Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2S-1157-1051/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-12-17
Bylos Nr.: e2S-1157-1051/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-05996-2023-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irma Valiuškienė
Atsakovas: S. S.
Ieškovas: T. S.

Kategorijos

2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
3.3.1.11Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
3.3.2.7Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
3.4.1.1Bendri šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai

Civilinė byla Nr. e2S-1157-1051/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05996-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 3.1.18.2.13; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1; 3.3.2.7; 3.4.1.1 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Valiuškienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės T. S. patikslintą ieškinį atsakovui S. S. ir pagal atsakovo S. S. priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo, esant vieno sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė T. S. patikslintu ieškiniu prašė: 1) nutraukti T. S. ir S. S. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vykdomojo komiteto Civilinės metrikacijos skyriuje ((duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo kaltės; 2) iš atsakovo S. S. ieškovei T. S. priteisti 1 000 Eur neturtinę žalą; 3) nepilnamečio vaikų M. S. ir N. S. gyvenamąją vietą nustatyti su motina T. S.; 4) iš atsakovo S. S. nepilnamečio vaiko M. S. išlaikymui priteisti po 290 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki jos pilnametystės; 5) iš atsakovo S. S. nepilnamečio vaiko N. S. išlaikymui priteisti po 390 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki jos pilnametystės; 6) iš atsakovo S. S. priteisti neteikto išlaikymo įsiskolinimą M. S. 760 Eur ir išlaikymo įsiskolinimą N. S. 1160 Eur; 7) iš atsakovo S. S. priteisti ieškovės naudai 22 427 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą; 8) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę – S.; 9) iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė: 1) nutraukti santuoką, sudarytą tarp T. S. ir S. S. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vykdomojo komiteto CMS, (duomenys neskelbtini), dėl ieškovės T. S. kaltės; 2. nustatyti nepilnamečių vaikų – M. S. ir N. S., nuolatinę gyvenamąją vietą su vaikų tėvu S. S.; 3) nustatyti motinos T. S. bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarką; 4) priteisti iš ieškovės T. S. atsakovo S. S. naudai 1 225 Eur piniginę kompensaciją už T. S. priteisiamą turtą natūra; 5) priteisti iš ieškovės T. S. atsakovo S. S. naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsakovas S. S. 2025 m. spalio 6 d. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. ir 2025 m. kovo 17 d. nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones naujomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis :

1) nustatyti nepilnamečių vaikų M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. S., gim. (duomenys neskelbtini), laikinąją gyvenamąją vietą su vaikų tėvu S. S.;

2) nustatyti, kad vaikų motina T. S. bendrauja su nepilnametėmis dukromis M. S. ir N. S., tokia tvarka :

rotacijos būdu keičiantis su vaikų tėvu nepertraukiamai po 7 dienas, kiekvienos savaitės penktadienį, pasiimant dukras M. S. ir N. S. iki kitos savaitės penktadienio iš ugdymo įstaigos ar laikinos gyvenamosios vietos bei atvežant dukras į ugdymo įstaigą arba perduodant vaikus jų tėvui jų laikinoje gyvenamojoje vietoje, jei dėl objektyvių priežasčių (ugdymo įstaigų atostogų ir kt.) per ugdymo įstaigą vaikų perduoti nėra galimybių;

neatsižvelgiant į tai, su kuriuo iš tėvų būtų bendravimo savaitė, vaikų motina bendrauja su dukromis kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną);

vaikų motina bendrauja su dukromis jų gimimo dieną, t. y. M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. S., gim. (duomenys neskelbtini) Abi šalys privalo užtikrinti, jog dukterų gimtadienio šventėje gali dalyvauti abu tėvai;

įpareigoti abu tėvus savo bendravimo metu, gauti vienas kito rašytinį sutikimą, išvykstant su nepilnamečiais vaikais už Lietuvos Respublikos sienos ribų;

3) nustatyti, kad T. S. ir S. S. savo bendravimo su vaikais metu teikia laikiną išlaikymą vaikams kiekvienas iš savo lėšų, todėl laikinas išlaikymas nė iš vieno tėvo nėra priteisiamas.

4. Nurodė, kad byla yra nagrinėjama nuo 2023 metų ir yra sustabdyta dėl paskirtos ekspertizės, todėl nėra aišku kada bus galutinai išspręstas ginčas. Per tą laiką vaikai paaugo ir geba reikšti savo nuomonę. Pažymėjo, kad vyksta ginčas su Migracijos departamentu dėl pabėgėlio statuso vaikams suteikimo, kuris tiesiogiai įtakojamas šios civilinė bylos. Būtina peržiūrėti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir jas pakeisti, prisitaikant prie esamos situacijos. Po 2023 m. birželio 28 d. teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių buvo pradėtas spręsti ir iki šiol nėra išspręstas klausimas dėl pabėgėlio statuso Lietuvoje vaikams suteikimo. Nagrinėjamoje byloje priimti sprendimai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo yra tiesiogiai susiję su vaikų statusu Lietuvoje, nes tokie sprendimai įtakoja Migracijos departamento poziciją. Pažymėjo, kad turimais duomenimis ieškovė neturi leidimo gyventi Lietuvoje, o vaikai neturi jokio statuso Lietuvoje, todėl, įvertinus Migracijos departamento poziciją ir atsisakymą vaikams suteikti pabėgėlio statusą, yra akivaizdi grėsmė, kad vaikų motina/ieškovė kartu su vaikais gali būti išsiųsta iš Lietuvos. Mano, kad, esant tokiai grėsmei vaikų saugumui, būtina keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartį, nustatant laikiną vaikų gyvenamąją vietą su vaikų tėvu/atsakovu, kuris turi pabėgėlio statusą Lietuvoje, todėl vaikų saugumas būtų užtikrintas bent laikinai, kol iš esmės bus išspręstas ginčas, o teismo nutartis dėl vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su vaikų tėvu galimai įtakos kitokius Migracijos departamento sprendimus dėl pabėgėlių statuso suteikimo vaikams. Taip nustatytas laikinąsias apsaugos priemones būtina keisti ir dėl pačios vaikų motinos elgesio. Ieškovė ne kartą pademonstravo, kad ketina išvykti į (duomenys neskelbtini) su vaikais ((duomenys neskelbtini) pasų vaikams užsakymas (pakartotinis) slepiant tai nuo vaikų tėvo, 2022 m. vasaros ilgalaikis išvykimas su vaikais į (duomenys neskelbtini) pas motiną neinformavus vaikų tėvo). Įsitikinęs, kad atsižvelgiant į glaudų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendradarbiavimą, vaikai nebūtų saugūs (duomenys neskelbtini), nes vaikai turi ir (duomenys neskelbtini) pilietybę, todėl vaikai galėtų būti išduoti (duomenys neskelbtini), o per vaikus galėtų būti daromas poveikis atsakovui, ar dėl vykdomos (duomenys neskelbtini) politikos, kai vaikai yra atimami iš tėvų opozicionierių. Nurodė, kad nuo 2023 m. birželio 28 d. teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos mergaitės paaugo ir vaikų bei tėvo bendravimas tik kas antrą savaitgalį neatitinka nei vaikų nei tėvo interesų, nes toks bendravimas yra minimalus ir nepakankamas. Vaikai tiek ir vaikų tėvas turi poreikį bendrauti lygiavertį laiką, kaip ir vaikai bendrauja su motina. Be to, kilo pagrįstų abejonių, kad ieškovė manipuliuoja vaikais ir nuteikinėja juos prieš vaikų tėvą, tokiu būdu ribodama vaikų ir jų tėvo bendravimą. Ieškovė nededa pastangų suteikti vaikams psichologinę pagalbą, be to siekia sukliudyti, kad tėvas vaikus vestų pas psichologus. Pažymėjo, kad teismui nustačius vaikų laikiną gyvenamąją vietą su tėvu, taip pat nustačius prašomą laikiną bendravimo tvarką „50:50 procentų laiko“, atsakovas neprašo priteisti iš ieškovės laikino išlaikymo, todėl 2025 m kovo 7 d. nutartimi nustatyta laikino išlaikymo mokėjimo tvarka turi būti panaikinta/pakeista.

Atsiliepimas

5. Ieškovė T. S. atsiliepime į atsakovo prašymą prašė netenkinti atsakovo pateikto prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad ieškovas prašyme nurodė išgalvotą ir tikrovės neatitinkančią informaciją. Atsakovas prašyme nenurodė jokių svarbių priežasčių ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kuo yra pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, kad būtina keisti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymi, jog vykstantis ginčas administracinėje byloje dėl Migracijos departamento pateikto atsakymo, neįrodo, kad vaikams kyla kažkoks pavojus. Nurodė, kad vaikai yra saugūs ir ji nesiruošia su vaikais niekur bėgti ar išvykti iš Lietuvos. Ieškovė dirba Lietuvoje, ir planuoja čia likti. Dukros lanko ugdymo įstaigas, reguliariai lanko įvairius būrelius, o jauniausia dukra jau antrus metus dirba su logopedu. Ieškovė čia yra įsikūrusi, nuomojasi būstą ir jokio tikslo išvykti kitur nėra. Pabrėžė, kad dokumentai, kuriuos atsakovas pateikia teismui ir bando įrodyti, neva, ieškovės neigiamą elgesį prieš vaikus, yra nepagrįsti. Mano, kad atsakovas neįrodė, kokiais veiksmais ieškovė kelia grėsmę vaikų saugumui, jų sveikatai.

6. Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šeimoje 2025 m. liepos 10 d. buvo nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai abiejų nepilnamečių atžvilgiu, taip pat šeimai vis dar taikomas atvejo vadybos procesas. Nurodė, kad nėra tikslinga keisti vaikų laikinąją gyvenamąją vietą ir atsižvelgiant į tai, nėra tikslinga spręsti ir dėl laikinos bendravimo tvarkos ir laikino išlaikymo mokėjimo tvarkos pakeitimo. Papildomai atkreipė teismo dėmesį dėl atsakovo pateiktos nuotraukos, kur atsakovas teigia, jog vaikų motina duoda vaikui gerti alų, buvo išsiaiškinta, kad tai nealkoholinis alus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutartimi netenkintas atsakovo S. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

8. Teismas pažymėjo, jog tai, kad byla yra nagrinėjama ilgą laiką ir byloje yra paskirta ekspertizė, negali būti pagrindu tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas pats savo iniciatyva veda vaikus pas psichologus, siekdamas įrodyti, kad vaikais yra manipuliuojama. Pažymėjo, kad byloje yra paskirta tuo tikslu ekspertizė ir atsakovas neturi teisės, savo iniciatyva papildomai vesti vaikų pas psichologus, tikslu išsiaiškinti santykius tarp vaikų ir bylos šalių, nes tą išaiškinti pavesta teismo paskirtam ekspertui.

9. Teismas nurodė, kad atsakovo teiginiai, jog ieškovė neturi leidimo gyventi Lietuvoje, yra nepagrįsti. Teismas, patikrinęs duomenis iš Sodros, nustatė, kad ieškovė dirba, gauna darbo užmokestį. Akcentavo, kad jei ieškovė neturėtų leidimo gyventi Lietuvoje, ji negalėtų ir oficialiai dirbti. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo pateiktame Migracijos departamento sprendime konstatuota, kad nėra nustatyta grėsmės ieškovei ar šalių vaikams, dėl ko jiems turėtų būtų suteiktas prieglobsčio statusas, todėl tai negali būti traktuojama, kaip aplinkybė, kad ieškovė ir šalių nepilnamečiai vaikais bus išsiųsti iš Lietuvos.

10. Teismas vertino, kad atsakovo teiginiai, kad ieškovė ketina išvykti į (duomenys neskelbtini) su vaikais, yra niekuo nepagrįsti. Pažymėjo, kad pasų užsakymas negali būti traktuojamas kaip siekis išvykti su vaikais. Iš atsakovo pateikto pokalbio su ieškove matyti, kad ieškovė nurodė, kad dėl sugadintų pasų jai teko pakartotinai juos užsakinėti. Teismas atkreipė dėmesį, kad šioje byloje 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagal kurias iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo bylos šalims yra uždrausta išvežti šalių nepilnametes dukras už Europos Sąjungos teritorijos ribų. Minėta nutartis buvo išsiųsta Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM, Policijos Departamentui prie LR VRM, Migracijos Departamentui prie LR VRM.

11. Teismas, atsižvelgęs į Tarnybos pateiktą išvadą, sprendė, kad atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Įvertinęs, jog atsakovas neįrodė būtinybės keisti nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat atsižvelgęs į ieškovės bei Tarnybos pozicijas bei į vaikų stabilumo, jų emocinės būklės svarbą, kad vaikai nuo mažens gyvena su motina, teismas netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12. Atskiruoju skundu atsakovas S. S. prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį civ. b. Nr. e2-213-1006/2025 ir klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. ir 2025 m. kovo 17 d. nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones naujomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis:

Žemesnės instancijos teismas

1) nustatyti nepilnamečių vaikų M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. S., gim. (duomenys neskelbtini), laikinąją gyvenamąją vietą su vaikų tėvu S. S.;

2) nustatyti, kad vaikų motina T. S. bendrauja su nepilnametėmis dukromis M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. S., gim. (duomenys neskelbtini), tokia tvarka:

neatsižvelgiant į tai, su kuriuo iš tėvų būtų bendravimo savaitė, vaikų motina bendrauja su dukromis kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną);

įpareigoti abu tėvus savo bendravimo metu, gauti vienas kito rašytinį sutikimą, išvykstant su nepilnamečiais vaikais už Lietuvos Respublikos sienos ribų;

3) nustatyti, kad T. S. ir S. S. savo bendravimo su vaikais metu teikia laikiną išlaikymą vaikams kiekvienas iš savo lėšų, todėl laikinas išlaikymas nė iš vieno tėvo nėra priteisiamas.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas skundžiama nutartimi pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnį, kadangi nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino į bylą pateiktus ir byloje jau esančius rašytinius įrodymus, padarė išvadas, kurios prieštarauja byloje esantiems įrodymams, todėl teismas prašymą sprendė neobjektyviai. Teismas iš esmės pasisakė tik dėl vaikų gyvenamosios vietos keitimo, tačiau visiškai nenagrinėjo atsakovo prašymo keisti atskirai gyvenančio tėvo laikiną bendravimo tvarką su vaikais (pažeista CPK 265 straipsnio 2 dalis), kuri yra minimali, tik kas antrą savaitgalį ir visiškai neatitinka vaikų interesų, nes nėra tinkamai užtikrinama jų teisė bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu. Taip pat teismas nenagrinėjo laikino išlaikymo keitimo reikalavimo. Mano, kad gyvenamosios vietos klausimas negali būti tapatinamas su bendravimo tvarka.

1.2. Teismas klaidingai nurodė, kad atsakovas savo prašymą grindžia ilgu bylos nagrinėjimu, ekspertizės skyrimu ir kad byla sustabdyta atsakovo iniciatyva. Pirma, atsakovas prašymą keisti laikinąsias apsaugos priemones grindžia ne ilgu bylos nagrinėjimu, o per ilgą bylos nagrinėjimo laikotarpį nuo prašomų keisti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2023 m. iš esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis. Antra, atsakovas teismo ekspertizės prašė vadovaudamasis Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo Tarnybos rekomendacijomis, nes bendraujant su vaiku buvo pastebėta, kad mergaitė yra nuteikinėjama prieš tėvą. Rekomenduota tėvui kreiptis į teismą dėl ekspertizės. Motinos manipuliacija dukrai M. S. fiksuotos ir byloje esančioje 2024 m. liepos 18 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) (bylos 12 tomas 36–52 psl.).

1.3. Pažymi, kad teismo išvados prieštarauja Atvejo vadybos specialistų pateiktoms rekomendacijoms tėvams vykstančio skyrybų proceso metu vesti vaikus pas psichologus. Pagalbos planas patvirtina, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) socialinė darbuotoja L. B. patvirtino, ši vaikų psichologė turi licenciją ir leidimą dirbti Lietuvoje, todėl jos paslaugos teisėtos ir oficialios. Akcentuoja, kad atsakovas, vykdydamas vaikų teisių specialistų rekomendacijas, vaikus veda tikslu padėti vaikams skyrybų proceso metu, o ne kaip klaidingai teigia teismas skundžiamoje nutartyje, siekdamas įrodyti motinos manipuliacijas.

1.4. Teismas nevertino atsakovo kartu su prašymu keisti laikinąsias apsaugos priemones pateiktų įrodymų, kad būtent ieškovė neužtikrina saugaus vaikų gyvenimo – pateiktas garso įrašas ir jo stenograma patvirtinta, kad ieškovė nekenčia savo vaikų ir sako, kad kada nors juos nužudys; nuotraukos kaip ieškovė mažametei duoda gerti nealkoholinį alų. Atkreipia dėmesį, kad būtent tėvas siekia užtikrinti vaikų stabilią emocinę būseną, nes jis juos veda pas privatų kompetentingą psichologą, kai motina vengia tai daryti ir taip suteikti vaikams pagalbą, negana to grasina psichologams, kurie pradeda dirbti su vaikais.

1.5. Mano, kad teismas, neturėdamas patikimu duomenų, klaidingai daro išvadą, kad ieškovė turi leidimą gyventi Lietuvoje, nes ji kitaip negalėtų dirbti Lietuvoje, be to, darydamas išvadą, kad vaikams nėra jokios grėsmės, dėl ko pagrįstai jiems nesuteiktas prieglobstis, vadovaujasi ginčijamu 2025 m. rugsėjo 3 d. Migracijos departamento sprendimu. 2025 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje ieškovė patvirtino, kad ji turi leidimą, siejamą su teise dirbti (tai nėra leidimas gyventi) ir jis baigsis 2026 m., todėl ji turės teikti naują prašymą dėl leidimo gavimo. Yra įsitikinęs, jog tai, kad Migracijos departamentas atsisakė ieškovei suteikti prieglobstį dėl to, kad ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė, rizika, kad ji negaus leidimo likti Lietuvoje bet kokiais pagrindais išlieka didelė.

1.6. Teismas klaidinga įvertino pateiktus įrodymus dėl (duomenys neskelbtini) pasų vaikams užsakymo 2023 m. Ieškovė teigdama, kad sulaistė pasus kava, kalba apie vaikų (duomenys neskelbtini) pasus. Tačiau vaikams (duomenys neskelbtini) pasus ieškovė slapta nuo atsakovo užsakė ir jie buvo pagaminti 2023 m. liepos mėnesį, kuomet ir kilo grėsmė, kad vaikai bus išvežti iš Lietuvos.

1.7. Teismas padarė klaidingas ir į bylą pateiktiems įrodymams prieštaraujančias išvadas, kad laikinųjų apsaugos priemonių keitimas pažeis vaikų interesus, jų emocinės būklės stabilumą. Atsakovo į bylą pateiktos psichologų išvados patvirtina, kad vaikai su tėvu jaučiasi emociškai saugus ir stabilūs, vaikai labai prisirišę prie tėvo.

1.8. Atkreipia dėmesį, kad teismas atsisakymą keisti vaikų laikiną gyvenamąją vietą grindžia tuo, kad 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi uždraudė vaikus išvežti iš Europos Sąjungos ribų. Tačiau teismas neįvertino, kokia būtų šio nutarties galia, jei vaikų motina T. S. būtų išsiųsta iš Lietuvos, o vaikų laikina gyvenamoji vieta yra nustatyta su ja. Vaikai šiai dienai neturi jokio dokumento patvirtinančio jų teisėtą buvimą Lietuvoje.

1.9. Teismas neišsprendė atsakovo reikalavimo dėl laikinos bendravimo tvarkos keitimo ir išlaikymo, taip pat savo sprendimą nekeisti laikinos gyvenamosios vietos grindė klaidingais teiginiais.

1.10. Ginčo atveju pasikeitė tai, kad po 2023 m. birželio 28 d. teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių buvo pradėtas spręsti ir iki šiol nėra išspręstas klausimais dėl pabėgėlio statuso Lietuvoje vaikams suteikimo. Pažymi, kad pabėgėlio statuso suteikimas vaikams garantuoja vaikų teises, interesus, vaikų visokeriopą saugumą (fizinį, finansinį ir kt.). Vaikai neturi galiojančio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ir vaikams nėra skiriamos išmokos, ką patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės išmokų skyrius savo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Vaikai tokioje situacijoje yra todėl, kad iki šiol nėra išspręstas ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl to, kad vaikų laikinoji gyvenamoji vieta yra nustatyta su vaikų motina, kuri yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Migracijos departamentas atsisakė suteikti ieškovei pabėgėlio statusą, motyvuojant tuo, kad (duomenys neskelbtini) apsaugos savo piliečius, todėl vaikams, kurie yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, nekyla jokios grėsmės, jei motina su vaikais turėtų išvykti iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini). Teigia, kad Migracijos departamentui minėtais motyvais atsisakius suteikti pabėgėlio statusą, yra akivaizdi grėsmė, kad ieškovė kartu su vaikais gali būti išsiųsta iš Lietuvos, todėl kilo grėsminga situacija vaikų teisėms, saugumui, nes jie bet kada su vaikų motina gali būti išsiųsti iš Lietuvos, todėl būtina keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. nutartį, nustatant laikiną vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, kuris turi pabėgėlio statusą Lietuvoje, todėl vaikų saugumas būtų užtikrintas, kol iš esmės bus išspręstas ginčas, o teismo nutartis dėl vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu gali įtakoti kitokius Migracijos departamento sprendimus dėl pabėgėlių statuso suteikimo vaikams. Yra įsitikinęs, kad ieškovei su vaikais išvykus į (duomenys neskelbtini), atsakovas negalėtų dėl jam kylančios grėsmės (duomenys neskelbtini) lankyti vaikų, todėl būtų pažeista vaikų teisė matytis su tėvu. Kad ieškovė ketina išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini) patvirtina tai, kad atsakovui apskundus Migracijos departamento sprendimą, ieškovė atsiliepime į skundą nesutiko su skundu, be to ji dirba su (duomenys neskelbtini) susijusioje įmonėje, taip pat tokį ieškovės ketinimą patvirtina tai, kad ieškovė vaikams slapta nuo atsakovo užsakė (duomenys neskelbtini) pasus bei tai, kad visa ieškovės šeima gyvena (duomenys neskelbtini).

1.11. Teigia, kad nuo 2023 m. birželio 28 d. teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos praėjo du metai, mergaitės paaugo ir vaikų bei tėvo bendravimas tik kas antrą savaitgalį neatitinka nei vaikų, nei tėvo interesų, nes toks bendravimas yra minimalus ir nepakankamas. Vaikai, tiek ir jų tėvas, turi poreikį bendrauti ženkliai daugiau, lygiavertį laiką kaip ir su vaikų motina. Pastebi, kad po 2023 m. birželio 28 d. nutarties priėmimo kilo pagrįstu abejonių, kad ieškovė manipuliuoja vaikais ir nuteikinėja juos prieš atsakovą, tokiu būdu ribodama vaikų ir atsakovo bendravimą. Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė 2025 m. kovo 25 d. atvejo vadybos posėdyje nurodė, kad bendraujant su vaikais Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo pastebėta, kad mergaitės yra nuteikinėjamos prieš tėvą. Yra įsitikinęs, kad vaikų psichologinės charakteristikos, kurios buvo surašytos stebint vaikus, jų bendravimą su tėvu, pagrindžia vaikų stiprų ryšį su tėvu, tėvo teigiamą įtaką vaikams ir galimybes/būtinybę nustatyti bendravimą 50/50. Vaikų moktina nededa pastangų suteikti vaikams psichologinę pagalbą, jos veiksmai rodo, kad ji siekia sukliudyti, kad tėvas vaikus vestų pas psichologus. Pabrėžia, kad ieškovės elgesys vaiku atžvilgiu ne visuomet yra tinkamas: kad vaikai būtų ramūs, duoda gydytojo nepaskirtas tabletes, ieškovė atsakovui pripažino, kad kartais nekenčia vaikų ir nori dukras užmušti, jaunesniajai dukrai davė gerti nealkoholinio alaus; dukra N. išmoko iš motinos keiksmažodžius. Nurodo, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tikslinga keisti nustatytą laikinąją bendravimo tvarką į atsakovo pasiūlytą prašyme.

1.12. Akcentuoja, kad teismui nustačius vaikų laikiną gyvenamąją vietą su tėvu, taip pat nustačius prašomą laikiną bendravimo tvarką 50:50 procentų laiko, neprašo priteisti iš ieškovės laikino išlaikymo, todėl 2025 m kovo 7 d. nutartimi nustatyta laikino išlaikymo mokėjimo tvarka turi būti panaikinta/pakeista.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė T. S. prašo netenkinti atsakovo pateikto atskirojo skundo, palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-213-1006/2025. Atsiliepime nurodomi atsikirtimai :

2.1. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas atsižvelgė į visas išdėstytas aplinkybes, į visus pateiktus įrodymus, į Vaikų teisių apsaugos tarnybos pateiktą atsiliepimą byloje ir priėmė teisingą, objektyvią, pagrįstą nutartį. Akcentuoja, kad neaišku, kodėl atsakovas be ieškovės žinios veda vaikus pas psichologus ar kitus specialistus, siekdamas įrodyti, kad vaikais yra manipuliuojama. Pažymi, kad vaikams yra paskirta ekspertizė, todėl atsakovas neturi teisės savo iniciatyva papildomai vesti vaikų pas psichologus ar kitus galimus specialistus, nes tą išsiaiškinti yra pavesta teismo paskirtam ekspertui. Mano, kad atsakovas nepaiso tėvų pareigos užtikrinti stabilų ir ramų gyvenimą vaikams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

4. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus: 2025 m. rugsėjo 22 d. pagalbos planą, 2025 m. lapkričio 11 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, kurioje pateikta informacija apie psichologės V. V. kvalifikaciją.

5. Taip pat apeliantas papildomai 2025 m. gruodžio 16 d. pateikė papildomus paaiškinimus ir Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 27 d. sprendimą, kuriuo teismas panaikino Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškinimuose nurodė, kad minėtas teismo sprendimas priimtas 2025 m. lapkričio 27 d., todėl negalėjo būti pateiktas anksčiau su atskiruoju skundu.

6. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

7. Pažymėtina, kad pateiktu 2025 m. rugsėjo 22 d. pagalbos planu ir 2025 m. lapkričio 11 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apeliantas įrodinėja tinkamą bendravusios su vaikais psichologės V. V. kvalifikaciją.

8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto kartus su atskiruoju skundu pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad šie apelianto pateikti nauji įrodymai neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo, nes nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesirėmė psichologės V. V. parengtais dokumentais apie šalių nepilnamečių vaikų psichologinį vertinimą, taip pat minėti įrodymai nėra tiesioginiai įrodymai, patvirtinantys tinkamą psichologės kvalifikaciją, be to, apeliantas turėjo galimybę 2025 m. rugsėjo 22 d. pagalbos planą pateikti į bylą, nagrinėjant jo prašymą pirmosios instancijos teisme, ir nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų atsisakęs šį įrodymą priimti. Apeliantas, teikdamas minėtus įrodymus, atskirajame skunde nenurodė, kodėl būtinybė pateikti šiuo naujus įrodymus iškilo po to, kai pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį, ir kokią reikšmę jie turi šiame apeliaciniame procese.

9. Apeliacinės instancijos teismas iš Teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų bazės nustatė, kad Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 27 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nėra įsiteisėjęs, todėl sprendžiant dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo, šis teismo sprendimas nėra vertintinas.

10. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, apelianto pateikti nauji įrodymai nelaikytini turintys esmės sprendžiant dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto pateiktus naujus įrodymus.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 28 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo tenkintas iš dalies: 1) nustatyta nepilnamečių vaikų M. S. ir N. S. laikina gyvenamoji vieta su ieškove Lietuvoje; 2) nustatyta, kad ieškovė, norėdama išvykti su nepilnametėmis dukromis M. S. ir N. S., turi gauti rašytinį atsakovo sutikimą; 3) priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams M. S. ir N. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. balandžio 26 d.) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; ieškovė paskirta priteisto iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; 4) nustatyta laikinoji atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. S. ir N. S. tvarką, pagal kurią :

1. S. S. turi teisę bendrauti su dukromis, pasiimdamas jas iš gyvenamosios vietos ar ugdymo/mokymosi įstaigos kas antrą mėnesio savaitgalį (nelyginėmis savaitėmis), paimant dukras to savaitgalio penktadienį iš ugdymo/mokymosi įstaigos po užsiėmimų pabaigos, jei iš gyvenamosios vietos – 17 val., ir grąžinant dukras tos savaitės sekmadienį iki 17 val. į motinos gyvenamąją vietą;

2. Kiekvienais neporiniais kalendoriniais metais, t. y. 2023 m. ir t. t., dukros Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmąją ir antrąją dienas, praleidžia su tėvu, o Šv. Velykų pirmąją ir antrąją dienas – su motina. Poriniais metais, t. y. 2024 m. ir t. t. – atvirkščiai;

3. Motinos diena ir Tėvo diena, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, priklauso tėvui, kai švenčiama Tėvo diena, o motinai – kai yra švenčiama Motinos diena;

4. S. S. turi teisę praleisti su dukromis iki pusės vaikų atostogų;

5. S. S. gali bendrauti su dukromis ryšio priemonėmis, tačiau nepažeidžiant dukrų dienos darbo ir poilsio rėžimo;

6. Visais atvejais dėl susitikimų ir bendravimo turi būti pačių dukrų sutikimas ir valia.

12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartimi buvo patenkintas ieškovės T. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo - pakeistas Vilniaus miesto apylinkės 2023 m. birželio 28 d. nutartimi iš atsakovo S. S. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams ir priteistas iš atsakovo S. S. laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams M. S. ir N. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 280 Eur nuo šios nutarties priėmimo dienos (2025 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi buvo patenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausta išvežti ieškovės T. S. ir atsakovo S. S. nepilnametes dukras M. S. ir N. S. už Europos Sąjungos teritorijos ribų.

14. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnamečiams vaikams M. S. ir N. S. bei ieškovei T. S. buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, kurie galiojo iki 2024 m. balandžio 20 d. (el. byla t. 1, b. l. 21). Iš šalių vaikų gimimo liudijimų nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) Respublikos ir (duomenys neskelbtini) piliečiai, jų motina T. S. yra (duomenys neskelbtini) pilietė, o apeliantas S. S. turi (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietybę (el. byla t. 1, b. l. 22, 24, 40–42, 54). Ieškovė ir šalių nepilnamečiai vaikai yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje (el. byla t. 1, b. l. 45).

15. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugsėjo 3 d. sprendimu nuspręsta nesuteikti M. S. ir N. S. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje (el. byla t. 17, b. l. 47–66). Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 27 d. sprendimu panaikintas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugsėjo 3 d. sprendimas, teismo sprendimas neįsiteisėjęs.

16. Iš 2025 m. lapkričio 4 d. išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas nustatyta, kad ieškovė T. S. dirba ir gauna pajamų (el. byla t. 18, b. l. 51–54). Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2025 m. gegužės 13 d. išrašo apie fizinį asmenį ir 2025 m. gegužės 13 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus nustatyta, kad ieškovės atžvilgiu nėra pradėtų ikiteisminių tyrimų ir nėra bausta administracine tvarka (el. byla t. 16, b. l. 163–164).

17. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus 2025 m. balandžio 29 d. pažymos nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai neturi galiojančių leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje (el. byla t. 16, b. l. 171). Byloje esantys duomenys patvirtina ir dėl to ginčo nėra, kad šalių dukra M. S. lanko progimnaziją, o dukra N. S. – darželį.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo

18. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Tarnybos pateiktą išvadą, sprendė, kad apeliantas neįrodė būtinybės keisti nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių. Įvertinęs ieškovės paaiškinimus bei atsižvelgęs į vaikų stabilumo, jų emocinės būklės svarbą, kad vaikai nuo mažens gyvena su motina, pirmosios instancijos teismas netenkino apelianto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

19. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad ieškovė ir vaikai neturi leidimo gyventi Lietuvoje, todėl Migracijos departamentui įpareigojus ieškovę palikti Lietuvą, galiojant 2023 m. birželio 28 d. nutartimi nustatytai laikinajai vaikų gyvenamajai vietai su ieškove, vaikai turės kartu su ieškove išvykti iš Lietuvos. Ieškovei su vaikais išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini) būtų pažeista vaikų teisė bendrauti su tėvu (apeliantu), be to, vaikai turi dvigubą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietybes, todėl vaikai gali būti deportuoti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kuri dėl apelianto politinių pažiūrų nebus leista bendrauti su vaikais.

20. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Pažymima, jog kiekvienu atveju, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tada, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip laikinoji apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

22. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas). Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004, 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005, 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl, kai vaikas daugiau kaip vienus metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019). Nagrinėjamu atveju aktuali teismų praktika, nurodanti, jog pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

23. Nagrinėjamu atveju apeliantas būtinybę pakeisti Vilniaus miesto apylinkės 2023 m. birželio 28 d. nutartimi nustatytą nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą sieją su pasikeitusiomis aplinkybėmis – jog yra pasibaigę ieškovei ir vaikams išduoti leidimai gyventi Lietuvoje ir Migracijos departamentas 2025 m. rugsėjo 3 d. sprendimu nusprendė nesuteikti šalių nepilnamečiams vaikams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, dėl to, esant nustatytai vaikų gyvenamajai vietai su ieškove, kuri yra (duomenys neskelbtini) Federacijos pilietė, Migracijos departamentui priėmus sprendimą ieškovę išsiųsti iš Lietuvos, nepilnamečiai vaikai taip pat turės palikti Lietuvą.

24. Apeliantas taip pat kaip vieną iš argumentų sudarančių pagrindą keisti teismo nustatytą laikinąją vaikų gyvenamąją vietą nurodo ilgą civilinės bylos nagrinėjimo laiką, per kurį vaikai paaugo, geba pareikšti savo nuomonę, o taikytos laikinosios apsaugos priemonės nebeatitinka vaikų poreikių.

25. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nagrinėjama byla iškelta 2023 m. birželio 12 d.. Nuo bylos iškėlimo šalys teikė ir nekartą tikslino pateiktus procesinius dokumentus, teikė prašymus, papildomus įrodymus, byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nutartimi tenkinus apelianto prašymą, buvo paskirta šalių nepilnamečiams vaikams M. S. ir N. S. ambulatorinė pirminė teismo psichologijos ekspertizė. Kaip matyti iš minėtos nutarties, ekspertizė paskirta siekiant įvertinti vaikų interesus, tėvų santykį su vaikais, nustatyti nepilnamečių vaikų išsivystymo lygį, jų gebėjimą išreikšti savo nuomonę, vaikų psichologinį ir emocinį ryšį su tėvais bei abiejų vaikų tarpusavio ryšį, tėvų psichologinę būseną bei tėvų galimybę daryti įtaką vaikų auklėjimui ir priežiūrai. Paskirta ekspertizė dar nėra atlikta.

26. Pažymėtina, kad vien tai, jog byla tęsiasi ilgą laiką ir šalys yra aktyvios tikslindamos procesinius dokumentus, teikdamos prašymus, ir yra paskirta ekspertizė, todėl tikėtinai užsitęs bylos nagrinėjimas, neturi jokios reikšmes sprendžiant dėl būtinybės pakeisti šalių nepilnamečių vaikų nustatyta gyvenamąją vietą, kadangi vien byloje ilgai besitęsiantis procesas, kai jau yra nustatyta laikinoji vaikų gyvenamoji vieta, niekaip nepažeidžia šalių nepilnamečių vaikų teisių ir interesų ir nesudaro jokio pagrindo keisti vaikų gyvenamąją vietą.

27. Apeliantas, kaip argumentą dėl būtinybės keisti nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, nurodo, aplinkybę, kad ieškovė nevykdo Atvejo vadybos specialisto rekomendacijų vesti vaikus pas psichologą ir sudaro kliūtis apeliantui pačiam nuvesti vaikus pas psichologą. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nutartimi yra paskirta šalių nepilnamečiams vaikams ambulatorinė pirminė teismo psichologijos ekspertizė, kurią atlikus bus įvertinta vaikų psichologinė, emocinė būsena ir pateikta išvada. Byloje nėra duomenų, kad būtinybė šalių vaikams lankytis pas psichologą būtų nustatęs gydytojas, o Atvejo vadybos specialisto rekomendaciją vesti vaikus pas psichologą, kad vaikams būtų suteikta pagalbą jų tėvų skyrybų proceso metu, nėra jokio pagrindo prilyginti gydytojo rekomendacijai ir vertinti, kad ieškovė, nevesdama vaikus pas apelianto pasirinktą psichologą, daro žalą vaikų psichinei sveikatai. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje suabejojo apelianto pasirinktos psichologės, kuri apelianto iniciatyva konsultuoja šalių nepilnamečius vaikus, kvalifikacija, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas būtų netinkamai išnagrinėjęs apelianto prašymą. Pirmosios instancijos teismas vertino ir padarė išvadas apie psichologės kvalifikaciją, remdamasis skundžiamos nutarties priėmimo metu byloje buvusiais duomenis, todėl spręstina, kad teismas būtų padaręs įrodymų vertinimo pažeidimą.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš apelianto kartu su prašymu pateikto vaizdo įrašo, kuriame girdėti moters balsas, ir iš jo paties padarytos įrašo stenogramos, negalima daryti neabejotinos išvados, kad tai yra padarytas ieškovės balso įrašas, be to nėra aišku apie kokį konkrečiai vaiką buvo pasisakyta. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos vertinti šių įrodymų kaip tinkamų, todėl pagrįstai jais nesirėmė ir jų nevertino. Apelianto nurodytą aplinkybę, jog nuotraukoje pateiktoje kartu su prašymu yra užfiksuota, kad ieškovė duoda šalių dukrai gerti alų, paneigia Vaiko teisių skyriaus išvada, kurioje nurodyta, kad ieškovė paaiškino, jog vaikas užfiksuotas geriantis nealkoholinį alų. Esant šioms nustatytoms aplinkybės, atmestini apelianto argumentai, kad ieškovė duodama vaikui gerti nealkoholinį gėrimą darytų neigiamą įtaką vaikui ir dėl to būtų pagrindas keisti nustatytą laikiną vaikų gyvenamąją vietą.

29. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad ieškovė 2023 m. slapta užsakė vaikams (duomenys neskelbtini) pasus ir yra didelė tikimybė, kad apeliantui nežinant, ieškovė su vaikais išvyks iš Lietuvos, yra pagrįsta tik paties apelianto subjektyvių vertinimu, nes byloje nėra jokių duomenų apie tokį ieškovės ketinimą. Be to, kaip minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagal kurias iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, bylos šalims yra uždrausta išvežti šalių nepilnametes dukras už Europos Sąjungos teritorijos ribų ir minėta nutartis buvo išsiųsta Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM, Policijos Departamentui prie LR VRM, Migracijos Departamentui prie LR VRM, ir tai laikytina pakankama priemone užtikrinanti, kad šalių vaikai vien ieškovės sprendimu nebus išvežti iš Lietuvos ar Europos Sąjungos ribų. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė po to, kai buvo priimta 2024 m. gegužės 20 d. nutartis, būtų pažeidusi šį draudimą, todėl tai, kad ieškovė dar 2023 m. užsakė vaikams (duomenys neskelbtini) pasus, kurios piliečiai yra šalių vaikai, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad ieškovė kažkaip būtų pažeidusi nepilnamečių vaikų teises ir paties apelianto teisę bendrauti su vaikais.

30. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ieškovė neturi leidimo gyventi Lietuvoje ir jai bei šalių vaikams Migracijos departamentas nesuteikė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju vien tai, kad ieškovė yra (duomenys neskelbtini) pilietė ir jai bei šalių nepilnamečiams vaikams šiai dienai nėra suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nesant jokių kitų duomenų, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė ir šalių nepilnamečiai vaikais bus išsiųsti iš Lietuvos ar kitaip bus pažeista vaikų teisė į saugią aplinką. Pažymėtina, kad apelianto nurodyta aplinkybė, kad ateityje gal būt ieškovei su vaikais išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini), gali kilti grėsmė, jog jis negalės matytis su savo vaikais, nesudaro pagrindo keisti nustatytą šalių nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą.

31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad apeliantas neįrodė būtinybės keisti nustatytą vaikų laikinąją gyvenamąją vietą kartu su ieškove, nepateikė duomenų apie nesaugią aplinką šalių vaikams ieškovės namuose, ar ieškovės netinkamą elgesį su vaikais. Atsižvelgiant į tai, jog iki bylos nagrinėjimo pabaigos turėtų būti užtikrintas tam tikras vaikams įprastos aplinkos stabilumas, šioje proceso stadijoje vaikų interesus atitinka Vilniaus miesto apylinkės 2023 m. birželio 28 d. nutartimi nustatyta vaikų laikinoji gyvenamoji vieta su ieškove, todėl kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra jokio pagrindo keisti šią nustatytą laikinąją apsaugos priemonę. Taip pat pažymėtina, kad palikus galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės 2023 m. birželio 28 d. nutartimi nustatytą laikinąją vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė pagal apelianto prašyme dėl laikinų apsaugos priemonių pakeitimo nurodytus argumentus dėl laikinosios ieškovės su vaikais bendravimo tvarkos nustatymo ir dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuria buvo nustatytas šalių nepilnamečiams vaikams laikinas išlaikymas, pakeitimo. T. y. šiuo atveju atsakovas nereiškė reikalavimo keisti jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos.

32. Įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis, atsižvelgęs į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šalių ginčas nėra sprendžiamas iš esmės, o siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko galioti nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės 2023 m. birželio 28 d. nutartimi ir 2025 m. kovo 17 d. nutartimi nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl naikinti skundžiamą nutartį ar ją pakeisti, remiantis apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

33. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto atskirajame skunde pateikti argumentai iš esmės reiškia jo subjektyvią nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo. Iš esmės apeliantas siekia, kad remiantis tais pačiais įrodymais būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo prerogatyva ir teismų nepriklausomumo principo išraiška. Nesant duomenų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, vien tik kitokia apelianto nuomonė dėl atskirų įrodymų turinio savaime nesudaro pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios grindžiamos ne tik atskirais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kuri vaikų gyvenamoji vieta labiausiai atitiktų tiek jų, tiek tėvų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas vaikų gyvenamosios vietos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus.

35. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia šalių dėmesį, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, todėl, esant pasikeitusioms aplinkybėms ar naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, šalys turi teisę teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, taikymo (panaikinimo). Pažymėtina, kad, pasikeitus aplinkybėms, byloje dalyvaujantys asmenys gali kreiptis dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

36. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimu, sprendžiant dėl vaikų laikinosios gyvenamosios vietos pakeitimo, visapusiškai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, atsižvelgė į nepilnamečių vaikų interesus, tuo tarpu apeliantas atskirajame skunde nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovei ir atsakovui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Irma Valiuškienė