Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-06-16 · Civilinė byla Nr. 2A-541-357/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-02-24Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-06-16Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-16
Bylos Nr.
2A-541-357/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00388-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Atsakovas
G. L., L. L.
Ieškovas
AB ,,Šiaulių energija”
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-541-357/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00388-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 16 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB ,,Šiaulių energija” ieškinį atsakovams L. L. ir G. L. dėl skolos už tiektą šilumos energiją ir techninį aptarnavimą.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas AB ,,Šiaulių energija” kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos už tiektą šilumos energiją ir techninį aptarnavimą priteisimo iš atsakovų L. L. ir G. L.. Ieškinyje prašė priteisti ieškovui iš atsakovo L. L. 1277,31 Lt, o iš atsakovo G. L. - 3831,93 Lt skolos už tiektą šilumos energiją ir žyminį mokestį - 38,25 Lt iš atsakovo L. L. ir 114,75 Lt iš atsakovo G. L.. Nurodė, kad ieškovas centralizuotai tiekia šilumos energiją į daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) Šiame name esantis 4 butas nuosavybės teise priklauso atsakovams – 1/4 dalis L. L. ir 3/4 dalys G. L.. Laikoma, kad tarp šalių prisijungimo būdu buvo sudaryta sutartis ir susiklostė sutartiniai prievoliniai santykiai - ieškovas tiekia šilumos energiją į atsakovams nuosavybės teise priklausantį butą, o atsakovai ja naudojasi, tačiau už tiekiamas paslaugas laiku neatsiskaito ir už laikotarpį nuo 2012-09-01 iki 2013-10-31 liko skolingi ieškovui 5109,24 Lt.

Atsakovas G. L. su ieškiniu sutiko, o L. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovui AB „Šiaulių energija“ iš atsakovo G. L. 3831,93 Lt skolos ir 115,00 Lt žyminio mokesčio, o iš atsakovo L. L. 1277,31 Lt skolos ir 38,00 Lt žyminio mokesčio. Iš atsakovo G. L. priteistos 3831,93 Lt skolos už šilumos energiją mokėjimą išdėstė 11 mėnesių laikotarpiui, mokant po 348,36 Lt kas mėnesį, pradedant mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi CK 6.383 str. 1 d., 6.384 str. 1 d., 4.76 str., CPK 93 str. 1 d.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Apeliantas G. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą dalyje dėl žyminio mokesčio priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais. Nurodo, kad yra neįgalus, turi tiktai 35 procentus darbingumo, niekur nedirba, darbo biržos įskaitoje nėra įrašytas, šeimos neturi, gauna nedidelę 614,00 Lt neįgalumo pensiją, jokio nekilnojamojo turto neturi. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-02-03 sprendimu Nr. SP-321(7.0294) buvo suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba. Šio sprendimo 4 punkte yra nurodyta, kad „vadovaujantis įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi pareiškėjas 100 procentų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio“. Nurodytas sprendimas buvo pridėtas prie teismui pateikto 2014-01-05 atsiliepimo į ieškinį dėl skolos atlyginimo. Todėl apeliantas neturėtų ieškovui apmokėti jo sumokėtą žyminį mokestį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą AB ,,Šiaulių energija“prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą. Atsiliepime nurodo, kad apeliantas klaidingai traktuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnį, kuris nustato atleidimą nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir proceso išlaidų) mokėjimo bei jų apmokėjimo. Šis straipsnis nustato, kad nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleidžiama bylos šalis, kuri reiškia ieškininius reikalavimus, todėl atleisti nuo priteisto žyminio mokesčio, kurį sumokėjo ieškovas nėra pagrindo. Ieškovas, sumokėjęs žymini mokestį turi teisinį bei materialinį pagrindą reikalauti ir gauti jo patirtas išlaidas iš atsakovo

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir pagrįstai priteisė iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris garantuoja kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, teisminę gynybą. Tačiau teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Įstatymų leidėjas, siekdamas visiems asmenims užtikrinti vienodas galimybes kreiptis į teismą, CPK numatė atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009; 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010 ir kt.). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t. y. pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.).

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 STR.). CPK 83 straipsnio 1 dalyje įvardyti asmenys, kurie atleidžiami nuo žyminio mokesčio, pažymėtina, kad straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo. Teismas konstatuoja, kad apeliantas negali būti visiškai atleistas nuo žyminio mokesčio, nes 83 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys atleidžiami, kai jie reiškia ieškininius reikalavimus.

CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl asmens prašymo iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, įvertina įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, pinigines lėšas, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) ir jų pagrindu sprendžia, ar asmuo gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Turtinę asmens padėtį rodo Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Aplinkybės, kuriomis remiasi apeliantas, (asmuo yra neįgalus, turi tiktai 35 procentus darbingumo, niekur nedirba, darbo biržos įskaitoje nėra įrašytas, šeimos neturi, gauna nedidelę 614,00 Lt neįgalumo pensiją, jokio nekilnojamojo turto neturi, jam buvo suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų pagrindas atleisti asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų tuo atveju, jei toks asmuo reikštų ieškinį ar teiktų apeliacinį skundą.

CPK 93 straipsnyje įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taigi, konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas išsprendė ieškovo bylinėjimosi išlaidų (tame tarpe ir apmokėti žyminio mokesčio) atlyginimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 93 straipsnio teisės normas ir pagrįstai iš atsakovų, kaip iš pralaimėjusių šalių, priteisė ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai, nesudaro prielaidų panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl teismas nepasisako dėl tų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kurie yra teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja teismo procesinio sprendimo teisėtumo.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Bartašienė