Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovėms A. P., E. J. ir V. B. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių 2 408,37 Eur turtinės žalos atlyginimo, 82,81 Eur kompensacinių palūkanų ir 5 procentus procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d., adresu Joniškės g., Klaipėda, atsakovės A. P. sūnus E. P., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovės E. J. sūnus E. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės V. B. sūnus G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ant geležinkelio bėgių sudėjo akmenis, o pravažiavus traukiniui akmenys nukrito ir apgadino pravažiuojančius automobilius. Viena iš apgadintų transporto priemonių buvo „Škoda Kodiaq“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu ši transporto priemonė ieškovės buvo apdrausta transporto priemonių (kasko) draudimu. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Pagal remonto sąmatą ieškovė apskaičiavo transporto priemonės remonto kainą ir išmokėjo draudėjai 2 550,37 Eur draudimo išmoką. Pažymėjo, jog ieškovė siuntė pretenziją atsakovėms, ragindama atlyginti turtinę žalą. Ieškovei buvo atlyginta 142,00 Eur žalos, todėl likusią 2 408,37 Eur sumą prašė priteisti iš atsakovių, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.275 straipsnio 1 dalis numato, kad už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

2. Atsakovė E. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašė nustatyti iš jos priteistiną sumą. Teismo posėdžio metu su ieškiniu atsakovė nebesutiko.

3. Atsakovė A. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, nes jos sūnus neprisidėjo prie akmenų sukrovimo ant geležinkelio bėgių, o buvo tik stebėtojas. Teismo posėdžio metu prašė atsižvelgti į visų vaikų pasisakymus ir priimti teisingą sprendimą.

4. Atsakovė V. B. atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, nes jos vaikas akmenų ant geležinkelio bėgių nedėjo. Prašė priimant teismo sprendimą atsižvelgti į vaikų paaiškinimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies, priteista iš atsakovės E. J. 802,79 Eur žalos atlyginimo, 27,60 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 830,39 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. sausio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 170,86 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Lietuvos draudimas“. Kita ieškinio dalis atmesta. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai:

5.1 Byloje šalių ir jų atstovų paaiškinimais, rašytiniais dokumentais nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d., adresu Joniškės g., Klaipėdoje, pravažiavus traukiniui, nukrito akmenys ir tokiu būdu buvo apgadinti pravažiuojantys automobiliai. Viena iš apgadintų transporto priemonių buvo „Škoda Kodiaq“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu ši transporto priemonė ieškovės buvo apdrausta transporto priemonių (kasko) draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovei buvo atlyginta 142,00 Eur žalos, likusi suma – 2 408,37 Eur. Byloje nėra ginčo dėl žalos dydžio. Atsakovės neginčijo ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodytų kiekių ir kainų, nepateikė jokių kitų įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytą žalos dydį. Tačiau byloje kilo ginčas dėl kaltės ir civilinės atsakomybės.

5.2 Dėl šio įvykio Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai atliko tyrimą (Nr. M-1-01-62390-19). Reaguojant į pranešimą, užlipus ant viaduko, buvo pastebėti 4 vaikai, bėgantys šiaurės kryptimi, sulaikytas E. P., gim. (duomenys neskelbtini) (atsakovės A. P. sūnus), kuris paaiškino, kad su draugais E. J., gim. (duomenys neskelbtini), G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. P., gim. (duomenys neskelbtini), žaisdami prie geležinkelio bėgių rastus akmenis sudėjo ant bėgių, o važiuojant traukiniui akmenys krito nuo viaduko ir apgadino pravažiuojančius automobilius. 2019 m. rugsėjo 20 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyr. tyrėjos nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi mažamečių veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnyje (turto sunaikinimas ar sugadinimas), požymių, nes mažamečiai tiesiogiai nesiekė apgadinti automobilių, automobilius apgadino netyčia, žaidimo metu. Be to, veikos padarymo metu jie neturėjo amžiaus, nuo kurio jie atsako pagal baudžiamuosius įstatymus.

5.3 Teismas pažymėjo, jog tyrimo metu apklausta V. B. policijos pareigūnams paaiškino, kad jos sūnus G. M. jai paaiškino, kad jis (G.) susitiko E. ir E. ir pastarasis pasiūlė nueiti prie geležinkelio, visi kartu nuėjo. E. dėjo akmenis ant bėgių, o jie jam sakė to nedaryti. Teismo posėdžio metu G. M. taip pat patvirtino, kad jis (G. M.) ir E. nedėjo akmenų, o dėjo tik E.

5.4 A. P. policijos pareigūnams paaiškino, kad jai jos sūnus (E. P.) papasakojo, kad buvo nuėjęs su G. M. ir E. J. prie geležinkelio ir žiūrėjo, kaip E. dėjo ant bėgių akmenis. Jos sūnus teigė, kad akmenis dėjo tik E. Teismo posėdžio metu E. P. taip pat patvirtino, kad akmenis dėjo tik E.

5.5 E. J. policijos pareigūnams paaiškino, kad jos sūnus E. J. nuėjo su G. ir E., paėmė akmenis ir dėjo ant geležinkelio bėgių. Teismo posėdžio metu E. J. parodė, kad padėjo tris akmenis ir 10 centų ant geležinkelio bėgių. Teigė, kad G. taip pat dėjo du akmenis, o E. P. nieko nedėjo.

5.6 Teismas nustatė, kad įvykio metu nepilnamečiai vaikai: atsakovės A. P. sūnus E. P., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovės E. J. sūnus E. J., gim. (duomenys neskelbtini), bei atsakovės V. B. sūnus G. M., gim. (duomenys neskelbtini), neturėjo keturiolikos metų, todėl šiuo atveju kyla CK 6.275 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo klausimas.

5.7 Teismas, įvertinęs byloje apklaustus vaikus ir jų atstovus pagal įstatymą, ištyręs įrodymus, nusprendė, jog atsakovė A. P. ir atsakovė V. B. įrodė, kad jų vaikai E. P. ir G. M. akmenų ant geležinkelio bėgių nedėjo ir prie žalos atsiradimo jokiais veiksmais neprisidėjo. Teismo vertinimu, byloje nustatyta, kad žala atsirado tik dėl atsakovės E. J. sūnaus E. J., gim. (duomenys neskelbtini), veiksmų, kadangi būtent pastarasis padėjo akmenis ant geležinkelio bėgių. Anot teismo, tai patvirtina paties E. J. paaiškinimas (prisipažinimas) bei kitų vaikų paaiškinimai.

5.8 Teismas pažymėjo, jog nenustatytos sąlygos, kurioms esant atsiranda solidarioji atsakomybė deliktinių santykių atvejais. Teismas vertino, kad žala atsirado išimtinai dėl E. J. veiksmų. Kadangi pastarasis žalą padarė neturėdamas keturiolikos metų amžiaus, už jo veiksmus atsakovo tėvai (CK 6.275 straipsnis). Teismas nurodė, jog ieškovė šioje byloje atsakove patraukė tik E. J. motiną E. J..

5.9 Teismas taip pat pažymėjo, jog CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visiško nuostolių atlyginimo principą, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis nurodo, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ši teisės norma gali būti taikoma tiek sutartinės, tiek ir deliktinės atsakomybės atveju. Ji leidžia teismui įgyvendinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus tais atvejais, kai visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių, todėl visiškas nuostolių atlyginimas pažeistų šiuos principus.

5.10 Teismas nurodė, jog atsakovė E. J. yra registruota darbo biržoje kaip ieškanti darbo, yra bedarbė. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatė, kad E. J. yra netekusi 45 procentų darbingumo. Teismo nuomone, priteisus ieškovei iš atsakovės visą žalos atlyginimą, jai atsirastų sunkių padarinių. Tuo tarpu ieškovės padėtis yra gera ir visiško nuostolio nepriteisimas jai iš esmės būtų nepastebimas. Teismas nusprendė, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą pagal CK 6.251 straipsnio 2 dalį tris kartus sumažinti priteistinos žalos atlyginimą iki 802,79 Eur.

5.11 Pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės atitinkamai sumažintas 27,60 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 170,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimo dalį, kuria sumažintas priteistinos žalos dydis, ir dėl šios sprendimo dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Taip pat prašo priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

6.1 Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimo dalis, kuria buvo sumažintas priteistinos žalos dydis, yra neteisėta ir nepagrįsta.

6.2 Apeliantės nuomone, teismas, priteisdamas iš atsakovės E. J. žalos atlyginimą, CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatas taikė itin formaliai. Teismas nurodė, kad atsakovės pajamos yra mažos, o ieškovė yra juridinis asmuo. Tačiau, apeliantės nuomone, šių aplinkybių egzistavimo nepakanka žalos dydžio mažinimui. Be to, nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu teismas nusprendė žalos dydį mažinti net tris kartus. Ši teismo išvada liko neargumentuota. Tokiais veiksmais buvo pažeistos ieškovės, kaip kreditorės, teisės ir teisėti interesai, pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

6.3 Apeliantė pažymi, jog teismas nevertino, ar atsakovė turi nekilnojamojo turto, kokia yra jos šeiminė padėtis ir, jei yra susituokusi, jos sutuoktinio pajamos. Be to, sprendžiant dėl žalos dydžio mažinimo turėjo būti vertinamas ir atsakovės elgesys su ieškove. Pažymi, jog atsakovė nesistengė mažinti žalos dydžio, mokėdama bent dalines įmokas.

6.4 Nurodo, jog CK 6.251 straipsnio 2 dalis gali būti taikoma tik kaip išimtis, išsamiai išsiaiškinus, ar yra pagrindas jos taikymui. Anot apeliantės, atsakovė savo sunkios turtinės padėties neįrodinėjo, o teismo įvertintos aplinkybės nėra pakankamos.

6.5 Apeliantės nuomone, CK 6.251 straipsnio 2 dalies taikymas neproporcingai pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus.

7. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė A. P. nurodo, jog kadangi iš jos nebuvo priteista jokia suma ir ieškovės apeliacinis skundas su ja nesusijęs, prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.

8. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nebuvo gauta.

9. 2022 m. balandžio 14 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas ieškovės atstovo prašymas atidėti civilinės bylos Nr. e2A-255-796/2022 nagrinėjimą iš 2022 m. balandžio 14 d. 14.00 val. vėlesniam laikotarpiui, kadangi derinamos taikos sutarties sudarymo galimybės.

10. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi atidėtas civilinės bylos Nr. e2A-255-796/2022 nagrinėjimas 2022 m. gegužės 5 d. 10.45 val. Bylą nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Tačiau iki bylos nagrinėjimo nei šalių sudaryta taikos sutartis, nei kiti prašymai, pranešimai ar paaiškinimai teisme nebuvo gauti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl ginčo esmės

13. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių A. P., E. J. ir V. B. 2 408,37 Eur turtinės žalos atlyginimo, 82,81 Eur kompensacinių palūkanų ir 5 procentus procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d., adresu Joniškės g., Klaipėdoje, atsakovių sūnūs E. P., gim. (duomenys neskelbtini), E. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. M., gim. (duomenys neskelbtini), ant geležinkelio bėgių sudėjo akmenis, o pravažiavus traukiniui akmenys nukrito ir apgadino, be kita ko, ieškovės transporto priemonių (kasko) draudimu apdraustą transporto priemonę „Škoda Kodiaq“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė išmokėjo draudėjai 2 550,37 Eur draudimo išmoką, o ieškovei buvo atlyginta tik 142,00 Eur suma.

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog žala atsirado išimtinai dėl mažamečio E. J. veiksmų, o kadangi pastarasis žalą padarė neturėdamas keturiolikos metų, už jo veiksmus atsako tėvai (CK 6.275 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, jog ieškovė atsakove patraukė tik E. J. motiną E. J.. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovė E. J. yra registruota darbo biržoje kaip ieškanti darbo, yra bedarbė, yra netekusi 45 procentų darbingumo. Teismo nuomone, priteisus ieškovei iš atsakovės visą žalos atlyginimą, atsakovei atsirastų sunkių padarinių, o kadangi ieškovės padėtis yra gera ir visiško nuostolio nepriteisimas jai iš esmės būtų nepastebimas, teismas nusprendė, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą pagal CK 6.251 straipsnio 2 dalį tris kartus sumažinti priteistinos žalos atlyginimą iki 802,79 Eur.

15. Apeliantė (ieškovė) neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl ieškinio atmetimo atsakovių A. P. ir V. B. atžvilgiu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žala atsirado išimtinai dėl mažamečio E. J. veiksmų. Šios teismo sprendimo dalies neskundžia nei atsakovės. Tačiau ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovei E. J. nagrinėjamu atveju taikyti CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatas ir tris kartus sumažinti priteistinos žalos atlyginimą iki 802,79 Eur. Anot apeliantės, šiuo atveju privalėjo būti išsamiai išsiaiškinta, ar yra pagrindas CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatos taikymui. Pažymi, jog atsakovė E. J. savo sunkios turtinės padėties neįrodinėjo, o teismas nevertino, ar atsakovė turi nekilnojamojo turto, kokia yra jos šeiminė padėtis ir, jei yra susituokusi, jos sutuoktinio pajamos. Apeliantės nuomone, CK 6.251 straipsnio 2 dalies taikymas neproporcingai pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir motyvus, byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš dalies tinkamai neatskleidė bylos esmės ir tai sutrukdė pirmosios instancijos teismui teisingai išspręsti tarp šalių (ieškovės ir atsakovės E. J.) kilusį ginčą.

17. Pažymėtina, jog CK 6.275 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

18. Taip pat pažymėtina, jog ieškovas, ieškinyje suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pasirenka, jo manymu, tinkamą antrąją atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, šalį (atsakovą) ir šiai nukreipia savo reikalavimą.

19. Nagrinėjamu atveju ieškovės sprendimu atsakove į bylą buvo įtraukta tik nepilnamečio E. J. mama E. J.. Tačiau išklausius 2021 m. balandžio 29 d. parengiamojo teismo posėdžio, vykusio nuotoliniu būdu ZOOM platformoje, garso įrašą nustatyta, jog parengiamajame teismo posėdyje siekė dalyvauti ir klausimus ieškovei uždavinėti, savo paaiškinimus teikti į bylą neįtrauktas asmuo, prisistatęs J., E. J. tėvu. Teismui paklausus, ar minėtas asmuo siekia būti įtrauktas į bylą bendraatsakiu, pastarasis atsakė, jog byloje dalyvauti nepageidauja. Teismas atkreipė ieškovės atstovės dėmesį, jog jeigu skrupulingai žiūrėtume į kiekvieną procesą, tai reikėtų kiekvieno vaiko abu tėvus į bylą traukti atsakovais.

20. CPK 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tuo atveju, jeigu ieškovas nepaprašo tokio asmens įtraukti atsakovu į bylą, tačiau teismas, nagrinėdamas bylą nustato, kad byloje atsakovu gali būti dar ir kitas asmuo, teismas turi aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškinti ieškovui teisę teikti prašymą dėl tokio asmens įtraukimo į bylą atsakovu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, neišaiškindamas ieškovei, kad ji turi teikti teismui prašymą dėl E. J. tėvo įtraukimo į bylą atsakovu, pažeidė CPK 43 straipsnio 2 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai yra esminis procesinės teisės normų pažeidimas, kuris sukliudė teismui teisingai išspręsti bylą, nes už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako abu jo tėvai (CK 6.275 straipsnio 1 dalis).

21. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatytas procesinės teisės normų pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinėje instancijoje, kadangi šalis į bylą negali įstoti apeliacinės instancijos teisme, prieš tai nedalyvavusi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nustatytas procesinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas skundžiamo sprendimo dalį panaikinti ir grąžinti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

22. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Tačiau sumažintas nuostolių atlyginimas negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo būti privalomai apdrausta. Deliktinę atsakomybę reglamentuojančiose įstatymo nuostatose taip pat numatoma, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).

23. Žalos atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį.

24. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog atsakovė E. J. yra bedarbė, registruota darbo biržoje kaip ieškanti darbo, ir yra netekusi 45 procentų darbingumo, padarė išvadą, jog priteisus ieškovei iš atsakovės visą žalos atlyginimą atsakovei atsirastų sunkių padarinių, todėl, vadovaudamasis CK 6.251 straipsnio 2 dalimi, tris kartus sumažino priteistinos žalos atlyginimą iki 802,79 Eur. Teisėjų kolegijos nuomone, šios dvi pirmosios instancijos teismo įvertintos aplinkybės – atsakovė yra bedarbė ir yra netekusi 45 procentų darbingumo – neįrodo sunkios atsakovės E. J. turtinės padėties ir kad dėl visiško žalos atlyginimo atsirastų atsakovei nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Pažymėtina, jog asmens turtinę padėtį paprastai įrodo duomenys apie turimą nekilnojamąjį turtą, jo turimas transporto priemones, duomenys apie banko sąskaitose turimas sukauptas lėšas, galbūt turimas akcijas ir panašiai. Duomenys, kad asmuo yra bedarbis ir yra netekęs dalies darbingumo, jo turtinės padėties neįrodo. Šios aplinkybės galėtų būti vertinamos kaip šiuo metu apribojančios atsakovės E. J. galimybes gauti daugiau pajamų, tačiau ne įrodančiomis, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki.

25. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė taip pat pagrįstai nurodo, jog šiuo atveju nebuvo visiškai vertinta, kokia yra atsakovės šeiminė padėtis, jei yra susituokusi, kokios yra jos sutuoktinio pajamos ir turtinė padėtis.

26. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tinkamai neišaiškindamas ieškovei teisės prašyti į bylą bendraatsakiu įtraukti ir nepilnamečio E. J. tėvą, taip pat nesiaiškindamas atsakovės E. J. tikrosios turtinės padėties, o bendraatsakiu įtraukus ir nepilnamečio E. J. tėvą – ir pastarojo turtinės padėties, pažeidė procesinės teisės normas, tinkamai neatskleidė bylos esmės ir galimybės šiuo atveju taikyti CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatas ir sumažinti priteistinos žalos dydį. Teisėjų kolegijos nuomone, tik įtraukus į bylą bendraatsakiu ir nepilnamečio E. J. tėvą, ir tik išsiaiškinus atsakovų tikslią turtinę padėtį bus galima priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatų (ne)taikymo.

27. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į bylą bendraatsakiu neįtraukė nepilnamečio E. J. tėvo, taip pat nesiaiškino nepilnamečio E. J. tėvų tikrosios turtinės padėties. Teismas neatskleidė visų bylai reikšmingų aplinkybių dėl CK 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo. Anksčiau paminėtus klausimus išspręsti iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės. Be to, tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Todėl pirmosios instancijos teismui iš dalies neatskleidus bylos esmės, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. sprendimo dalis, kuria priteista iš atsakovės E. J. 802,79 Eur žalos atlyginimo, 27,60 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 830,39 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. sausio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 170,86 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, naikintina ir ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

28. Kadangi panaikinama tik Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. sprendimo dalis atsakovei E. J., kita Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. sprendimo dalis, t. y. dėl atsakovių A. P. ir V. B., lieka galioti (ieškinys joms atmestas).

Dėl bylos procesinės baigties

29. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, pateiktais išaiškinimais ir išvadomis, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos procesinės teisės normos ir nebuvo atskleista bylos esmė, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. sprendimo dalis, kuria priteista iš atsakovės E. J. 802,79 Eur žalos atlyginimo, 27,60 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 830,39 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. sausio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 170,86 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

30. Pažymėtina, jog teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą naikinti nurodytą skundžiamo sprendimo dalį ir, tik išnagrinėjus šią bylos dalį iš esmės iš naujo ir įvertinus visus bylai aktualius įrodymus, spręstinas klausimas dėl byloje pareikštų reikalavimų (ne)pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

31. Kadangi bylos dalis perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, ieškovės šiame apeliaciniame procese patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, dėl šalių turėtų visų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pasisakys iš naujo bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 12 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovės E. J. 802,79 Eur žalos atlyginimo, 27,60 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 830,39 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. sausio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 170,86 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.