Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus (toliau – Institucijos) skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo, kuriuo I. B. pagal ATPK 41³ str. 1 d. skirta 100 Eur dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. B. 2016-11-02 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad būdama I. B. ūkio savininkė – darbdaviui atstovaujantis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, atsakinga už darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymą, I. B. ūkyje (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., 2016-10-07 leido nelegaliai dirbti – dirbti pagalbinius darbus - A. L., nesudariusi su juo rašytinės darbo sutarties, apie darbuotojo įdarbinimą neinformavusi VSDFV teritorinio padalinio. Tuo pažeidė DK 93 str., 95 str., 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., 99 str. reikalavimus. Tokie I. B. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 41³ str. 1 d.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimu I. B. pripažino kalta pagal ATPK 41³ str. 1 d. už tai, kad A. L. dirbo I. B. ūkyje jos naudai nesudarius darbo sutarties ir nepranešus VSDFV administravimo įstaigai, t. y. nelegaliai (DK 98 str. 1 d. 1 p.). Apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą I. B., atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę. Teismas pažymėjo, jog I. B. ir jos ūkio finansinė padėtis sunki, tai patvirtina ir vaizdo įraše užfiksuota itin kukli buitis, be to, atkreipė dėmesį į tai, jog visuotinai yra žinoma apie pieninių ūkių problemas ir finansinius sunkumus Lietuvos Respublikoje. Teismas didelį dėmesį skyrė sunkiai pažeidėjos finansiniai padėčiai ir tam, jog pažeidimas padarytas, norint pagelbėti pastogės ir pajamų pragyvenimui neturinčiam asmeniui. Teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, turtinę pažeidėjo padėtį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei ATPK 30¹ str. 1 d., I. B. skyrė mažesnę nuobaudą nei numatyta minimali ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog ginčo dėl I. B. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą nėra, apeliaciniame skunde keliamas I. B. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas ir ATPK 30¹ str. nuostatų skiriant nuobaudą taikymas.

I. B. nubausta už ATPK 41³ str. l d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Šios straipsnio dalies sankcija numato, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 iki 2896 Eur. Apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą I. B., atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į tai, kad I. B. ir jos ūkio finansinė padėtis sunki, ką patvirtina ir vaizdo įraše užfiksuota itin kukli buitis, be to, atkreipė dėmesį į tai, jog visuotinai yra žinoma apie pieninių ūkių problemas ir finansinius sunkumus Lietuvos Respublikoje. Teismas didelį dėmesį skyrė sunkiai pažeidėjos finansiniai padėčiai ir tam, jog pažeidimas padarytas norint pagelbėti pastogės ir pajamų pragyvenimui neturinčiam asmeniui ir nustatė dvi I. B. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – tai, kad pažeidėja pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), bei tai, kad pažeidimas padarytas dėl sunkios materialinės padėties (ATPK 31 str. 1 d. 3 p.). Teismas įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, turtinę pažeidėjos padėtį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, I. B. atžvilgiu taikė ATPK 30¹ str. nuostatas ir jai už ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą skyrė 100 Eur dydžio baudą. Apygardos teismas negali sutikti su tokiu byloje nustatytų aplinkybių vertinimu.

Atsakomybę lengvinančios aplinkybės numatytos ATPK 31 str. 1 d. 1-10 punktuose. Pagal ATPK 31 str. 2 d., Lietuvos Respublikos įstatymai gali numatyti ir kitokių atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančių aplinkybių. Apylinkės teismas pripažino dvi pažeidėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes – tai, kad ji pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), bei tai, kad pažeidimas padarytas dėl sunkios materialinės padėties (ATPK 31 str. 1 d. 3 p.). Iš administracinio teisės pažeidimo protokole esančio pažeidėjos pasiaiškinimo matyti, jog nuo pat pradžių pažeidėja pripažino savo pažeidimą ir dėl jo padarymo gailėjosi (b. l. 4), tai, kad pripažįsta savo kaltę dėl padaryto pažeidimo, I. B. nurodė ir apklausiama pirmos instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 18), todėl apylinkės teismas pagrįstai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nustatė ATPK 31 str. 1 d. 1 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Tuo tarpu kita apylinkės teismo nurodyta aplinkybė – teisės pažeidimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties - apygardos teismo vertinimu nelaikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, iš tiesų administracinėje byloje nėra duomenų, kad pažeidėjos materialinė padėtis yra sunki. Nors duodama parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu I. B. nurodė, kad už pusę mėnesio už pieną gavo 212 Eur, per mėnesį gauna apie 500 Eur, jos sutuoktinis yra pensininkas, šeimos biudžetas per mėnesį sudaro 800 Eur (b. l. 19), tačiau taip pat nurodė, kad gauna išmokas dėl kurių išsilaiko, bet jų dydžio nenurodė, gaunamas sumas patvirtinančių duomenų nepateikė. Tokiu būdu, be pažeidėjos parodymų pirmos instancijos teismo posėdžio metu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių sunkią ūkio materialinę padėtį. Nors apylinkės teismas akcentavo kuklią I. B. buitį, kuri neva matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, tačiau apygardos teismo vertinimu, vaizdo medžiagoje užfiksuota buitis atitinka tipines smulkaus ūkio veiklos sąlygas kaimo vietovėje, kita vertus, kukli buitis veiklos vietoje savaime neleidžia daryti išvados, jog veiklos pajamos yra itin žemos – patalpų apstatymas ir tvarka yra ne tik gaunamų pajamų, tačiau ir šeimininko ūkiškumo, tvarkingumo bei estetinės pajautos rezultatas. Atkreiptinas dėmesys, kad įmonė ar ūkis yra ekonominės rinkos dalyvis, kurio tikslas – gauti pelną, būti konkurencingam, todėl tai, kad įmonė (ar ūkis) privalo nuolat reaguoti į besikeičiančią situaciją rinkoje (ar kaip šiuo atveju – sunkią padėtį visame pieno gamybos ūkių sektoriuje), nesudaro pagrindo spręsti apie buvimą tokios sunkios materialinės padėties, kuri skatintų pažeisti teisės aktus (LAT nutartis Nr. 2AT-73-677/2015). Akivaizdu, jog viename sektoriuje veikiančio ūkio subjekto išlaidų optimizavimas nelegaliais būdais ir priemonėmis (šiuo atveju – nelegaliu darbu), taip įgijant konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius, kurie laikosi įstatymų, įdarbina darbuotojus ir sąžiningai moka mokesčius, iškreipia rinką ir skatina kitus jos dalyvius taip pat ieškoti būdų vengti mokesčių naštos. Tuo pačiu pastebėtina, jog pati pažeidėja kaip pagrindinę nelegalaus darbo priežastį nurodo ne sunkią savo materialinę padėtį, tačiau gailestį nelegaliam darbuotojui A. L., kuris dėl savo žemo darbingumo lygio ir ydingų įpročių negali būti įdarbintas nuolatiniam darbui, todėl pažeidėja neva ir leido jam padirbti nedidelius darbelius už maistą ir pastogę. Remiantis išvardytu, laikytina, kad apylinkės teismas netinkamai taikė ATPK 31 str. 1 d. 3 p. nuostatas, nepagrįstai nustatydamas pažeidėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, dėl to Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimas keičiamas.

ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Už administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda nustačius aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Bylos duomenimis nepaneigta, jog I. B. nelegaliai įdarbino asmenį ne tik siekdama asmeninės naudos, bet ir vedima altruistinių paskatų suteikti A. L. galimybę užsidirbti sau maisto ir pastogę, nes jis yra benamis, neturintis nei kur gyventi. Duodama parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu I. B. nurodė, kad prie pagrindinių ūkio darbų ir su gyvuliais jis nedirbo, jam buvo pavesta nuravėti kelias vagas darže, nupjauti žolę, suvarpyti žemę. Pažeidėja taip pat nurodė, kad darbuotojas sunkiai paeina, dirba lėtai, jo įdarbinti legaliai negalėtų, nes jis nesugebėtų dirbti pagrindinių ūkio darbų. Po patikrinimo A. L. išvežė pas motiną (b. l. 19). Akivaizdu, jog viena vertus nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių, o pažeidimas paprastai lemia materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai, mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu, taip padaroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Kita vertus, šiuo atveju pažeidėja ne tik siekė asmeninės materialinės naudos, tačiau savo veiksmus suvokė kaip tam tikrą socialinės misijos atlikimą ir empatijos išraišką, suteikiant galimybę benamiui asmeniui savo darbu užsidirbti maistą ir pastogę. Atkreiptinas dėmesys, jog vienas iš prioritetinių valstybės tikslų yra ir socialiai pažeidžiamų asmenų integracija ir socialinės atskirties mažinimas, valstybė, kurdama aktyvias darbo rinkos politikos priemones, skatina tokių asmenų integraciją į darbo rinką, iš valstybės biudžeto subsidijuojant tiek neįgalių ar į darbo rinką grįžtančių asmenų darbo užmokesčio dalį, tiek ir darbo vietų kūrimą ar jų pritaikymą. Tuo pačiu pastebėtina, jog nelegalus darbuotojas I. B. ūkyje dirbo antraeilius darbus, dirbo neilgą laiką, jo darbo ašumas buvo nedidelis, todėl jo atlikti darbai, tuo metu už jį ūkiui nemokant jokių mokesčių valstybei, šiam ūkio subjektui nesuteikė esmingai didesnio konkurencinio pranašumo prieš kitus pieno gamybos ūkius. Šiuo atveju akivaizdu, jog I. B. intencijos bei tikslai, nors ir įgyvendinti netinkamomis priemonėmis (I. B. galėjo bandyti gauti paramą iš valstybės sumažinto darbingumo asmens darbo vietai subsidijuoti), iš dalies buvo ir pozityvūs, todėl jos veika laikytina mažiau pavojinga nei tipinė, už kurią ATPK 41³ str. 1 d. numato itin griežtą administracinę atsakomybę. Pažymėtina, jog pagal byloje surinktus duomenis pažeidėjos ūkis yra smulkus, jo apyvarta palyginti nedidelė. Šių aukščiau paminėtų aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas I. B. būtų aiškiai neproporcingas padarytam pažeidimui ir pažeidėjos asmenybei. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės rodo, jog yra pakankamas pagrindas ir galimybė I. B. skirti švelnesnę nuobaudą, nei minimali ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatyta bauda – 868 Eur, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai taikė ATPK 30¹ str. nuostatas.

Visgi pagal I. B. inkriminuoto straipsnio sankciją, padaryto pažeidimo pobūdį ir sunkumą apylinkės teismo paskirta 100 Eur bauda yra aiškiai per švelni. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas bylos aplinkybes, į tai, kad nėra I. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad jos atsakomybę lengvina jos prisipažinimas ir gailestis dėl padaryto pažeidimo, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais laikytina, kad nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str. (nubausti bei auklėti, kad laikytųsi įstatymų, taip pat, kad nepadarytų naujų teisės pažeidimų) gali būti ir bus pasiekti I. B. paskyrus griežtesnę nuobaudą – 500 Eur baudą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia administracinė nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui, kur kas labiau atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, teisingumo, protingumo bei individualios atsakomybės principus ir turės tinkamą auklėjamąjį poveikį. Byloje nėra duomenų, kad tokio dydžio piniginė bauda būtų pažeidėjai per sunki našta. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas keistinas, padidinant I. B. paskirtą baudą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimą pakeisti.

Pašalinti iš nutarimo nuorodą dėl I. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog teisės pažeidimas padarytas dėl labai sunkios materialinės padėties (ATPK 31 str. 1 d. 3 p.), pripažinimo.

I. B. už ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirtą 100 eurų baudą padidinti iki 500 eurų.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.