Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Šiaulių rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Kasacinio teismo praktikoje apibendrinta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 25 punktas; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Šių sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas konkrečioje byloje nustato kaip faktines bylos aplinkybes, taikydamas įrodymus, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 26 punktas).

Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 24 punktas). Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai – gyvenamasis namas, tvartas, garažas ir šulinys, esantys (duomenys neskelbtini) ir daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Šių pastatų kadastriniai duomenys nustatyti 2024 m. sausio 11 d., parengta kadastrinių matavimų byla. Iš kadastrinių matavimų duomenų matyti, kad adresu, yra keturi nekilnojamojo turto objektai – gyvenamasis namas, kurio statybos metai 1971, tvartas ir garažas, kurių statybos metai 1984, šulinys, įrengtas 1984 metais. Iš suinteresuotų asmenų pateiktos informacijos atsiliepimuose sprendžiama, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra įtrauktas į Turto banko apskaitą, bešeimininkio turto sąrašus. Pareiškėjo 2025 m. rugpjūčio 21 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis patvirtina, kad žemė, ant kurio stovi pareiškėjo valdomi pastatai, priklauso valstybei, namų valdos žemės sklypas nesuformuotas. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Šiaulių kaimiškosios seniūnijos pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas gyvenamąją vietą nuo 1967 m. iki šiol yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo valdomiems pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini) – gyvenamajam namui, tvartui, garažui, šuliniui - adresas (duomenys neskelbtini) suteiktas 2025 m. vasario 20 d. Šiaulių rajono savivaldybės mero potvarkiu. Iš Šiaulių regioninio valstybės archyvo 1986 – 1900 metų ūkinių knygų išrašų matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo registruotas namų ūkis, kurio šeimos galva buvo A. S. Iš 1989 m. liepos 20 d. raštu sudarytos sutarties matyti, kad (duomenys neskelbtini) valdyba pardavė, o darbuotojas A. S. įsigijo (duomenys neskelbtini) trijų kambarių gyvenamąjį namą su kiemo pastatais. Iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad jis nuo 1989 metų iki šiol gyvena iš kolūkio įsigytame name, tvarko ir prižiūri visus pastatus kaip savo, duomenų, kad kiti asmenys ginčytų gyvenamojo namo ir ūkio pastatų įgijimo ar valdymo teisėtumą, nenustatyta. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro ir nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojų sprendimai, Nekilnojamojo turto registro ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl nuosavybės teisės įregistravimo į jo valdomus pastatus (duomenys neskelbtini) tačiau nuosavybės teisė į pastatus nebuvo įregistruota, nes pareiškėjas nepateikė pažymos apie pastatų pirkimo sandorio įregistravimą tuometinio vykdomojo komiteto ūkinėse knygose, kai statiniai įsigyti nuo 1949 m. balandžio 14 d. iki 1991 m. liepos 25 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Šiaulių kaimiškosios seniūnijos 2025 m. balandžio 18 d. išduota pažyma patvirtina, kad duomenų apie 1989 m. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio, kuriuo pareiškėjas įsigijo pastatus (duomenys neskelbtini), įregistravimą ūkinėse knygose neturi.

Aptartų įrodymų ir aplinkybių visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad statiniai – gyvenamasis namas, tvartas, garažas ir šulinys, esantys (duomenys neskelbtini) pastatyti 1971-1984 metais, yra išlikę iki šiol, į šiuos daiktus nėra įregistruotos nuosavybės teisės jokio kito asmens vardu, taip pat nėra duomenų, jog jie priklausytų valstybei ar savivaldybei, žemės sklypas, ant kurio stovi statiniai, taip pat nesuformuotas ir daiktinės teisės į jį neįregistruotos, pareiškėjas nėra įgijęs šių daiktų jokiu kitu teisiniu nuosavybės atsiradimo pagrindu, valdo juos teisėtai ir nepertraukiamai daugiau nei dešimt metų, todėl yra pagrindas pripažinti pareiškėją įgijusį nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).

Šioje byloje išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, valstybė nepatyrė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68, 4.69 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 533 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.