Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė Vaizgėlienė

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ atstovui advokatui Maurui Urbonavičiui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei T. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nurodo, kad prieš trylika metų bute buvo nupjauti šildymo vamzdžiai, todėl jokių ieškovė paslaugų jai neteikia. Taip pat pažymi, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų apie suteiktas atsakovei paslaugas, medžiagas ir atliktus modernizavimo darbus I. Ž. būstui. Be to, po I. Ž. mirties jai nėra išduotas ir paveldėjimo teisės liudijimas, todėl jai nekyla prievolė atsiskaityti už butui suteiktas paslaugas.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai buvo pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad I. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), 1991-05-28 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Iš testamentų registro išrašo nustatyta, kad I. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Po I. Ž. mirties jos palikimą priėmė atsakovė T. Ž.. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis butas adresu (duomenys neskelbtini), vis dar yra registruotas mirusiosios I. Ž. vardu. Ieškovė tiekė šilumos energiją ir karštą vandenį butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tačiau už laikotarpį nuo 2021-07 mėn. iki 2023-06 mėn. su ieškove atsiskaityta nebuvo, susidarė 388,00 Eur skola, nuo kurios ieškovė be kita ko paskaičiavo 11,38 Eur delspinigius.

Nagrinėjamu atveju atsakovė su pareikštais ieškovės reikalavimais nesutinka iš esmės dėl dviejų aplinkybių: pirma, teigiama, kad butui, adresu (duomenys neskelbtini), centralizuotas šildymas atjungtas nuo 2011 m., tai yra bute išpjauti vamzdžiai, taigi jokių paslaugų ieškovė į nurodytą butą neteikia, ir antra, jai nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosios I. Ž. palikimą, todėl ji neatsako už iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), kylančias prievoles.

Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; kt.).

Pažymėtina, kad atsakovė civilinėje byloje iškėlė versiją, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini), yra išpjauti centriniai daugiabučio pastato vamzdžiai, todėl jai tenka pareiga pateikti teismui duomenimis, patvirtinančius šią aplinkybę. Atsakovė pateikė į bylą daugiabučio pastato laiptinėje darytas nuotraukas, kuriose yra užfiksuoti du vamzdžiai, kylantys iš laiptų ir įeinantys į daugiabučio pastato sieną, prie nuotraukų pačios atsakovės ranka daryti prierašai: (duomenys neskelbtini) 3, 4 aukštai, 3-ias įėjimas. Teismo vertinimu, į bylą atsakovės pateiktos nuotraukos nei patvirtina, nei paneigia atsakovės iškeltą versiją. Iš šių nuotraukų negalima nustatyti, kada šios nuotraukos darytos, kur jos darytos, kokie nuotraukose vamzdžiai yra užfiksuoti. Be to, pagal atsakovę, vamzdžiai buvo išpjauti pačiame bute, taigi šiuo atveju atsakovė turėjo pateikti duomenis, kuriuose atsispindėtų bute nesamos šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos. Atsakovė tokių duomenų teismui nepateikė, todėl laikytina, kad aplinkybė dėl ieškovės neteikiamų paslaugų į butą (duomenys neskelbtini), laikytina neįrodyta.

Teismas taip pat laiko nepagrįstu teiginiu, jog atsakovei nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosios I. Ž. palikimą, kadangi pagal byloje esančius testamentų registrų išrašo duomenis atsakovė yra priėmusi I. Ž. palikimą. Taip pat pažymėtina, kad ieškovės paskaičiuota skola yra susidariusi po I. Ž. mirties. Be to, atsakovė procesiniuose dokumentuose savo gyvenamosios vietos adresą nurodo būtent butą, kuriam ir yra teikiamos ieškovės paslaugos ir už kurias nėra atsiskaitoma.

Taigi ištyrus į bylą pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad tarp šalių yra susiklostę šilumos energijos pirkimo–pardavimo prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.1–6.4, 6.383 straipsniai). Pažymėtina, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Daikto savininkas privalo išlaikyti daiktą, įgyvendindamas nuosavybės teisę, nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Ieškovė teikė atsakovei paslaugas, tačiau atsakovė už teikiamas paslaugas už laikotarpį nuo 2021-07 mėn. iki 2023-06 mėn. su ieškove neatsiskaitė, todėl atsakovė laikoma pažeidusia prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovė įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovės priteistina 388,00 Eur skolos.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnyje nustatyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Nustačius, kad atsakovė praleido atsiskaitymo už šilumos energiją terminus, iš atsakovės ieškovei taip pat priteisiami 11,38 Eur delspinigiai.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 22,00 Eur žyminis mokestis, 121,00 Eur už advokato teisinę pagalbą, iš viso 143,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285–287 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei ,,Klaipėdos energija“ iš atsakovės T. Ž. 388,00 Eur skolą, 11,38 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 399,38 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. rugsėjo 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 143,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.