieštarauja, kad būtų pakeistas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-122-205/2013 priteistas išlaikymas, jį padidinant proporcingai nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvo turtinei padėčiai bei užtikrinantis būtinas sąlygas jam augti.

4. Teismo posėdyje ieškovė A. B. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad anksčiau priteistos 86 Eur (300 litų) sumos vaiko išlaikymui nebeužtenka. Augant vaikui, jo poreikiai padidėjo. Sūnui dabar (duomenys neskelbtini), jis lanko (duomenys neskelbtini) klasę, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Atsirado poreikis įsigyti instrumentą. Vaikui išlaikyti per mėnesį reikalinga apie 500 Eur suma. Šią sumą sudaro išlaidos vaiko maistui, drabužiams, ugdymo priemonėms, laisvalaikiui, (duomenys neskelbtini) mokyklai, telefonui, internetui, tenka dalis komunaliniams patarnavimams. Augina dar vieną dukrą – V. B., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Pati dirba, gauna minimalų darbo užmokestį – 640 Eur. Iš valstybės gauna 150 Eur už abu vaikus. Nekilnojamojo turto, skolų kreditoriams neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas

6. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko E. Č., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-122-205/2013 nepilnamečio E. Č. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, iš atsakovo T. Č. priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui po 300 litų kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, kasmet išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirta vaiko motina.

7. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). Įstatyme numatyta, kad pagrindas reikalauti keisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, lyginant su sprendimo priėmimo momentu buvusiomis aplinkybėmis, kurie turi būti esminiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis).

8. Ieškovė, prašydama padidinti teismo procesiniu sprendimu vaikui priteisto išlaikymo dydį, iš esmės rėmėsi pasikeitusiais nepilnamečio vaiko poreikiais. Nurodė, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui, priėmimo praėjo beveik 10 metų, per tą laiką vaikas užaugo, jo poreikiai padidėjo, reikia daugiau pinigų išleisti maistui, drabužiams, ugdymo, laisvalaikio priemonėms ir kt. Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisti po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškinyje nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga 500 Eur suma, kuri yra mažesnė už minimalią mėnesinę algą, ją sudaro išlaidos vaiko aprangai, apavui, maitinimui, mokymosi ir laisvalaikio poreikiams, ir kt.

9. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

10. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

11. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne) pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

12. Teismo vertinimu, praėjęs ilgas laikotarpis nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, pasikeitusi ekonominė situacija, padidėję vaiko poreikiai maistui, drabužiams, ugdymo priemonėms ir kt., sudaro pagrindą pakeisti E. Č. priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis).

13. Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, teisiškai reikšmingi faktai yra vaikų poreikiai, abiejų vaikų tėvų turtinė padėtis.

14. Nustatyta, kad nepilnametis E. Č. gyvena su ieškove, kuri turi dar vieną išlaikytinę – (duomenys neskelbtini) metų dukrą. Ieškovė dirba, gauna minimalų darbo užmokestį – apie 640 Eur per mėnesį, valstybės vaikui mokami pinigai – 88 Eur. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, gyvena nuomojamame socialiniame būste, jos vardu registruotas vienas automobilis. Kreditorinių įsipareigojimų ieškovė neturi. Ieškovė nurodo, jog atsakovas sūnaus išlaikymui moka po 104 Eur per mėnesį. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), per paskutinius 3 mėnesius jo gaunamas atlyginimas yra apie 2500 Eur (neatskaičius mokesčių). Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruotas vienas automobilis. Teismų informacinės sistemos LITEKO iš Antstolių registro gautais duomenimis, atsakovas kreditorinių įsipareigojimų neturi. Duomenų, kad be nepilnamečio sūnaus E. Č., atsakovas turėtų daugiau išlaikytinių, byloje nėra.

15. Tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad šalių vaikas lieka gyventi su ieškovė, todėl jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teismo vertinimu, ieškovės turtinė padėtis blogesnė už atsakovo, nes ji gauna mažesnį darbo užmokestį, turi dar vieną išlaikytinį. Ieškovės reikalaujama priteisti suma sūnaus išlaikymui mažesnė už orientacinę išlaikymo vaikui sumą – minimalią mėnesinę algą. Dirbančio, kartu su sūnumi negyvenančio atsakovo pajamos yra žymiai didesnės už ieškovės gaunamą atlyginimą.

16. Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus, bylos aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, turimus išlaikytinius, ieškovės pateiktus paaiškinimus dėl vaiko poreikių pasikeitimo, vaiko amžių, atsakovo galimybes teikti didesnį išlaikymą bei kitas reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti, padidinant nepilnamečiui vaikui E. Č. priteistą išlaikymo sumą iki 250 Eur per mėnesį (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Ši suma laikytina pagrįsta ir protinga, atitinkanti įstatyme įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei gali būti realiai įvykdoma (CK 3.3 straipsnio 2 dalis). Vertintina, kad toks išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvo turtinei padėčiai, nepažeis vaiko interesų, atsižvelgiant į jo amžių, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties bei garantuos būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymas priteistinas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 3.208 straipsnis). Ieškovė paskiriama nepilnamečio vaiko turto tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

18. Ieškinys tenkintas 100 procentų, todėl iš atsakovo valstybei priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai).

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė A. B. yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Į bylą pateikta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 220, 00 Eur patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą.

20. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 7 dalimi, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 44 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo bei 220,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teismo vertinimu, šių išlaidų dydis pagrįstas, protingas ir teisingas.

21. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurios taip pat priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-122-205/2013 iš atsakovo T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. balandžio 14 d.) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 57,28 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 28 ct), sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Priteisti iš atsakovo T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt eurų, 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmus.