- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- 2S-898-618/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01248-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Minsita“, P. D., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Minsita“ ir P. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. M. Ž. pareiškimą dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo ir baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Minsita“, P. D. , Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė A. M. Ž. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama: 1) leisti taikyti privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-30-180521-00034 numatytas pasekmes – leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) nugriauti savavališkai statomą neypatingąjį statinį – vieno buto gyvenamąjį namą žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini), dėl kurio surašytas 2018 m. gegužės 18 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180518-00030, ir sutvarkyti statybvietę, patirtas išlaidas išieškoti iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Minsita“, skirti UAB „Minsita“ vadovui P. D. iki 300 Eur už kiekvieną neįvykdymo dieną valstybės naudai; 2) leisti taikyti privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-30-180521-00035 numatytas pasekmes – leisti Inspekcijai nugriauti savavališkai statomą neypatingąjį statinį – vieno buto gyvenamąjį namą žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) , dėl kurio surašytas 2018 m. gegužės 17 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180517-00026, ir sutvarkyti statybvietę, patirtas išlaidas išieškoti iš skolininkės UAB „Minsita“ ir skirti UAB „Minsita“ vadovui P. D. iki 300 Eur už kiekvieną neįvykdymo dieną valstybės naudai; 3) leisti taikyti privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-30-180521-00033 numatytas pasekmes – leisti Inspekcijai nugriauti savavališkai statomą neypatingąjį statinį – vieno buto gyvenamąjį namą žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini) , dėl kurio surašytas 2018 m. gegužės 18 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180517-00027, ir sutvarkyti statybvietę, patirtas išlaidas išieškoti iš skolininkės UAB „Minsita“ ir skirti UAB „Minsita“ vadovui P. D. iki 300 Eur už kiekvieną neįvykdymo dieną valstybės naudai; 4) leisti taikyti privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-30-180521-00032 numatytas pasekmes – leisti Inspekcijai nugriauti savavališkai statomą neypatingąjį statinį – vieno buto gyvenamąjį namą žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini), dėl kurio surašytas 2018 m. gegužės 18 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180518-00032, ir sutvarkyti statybvietę, patirtas išlaidas išieškoti iš skolininkės UAB „Minsita“ ir skirti UAB „Minsita“ vadovui P. D. iki 300 Eur už kiekvieną neįvykdymo dieną valstybės naudai.
1.1. Pareiškėja nurodė, kad jos žinioje yra vykdomosios bylos Nr. 0075/18/01199, Nr. 0075/18/01200, Nr. 0075/18/01201 ir Nr. 0075/18/01202 dėl įpareigojimo skolininkei UAB „Minsita“ pašalinti savavališkos statybos padarinius, nurodytus privalomuosiuose nurodymuose Nr. PNSSP-30-180521-00034, Nr. PNSSP-30-180521-00035, Nr. PNSSP-30-180521-00033 ir Nr. PNSSP-30-180521-00032 (toliau – ir Privalomieji nurodymai). Privalomieji nurodymai turėjo būti įvykdyti iki 2018 m. lapkričio 21 d. 2018 m. gruodžio 17 d. antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus Nr. S-18-75-8365, Nr. S-18-75-8367, Nr. S-18-75-8368, Nr. S-18-75-8369. 2019 m. sausio 25 d. vykdomosios bylos Nr. 0075/18/01199, Nr. 0075/18/01200, Nr. 0075/18/01201 ir Nr. 0075/18/01202 sustabdytos išieškotojos prašymu. 2021 m. sausio 14 d. gautas išieškotojos prašymas atnaujinti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose. 2021 m. sausio 14 d. antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus Nr. S-21-75-685, Nr. S-21-75-688, Nr. S-21-75-691 ir Nr. S-21-75-694. Skolininkė privalomųjų nurodymų neįvykdė.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į pareiškimus su pareiškimais sutiko ir prašė juos tenkinti.
2.1. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 21 d. Inspekcija surašė Privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius, jais skolininkė buvo įpareigota iki 2018 m. lapkričio 21 d. nugriauti savavališkai statomus neypatingus statinius ir sutvarkyti statybvietę. 2018 m. gruodžio 4 d. Inspekcija surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktus, jais nustatyta, kad Privalomieji nurodymai neįvykdyti. 2018 m. gruodžio 19 d. privalomieji nurodymai pateikti vykdyti antstolei. Antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus. 2019 m. sausio 25 d. Inspekcijos prašymu antstolė sustabdė vykdomąsias bylas. 2020 m. sausio 27 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktais Nr. PNSSA-30-200127-00018 ir Nr. PNSSA-30-200127-00017 nustatyta, kad privalomieji nurodymai neįvykdyti. 2021 m. sausio 14 d. Inspekcija kreipėsi į antstolę, prašydama atnaujinti vykdymo veiksmus. 2021 m. sausio 14 d. patvarkymu atnaujinusi vykdymo veiksmus, antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus.
3. Suinteresuoti asmenys UAB „Minsita“ ir P. D. atsiliepimais į pareiškimus, su pareiškimais nesutiko ir prašė juos atmesti.
3.1. Nurodė, kad UAB „Minsita“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), juose UAB „Minsita“ stato 9 vienbučius gyvenamuosius namus pagal 2015 m. UAB „Progresyvūs projektai“ parengtus techninius projektus. 2018 m. gegužės 21 d. Inspekcija surašė 9 privalomuosius nurodymus: Nr. PNSSP-30-180521-00040, Nr. PNSSP-30-180521-00039, Nr. PNSSP-30-180521-00038, Nr. PNSSP-30-180521-00037, Nr. PNSSP-30-180521-00036, Nr. PNSSP-30-180521-00035, Nr. PNSSP-30-180521-00034, PNSSP-30-180521-00033 ir Nr. PNSSP-30-180521-00032 pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti statomus neypatingus statinius. UAB „Minsita“ taip pat buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad įmonė vykdo naujų neypatingosios kategorijos statinių statybą neturėdama statybą leidžiančio dokumento, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarimu byla buvo nutraukta. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarimą paliko nepakeistą. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu Inspekcija surašė 2018 m. gruodžio 4 d. privalomų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktus, kuriuose nurodė, kad privalomieji nurodymai Nr. PNSSP-30-180521-00039, Nr. PNSSP-30-180521-00040, Nr. PNSSP-30-180521-00034, Nr. PNSSP-30-180521-00035, Nr. PNSSP-30-180521-00033 ir Nr. PNSSP-30-180521-00032, t. y. 6 iš 9 privalomųjų nurodymų, neįvykdyti, ir 2018 m. gruodžio 19 d. pateikė antstolei šiuos privalomuosius nurodymus vykdyti. 2018 m. gruodžio 27 d. antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus Nr. S-18-75-8364, Nr. S-18-75-8363, Nr. S-18-75-8365, Nr. S-18-75-8367, Nr. S-18-75-8368, Nr. S-18-75-8369. 2019 m. sausio 21 d. UAB „Minsita“ pateikė antstolei prašymą nutraukti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0075/18/01198, Nr. 0075/18/01197, Nr. 0075/18/01199, Nr. 0075/18/01200, Nr. 0075/18/01201, Nr. 0075/18/01202, kadangi jie atliekami nepagrįstai. 2019 m. sausio 25 d. patvarkymu antstolė sustabdė vykdomąsias bylas, nurodydama, kad gautas Inspekcijos prašymas sustabdyti vykdomąsias bylas, iki pakartotinai bus atliktas faktinių aplinkybių patikrinimas, siekiant įvertinti UAB „Minsita“ surašytų administracinių aktų pagrįstumą. 2019 m. vasario 8 d. ir 2020 m. vasario 25 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktais Inspekcija nustatė, kad privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180521-00039 ir Nr. PNSSP-30-180521-00040 įvykdyti. 2020 m. sausio 27 d. Inspekcija surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius, nurodydama, kad likę 4 privalomieji nurodymai nėra įvykdyti.
3.2. Suinteresuoti asmenys pažymi, kad Privalomieji nurodymai grindžiami tuo, jog statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų viršija 6 m., tačiau visuose 9 statiniuose numatyta įrengti metalines sijas, atliekančias laikančiosios konstrukcijos funkcijas. Taigi kituose statiniuose, dėl kurių Inspekcija konstatavo, jog UAB „Minsita“ yra pašalinusi savavališkos statybos padarinius, Inspekcijos nurodytų trūkumų neliko atliekant tolimesnius statybos darbus pagal techninį projektą. Inspekcija Statybos techninio reglamento STR1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 19 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimą 2018 m. gegužės 21 d. nustatė remdamasi tik pamatų išorės matmenimis, t. y. prielaidomis, kad atstumas tarp būsimų sienų, kaip laikančiųjų konstrukcijų, viršys 6 m.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. liepos 5 d. nutartimi pareiškimo netenkino.
4.1. Teismas konstatavo, kad, įvertinus rašytinę bylos medžiagą, dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir paaiškinimus teismo posėdžio metu, nėra pagrindo sutikti su Inspekcijos nurodyta aplinkybe, jog UAB „Minsita“ 4 statomi statiniai, esantys žemės sklypuose (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) , yra laikytini neypatingosios kategorijos statiniais, o ne nesudėtingosios kategorijos statiniais, ir tokia statyba yra savavališka, nes atliekama neturint statybą leidžiančio dokumento.
4.2. Teismas nurodė, kad Inspekcijos atlikto patikrinimo metu statiniai buvo tik pradėti statyti, faktinių duomenų tikrinimo vietoje metu buvo užfiksuoti statinių pamatai. UAB „Minsita“ ir P. D. atstovas paaiškino, kad šiuo metu sumūrytas 4 ginčo statinių pirmo aukšto mūras, yra užsakytos PCS plokštės, kurios bus pristatytos liepos mėn. Minėtos plokštės bus montuojamos įrengiant papildomas atramines konstrukcijas, t. y. projektuose numatytas metalines sijas. Atstovo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas statinių sienų pirmo aukšto mūras, taip pat pažymėtos vietos, skirtos metalo konstrukcijoms montuoti. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimo metu 4 ginčo statiniai nėra užbaigti. Tai leidžia daryti išvadą, jog bylos nagrinėjimo metu techniniuose projektuose numatyti sprendiniai nėra iki galo įgyvendinti, todėl šiuo metu nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad statiniai statomi nesilaikant techninių projektų sprendinių ir baigus jų statybą neatitiks nesudėtingųjų statinių požymių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Inspekcija (apeliantė) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Inspekcijos 2018 m. gegužės 21 d. Privalomieji nurodymai nėra įvykdyti, todėl, nustatęs šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti privalomųjų nurodymų neįvykdymo priežastis, t. y. ar privalomieji nurodymai neįvykdyti dėl skolininkės kaltės, ar dėl objektyvių aplinkybių. Skolininkė UAB „Minsita“ nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, sukliudžiusių įvykdyti privalomuosius nurodymus.
Žemesnės instancijos teismas
5.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl privalomųjų nurodymų teisėtumo, t. y. dėl to, ar Inspekcija pagrįstai nustatė savavališkos statybos faktą, taip nukrypdamas nuo nagrinėjamos bylos dalyko. Be to, net ir tuo atveju, jeigu skolininkė vykdytų nesudėtingosios kategorijos statinių, o ne neypatingosios kategorijos statinių statybą, ši statyba taip pat būtų laikytina savavališka, kadangi pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1.3 punktą, statant II grupės nesudėtingąjį gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatą, privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą.
5.3. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad skolininkė UAB „Minsita“ ėmėsi veiksmų savavališkos statybos padariniams pašalinti ar statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“) duomenimis, skolininkė UAB „Minsita“ teikė prašymus gauti statybą leidžiančius dokumentus ginčo statiniams įteisinti. Tai leidžia konstatuoti, kad skolininkė suvokia, jog minėta statyba yra savavališka, o jai įteisinti reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.
Atsiliepimas
6. Suinteresuoti asmenys UAB „Minsita“ ir P. D. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas privalomųjų nurodymų ir savavališkos statybos aktų teisėtumo pakartotinai netyrė ir bylos nagrinėjimo ribų neperžengė, o rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartimi nustatytais prejudiciniais faktais. 2018 m. gegužės 17 d. ir 2018 m. gegužės 18 d., t. y. ginčo statybos darbų atlikimo metu, Inspekcija surašė 9 savavališkos statybos aktus, jais nustatė, kad UAB „Minsita“ atliekama 9 neypatingosios kategorijos vieno buto gyvenamųjų namų statyba yra savavališka, kadangi UAB „Minsita“ neturi statybą leidžiančio dokumento. Šių savavališkos statybos aktų pagrindu 2018 m. gegužės 21 d. buvo surašyti privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti statomus neypatinguosius statinius. Minėtą sprendimą Inspekcija grindė tuo, kad ginčo statiniai neatitinka vieno iš trijų nesudėtingųjų statinių požymių, t. y. statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų viršija 6 m, tačiau ši Inspekcijos išvada yra klaidinga, kadangi savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai buvo surašyti Inspekcijos specialistams tik preliminariai išmatavus ginčo statinių pamatų matmenis, padarius prezumpciją, jog be išorinių išilginių sienų, ginčo statinių pirmame aukšte daugiau nebus įrengta jokių atraminių konstrukcijų, laikančių gelžbetoninių perdangų plokštes. 2018 m. gegužės 18 d. savavališkos statybos aktų pagrindu UAB „Minsita“ buvo pradėta administracinio nusižengimo byla, joje taip pat buvo ištirtas savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų teisėtumas. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 31 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A14-1242-586/2018 administracinio nusižengimo bylą nutraukė, nes Inspekcija nepateikė įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad UAB „Minsita“ padarė nusižengimą, t. y. vykdė savavališką statybą. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-12-382/2019 Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad privalomųjų nurodymų priėmimo metu nebuvo galima nustatyti, ar visi trys nesudėtingus statinius charakterizuojantys reikalavimai (aukštis, plotas ir atstumas tarp atraminių konstrukcijų) bus tenkinami ginčo statiniuose, kadangi statiniai gali viršyti 8,5 m aukštį ir 80 m² plotą. Tai sudaro pagrindą išvadai, jog nuspręsti apie būsimo statinio charakteristikas vien tik iš pamatų ar dalies pastatytų sienų nebuvo galima. Šiuo atveju svarbu, ar UAB „Minsita“, vykdydama statinių statybos darbus, juos vykdė remdamasi techniniais projektais, ar nenukrypo nuo projektinėje dokumentacijoje numatytų statinio sprendinių. Inspekcija nenustatė nukrypimo nuo statinių projektų, nes atsiribojo nuo pateiktų techninių projektų, neįvertino, kokie statybos darbai bus atliekami. Inspekcija ignoravo faktą, kad UAB „Minsita“ visų 9 statinių statybą vykdė pagal UAB „Progresyvūs projektai“ parengtus techninius projektus, kurių visų sudedamąja dalimi yra atraminių konstrukcijų išdėstymo schema. Vadovaujantis parengta atraminių konstrukcijų išdėstymo schema, visuose 9 statiniuose yra numatyta įrengti metalinės sijas, kurios turi atlikti laikančiosios konstrukcijos funkcijas. 2018 m. liepos 19 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. administracinio nusižengimo protokolas surašyti statinių statybos darbų pradžioje, t. y. statytojai UAB „Minsita“ dar neįgyvendinus statinių techniniuose projektuose numatytų sprendinių, įskaitant ir visų numatytų atraminių konstrukcijų įrengimo. Techniniuose projektuose numatytas atraminių konstrukcijų išdėstymas (ir atitinkamai įrengimas statybų proceso metu) leidžia įgyvendinti statybos techninio reglamento keliamą reikalavimą, kad UAB „Minsita“ statomuose nesudėtinguose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršytų 6 m. Inspekcijos apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai konstatuota, kad iš vykdomų darbų matyti, jog laikančiųjų konstrukcijų mažesniu nei 6 m atstumu UAB „Minsita“ neketina įrengti.
6.2. Ginčo statiniai buvo pradėti statyti 2016 m. pagal 2015 m. UAB „Progresyvūs projektai“ parengtus techninio projekto sprendinius. Statyba buvo vykdoma vadovaujantis statybos techninio reglamento STR.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatomis, kuriose nebuvo nustatytas reikalavimas gauti statybą leidžianti dokumentą statant II grupės nesudėtinguosius gyvenamosios paskirties pastatus, kadangi ginčo statiniai buvo statomi ne mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje. Pažymėtina, jog 2020 m. sausio 7 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-30-200127-00018 Inspekcija konstatavo, kad privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180521-00039 ir PNSSP-30-180521-00040 yra įvykdyti, nors II grupės nesudėtingieji gyvenamieji namai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti ir jų baigtumas (100 proc.) įregistruotas be statybą leidžiančių dokumentų. Atsižvelgus į tai, kad ginčo statiniai pradėti statyti anksčiau nei įsigaliojo STR 1.05.01:2017, darytina išvada, kad šiuo atveju STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.3 punkto reikalavimai ginčo statiniams netaikytini.
Šalies argumentai
6.3. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia UAB „Minsita“ IS „Infostatyba“ pateiktais prašymais, tačiau minėti prašymai buvo pateikti dėlto, kad UAB „Minsita“ vietoje statomų II grupės nesudėtingųjų ginčo statinių pagal 2015 m. UAB „Progresyvūs projektai“ techninius projektus, 2020 m. spalio mėn. svarstė projektuoti ir statyti A+ energinio naudingumo klasės neypatinguosius gyvenamosios paskirties statinius ir tuo tikslu parengti naujus techninius projektus, gauti statybą leidžiančius dokumentus.
Atsiliepimas
7. Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
10. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutarties, kuria buvo nutarta netenkinti prašymo taikyti Inspekcijos privalomuosiuose nurodymuose Nr. PNSSP-30-180521-00034, Nr. PNSSP-30-180521-00035, Nr. PNSSP-30-180521-00033 ir Nr. PNSSP-30-180521-00032 numatytas pasekmes ir skirti baudą suinteresuotam asmeniui P. D., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
11. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016)
12. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – IS „Infostatyba“ išrašą apie UAB „Minsita“ 2020 m. lapkričio 10 d. ir 2020 m. lapkričio 11 d. prašymus išduoti statybą leidžiančius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė nenurodė priežasčių, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, pateikti duomenys nepatvirtina UAB „Minsita“ prašymų turinio ir tai, kokiu pagrindu jie buvo teikiami. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti teikiamus naujus įrodymus ir grąžina juos padavusiam asmeniui.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
13. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai).
14. Privalomasis nurodymas – tai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 2 straipsnio 2 dalis). Privalomieji nurodymai dėl statybos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo, statybos sustabdymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka (CPK 587 straipsnio 10 punktas, TPSVPĮ 11 straipsnio 10 dalis, 13 straipsnio 6 dalis, 14 straipsnio 8 dalis).
15. Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017).
16. Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimamos teismo nutarties taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, kasacinis teismas yra nurodęs, kad priimant tokią nutartį išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas).
17. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas).
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo turi būti nustatytu laiku įvykdytas jame nurodytu vienu iš TPSVPĮ 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų, taip pat per nurodymo įvykdymo terminą asmuo gali pasinaudoti teise gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal šio straipsnio 5 dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagrindas skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra privalomojo nurodymo neįvykdymas nė vienu iš šių būdų. Vien savavališkos statybos nepašalinimas nurodytu konkrečiu būdu nesudaro pagrindo skirti baudą, nes turi būti įvertinta, ar skolininkas nesiėmė priemonių, kad pasinaudotų jam įstatymo suteikta teise gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. kad įteisintų savavališką statybą. Jeigu asmuo imasi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, tai šis užtrukimas pagal TPSVPĮ 14 straipsnio 5 dalį pripažįstamas svarbia priežastimi pratęsti terminą. Analogiškai šios aplinkybės vertintinos ir sprendžiant dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo ir skolininko kaltės baudos skyrimo konktekste – jeigu asmuo laiku ėmėsi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, nėra pagrindo skirti tokiam asmeniui baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą, remiantis vien procedūriniu pažeidimu, kad jis laiku nesikreipė dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių – ir nesiima veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).
19. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl privalomųjų nurodymų teisėtumo, t. y. dėl to, ar Inspekcija pagrįstai nustatė savavališkos statybos faktą, taip nukrypdamas nuo nagrinėjamos bylos dalyko. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos atskirojo skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė A. M. Ž. vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0075/18/01199, Nr. 0075/18/01200, Nr. 0075/18/01201 ir Nr. 0075/18/01202 pagal Inspekcijos 2018 m. gegužės 21 d. Privalomuosius nurodymus dėl skolininkės UAB „Minsita“ įpareigojimo iki 2018 m. lapkričio 21 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti neypatinguosius statinius – vieno buto gyvenamuosius namus, esančius žemės sklypuose (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) , dėl kurių statybos 2018 m. gegužės 17 d. ir 2018 m. gegužės 18 d. surašyti savavališkos statybos aktai Nr. SSA-30-180517-00026, Nr. SSA-30-180517-00027, Nr. SSA-30-180518-00030 ir Nr. SSA-30-180518-00032, ir sutvarkyti statybvietę. Skolininkė UAB „Minsita“ nustatytu terminu privalomųjų nurodymų neįvykdė, todėl antstolė 2021 m. sausio 14 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus Nr. S-21-75-668, Nr. S-21-75-685, Nr. S-21-75-688, Nr. S-21-75-691, Nr. S-21-75-694. Pažymėtina, kad šalys nagrinėjamu atveju neginčija to, kad 2018 m. gegužės 17 d. ir 2018 m. gegužės 18 d. surašyti savavališkos statybos aktai Nr. SSA-30-180517-00026, Nr. SSA-30-180517-00027, Nr. SSA-30-180518-00030 ir Nr. SSA-30-180518-00032 buvo surašyti dėlto, kad, Inspekcijos vertinimu, UAB „Minsita“ statomi vieno buto gyvenamieji namai neatitiko nesudėtingiesiems statiniams keliamo reikalavimo, jog atstumas tarp atraminių konstrukcijų viršytų 6 m, todėl ginčo statiniai turėjo būti laikomi neypatingaisiais statiniais, o jiems reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.
21. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, aiškindamas šią proceso normą, yra išaiškinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019).
22. Bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „Minsita“ 2018 m. rugpjūčio 9 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už 2018 m. gegužės 17 d. ir 2018 m. gegužės 18 d. savavališkos statybos aktuose Nr. SSA-30-180517-00026, Nr. SSA-30-180517-00027, Nr. SSA-30-180518-00030 ir Nr. SSA-30-180518-00032 nustatytus pažeidimus, t. y. už tai, kad UAB „Minsita“ savavališkai, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, vykdo naujų neypatingosios kategorijos statinių – vieno buto gyvenamųjų namų, esančių žemės sklypuose (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) , statybos darbus. Pažymėtina, kad minėtas administracinio nusižengimo protokolas taip pat buvo surašytas ir už 2018 m. gegužės 17 d. ir 2018 m. gegužės 18 d. savavališkos statybos aktuose Nr. SSA-30-180517-00028, Nr. SSA-30-180518-00031, Nr. SSA-30-180518-00033 Nr. SSA-30-180518-00034, Nr. SSA-30-180518-00035 (adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) nustatytus pažeidimus. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 31 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A14-1242-586/2018 administracinio nusižengimo bylą UAB „Minsita“ atžvilgiu nutraukė. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-12-382/2019 Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 31 d. nutarimą paliko nepakeistą.
23. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nei pagal ginčo statybos darbų pradžios metu (2015–2016 m.) galiojusį Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (toliau – Statybos įstatymas), nei pagal šiuo metu galiojantį Statybos įstatymą statybą leidžiantys dokumentai nesudėtingiesiems statiniams nereikalingi, jei jie statomi ne mieste. Iki 2017 m. sausio 1 d. nebuvo reikalingas ir supaprastintas statybos projektas naujo nesudėtingojo statinio statybai. Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje įtvirtintas nesudėtingojo statinio apibrėžimas, t. y. nesudėtingasis statinys – paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 m² ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 19 punkte numatyta, kad nesudėtinguosiuose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų neturi viršyti 6 m.; II skirsnyje numatyta, kad nesudėtingųjų statinių – gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastato didžiausias aukštis – 8,5 m, didžiausias plotas – 80 m². Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame Statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ nustatyti statinių techniniai parametrai buvo tokie pat. UAB „Minsita“ statinių statyba yra tik prasidėjusi: 5 iš 9 pradėtų statyti pastatų yra įrengti tik pamatai, o 4 iš 9 – tik išmūrytos pirmo aukšto sienos. Institucija ignoruoja faktą, kad UAB „Minsita“ visų 9 statinių statybą vykdė pagal UAB „Progresyvūs projektai“ projektuotojos D. Zubavičienės parengtus techninius projektus, kurių visų sudedamąja dalimi yra atraminių konstrukcijų išdėstymo schema. Vadovaujantis parengta atraminių konstrukcijų išdėstymo schema, visuose 9 statiniuose yra numatytos įrengti metalinės sijos, kurios turi atlikti laikančiosios konstrukcijos funkcijas. 2018 m. liepos 19 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. administracinio nusižengimo protokolas UAB „Minsita“ buvo surašyti statinių statybos darbų pradžioje, t. y. UAB „Minsita“ dar neįgyvendinus statinių techniniuose projektuose numatytų sprendinių, įskaitant ir visų numatytų atraminių konstrukcijų įrengimo. Institucija 2018 m. liepos 27 d. rašte nurodė, jog „pateiktuose Projektuose 2 numatyti sprendiniai, įvedant naujas laikančiąsias konstrukcijas ir taip sumažinant atstumus tarp laikančiųjų konstrukcijų, kad statomi gyvenamieji namai atitiktų visus nesudėtingųjų statinių požymius ir jiems keliamus reikalavimus, statytojo pageidavimu galėtų būti laikomi vienu iš galimų fiksuotos savavališkos statybos padarinių pašalinimu“. Taigi, remiantis pačios Institucijos dėstoma pozicija, techniniuose projektuose numatytas atraminių konstrukcijų išdėstymas (ir atitinkamai jų įrengimas statybų proceso metu) leidžia įgyvendinti statybos techninio reglamento STR1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ keliamą reikalavimą, kad UAB „Minsita“ statomuose nesudėtinguosiuose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršytų 6 m. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, jog UAB „Minsita“ techniniai projektai buvo parengti dar 2015 m., todėl joks naujų laikančiųjų konstrukcijų nustatymas nebuvo padarytas. Remdamasi apytiksliais pamatų išorės matmenimis, Institucija daro išvadą apie atstumą tarp būsimų (net nesamų) sienų, kaip laikančiųjų konstrukcijų. Kadangi pamatų išorės matmenys, kaip jau minėta, savaime nelaikytini atstumu tarp atraminių konstrukcijų, būtina pažymėti, jog objektyviai sudėtinga pastatyti pastatą (gyvenamąjį namą), kuriame, be išorinių sienų, nebūtų jokių kitų atraminių konstrukcijų (pertvarų), nepriklausomai nuo jų storio (20 cm ar 10 cm Fibo blokelių mūras). Iš prie administracinio nusižengimo bylos medžiagos pridėtų pačios Institucijos padarytų fotonuotraukų kopijų matyti, kad (duomenys neskelbtini) statomame pastate patikrinimo metu buvo vykdomi pasiruošimo vidaus pertvarų įrengimui darbai. Kitos byloje esančios fotonuotraukų kopijos patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)statomuose pastatuose vidaus pertvaros buvo įrengtos. Kadangi pačiame apeliaciniame skunde yra nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)įrengti pastatų pamatai konstrukcine prasme yra identiški įrengtiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), remdamasis anksčiau aptartais administracinio nusižengimo bylos medžiagoje užfiksuotais duomenimis, apygardos teismas daro išvadą, jog apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai konstatuota, kad iš vykdomų darbų matyti, jog laikančiųjų konstrukcijų mažesniu nei 6 m atstumu neketinta įrengti. Nuspręsti apie būsimo statinio charakteristikas vien tik iš pamatų ar dalies pastatytų sienų negalima, tuo labiau, jog statybų metu kažkurios iš charakteristikų gali neatitikti nustatytųjų nesudėtingiesiems pastatams, tačiau statybų eigoje charakteristikos dėl įgyvendinamų iš anksto numatytų techninių sprendinių pasikeičia. Šiuo atveju svarbu, ar UAB „Minsita“, vykdydama statinių statybos darbus, juos vykdė remdamasi techniniais projektais, ar nenukrypo nuo projektinėje dokumentacijoje nustatytų statinio sprendinių. Institucija nenustatė nukrypimo nuo statinių projektų, nes atsiribojo nuo pateiktų techninių projektų, neįvertino, kokie statybos darbai dar bus atliekami.
24. Taigi Klaipėdos apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-12-382/2019, spręsdamas klausimą dėl UAB „Minsita“ atsakomybės už administracinius nusižengimus, užfiksuotus 2018 m. gegužės 17 d. ir 2018 m. gegužės 18 d. savavališkos statybos aktuose Nr. SSA-30-180517-00026, Nr. SSA-30-180517-00027, Nr. SSA-30-180518-00030 ir Nr. SSA-30-180518-00032, be kita ko, vertino minėtuose aktuose Inspekcijos užfiksuotų pažeidimų pagrįstumą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas dėl leidimo taikyti Inspekcijos 2018 m. gegužės 21 d. privalomuosiuose nurodymuose Nr. PNSSP-30-180521-00034, Nr. PNSSP-30-180521-00035, Nr. PNSSP-30-180521-00033 ir Nr. PNSSP-30-180521-00032, nustatytas pasekmes. Minėti privalomieji nurodymai priimti Inspekcijos 2018 m. gegužės 17 d. ir 2018 m. gegužės 18 d. savavališkos statybos aktų Nr. SSA-30-180517-00026, Nr. SSA-30-180517-00027, Nr. SSA-30-180518-00030 ir Nr. SSA-30-180518-00032 pagrindu, todėl, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartyje nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais šioje byloje.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skolininkė UAB „Minsita“ savo atsikirtimus dėl ginčo privalomųjų nurodymų neįvykdymo grindė Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, įskaitant tai, kad Inspekcija nepagrįstai nustatė savavališką statybą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino šias aplinkybes. Be to, nors 2018 m. gegužės 21 d. Privalomieji nurodymai nėra panaikinti, tačiau spręsdamas klausimą dėl leidimo Inspekcijai šalinti savavališkos statybos padarinius, teismas negali nevertinti įsiteisėjusio teismo procesiniu sprendimu nustatytų prejudicinių faktų, susijusių su privalomųjų nurodymų, pagrįstumu. Esant priešingoms aplinkybėms, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.
26. Kaip jau minėta, aplinkybė, jog Inspekcija 2018 m. gegužės 17 d., 2018 m. gegužės 18 d. savavališkos statybos aktus ir 2018 m. gegužės 21 d. privalomuosius nurodymus surašė skolininkei dar neįgyvendinus statinių techniniuose projektuose numatytų sprendinių, įskaitant ir visų numatytų atraminių konstrukcijų įrengimo, nustatyta įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartimi. Byloje pateiktais 2015 m. UAB „Progresyvūs projektai“ dviejų II grupės nesudėtingų vieno buto gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini) , supaprastinto statybos projekto Nr. TP 16.02.07, trijų II grupės nesudėtingų vieno buto gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini), supaprastinto statybos projekto Nr. SPP- 15.02.19, dviejų II grupės nesudėtingų vieno buto gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini) , supaprastinto statybos projekto Nr. TP 16.02.08 duomenimis, visuose techniniuose projektuose numatyta įrengti metalines sijas, aiškiai nurodytos jų įrengimo vietos. Pažymėtina, kad šias aplinkybes taip pat nustatė ir Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartyje. Be to, statiniuose, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dėl kurių taip pat buvo surašyti savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai, vidaus pertvaros įrengtos, todėl nėra aišku, kodėl, anot Inspekcijos, kituose identiškuose statiniuose, adresu (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), skolininkė UAB „Minsita“ šių pertvarų neplanuoja įrengti. Juolab, kad byloje pateiktuose fotonuotraukose užfiksuotas statinių sienų pirmo aukšto mūras, taip pat pažymėtos vietos, skirtos metalo konstrukcijoms montuoti.
27. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog nėra objektyvių duomenų apie tai, kad statiniai statomi nesilaikant techninių projektų sprendinių ir baigus jų statybą neatitiks nesudėtingųjų statinių požymių, todėl laikytina, kad UAB „Minsita“ neįvykdė Privalomųjų nurodymų dėl objektyvių priežasčių.
28. Atkreiptinas dėmesys, jog, apeliantės teigimu, net ir tuo atveju, jeigu skolininkė UAB „Minsita“ vykdytų nesudėtingosios kategorijos statinių, o ne neypatingosios kategorijos statinių statybą, ši statyba taip pat būtų laikytina savavališka, kadangi pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1.3 punktą, statant II grupės nesudėtingąjį gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatą, privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos atskirojo skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.
29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant statybos ir statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimus, taikytinas grįžimo į buvusią padėtį modelis, reiškiantis, jog turi būti tiriama ir vertinama ta faktinė situacija, kuri buvo statybos pradžios ar statybą leidžiančio dokumento išdavimo momentais, taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo būtent pirmiau įvardytais momentais. Kitoks aiškinimas suponuotų lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).
30. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartyje nurodyta, kad UAB „Minsita“ ginčo statybos darbus pradėjo 2015–2016 m. nagrinėjamu atveju šalys šių aplinkybių neginčijo. Iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusio STR.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2.2 punkte buvo nurodyta, kad savivaldybės administracijos rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas statant II grupės nesudėtingą statinį – mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Minėto priedo 10 punkte nurodyta, kad jei šiame priede nurodytas statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, atitinkamas statinio projektas rengiamas statytojo pageidavimu. Taigi, pradėdama ginčo statybos darbus, skolininkė UAB „Minsita“ neturėjo pareigos gauti statybą leidžiančio dokumento. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Statybos įstatymas ir STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“. STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.3 punkte nustatyta, kad norint statyti naują II grupės nesudėtingąjį gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatą bet kokioje teritorijoje reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsižvelgus į tai, kad UAB „Minsita“ ginčo statybos darbus pradėjo 2015–2016 m., STR 1.05.01:2017 nuostatos šiuo atveju netaikytinos.
31. Atskiruoju skundu apeliantė taip pat nurodo, kad IS „Infostatyba“ duomenimis, skolininkė UAB „Minsita“ teikė prašymus gauti statybą leidžiančius dokumentus ginčo statiniams įteisinti. Vertindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 338 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. Apeliantė minėtų aplinkybių bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nenurodė. Be to, atsižvelgiant į nutarties 30 punkte pateiktą išaiškinimą, šios aplinkybės, nagrinėjamu atveju nėra aktualios.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
33. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
34. Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo UAB „Minsita“ patyrė 707,85 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, jas prašo priteisti.
35. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidos ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).
37. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 pakeitimo patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.16 punkte numatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai koeficientas yra 0,4, todėl maksimalios išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą galėtų būti 626,56 Eur (1 566,40 Eur x 0,4). Taigi, suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą viršija maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį.
38. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, įvertinus pateikto atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį ir apimtį, kilusio ginčo pobūdį, taikytas teisės normas, keltų klausimų ir įrodinėtinų aplinkybių apimtį, tai, kad byla nėra sudėtinga, didelės apimties, nereikalauja specialių žinių, joje nekeliami nauji teismų praktikoje nesuformuluoti klausimai, tai, jog atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės kaip ir atsiliepime į pareiškimą ir rašytinius paaiškinimus, pateiktus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. iš esmės atkartojami minėtuose procesiniuose dokumentuose nurodyti motyvai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, suinteresuotam asmeniui UAB „Minsita“ iš apeliantės priteistinų išlaidų už advokato teisines paslaugas dydis mažintinas iki 400 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Minsita“.
Atsisakyti priimti suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateiktus naujus įrodymus ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.