Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės „PlusPlus Capital“ AS, (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės „PlusPlus Capital“ AS, ieškinį atsakovui T. L. dėl skolos, negautų pajamų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

7. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

8. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ ir atsakovas T. L. 2018 m. balandžio 6 d. sudarė Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. L06042018/0034, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti transporto priemonę „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas priėmė transporto priemonę, ją valdė ir naudojosi su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti kas mėnesį periodines įmokas (transporto priemonės pirkimo kaina 5890,00 Eur, metinė palūkanų norma 28,20 proc., bendros sutarties išlaidos – 11715,89 Eur). Atsakovas pagal Sutarties sąlygas įsipareigojo Sutarties įmokas grąžinti iki 2024 m. balandžio 6 d. Atsakovo 2019 m. vasario 7 d. prašymu Sutartis buvo nutraukta nuo 2019 m. vasario 8 d., apie Sutarties nutraukimą atsakovas informuotas rašytiniu pranešimu. Iš 2019 m. gegužės 6 d. pradinio kreditoriaus UAB „mogo LT“ pranešimo atsakovui po transporto priemonės pardavimo matyti, kad nutraukus Sutartį bendra skolos suma yra 6895,17 Eur, pardavus transporto priemonę už 2000,00 Eur, skolos suma sumažėjo iki 4895,17 Eur. Iš pateiktos 2019 m. balandžio 27 d. sąskaitos faktūros Nr. MOGO-001756 matyti, kad pradinis kreditorius UAB „mogo LT“ transporto priemonę „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė už 2000,00 Eur sumą. Pradinė kreditorė UAB ,,mogo LT“ 2017 m. vasario 28 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui ,,Risk Management Services“ OU. Reikalavimo perleidimo 2017 m. kovo 1 d. sutartimi Nr. 2017/03/01 kreditorius ,,Risk Management Services“ OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą ieškovei „PlusPlus Capital“ AS. Periodinės reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu atsakovo skola buvo perleista ieškovei 2019 m. rugpjūčio 23 d. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas 2019 m. rugpjūčio 23 d. pranešimu.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

9. Pirmosios instancijos teismas sprendime be kitko, nusprendė, jog nutraukus sutartį, nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas, o ieškovė, perėmusi reikalavimą iš pradinės kreditorės pagal reikalavimo perleidimo sutartis į pradinės kreditorės reikalavimus dėl skolininkų, kurie nemoka pagrindinės skolos įmokų, neturi pagrindo tikėtis negautų pajamų.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantė pagal reikalavimo perleidimo sutartį perėmė visas reikalavimo teises į atsakovą (įskaitant ir negautas pajamas, kurios yra pagal tarp UAB ,,mogo LT“ ir atsakovo T. L. sudarytą Lizingo (išperkamosios nuomos sutartį Nr. L06042018/0034), todėl remiantis naujausia teismų praktika ieškovė turi teisę prašyti priteisti iš atsakovo negautas pajamas.

Dėl negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo šalių sutarties nutraukimo dienos 2019 m. vasario 8 d. iki 2024 m. balandžio 6 d. – sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos

11. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovas pažeidė Sutartį, kadangi nustatytu terminu nemokėjo Sutartyje nustatytų mėnesio įmokų, dėl to Sutartis 2019 m. vasario 8 d. buvo nutraukta.

12. Sutarties nutraukimo teisinės pasekmės reglamentuotos CK 6.221 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas.

13. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

14. Naujausioje ir nagrinėjamam ginčui aktualioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52, 54 punktai).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

16. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

17. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008, 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

18. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

19. Teisėjų kolegija analizuojamu atveju pažymi, jog Sutarties šalys Sutartimi susitarė dėl tokios paskolos grąžinimo tvarkos, pagal kurią visą suteiktą paskolą kartu su mokėjimo palūkanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis atsakovas grąžina iki 2024 m. balandžio 6 d. Sutartimi buvo sulygta, kad per laikotarpį nuo pradinės paskolos įmokos mokėjimo dienos iki paskutinės paskolos įmokos mokėjimo dienos atsakovas moka sutarto / nustatyto procento mokėjimo (pelno) palūkanas. Taigi, iki Sutarties galiojimo pabaigos atsakovui tinkamai vykdant Sutartį ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti Sutartyje numatyto dydžio pajamas, t. y. palūkanas. Ieškovė byloje įrodinėjo, jog ji tikėjosi gauti visas Sutartyje nurodytas mokėjimo palūkanas Sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki paskolos grąžinimo termino pabaigos (2024 m. balandžio 6 d.).

20. Šiuo atveju, Sutarčiai esant nutrauktai, atsakovui, asmeniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus (Sutarties nevykdymą) ieškovės atžvilgiu, civilinės atsakomybės prievolės pagrindu atsirado pareiga sumokėti ieškovei negautas pajamas (mokėjimo palūkanas), kurios būtų gautos atsakovui tinkamai vykdant Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

21. Dera pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovei nepriteisdamas negautų pajamų, vadovavosi tuo, kad pagal 2017 m. vasario 8 d. ir 2019 m. rugpjūčio 23 d. išrašus prie reikalavimo perleidimo sutarčių nurodyta 0,00 perleidžiamų palūkanų suma.

22. Reikšminga akcentuoti, kad 2017 m. vasario 28 d. Periodinėje reikalavimo teisių pardavimo– pirkimo ir perleidimo sutarties Nr. 2017/02/28, sudarytoje tarp UAB ,,mogo LT“ IR ,,Risk Mangement Services“ OU 2.2 punkte nurodyta: ,,Perdavėjas perduota ir perleidžia Perėmėjui Reikalavimus kartu su visomis iš Reikalavimų kylančiomis ar su jais tiesiogiai susijusiomis šalutinėmis teisėmis, bei susijusiais reikalavimais, priklausančiais Reikalavimais, ir egzistuojančiais perdavimo metu, įskaitant, tačiau neapsiribojant teise reikalauti mokėti delspinigius ir / ar palūkanas už vėluojamus mokėjimus, ir / ar palūkanas už naudojimąsi kapitalu; turtines teises į baudas, procesines palūkanas, išlaidas, patirtas savanoriško reikalavimų sumų išieškojimo metu, bylinėjimosi išlaidas ir priverstinio vykdymo išlaidų kompensacijas (jeigu yra), bet kokiomis garantijomis, kuriomis užtikrinami pagal šią Sutartį perduodami reikalavimai“. Pridėtina, jog 2017 m. kovo 1 d. Periodinėje reikalavimų perleidimo sutarties Nr. 2017/03/01 2.2 punkte nurodyta: ,,Perdavėjas perduoda Reikalavimus Perėmėjui kartu su visomis teisėmis ir susijusiais reikalavimais, priklausančiais Reikalavimams, ir egzistuojančiais perdavimo metu, įskaitant, tačiau neapsiribojant teise reikalauti mokėti delspinigius ir (arba) palūkanas už vėluojamus mokėjimus, ir (arba) palūkanas už naudojimąsi kapitalu, bet kokiomis garantijomis, kuriomis užtikrinami pagal šią Sutartį perduodami reikalavimai“. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovė pagal nurodomas reikalavimo perleidimo sutartis perėmė visas reikalavimo teises į atsakovą (įskaitant ir negautas pajamas, kurios yra pagal tarp UAB ,,mogo LT“ ir atsakovo T. L. sudarytą Lizingo (išperkamosios nuomos sutartį Nr. L06042018/0034), todėl pritartina apeliantei, kad ji, remdamasi Sutartimis bei naujausia teismų praktika turi teisę prašyti priteisti iš atsakovo negautas pajamas.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas anksčiau aptarta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovei iš atsakovo negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito gražinimo.

24. Atskirai pažymėtina, jog apeliantei negautos pajamos (jų dydis) priteistinos atsižvelgiant į tą situaciją (variantą), kai atsakovas nemoka sutartų įmokų iš viso. Tuo atveju, jeigu atsakovas įmoką / įmokas atliktų, sutartos palūkanos (negautos pajamos) turėtų būti perskaičiuojamos nuo likusio kredito likučio.

25. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylos procesinės baigties

26. Atsižvelgiant į tai, jog nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau netinkamai taikė teisės normas, susijusias su mokėjimo palūkanų, kaip negautų pajamų, priteisimu iš atsakovo, sprendimas už akių keistinas iš dalies, nurodant, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 5154,35 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2019 m. vasario 8 d.) iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskolos išmokėjimo datos (2024 m. balandžio 6 d.) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

27. Remiantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

29. Kadangi tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, ieškinio reikalavimai iš esmės tenkinami, iš atsakovo ieškovei priteisiamos visos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. priteistos bylinėjimosi išlaidos didinamos iki 213 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30. Byloje nustatyta, jog ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 119 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 119 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 23 d. sprendimą už akių pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

priteisti ieškovei PlusPlus Capital, AS, juridinio asmens kodas 11919806, buveinės adresas Tartu mnt. 83, 6 korpusas, 10151, Talinas, Estija, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti Swedbank, AB, iš atsakovo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4295,17 Eur skolos, 5154,35 Eur negautų pajamų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo Lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. L06042018/0034 nutraukimo dienos (2019 m. vasario 8 d.) iki Lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. L06042018/0034 mokėjimo grafike nurodytos paskolos išmokėjimo datos (2024 m. balandžio 6 d.), nuo visos priteistos skolos sumos (9 449,52 Eur) 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 213 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis).

Priteisti ieškovei PlusPlus Capital, AS, iš atsakovo T. L. 119 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis), patirtų apeliacinės instancijos teisme.