Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovėms A. P., E. J. ir V. B., dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

1. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovių 2408,37 Eur turtinės žalos atlyginimo, 82,81 Eur kompensacinių palūkanų ir 5 procentus procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini), adresu, (duomenys neskelbtini), atsakovės A. P. sūnus E. P., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovės E. J. sūnus E. J., gim. (duomenys neskelbtini), bei atsakovės V. B. sūnus G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ant geležinkelio bėgių sudėjo akmenis, ko pasekoje pravažiavus traukiniui, akmenys nukrito ir tokiu būdu buvo apgadinti pravažiuojantys automobiliai. Viena iš apgadintų transporto priemonių buvo „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu ši transporto priemonė ieškovės buvo apdrausta Transporto priemonių (Kasko) draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju.

3. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių taisyklėmis Nr. 021 (2018-02-13 redakcija, galioja nuo 2018-03-01) Transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Nuostolio suma apskaičiuojama vadovaujantis „Audatex” kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Šios programos naudojimą sąmatoms sudaryti numato LR susisiekimo ministro ir LR finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 įsakymas „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“. Minėta programa vadovaujasi automobilių remonto įmonės, ekspertai, draudikai. Šios sistemos bazė, įvedus darbų kategoriją, nurodo būtinas medžiagų, darbo valandų sąnaudas bei jų įkainius. Sąmatose nurodyta bendra remonto kaina, į kurią įskaičiuota darbų ir medžiagų kaina. Pagal remonto sąmatą ieškovė apskaičiavo transporto priemonės remonto kainą ir išmokėjo draudėjai 2550,37 Eur draudimo išmoką.

4. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovėms, ragindama atlyginti turtinę žalą. Ieškovei buvo atlyginta 142,00 Eur žalos, todėl likusi suma 2408,37 Eur sumoje yra priteistina.

5. Pagal LR CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal LR CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias LR CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.

6. CK 6.275 str. 1 d. numato, kad už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

7. Taip pat nurodė, kad kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (LR CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (LR CK 6.53 straipsnio 2 dalis).

8. Be to pagal LR CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

9. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais pagrindais ir motyvais. Pabrėžė, kad atsakovių vaikai žalą ieškovei padarė bendrais veiksmais, šią aplinkybę patvirtina (įrodo) Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų atlikto tyrimo medžiaga, todėl mano, kad atsakovės žalą ieškovei turi atlyginti solidariai.

10. Atsakovė E. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį kuriame nurodė, kad ieškiniu sutinka ir prašo nustatyti jai priteistiną sumą. Tačiau teismo posėdžio metu su ieškiniu nebesutiko.

11. Atsakovė A. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu kategoriškai nesutinka. Pabrėžė, jog žalos atlyginimas galimas tik tuo atveju, jei asmuo yra kaltas dėl jos atsiradimo. Solidarinė atsakomybė išvis galima, jei būtų buvęs padarytas nusikaltimas ar asmenys būtų iš anksto susitarę veikti bendrai. Tuo tarpu ieškinyje niekaip neanalizuojami kiekvieno iš vaikų veiksmai, jų kaltės laipsnis. Mano, jog tai padaryti yra būtina, kad būtų galima spręsti vieno, ar kelių vaikų veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą - tai iš esmės ir apspręs atsakovų ratą ir jų civilinės atsakomybės ribas. Teigė, kad policijos medžiagos duomenys įrodo, jog jos sūnus niekaip neprisidėjo prie akmenų sukrovimo ant geležinkelio bėgių, o buvo tik stebėtojas. Teismo posėdžio metu prašė atsižvelgti į visų vaikų pasisakymus ir priimti teisingą sprendimą.

12. Atsakovė V. B. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu parodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes jos vaikas G. M. akmenų nedėjo, priimant teismo sprendimą prašė atsižvelgti į vaikų paaiškinimus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

13. Byloje šalių ir jų atstovų paaiškinimais, rašytiniais dokumentais nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d., adresu, (duomenys neskelbtini), pravažiavus traukiniui, nukrito akmenys ir tokiu būdu buvo apgadinti pravažiuojantys automobiliai. Viena iš apgadintų transporto priemonių buvo „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu ši transporto priemonė ieškovės buvo apdrausta Transporto priemonių ((duomenys neskelbtini)) draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Nustatyta, kad ieškovei buvo atlyginta 142,00 Eur žalos, likusi suma 2408,37 Eur suma. Byloje nėra ginčo dėl žalos dydžio. Atsakovės neginčijo ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodytų kiekių ir kainų, nepateikė jokių kitų įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytą žalos dydį, todėl netikėti šiais įrodymais nebuvo pagrindo. Tačiau byloje kilo ginčas dėl kaltės ir civilinės atsakomybės.

Dėl solidariosios civilinės atsakomybės už turtinę žalą

14. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas.

15. Solidarioji atsakomybė deliktinių santykių atvejais taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai padarinių atžvilgiu; 2) asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pavyzdžiui, sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. Š. v. VĮ Registrų centro Kauno filialas ir kt., bylos Nr. 3K-7-59/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. V.-F. v. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ir kt., bylos Nr. 3K-3-388/2008).

Dėl nepilnamečių atsakomybės už padarytą žalą

16. Dėl šio įvykio Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai atliko tyrimą ( Nr. (duomenys neskelbtini)) kuriame nustatė, jog reaguojant į pranešimą, užlipus ant viaduko, buvo pastebėti 4 vaikai, bėgantys šiaurės kryptimi, sulaikytas E. P., gim. (duomenys neskelbtini) (atsakovės A. P. sūnus), kuris paaiškino, kad su draugais E. J., gim. (duomenys neskelbtini) G. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. P. gim. (duomenys neskelbtini) žaisdami sudėjo prie geležinkelio bėgių rastus asmenis ant bėgių, ko pasekoje važiuojant traukiniui akmenys krito nuo viaduko ir apgadino pravažiuojančius automobilius.

17. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato vyr. tyrėjos nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi iš surinktos medžiagos nustatyta, kad mažamečių veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos LR baudžiamojo kodekso 187 straipsnio (turto sunaikinimas ar sugadinimas) požymių, kadangi mažamečiai tiesiogiai nesiekė apgadinti automobilių, automobilius apgadino netyčia, žaidimo metu. Be to, nusikalstamos veikos padarymo metu jie neturėjo amžiaus, nuo kurio jie atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, todėl jų atžvilgiu baudžiamoji atsakomybė negalima.

18. Tyrimo metu apklausta V. B. policijos pareigūnams paaiškino, kad jos sūnus G. M. jai paaiškino, kad jis (G.) susitiko E. ir E. ir pastarasis pasiūlė nueiti prie geležinkelio, visi kartu nuėjo. E. dėjo akmenis ant bėgių, o jie jam sakė to nedaryti. Teismo posėdžio metu G. M. taip pat patvirtino, kad jis (G. M.) ir E. nedėjo akmenų, o dėjo tik E.

19. A. P. policijos pareigūnams paaiškino, kad jai jos sūnus (E. P.) papasakojo, kad buvo nuėjęs su G. M. ir E. J. prie geležinkelio ir žiūrėjo kaip E. dėjo ant bėgių akmenys. Jos sūnus teigė, kad akmenys dėjo tik E.. Teismo posėdžio metu E. P. taip pat patvirtino, kad akmenys dėjo tik E..

20. E. J. policijos pareigūnams paaiškino, kad jos sūnus E. J. nuėjo su G. ir E. paėmė akmenis ir dėjo ant geležinkelio bėgių. Teismo posėdžio metu E. J. parodė, kad padėjo tris akmenis ir 10 centų ant geležinkelio bėgių. Teigė, kad G. taip pat dėjo du akmenys, o E. P. nieko nedėjo.

21. Teismo posėdžio metu, kaip liudytoja apklausta policijos pareigūnė S. Z. paaiškino, kad priimant nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, iš esmės nebuvo sprendžiamas klausimas - visi trys vaikai ar vienas vaikas kaltas dėl atsiradusios žalos, t.y. kas konkrečiai dėjo akmenys. Todėl priimtas nutarimas nepatvirtina, kad visi trys vaikai dėjo akmenis.

22. Nustatyta, kad įvykio metu, t.y. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiai vaikai: atsakovės A. P. sūnus E. P., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovės E. J. sūnus E. J., gim. (duomenys neskelbtini), bei atsakovės V. B. sūnus G. M., gim. (duomenys neskelbtini), neturėjo keturiolikos metų amžiaus. Šiuo atveju kyla CK 6.275 straipsnio nuostatų (atsakomybė už nepilnamečių iki keturiolikos metų amžiaus padarytą žalą) aiškinimo ir taikymo klausimas. CK 6.275 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Taigi pagal šias įstatymo normas atsako tėvai, nes asmuo iki keturiolikos metų yra neveiksnus (CK 2.7 straipsnis).

23. Teismas įvertinus byloje apklaustus vaikus ir jų įstatyminius atstovus, ištyrus kitus įrodymus sprendžia, jog atsakovė A. P. bei atsakovė V. B. įrodė, kad jų vaikai E. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir atitinkamai G. M., gim. (duomenys neskelbtini) akmenų ant geležinkelio bėgių nedėjo ir tokių būdu prie atsiradusios žalos atsiradimo jokiais veiksmais neprisidėjo. Teismo vertinimu byloje nustatyta, kad atsiradusi žala atsirado tik dėl atsakovės E. J. sūnaus E. J., gim. (duomenys neskelbtini), veiksmų, kadangi būtent pastarasis padėjo akmenys ant geležinkelio bėgių, tai patvirtina paties E. J., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškinimas (prisipažinimas) bei kitų vaikų paaiškinimai, kuriuose abu vaikai patvirtino, kad būtent E. J. dėjo akmenis (CPK 185 straipsnis). Sąlygų kurioms esant atsiranda solidarioji atsakomybė deliktinių santykių atvejais nurodytų šio sprendimo 15 punkte nenustyta.

24. Kasacinės instancijos teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspęsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-156/2009 ir kt.).

25. Įvertinus tai ieškinys prieš atsakoves A. P. bei V. B. atmestinas. Teismas vertina, kad žala atsirado išimtinai dėl E. J. veiksmų. Kadangi pastarasis žalą padarė neturėdamas keturiolikos metų amžiaus už jo veiksmus atsakovo tėvai (CK 6.275 straipsnis). Ieškovė šioje byloje atsakovę patraukė tik E. J. motiną E. J..

26. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visiško nuostolių atlyginimo principą, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis nurodo, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Aiškindamas šią normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad ši teisės norma gali būti taikoma tiek sutartinės, tiek ir deliktinės atsakomybės atveju. Ji leidžia teismui įgyvendinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus tais atvejais, kai visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių, todėl visiškas nuostolių atlyginimas pažeistų šiuos principus. Kadangi aptariama teisės norma nustato visiško nuostolių atlyginimo principo išimtį, tai ji turi būti taikoma labai atsargiai ir tik išimtiniais atvejais, kai yra jos taikymo sąlygos ir sąžiningumas, protingumas bei teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį.

27. Byloje nustatyta, kad E. J. registruota darbo biržoje kaip ieškanti darbo, taigi yra bedarbė. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatė, kad E. J. yra netekusi keturiasdešimt penkių procentų darbingumo. Todėl priteisus ieškovei iš atsakovės visą žalos atlyginimą, jai atsirastų sunkių padarinių. Tuo tarpu ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ padėtis yra gera ir pilno nuostolio nepriteisimas jai iš esmės būtų nepastebimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas, sprendžia, kad jos sudaro pagrindą pagal CK 6.251 straipsnio 2 dalį tris kartus sumažinti priteistinos žalos atlyginimą iki 802,79 Eur.

Dėl kompensacinių palūkanų

28. Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai).

29. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (LR CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų LR CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (LR CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (LR CK 6.261 straipsnis). Kadangi šioje byloje tris kartus sumažintas priteistos žalos atlyginimas atitinkamai sumažintinos ir priteistinos kompensacines palūkanas iki 27,60 Eur.

Dėl procesinių palūkanų

30. CK 6.37 straipsnio 2 d. yra įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t.y. procesines palūkanas. Vadovaujantis minėto CK 6.210 straipsnio 2 d. iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo visos priteistos sumos nuo papildomo reikalavimo iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies nurodytos išlaidos priteisiamos proporcingai patenkinto reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 d.). Ieškovė, prašydamas priteisti iš solidariai iš atsakovių 2491,18 Eur sumokėjo 56,00 Eur žyminio mokesčio. Teismas ieškinį patenkino iš dalies, priteisdamas iš viso 830,39 Eur. Atitinkamai iš atsakovės E. J. priteistinas 19,00 Eur. ieškovės sumokėto žyminio mokesčio išlaidos. Be to ieškovė turėjo 455,58 Eur teisinės pagalbos išlaidų už ieškinio parengimą ir atstovavimą byloje. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, t.y. sumažintas tris kartus, atitinkamai sumažintos ir ieškovei iš atsakovės priteistinos teisinės pagalbos išlaidos iki 151,86 Eur. (455,58 : 3 = 151,86). Iš viso, iš atsakovės E. J. ieškovei priteistina 170,86 Eur bylinėjimosi išlaidų (19 + 151,86 = 170,86).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 269, 270, 274, 279 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės E. J. 802,79 Eur žalos atlyginimo, 27,60 kompensacines palūkanas, 5 (penkis) procentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos 830,39 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021-01-13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 170,86 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei Akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Įsiteisėjus sprendimui, grąžinti Klaipėdos apskrities VPK tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.