Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

E. L. (E. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 294 straipsnio 2 dalį,

A. V. (A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. ir E. L., iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, 2017 m. kovo 6 d., apie 03.40 val., automobiliu „Audi A6“ iš Šalčininkų r. sav., Šalčininkų, atvyko į Vilnių, netoli Perkūnkiemio g. 53, kur A. V. liepė E. L. laukti automobilyje ir stebėti aplinką, o pats nuėjo kiemais į automobilių stovėjimo aikštelę šalia namo Perkūnkiemio g. 53, Vilniuje, kur iš turėto 300 ml talpos plastikinio buteliuko, apipylęs benzinu automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „J.“, variklio dangtį ties priekiniu stiklu, jį tyčia padegė žiebtuvėliu ir tokiu būdu sunaikino automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarydamas UAB „J.“ 2 969,05 eurų turtinę žalą, o draudimo bendrovei „IF P&C Insurance AS” filialui 10 228,89 eurų turtinę žalą. Nuo degančio automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užsidegė šalia stovėję automobiliai: užsidegė ir sudegė automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis L. T. šeimai, ir tokiu būdu buvo padaryta nukentėjusiajai 7 975 eurų turtinė žala; taip užsidegė ir sudegė automobilis „Ford S-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis Ž. N., ir tokiu būdu buvo padaryta nukentėjusiajam 937 eurų turtinė žala, o draudimo bendrovei „ERGO Insuranse SE Lietuvos filialas“ 5 937 eurų turtinė žalal be to, užsidegė bei apdegė automobilis „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis G. A. šeimai, tokiu būdu nukentėjusiajam buvo padaryta 850 eurų turtinė žala. Tokiu būdu A. V. sunaikino ir sugadino, o E. L. padėjo A. V. sunaikinti ir sugadinti didelės vertės svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, padarydami iš viso 28 896,94 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, o E. L. – nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat A. V. ir E. L., veikdami bendrininkų grupe, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos gerbiant bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikiant sąžiningai, laikantis protingumo ir teisingumo principų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.137 straipsnis) reikalauti įvykdyti prievolę ar ginti civilinę teisę teisme (CK 1.138 straipsnis), savavališkai, panaudodami psichinę prievartą, vykdė ginčijamą, tačiau nerealizuotą A. V., kaip UAB „V.“ vadovo, tikrą teisę gauti iš UAB „J.“ apmokėjimą už UAB „V.“ atliktus statybos darbus statomame gyvenamųjų namų komplekse (duomenys neskelbtini)., t. y. 2017 m. kovo 6 d. A. V. paprašius E. L. paskambinti telefonu UAB „J.“ projektų vadovui V. S. (V. S.) ir pareikalauti perduoti jiems didelės vertės turtą – 100 000 eurų, kuriuos šis skolingas už atliktus statybos darbus, priešingu atveju grasinti fiziniu smurtu ir susidorojimu su V. S., jo šeima bei grasinti sugadinti ar sunaikinti jo turtą, E. L. sutikus, A. V. pasakė jam (E. L.) V. S. mobiliojo ryšio telefono numerį bei nurodė, kokį grasinančio pobūdžio tekstą reikia pasakyti V. S. ir tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 6 d. iki 2017 m. kovo 18 d., E. L. 4 kartus, panaudodamas A. V. pateiktą vis kitą mobiliojo ryšio telefono aparatą ir naują SIM kortelę, skambino V. S. į mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), reikalavo 100 000 eurų, priešingu atveju grasino susidoroti su juo pačiu, jo šeima bei grasino sugadinti ar sunaikinti jo turtą. Šiais savo veiksmais A. V. ir E. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat A. V. neteisėtai, neturėdamas atitinkamo leidimo, statomo namo teritorijoje (duomenys neskelbtini), laikė 20 vienetų pramoninės gamybos, 16-o kalibro šovinių su grankulkių ir kulkos užtaisais, kurie yra B ir C kategorijų šaudmenys, 1 namudiniu būdu užtaisytą 12-o kalibro šovinį su medžiagos, panašios į druską, užtaisu, skirtą įvairių modelių 12-o kalibro lygiavamzdžiams šautuvams, kuris yra B ir C kategorijų šaudmuo, bei svaidomojo poveikio nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą – pramoninės gamybos bedūmį paraką, kurio masė 20 g, iki 2017 m. kovo 30 d., 10.13 val., kai atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtus šaudmenis bei sprogstamąją medžiagą. Šiais savo veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Kadangi A. V. ir E. L., kurie yra kaltinami apysunkių nusikaltimų padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltais ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei gynėjai, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Dėl BK 187 straipsnio 2 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. V. buvo apklausiamas ne kartą, savo kaltę dėl visų kaltinimų pilnai pripažino, davė detalius parodymus, kurie užfiksuoti įtariamojo apklausų protokoluose (t. 2, b. l. 198-198, 204-205). Taigi minėtų apklausų metu A. V. parodė, jog 2016 m. lapkričio mėn. su UAB „J.“ jis, kaip UAB „V.“ vadovas, pasirašė sutartį dėl statybos rangos darbų atlikimo, iš pradžių sutartis buvo pasirašyta 170 000 eurų sumai, vėliau buvo pasirašyta dar 20 0000 eurų sumai. Darbų objektas buvo (duomenys neskelbtini), statomi gyvenamieji namai. UAB „V.“ turėjo pastatyti 13 daugiabučių. Darbai buvo pradėti, tačiau 2016 m. gruodžio mėn. dėl šalčių UAB „J.“ sustabdė darbus, todėl apie du mėnesius negalėjo dirbti visa apimtimi, buvo daromi tik paruošiamieji darbai, dėl ko praleido terminus. UAB „J.“, kuriai atstovavo V. S., pažadėjo, kad terminai bus pratęsti. A. V. jį pažįsta, todėl juo pasitikėjo, raštiško susitarimo nebuvo. Po to V. S. susirinkimo metu, maždaug 2017 m. sausio pabaigoje, jam pasakė, kad UAB „V.“ vėluoja atlikti darbus, tuomet A. V. priminė apie susitarimą, tačiau V. S. jam atsakė, kad pasamdys kitą įmonę. A. V. įmonės darbuotojai dirbo ir šeštadieniais, tačiau darbai nebuvo atlikti iki 2017 m. vasario mėn. Taip pat V. S. pradėjo keisti statybos reikalavimus (juos buvo aptarę su juo žodžiu sudarant sutartį), statybos priežiūrą perėmė kitas asmuo iš UAB „J.“, jo reikalavimai pasikeitė. Maždaug 2017 m. vasario mėn. jam paskambino V. S. ir pasakė, kad į elektroninį paštą išsiuntė pakoreguotą sutartį, pagal kurią per pusę mažinama A. V. darbų apimtis ir darbai perduodami kitai įmonei. A. V. šios sutarties nepasirašė, nes vadovavosi anksčiau pasirašyta, galiojančia sutartimi, pagal kurią buvo pirktos ir užsakytos statybos prekės, kurių suma apie 40 000 eurų. A. V. darbuotojai dirbo ir savaitgaliais, o nuo 2016 metų gruodžio mėn. pabaigos UAB „V.“ pinigų už atliktus darbus negavo, susidariusi suma buvo apie 100 000 eurų. A. V. su V. S. dėl šios situacijos kalbėjo ne kartą, A. V. prašė, kad V. S. pervestų pinigus, tačiau pastarasis pinigų nemokėjo. 2017 m. vasario mėn. A. V. nutarė V. S. pamokyti – sudeginti jo automobilį „Skoda Octavia“. Kovo pradžioje paprašė savo pažįstamo E. L., kad šis jį nuvežtų į Vilnių, Perkūnkiemio gatvę, priežasties jam nesakė. Po to kartu kovo 6 d. naktį, apie 2 val., nuvažiavo iš Šalčininkų į Vilnių, Perkūnkiemio gatvę. Vairavo E. L., A. V. jam parodė kelią ir pasakė, kur važiuoti. Su savimi A. V. turėjo pasiėmęs 300 ml plastikinį buteliuką, į kurį buvo pripylęs benzino. A. V. nurodė G. L. sustoti ir jį išleisti maždaug 500 metų nuo tos vietos, kur gyvena V. S., tai galėjo būti Perkūnkiemio g., bet tiksliau nežino, o pats nuėjo kiemais ir automobilių stovėjimo aikštelėje susirado V. S. automobilį „Skoda Octavia“, kurį apipylė benzinu iš turėto buteliuko. Apipylė V. S. automobilio variklio dangtį, ties priekiniu stiklu, ir padegė žiebtuvėliu, po to nubėgo prie jo laukiančio automobilio ir jie išvažiavo. Buteliuką, kuriame buvo benzinas, išmetė pakeliui, kažkur važiuojant vakariniu aplinkkeliu, tiksliau nepamena, po to grįžo į Šalčininkus. Ar būdamas įvykio vietoje skambino E. L., nepamena. A. V. norėjo, kad V. S. jam atlygintų žalą, todėl sugalvojo jam paskambinti ir pagąsdinti bei pareikalauti pinigų. Kadangi V. S. A. V. balsą pažįsta, A. V. paprašė savo gero pažįstamo E. L., kad šis paskambintų V. S. ir pasakytų A. V. sugalvotą tekstą, kuris buvo maždaug toks: „pridarei žmonėms daug rūpesčių, tu skolingas žmonėms 100 000, mašina buvo tik įspėjimas ir, jeigu pinigų nebus, turėsi nemalonumų, terminas iki sekmadienio“. A. V. davė E. L. mobiliojo ryšio telefoną, pasakė V. S. telefono numerį, o E. L. paskambino ir pasakė A. V. sugalvotą tekstą, po to telefoną išjungė. E. L. skambino būdamas Vilniuje, jeigu gerai pamena, tuo metu jis buvo šalia, po to telefoną išmetė į Neries upę ties Kosčiuškos gatve ir grįžo į (duomenys neskelbtini). Tai buvo kitą dieną, kai A. V. padegė V. S. automobilį. Po to jo (A. V.) prašymu E. L. dar tris kartus skambino V. S., pasakydavo nurodytą tekstą, A. V. kiekvieną kartą jam duodavo vis kitą mobiliojo ryšio telefono aparatą (kai kuriuos iš jų pirko Vilniuje, stotyje, Halės turguje, kai kuriuos turėjo pats, tai buvo seni telefonų aparatai, visi lyg „Nokia“ ir vienas „Samsung“). Antrą kartą E. L. skambino būdamas Vilniuje, netoli Užupio, A. V. buvo šalia, pasakė tekstą „ar pinigai surinkti ir priminė, kad sekmadienį pinigus turi perduoti“, po to A. V. telefoną išmetė į Vilnelės upę. Dar po kelių dienų, tiksliau datos nepamena, vėl jo prašymu E. L. skambino V. S., pasakė jo sugalvotą tekstą „ar surinkai pinigus“, daugiau nepamena, o V. S. atsakė, kad tokių pinigų dar nesurinko ir paklausė, ką jis padarė. V. S. atsakymus žino tik iš E. L. žodžių, pats negirdėjo. Tą kartą skambino būdami Pagiriuose, po skambučio telefono aparatą išmetė į Vokės upę ir grįžo į Šalčininkus. Dar po kelių dienų kartu su E. L. nuvažiavo prie Senosios Varėnos ir iš tos vietos jis vėl paskambino V. S.. Telefono aparatą jis davė E. L., pasakė, kad šis paklaustų, ar V. S. surinko pinigus. Tuomet E. L. paskambino, tačiau jis pokalbio negirdėjo, nes buvo išlipęs iš automobilio, aplinkui buvo triukšminga dėl pravažiuojančių automobilių ir upės. Po to E. L. pasakė, kad V. S. nurodė, jog pinigų nesurinko, nes suma per didelė. Šį kartą telefoną pats E. L. išmetė į upę ir jie abu grįžo į Šalčininkus. Tai buvo paskutinis skambutis, nes A. V. žinojo, kad pinigų V. S. vis tiek nesurinks, norėjo jį tiesiog pamokyti, su V. S. ar jo šeima susidoroti negalvojo ir neketino, tiesiog norėjo pagąsdinti. Dėl padarytų nusikaltimų labai gailisi, pažada atlyginti padarytą žalą, atsiprašyti nukentėjusiųjų (t. 2, b. l. 195-198). Be to, A. V. buvo apklaustas ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, apklausiamas davė analogiškus parodymus, papildomai pažymėjo, kad E. L. visais atvejais skambino V. S. tik jam (A. V.) prašant, pats E. L. neturėjo jokio suinteresuotumo. A. V. pripažino girdėjęs, kad vieno pokalbio metu V. S. buvo grasinama susidorojimu su juo ir šeima, girdėjo, kad E. L. sakė „jeigu nesurinksi pinigų iki penktadienio, tavo šeima turės problemų“ (t. 2, b. l. 200-202).

2017 m. lapkričio 22 d. įtariamojo apklausos metu A. V. buvo pateikti susipažinti garso įrašai, esantys 2017 m. spalio 24 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (kontroliuojamas Nr. (duomenys neskelbtini)), bei užduotas klausimas, ar garso įrašuose jo balsas, jeigu taip, su kuo ir kokiu tikslu kalba. A. V. parodė, kad garso įrašuose jo balsas, jis kalba su E. L. apie tai, kad reikėtų dar kartą paskambinti V. S., tačiau iš vėlesnių pokalbių matyti, kad jis nepaskambino, nes susisiekti nepavyko. Kiek pamena, daugiau bandymų skambinti V. S. nebuvo, o paskutinis realus skambutis buvo iš Varėnos ir tai buvo 2017 m. kovo 18 d. (t. 2, b. l. 204-205).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis E. L. pilnai prisipažino kaltu dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. A. V. yra jo draugas, su pastaruoju iki įvykių bendravo apie 5 metus, matėsi gana dažnai. Keletą savaičių iki įvykio A. V. jam pasakojo turintis bėdų, aiškino, jog V. S. nepasirašo darbų aktų, dėl ko A. V. įmonei nesumoka pinigų. Prieš įvykio naktį pas jį atvažiavo A. V. ir paprašė jį pastarojo (A. V.) automobiliu nuvežti į Vilnių. A. V. sakė, kad jis nori pagąsdinti ir sudeginti to žmogaus, per kurį patyrė daug nuostolių, automobilį. Jis nieko daug A. V. neklausinėjo, šis buvo jo draugas ir jis sutiko jam padėti. Įvyko naktį „Audi“ markės automobiliu (priklausančiu A. V.) nuvežė šį į Vilnių. Atsimena, kad pastarasis su savimi vežėsi buteliuką, kaip suprato, jame buvo benzinas. Kelią rodė A. V., pasakė, kur jį išleisti, po ko pastarasis išlipo ir išėjo, o jis automobilyje liko laukti A. V.. Buvo sutarę, kad po visko A. V. jam paskambins ir jis pastarąjį pasiims iš aplinkkelio. Viskas taip ir buvo - kažkur po 10 min. paskambino A. V., jis jį pasiėmė iš Vakarinio aplinkkelio ir abu pargrįžo į Šalčininkus. Pakeliui A. V. išmetė buteliuką (už Gariūnų, prie degalinės), sakė, kad padegė tą automobilį. Kitą dieną kaltinamasis E. L. internete perskaitė, jog naktį sudegė iš viso 4 automobiliai, apie ką papasakojo A. V., kai šis vėl pas jį atvažiavo. Išgirdęs tokią žinią, A. V. apgailestavo, sakė, jog negerai gavosi. Tos pačios dienos vakare A. V. paprašė jo paskambinti tam pačiam žmogui, kurio automobilį sudegino, ir jį pagąsdinti. Pats A. V. skambinti nenorėjo, nes sakė, kad nukentėjusysis atpažins jo balsą. Jis (E. L.) iš karto nenorėjo sutikti, tačiau A. V. jį įkalbinėjo ir jis sutiko padėti draugui. A. V. nurodė jam nukentėjusiojo telefono numerį, kurį užrašė ant lapelio (kiekvieną kartą užrašydavo vis iš naujo, paskambinus lapeliai buvo išmetami), nurodė, ką paskambinus sakyti. Kaltinamasis A. V. jam duodavo ir telefono aparatus bei SIM korteles, kuriuos po kiekvieno skambučio išmesdavo. Skambindavo iš skirtingų vietų (Užupio, Pagirių, Varėnos, taip pat būnant netoli Regitros). Suprato, kad tokie veiksmai buvo tam, kad aiškinantis būtų sunkiau susekti. Iš viso skambino 4 kartus, A. V. nurodymu reikalavo pinigų (jam buvo nurodyta prašyti 100 tūkst. eurų sumą), vieno skambučio metu liepta pagrasinti nukentėjusiojo šeimai, ką jis ir padarė. Labai gailisi dėl tokių savo veiksmų, jis pats nieko nebūtų daręs, nukentėjusiojo net nepažįsta ir nėra jo matęs, tiesiog norėjo padėti draugui A. V. (detalūs kaltinamojo parodymai yra užfiksuoti teisiamojo posėdžio protokole, todėl pažodžiui nekartotini). Teisme kaltinamasis E. L. patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus ir prašė jais vadovautis (t. 5, b. l. 182-194).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaltinamasis E. L. pirmos įtariamojo apklausos metu savo kaltę nurodė pripažįstantis iš dalies, tačiau vėliau tokią savo poziciją patikslino, paaiškino, jog klaidingai suprato įtarimus ir pripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų E. L. parodymų matyti, jog jis nurodė A. V. pažįstantis apie 4 metus, pastarasis jam pasakojo turintis problemų statybų objekte Vilniuje, t. y. asmuo nepasirašo statybos aktų, todėl A. V. už darbus nesumokami pinigai. A. V. jam (E. L.) neminėjo, kokia suma nesumokėta arba jis tokios aplinkybės tiesiog nebeatsimena. 2017 m. kovo pradžioje, tiksliau nepamena, bet tai buvo kelios dienos iki automobilio padegimo, A. V. pasakė E. L., kad planuoja pagąsdinti tą asmenį, t. y. padegti jo automobilį, o po to planuoja jam skambinti ir reikalauti 100 000 eurų. Dar kelias dienas prieš automobilio padegimą, maždaug kovo 1 d., apie 8.30 valandą, kartu su A. V. jo automobiliu „VW Touareg“, valstybinio numerio nepamena, skaičiai „444“, važiavo į Bukiškes, į sunkvežimių vairavimo egzaminą. E. L. laikė egzaminą, o A. V. jį vežė pakeliui, nes tiesiog vyko iš Šalčininkų į Vilnių. Važiavo naujuoju Vakariniu aplinkkeliu ir važiuojant A. V. parodė namą ir pasakė, kad čia gyvena tas asmuo, adreso neminėjo, tačiau tai tas namas, prie kurio vėliau buvo padegtas automobilis. Kovo 5 d., apie pietus, A. V. atvažiavo savo automobiliu „VW Touareg“ pas E. L. prie automobilių serviso Šalčininkuose, Nepriklausomybės g., pastato numerio nežino, kuriame E. L. dirba, ir paprašė, kad E. L. jį nuvežtų į Vilnių, nes ketino padegti automobilį. E. L. sutiko jį nuvežti, tačiau pats deginti automobilio nesiruošė, A. V. jo to ir neprašė. Tuomet kovo 6 d., apie 2 valandą nakties A. V. atvažiavo prie E. L. namų Šalčininkuose, A. M. g., E. L. išėjo, sėdo prie savo automobilio „Audi A6“ vairo, valstybinio numerio nežino, ir nuvažiavo kartu į Vilnių, adreso nežino, tai buvo netoli tos vietos, kurią jam pirmą kartą parodė A. V. pasakydamas, kad ten gyvena jam skolingas asmuo. A. V. su savimi turėjo plastikinį žalios spalvos 0,5 l buteliuką su užrašu „Sprite“, kuriame daugiau nei pusė buvo pripilta skysčio, spalvos tiksliai pasakyti negali, nes pats buteliukas buvo žalias, tačiau skystis atrodė tamsesnis nei buteliuko spalva. Koks tai buvo skystis, E. L. nežino, neklausė, tačiau specifinio kvapo nejautė. E. L. liko laukti automobilyje, o A. V., pasiėmęs tą buteliuką su skysčiu, nuėjo už namų, todėl labai tiksliai pasakyti negali, į kurią vietą, tai galėjo būti 500-600 metrų iki padegto automobilio, nes jis (E. L.) matė tik namo, kuriame, anot A. V., gyvena jam skolingas asmuo, viršutinius aukštus (namas didelis, kiek aukštų, nežino, gal 9 ar daugiau). Maždaug po 5-10 minučių A. V. paskambino jam į mobiliojo ryšio telefoną ir paklausė, ar viskas ramu, E. L. atsakė, kad ramu, t. y. kad niekas nevažiuoja ir jokių asmenų aplinkui nėra. Po to, maždaug po 10 minučių, jis E. L. vėl paskambino ir pasakė, kad šis išvažiuotų į Vakarinį aplinkkelį, E. L. nuvažiavo į aplinkkelį ir ten jau laukė A. V., kuris įsėdo į automobilį (ant galinės sėdynės) ir jie kartu nuvažiavo Vakariniu aplinkkeliu, pro Gariūnus, Juodšilių link ir grįžo į Šalčininkus. A. V. su savimi turėjo tą patį buteliuką, tačiau nematė, ar jame tebebuvo skystis. Pravažiavus Gariūnų turgavietę, už degalinės „Alauša“, gatvės nežino, A. V. paprašė E. L. sulėtinti ir, atsidaręs langą, išmetė turėtą buteliuką. Jam A. V. pasakojo apliejęs vieną automobilį, sakė, kad užpylė ant variklio dangčio ir padegė. Kokios markės buvo automobilis, nesakė, arba jis (E. L.) to nepamena. Į (duomenys neskelbtini) grįžo apie 4 valandą, gal kiek vėliau. Apie tai, kad sudegė automobilis ir bei dar keli šalia stovėję automobiliai, E. L. sužinojo perskaitęs internete, tinklapyje www.delfi.lt, vėliau apie tai kalbėjo su A. V., kuris sakė, kad blogai, jog užsidegė ir šalia stovėję automobiliai. Kovo 6 d., apie 13 valandą, pas E. L. į automobilių servisą (duomenys neskelbtini) atvažiavo A. V. ir pasakė, kad vakare reikia nuvažiuoti kurs nors toliau nuo (duomenys neskelbtini) ir paskambinti A. V. skolingam asmeniui. Jis E. L. paprašė tai padaryti, atlygio nežadėjo, E. L. sutiko, nes A. V. yra jo draugas. Tuomet tos pačios dienos vakare, apie 19-20 val. kartu su A. V. nuvažiavo pastarojo automobiliu „VW Touareg“ link Pagirių, tiksliau adreso nežino. A. V. nurodė ką E. L. turi kalbėti, t. y. pasakyti, jog per savaitę tas asmuo turi surinkti 100 000 eurų, o automobilio sudeginimas buvo tik perspėjimas. E. L. paskambino iš mobiliojo ryšio telefono, kurį jam davė A. V., tai buvo sena „Nokia“. Telefono numerį, kuriuo reikėjo skambinti, ant lapelio buvo užrašęs A. V. Kai atsiliepė nepažįstamas vyras, E. L. lietuviškai pasakė maždaug tokius žodžius „su automobiliu buvo tik perspėjimas, tau savaitė laiko, surink 100 000, po savaitės paskambinsiu“. Šį telefoną išmetė į balą, esančią šalia kelio. Po to jie grįžo į (duomenys neskelbtini). Maždaug po 2-3 dienų, tiksliau nepamena, jam A. V. pasakė, kad reikia paskambinti ir pasakyti, jog liko dvi ar trys dienos. Kartu su juo iš Šalčininkų automobiliu „VW Touareg“ nuvažiavo į Vilnių, į automobilių aikštelę, esančią priešais tiltą į Užupį. A. V. jam davė kitą mobiliojo ryšio telefoną, vėl padavė ant lapelio užrašytą telefono numerį. Paskambinus atsiliepė tas pats vyras ir jis pasakė maždaug tokius žodžius „liko trys dienos“, po to telefoną ir lapelį išmetė į šalia esančią upę bei su A. V. grįžo į (duomenys neskelbtini). Po to pirmadienį ar antradienį, tai yra kovo 13-14 d., jam būnant (duomenys neskelbtini), apie 13-14 valandą, pas jį atvažiavo A. V. ir padavė kitą mobiliojo ryšio telefoną, tai buvo sena „Nokia“, ir paprašė vėl paskambinti ir paklausti, ar asmuo surinko pinigus, taip pat davė ir lapelį su užrašytu telefono numeriu, jo mintinai nepamena, bet tai buvo tas numeris, kuriuo skambino ir anksčiau. Kadangi E. L. turėjo reikalų Vilniuje, savo automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. 077, raidžių nepamena, apie 17 val., nuvažiavo už „Regitros“, adreso nežino, ir iš tos vietos paskambino tam pačiam asmeniui ir pasakė maždaug taip „ar pinigus surinkai“, jis atsakė, kad renka, E. L. pasakė, kad „dar duodu tris dienas, jeigu ne, šnekėsim kitaip“, po to išjungė telefoną ir telefoną bei lapelį su užrašytu telefono numeriu išmetė į balą, esančią šalia tos vietos, kurioje buvo (šį kartą telefono SIM kortelę pirko pats, Jašiūnų degalinėje, vykdamas į Vilnių, tai buvo galimai „Labas“ kortelė, visus kitus kartus SIM kortelės jau buvo telefone). Po to dar skambino ir ketvirtą kartą, tai buvo dar po keturių dienų, maždaug kovo 17-18 d., tiksliau nepamena. A. V. vėl paprašė paskambinti, nuvažiavo kartu su juo į Varėną, tiksliau adreso nežino, netoli užtvankos. Važiavo A. V. automobiliu „VW Touareg“, jis ir vairavo. Kodėl vyko į Varėną, nežino, taip sugalvojo A. V.. Jis E. L. vėl davė mobiliojo ryšio telefoną, lyg seną „Samsung“, taip pat ant lapelio užrašytą numerį, į kurį reikėjo paskambinti bei nurodė, kad paklaustų, ar surinko pinigus ir perduotų linkėjimus šeimai, jeigu pinigų nesurinko. E. L. paskambino, tai buvo apie 16-17 val., atsiliepė tas pats vyras, jam pasakė maždaug taip „ar pinigus surinkai“, jis atsakė, kad renka, tuomet pasakė kad „laikas baigėsi ir linkėjimai šeimai“, po to išjungė telefoną ir jį kartu su lapeliu, nuėjęs išmetė į užtvanką. Po to kartu su A. V. grįžo į (duomenys neskelbtini). Vėliau, maždaug po kelių dienų, tiksliau nepamena, jam A. V. sakė, kad tas asmuo, kuris jam buvo skolingas už atliktus statybos darbus, pasirašė dokumentus. Iš to suprato, kad jo reikalai pajudėjo ir daugiau apie skambinimus jis nieko nebesakė, skambinti neprašė. Dėl savo veiksmų labai gailisi (t. 5, b. l. 4-8, 16-19; t. 5, b. l. 25). E. L. taip pat buvo apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, apklausos metu pilnai prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, gailėjosi, pabrėžė suprantantis savo veiksmų pavojingumą, nurodė, jog pasakymą „linkėjimai šeimai“ jis suprato, kaip grasinimus nukentėjusiojo V. S. šeimai, apimant gyvybę, sveikatą bei turtą (t. 5, b. l. 16-19).

2017 m. lapkričio 27 d. papildomos apklausos metu E. L. susipažinimui buvo pateikti garso įrašai, esantys 2017 m. spalio 24 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (kontroliuojamas numeris (duomenys neskelbtini)), po ko pastarais nurodė, kad garso įrašuose yra užfiksuotas jo balsas, jis kalba su A. V. Pirmame pokalbyje A. V. prašo jį paimti, nes nori palikti savo automobilį pas E. L.; antro pokalbio esmė tokia, kad jis vėl prašo E. L. paskambinti tam žmogui, kuris skolingas A. V. ir jam pagrasinti, jeigu nesurinko pinigų. Trečiame pokalbyje E. L. pasakė, kad paskambinti tam žmogui nepavyko, nors net ir nebandė skambinti, tiesiog taip pasakė A. V. Ketvirtame pokalbyje A. V. vėl prašo paskambinti tam žmogui, jis sutinka. Penkto pokalbio esmė tokia, kad A. V. jo klausia, ar jis paskambino tam žmogui, bet nenorėdami kalbėti apie tai telefonu, susitaria susitikti. Ką reiškia E. L. pasakymas, kad jis pasakys žmogaus pavardę, nepamena. E. L. buvo pateikta susipažinti ir su garso įrašais, esančiais 2017 m. spalio 24 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (kontroliuojamas numeris (duomenys neskelbtini)), bei užduotas klausimas, ar garso įrašuose užfiksuotas jo balsas, jeigu taip, su kuo ir kokiu tikslu kalba. E. L. atsakė, kad visuose trijuose garso įrašuose yra užfiksuotas jo balsas, tai jis skambino A. V. prašymu pastarajam skolingam asmeniui, grasino bei reikalavo pinigų (t. 5, b. l. 21-22).

2017 m. kovo 30 d. parodymų patikrinimo vietoje metu E. L. parodė vietą Vilniuje, netoli Pavilnionių g., 51, kur 2017 m. kovo 30 d. naktį kartu su A. V. atvyko automobiliu „Audi A6“, ten A. V. išlipo ir nuėjo kiemais Pavilnionių g. 49 namo kryptimi, o E. L. liko jo laukti, vėliau jį paėmė ties Vakariniu aplinkkeliu. Po to parodė vietą netoli degalinės „Alauša“, esančios už Gariūnų turgavietės, kur A. V. išmetė turėtą plastikinį buteliuką. Vėliau E. L. parodė vietas Vilniuje, Užupio rajone, ties tiltu per Vilnelę, vietą netoli „Regitros“ bei vietą Vilniaus r. sav., Pagiriuose, iš kurių A. V. prašymu skambino ir grasino V. S., pakalbėjęs išmetė mobilius telefonus (t. 5, b. l. 9-14).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. S. parodė gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini). 2017-03-05, apie 20 val., automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė tvarkingą, užrakintą prie namo Perkūnkiemio g. 53, Vilniuje, esančioje aikštelėje. 2017-03-06, apie 4 val., jam į buto duris paskambino kaimynas, kurio tikslių duomenų neturi ir pasakė, kad kieme dega keli automobiliai, tarp kurių ir V. S. Išėjęs į kiemą pamatė, kad jo naudojamas automobilis dega atvira liepsna, šalia degė dar du kiti automobiliai. Gaisrininkai maždaug 4.30 val. užgesino automobilius. Jo naudojamas automobilis sudegė visiškai, šalia stovėjo stipriai apdegę „Ford“ ir „Volvo“ automobiliai, o kiek tolėliau stovėjo palyginus nestipriai apdegęs „Seat“ automobilis. Automobilis priklauso UAB „J.“, V. S. žiniomis, toks 2015 m. laidos automobilis gali kainuoti apie 19 000 eurų (t. 1, b. l. 119). Papildomai apklaustas nukentėjusysis V. S. parodė, kad 2017-03-06, apie 19.23 val., į jo mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nepažįstamas vyras ir pasakė, kad automobilio sudeginimas yra tik įspėjimas, sekantis bus butas ir kentės šeima bei sūnus. Šis pasakė, kad iki sekmadienio V. S. turi surinkti 100 000 eurų, kam, neįvardijo. Kodėl būtent paminėta suma, V. S. nežino. Buvo skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Vyras minėjo, kad V. S. lauktų jo skambučio ir žadėjo dar paskambinti. Pokalbis truko 49 sekundes. Vyriškis kalbėjo lietuviškai su rusišku akcentu. V. S. dirba UAB „J.“ ir vykdo statybų techninę priežiūrą, skolų neturi (t. 1, b. l. 121). Kitos apklausos metu nukentėjusysis V. S. parodė, kad UAB „J.“ visgi yra iškilę nedidelių problemų su UAB „V.“, kurios vadovas yra A. V. Pastarąjį pažįsta iš matymo seniai, nes ir jis, ir V. S. yra kilę iš (duomenys neskelbtini), tačiau artimai nebendrauja. Ši įmonė užsiima statybos darbais, todėl kartais jų įmonė „J.“, maždaug nuo 2015 m., tiksliau nepamena, pradėjo juos samdyti kaip rangovus statybos darbams atlikti, iš pradžių darbai buvo smulkūs, juos atlikdavo laiku ir kokybiškai. Jų įmonė 2016-08-30 sudarė sutartį su UAB „C.“ dėl rangovų suradimo ir statybos darbų priežiūros. Statybos vyksta (duomenys neskelbtini), tai didelis projektas - statomas mažaaukščių gyvenamųjų namų kvartalas (duomenys neskelbtini), iš viso 13 dviejų aukštų namų. Šiame objekte nė su vienu rangovu jokių problemų nėra, darbai atliekami laiku ir kokybiškai, išskyrus UAB „V.“, kuri sutartyje su UAB „C.“ vėlavo atlikti darbus, taip pat darbai buvo su defektais, todėl apie 2017 m. sausio mėn. V. S. su statybos vadovu R. M. ir statybų techniniu prižiūrėtoju Z. J. surašė defektų aktą, iki vasario pabaigos buvo duotas laikas defektams pašalinti, tačiau pašalinta tik dalis, dėl ko jis (V. S.), kaip darbų projektų vadovas, inicijavo sutarties su UAB „V.“ nutraukimą. Maždaug 2017-02-20 jiems buvo išsiųstas susitarimas dėl sutarties nutraukimo, tačiau iki šiol UAB „V.“ vadovas A. V. susitarimo nepasirašė. Ar UAB „J.“ priklausančio automobilio padegimas gali būti susijęs su UAB „V.“, apklausiamas V. S. kategoriškai pasakyti negalėjo, tačiau pažymėjo, kad A. V. žinojo, kur jis gyvena, kelis kartus yra su juo susitikęs prie jo namų Perkūnkiemio g. 53. A. V. naudojasi telefono numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad jau po įvykio, kovo 6 d., apie 21 val., jam paskambino kaimynas M. (pavardės nežino) ir pasakė, kad kovo 5 d., apie 23 val., grįždamas namo, matė du keistus, anksčiau nematytus vaikinus, kurie lyg stovėjo ar vaikštinėjo automobilių aikštelėje. Taip pat V. S. nurodė, jog kovo 9 d., 20.15 valandą, į jo telefono numerį (duomenys neskelbtini) iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino jam nepažįstamas vyras, kalbėjo lietuviškai su akcentu, kuris pasakė, kad „tau liko trys dienos ir nebandyk su mumis juokauti, kentės šeima“ ir po to, jam nespėjus nieko paklausti, išjungė telefoną. V. S. bandė iš karto perskambinti į šį numerį, tačiau telefonas buvo išjungtas. Šį pokalbį įrašė savo telefone esančia programėle. Šeštadienį, t. y. 2017-03-11, 12.17 val., jam į mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) skambino du kartus iš jam nežinomo telefono numerio 8604-71254, tačiau jis skambučių negirdėjo, vėliau jis pabandė perskambinti tuo numeriu 12.44 val. ir 13.28 val., tačiau telefonas buvo išjungtas. Po to vėl V. S. paskambino pirmadienį, tai yra kovo 14 d., 17.48 val., iš mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) tas pats jam nepažįstamas vyras, kuris skambino ir praėjusius kartus, pažino iš balso, kuris lietuviškai su rusišku akcentu paklausė „kaip sekasi rinkti pinigus“. V. S. atsakė renkantis, tačiau sudėtinga gauti tokią sumą, po to jis pasakė „duodu tau tris dienas surinkti visus pinigus“, o V. S. paklausus, už ką ir kam jis skolingas, po ko skambinantysis atsakė, kad „kai susitiksim, sužinosi“. Po to V. S. dar paklausė, ar jie iš jo daugiau nebereikalaus pinigų, kai susimokės, į tai atsakė, kad „atsiimsim savo ir daugiau nereikalausim“. 2017-03-18, 13.48 val., į mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) iš numerio (duomenys neskelbtini) paskambino tas pats nepažįstamas vyriškis, kuris skambino ir anksčiau, jį pažino iš balso, kalbėjo lietuviškai su akcentu. Jis V. S. paklausė „ar surinkai pinigus“, atsakė, kad renka, tačiau nėra taip lengva surinkti, jis V. S. atsakė „tada daugiau laiko nebeturi ir linkėjimai šeimai“, po to V. S. bandė pasakyti, kad turi 20 000 eurų, tačiau jis nebeklausė ir išjungė telefoną. Nuo paskutinio grasinančio skambučio, t. y. 2017-03-18, jam daugiau niekas neskambino, negrasino, nieko nereikalavo. 2017 m. kovo 30 d., apie 17.08 val., jam į mobiliojo ryšio telefoną iš telefono (duomenys neskelbtini) paskambino A. V. brolis, kuris pasakė, kad brolis sulaikytas, nurodė, jog tėvų namuose ir įmonėje buvo daromos kratos, dokumentuose, kuriuos paliko policijos pareigūnai, matė V. S. pavardę, todėl paprašė pasakyti, gal jis žino, dėl ko čia viskas atsitiko. Tuomet jis nurodė, kad yra pradėtas tyrimas, gaisrininkai įtaria padegimą. Po to E. klausė, ar A. jam grasino, atsakė, kad pasikalbės gyvai, po to jis V. S. pasakė, kad kitą dieną suruoš ir atveš UAB „V.“ dokumentus. Tuo pokalbis ir baigėsi, jis V. S. negrasino, nieko nereikalavo, neprašė (t. 1, b. l. 122-123, 124, 125, 127).

2017-03-31 nukentėjusiajam V. S. buvo pateikta susipažinti su garso įrašais, esančiais 2017 m. spalio 24 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (kontroliuojamas numeris (duomenys neskelbtini)), užduodant klausimą, ar garso įrašuose jo balsas, jeigu taip, kokiu tikslu ir su kuo kalba. V. S. atsakė, kad visuose trijuose garso įrašuose yra užfiksuotas jo balsas, tai jam skambina nepažįstamas asmuo ir reikalauja pinigų bei grasina susidorojimu su V. S. ir jo šeima, jeigu neįvykdys reikalavimo. Kaip dabar žino, tai buvo daroma A. V. prašymu. Dėl to, kad A. V. sudegino įmonei „J.“ priklausantį automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudegė jame buvę V. S. asmeniniai daiktai, kurių vertė buvo apie 150 eurų, tačiau šiuos nuostolius jam atlygino draudimo bendrovė „IF“, todėl jis A. V. pretenzijų dėl turtinės žalos neturi. Dėl šio įvykio ir dėl grasinimų telefonu tiek jis pats, tiek ir jo šeima patyrė daug išgyvenimų, tačiau civilinio ieškinio reikšti neketina (t. 1, b. l. 128).

2017-11-22 akistatos tarp A. V. ir A. S. metu kiekvienas patvirtino, kad asmeninių turtinių santykių neturėjo, tačiau buvo susiklostę darbiniai santykiai ir iš to kilę finansiniai nesutarimai. V. S. atstovaujant UAB „J.“ bei tarpininkaujant, su UAB „V.“ buvo pasirašytos dvi rangos sutartys, kurių bendra darbų suma virš 400 000 eurų. A. V. parodė, kad tarp jų buvo kilę nesutarimai dėl finansinių reikalų, nes V. S., kaip projekto vadovas, buvo atsakingas už darbų priėmimą ir sąskaitų pasirašymą, o tuo metu, t. y. nuo 2017 m. sausio mėn. V. S. nepriėmė UAB „V.“ sąskaitų - faktūrų, dėl ko susidarė įsipareigojimai darbuotojams ir tiekėjams. Tuo metu įmonei „V.“ buvo padaryta apie 100 000 eurų turtinė žala. Vėliau sutartis buvo nutraukta, dėl ko UAB „V.“ patyrė žalą, todėl akistatos metu A. V. pateikė UAB „V.“ raštą dėl įmonės patirtos žalos. V. S. papildė, kad jis fiziškai sąskaitų nepriima, nes UAB „J.“ yra paskirti du asmenys, atsakingi už statybos aikštelę (vienas yra techninės priežiūros vadovas, kuris tikrina rangovų atliktų darbų kokybę, o kitas asmuo – statybos aikštelės vadovas, užtikrinantis tvarką objekte, rangovų grafikus, terminus). Techninės priežiūros vadovas yra jo kolega, jis asmeniškai atsakingas už kokybę, o statybos aikštelės vadovas yra pavaldus V. S., todėl be jų parašų V. S. sąskaitų nepriima. Užsakovas (duomenys neskelbtini) po trijų dienų nuo sutarties pasirašymo mokėjo avansą ir paskutinės UAB „V.“ pateiktos sąskaitos padengia išmokėtą avansą. Kadangi UAB „J.“ atsakingi prieš statytoją (duomenys neskelbtini), dėl statybos objekto sklandaus vykdymo ir įgyvendinimo laiku, pastebėję rangovo UAB „V.“ atsilikimą nuo grafiko ir sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, buvo priimtas sprendimas samdyti kitą įmonę, nors ir brangiau. Dėl to buvo sumažinta rangos darbų suma UAB „V.“. Į klausimą, ar nuo V. S. galutinio sprendimo priklausė, ar su UAB „V.“ bus atsiskaityta, pastarasis atsakė teigiamai. Jeigu V. S. pasirašydavo, tai įmonės „J.“ pozicija būdavo tokia, kad sąskaitos apmokėjimui yra tinkamos. Taip pat patvirtino, kad 2017 m. vasario-kovo mėn. buvo nepriimtų UAB „V.“ sąskaitų. Į A. V. klausimą, ar V. S. bei jo šeima priims A. V. atsiprašymą ir ar turi jam asmeniškai pretenzijų dėl žalos atlyginimo, V. S. atsakė atsiprašymą priimsiantis, pretenzijų neturi, tačiau nori pažymėti, kad jo žmona iki šiol vartoja vaistus nuo depresijos ir lankosi pas psichologą (t. 2, b. l. 206-209).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji L. T. parodė gyvenanti (duomenys neskelbtini), vairuoja automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį 2017-03-04, apie 18.30 v., paliko automobilių stovėjimo aikštelėje, vietoje pažymėtoje Nr. 47. 2017-03-06, apie 03.40 val., iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) jai paskambino kaimynė A., kuri pasakė, kad šalia L. T. automobilio dega kaimyno automobilis, gal ji dar spės patraukti savo automobilį, kad šis neapdegtų. Tuomet jos vyras išbėgo į lauką, bet pamatęs, kad automobilio salone yra liepsnos, automobilio nebelietė, o laukė gaisrinės. Kas galėjo padegti automobilius, nežino ir nieko neįtaria. Automobilis Kasko draudimu nedraustas, L. T. padarytas 7 500 eurų nuostolis (t. 1, b. l. 135-136). Papildomos apklausos metu L. T. parodė, kad jai padaryta turtinė žala siekia 7 500 eurų (anksčiau yra pateikusi transporto priemonės vertinimo ataskaitą, papildomai už vertinimą sumokėta 70 eurų, už transportavimą – 60 eurų). Taip pat gaisro metu sudegė automobilyje buvę daiktai: dvi vaikiškos automobilinės kėdutės „Maxi cosi“, kurių vertė po 90 eurų, dviratininko šalmas mergaitei – 30 eurų, moteriški saulės akiniai – 80 eurų, vaikiška rankinė su žaibo Makvyno atvaizdu – 10 eurų, moteriškos sportinės kelnės „Adidas“ – 20 eurų, vyriškas džemperis „Adidas“ - 25 eurai. Bendra padaryta turtinė žala yra – 7 975 eurų. Dėl šio įvykio L. T. ir jos šeima patyrė daug pergyvenimų, daug nepatogumų netekus automobilio, todėl tuo yra padaryta ir neturtinė žala, kurią vertina 1 500 eurais (t. 1, b. l. 142).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis G. A. parodė, kad šeimai priklausantį automobilį, kuriuo naudojosi ir jis, 2017-03-06, apie 20 val., pastatė aikštelėje prie namo Perkūnkiemio g. 53, Vilniuje. 2017-03-06, apie 03.40 val., jam paskambino kaimynas A. J.(telefono numeris 8659-79191) ir pasakė, kad kieme dega automobilis. G. A. greitai išbėgo į kiemą ir pamatė, kad dega automobilio „Skoda“ priekis, o ugnis kabina jo automobilio kraštą. G. A. automobilį spėjo patraukti. Jo šeimai (registruotas žmonos D. A. vardu, tačiau įgytas santuokoje 2014 m.) priklausantis automobilio „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjęs Vilniuje, Perkūnkiemio g. 53, 2017-03-06 užsidegė nuo šalia padegto automobilio ir tokiu būdu apdegė. Automobilis nebuvo draustas „Kasko“ draudimu, todėl jam žala neatlyginta. Automobilį G. A. suremontavo savo lėšomis. Detales pirko autolaužynuose, remontavo servise pas savo pažįstamus asmenis, todėl tai įrodančių dokumentų neturi, tačiau už bamperį ir jo dažymą sumokėjo 250 eurų, už priekinio sparno dažymą - 150 eurų, už variklio dangčio dažymą - 100 eurų, už priekinių durų lakavimą - 50 eurų, už visų dažomų detalių poliravimą - 70 eurų, už priekinį žibintą, kurį pirko naują, sumokėjo 70 eurų, už pirktą posparnį - 30 eurų, už pirktą posūkio žibintą - 20 eurų, už pirktą padangą - 50 eurų, už pirktą vairuotojo pusės veidrodį - 50 eurų, už pirktą ratlankio gaubtą - 10 eurų. Iš viso padaryta 850 eurų žala. Gaisro metu automobilyje buvę daiktai nenukentėjo, nes jis gaisro metu spėjo automobilį patraukti toliau nuo kitų degančių automobilių. Dėl šio įvykio jis ir jo šeima patyrė daug išgyvenimų, buvo išsigandę, patyrė nepatogumų negalėdami naudotis automobiliu, kol šis buvo suremontuotas, todėl dėl šio įvykio yra padaryta neturtinė žala, kurią vertina 500 eurų (t. 1, b. l. 175, 181).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis Ž. N. parodė 2017-03-05, apie 13.30 val., jam priklausantį automobilį „Ford S-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatęs tvarkingą, užrakintą automobilių stovėjimo aikštelėje Perkūnkiemio g. 53, Vilniuje. 2017-03-06, apie 5 val., iš namo Facebook grupės sužinojo informaciją, kad kieme naktį degė automobiliai. Jis nuėjo iki savo automobilio ir pamatė, kad automobilis yra visiškai sudegęs, sveiki likę tik du ratai. Automobilyje sudegė automobilio dokumentai ir vaikiška kėdutė (t. 1, b. l. 188). Papildomos apklausos metu Ž. N. parodė, kad dėl jam priklausančio automobilio „Ford S-Max“ sudeginimo draudimo bendrovė „Ergo“ išmokėjo 5 937 eurų žalos atlyginimą, tačiau jis šį automobilį pirko 2016 m. liepos pradžioje ir sumokėjo 6 400 eurų (pateikė komercinio pasiūlymo kopiją), todėl draudimo bendrovė nesumokėjo dalies patirtų nuostolių, t. y. 463 eurų, taip pat Ž. N. po automobilio sudegimo yra samdęs nepriklausomą vertintoją, už kurio paslaugas sumokėjo 140 eurų (pateikė kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. L170409 dalies kopiją ir sąskaitos-faktūros kopiją). Taip pat dėl gaisro jam nebuvo atlyginta žala dėl dviejų žieminių padangų sudegino, padangos buvo naujos (pateikė padangų pirkimo garantinio talono kopiją). Taip pat gaisro metu sudegė automobilyje buvusi vaikiška kėdutė „Maxi Cosi“, kurios vertė 200 eurų (įsigijimo dokumentų neturi). Iš viso Ž. N. padaryta 937 eurų turtinė žala, taip pat dėl patirtų išgyvenimų bei nepatogumų prašo atlyginti ir 500 eurų neturtinę žalą (bendrai turtinė ir neturtinė žala sudaro 1 437 eurus) (t. 1, b. l. 194-201).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas R. M. parodė nuo 2014 liepos mėn. iki 2016 m. kovo 14 d. dirbęs UAB „J.“ objektų vadovu. Jo pareigos buvo statybos darbų kokybės tikrinimas, darbų atlikimo aktų tvirtinimas, bendra statybos aikštelės tvarkos priežiūra. Maždaug 2016 m. rugsėjo-spalio mėn. tarp UAB „J.“, UAB „V.“ ir UAB „C.“ (užsakovas, statybų objektas - gyvenamųjų namų kompleksas „(duomenys neskelbtini)“) buvo pasirašyta trišalė sutartis, pagal kurią UAB „V.“ įsipareigojo iki 2017-02-10 atlikti statybos darbus šiame objekte, sandorio suma buvo apie 500 000 eurų. Kadangi darbai buvo atlikti blogai ir vėlavo tris mėnesius, UAB „J.“ jau nuo 2016 m. gruodžio mėn., tiksliau R. M. asmeniškai, kaip statybos darbų kokybės tikrintojas, rašė pranešimus rangovui, UAB „V.“, apie tai, kad privalo pasivyti terminus ir pašalinti defektus, priešingu atveju turės nutraukti sutartį ir išrašyti baudą už padarytą žalą. Kažkiek darbų buvo padaryta, tačiau iki šiol defektai neištaisyti. 2017 m. vasario mėn. buvo surašytas raštas apie tai, kad UAB „C.“ nutraukia sutartį su UAB „V.“, kuri privalo pabaigti tam tikrus darbus, už kuriuos jiems bus sumokėta ir tuomet nebus skirta bauda už terminų praleidimą, tačiau iki šiol, kiek jam žinoma, UAB „V.“ su šiuo nutraukimu nesutinka ir jo nepasirašo. Iki sutarties nutraukimo UAB „V.i“ yra gavusi iš „C.“ apie 150 000 eurų kaip avansą ir po to dar UAB „V.“ gavusi 50 000 eurų už atliktus darbus, apie 100 000 eurų UAB „V.“ yra nesumokėta, kadangi darbai atlikti nekokybiškai ir, jeigu ištaisys defektus, UAB „V.“ užsakovas perves pinigus. Terminai iki šiol vis pratęsiami, nes kas savaitę surašomi susirinkimų protokolai. Susirinkime dalyvauja UAB „J.“ ir visi objekto „(duomenys neskelbtini)“ rangovai, jų yra 7, tarp jų ir UAB „V.“. Kai UAB „V.“ ištaisys defektus, jiems bus sumokėti pinigai, tačiau jeigu atsisakys pabaigti darbus, pinigus praras. Kaip bus ateityje, jis negali pasakyti, nes nuo kovo 14 d. dirba kitoje įmonėje. Apie UAB „V.“ vadovą A. V. gali pasakyti tiek, kad jam ne kartą teko su pastaruoju bendrauti. Kai darbai būdavo atlikti gerai, jokie konfliktai nekilo, tačiau kai jų darbe atsirado brokas, teko konfliktuoti, A. V. reikalavo priimti darbus, neatsižvelgiant į jų kokybę ir sumokėti pinigus ir tik po to žadėjo ištaisyti defektus, tačiau niekas jam pinigų už broką nemokėjo. Kartą, maždaug 2017 m. vasario pradžioje, jau po pranešimo UAB „V.“ apie tai, kad pinigai nebus mokami ir sutartis nutraukiama, jeigu nebus ištaisytas statybų brokas, A. V. jam yra pusiau juokais pasakęs, kad „su tais neapmokėjimais galime prisižaisti, kad vėliau kažkas palauks jūsų prie darbo“. Tai suprato kaip grasinimą susidoroti su juo ir V. S. (projektų vadovu), nes jie abu su A. V. daugiausiai ir bendraudavo, tačiau tuo metu šių žodžių rimtai nepriėmė ir neišsigando, tačiau dabar, kai buvo sudegintas UAB „J.“ priklausantis automobilis „Škoda“, kuriuo naudojosi V. S., jam pasidarė neramu ir galvoja, kad prie šio nusikaltimo įvykdymo galėjo prisidėti A. V. Anksčiau, maždaug 2017 m. sausio mėn. viduryje, jis R. M. yra gyręsis turintis pažįstamų tarp nusikaltėlių, kažkada jam pačiam tokie asmenys padėjo atgauti pavogtą automobilį ir iš banko sąskaitos dingusius pinigus, detaliau nepasakojo, o jis nesidomėjo. Apie tai, kad V. S. yra sulaukęs grasinimų ar reikalavimų, R. M. nurodė nieko nežinantis (t. 1, b. l. 131-132).

2017 m. lapkričio 22 d. A. V. savanoriškai pateikė 2016 m. gruodžio 1 d. ir 2017 m. kovo 16 d. PVM sąskaitas-faktūras, iš kurių matyti, kad UAB „V.“ pateikė UAB „C.“ sąskaitas 26 808,65 eurų ir 59 292,09 eurų sumai, o taip pat A. V. pateikė UAB „V.“ susirašinėjimo elektroniniu paštu su V. S. medžiagą, iš kurios matyti, kad buvo nesutarimų dėl darbų eigos, terminų, kokybės (t. 4, b. l. 1-95).

2017 m. gegužės 11 d. L. T. pateikė 2017 m. kovo 10 d. transporto priemonės „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitą, kasos pajamų orderio kvitą bei PVM sąskaitą-faktūrą už automobilio vertinimą (t.1, b. l. 145-171).

2017 m. kovo 6 d. gautas L. T. pareiškimas apie tai, kad 2017 m. kovo 6 d., apie 03.40 val., Perkūnkiemio g. 53 Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelėje apdegė automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kasko draudimu nedraustas, nuostolis 7 500 eurų (t. 1, b. l. 133).

2017 m. kovo 6 d. gautas G. A. pareiškimas dėl to, kad 2017 m. kovo 6 d., apie 03.40 val., Perkūnkiemio g. 53, Vilniuje, namo kieme nuo kitų degančių automobilių užsidegė automobilis „Seat Altea“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį spėjo patraukti, išdegė vairuotojo pusės šonas. Preliminari turtinė žala 600 eurų (t. 1, b. l. 173-174).

2017 m. kovo 6 d. gautas Ž. N. pareiškimas apie tai, kad 2017 m. kovo 6 d., apie 05 val., Perkūnkiemiog. 53, Vilniuje, nuo kitų automobilių užsidegė jam priklausantis automobilis „Ford S-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis sudegė visas, turtinė žala 6 500 eurų. Ž. N. gaisrą pastebėjo apie 5 val., nežino, kada tiksliai automobilis užsidegė (t. 1, b. l. 185-186).

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimo centro 2017-09-25 specialisto išvadoje Nr. 35-12(SI) nustatyta, jog gaisro židinio zona yra automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinėje dalyje. Tyrimui pateiktuose varinių elektros instaliacijos laidų fragmentuose avariniam darbo režimui būdingi požymiai neužfiksuoti. Konstatuota, jog gaisras kilo dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio (t. 1, b. l. 42-49).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2017 m. spalio 24 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (kontroliuojamas mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi V. S.), užfiksuota kad E. L. skambina V. S., reikalauja pinigų, priešingu atveju grasina susidorojimu su juo ir jo šeima (t. 2, b. l. 27-28).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2 skyriaus 2017 m. spalio 24 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (kontroliuojamas mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. V.), užfiksuota, kad jis prašo E. L. dar kartą paskambinti V. S., pareikalauti pinigų, priešingu atveju pagrasinti susidorojimu su juo ir jo šeima (t. 2, b. l. 42-46).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. C. 2017 m. kovo 28 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-13275 „Dėl atliktos analizės ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-01971-17“ nurodyta, kad atlikus E. L. ir A. V. naudojamų mobiliojo ryšio telefonų analizę nustatyta, kad šių asmenų mobiliojo ryšio telefonai buvo prisiregistravę įvykio, kurio metu buvo padegtas automobilis „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje (t. 2, b. l. 155-161).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2 skyriaus 2017 m. lapkričio 22 d. slapto sekimo protokole užfiksuota, kad 2017 m. kovo 18 d., A. V. ir E. L. automobiliu „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 13.47 val., atvyko į Senąją Varėną, kur buvo iki 14.17 val., vėliau grįžo į (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 190).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2 skyriaus vyriausiojo tyrėjo I. F. 2017 m. kovo 29 d. tarnybiniame pranešime Nr. 1.8-471297 „Dėl gautų duomenų“ nurodyta, kad iš 2017 m. lapkričio 22 d. slapto sekimo protokole užfiksuotos vietos, esančios Senojoje Varėnoje, E. L. skambino V. S. ir grasino (t. 2, b. l. 206).

2017 m. kovo 28 d. buvo atlikta Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės Tribonių užkardos vaizdo stebėjimo kameros, įrengtos Šalčininkų rajone, Tarkonų kaime, kelyje Šalčininkai-Eišiškės geležinkelio pervažoje, 2017 m. kovo 18 d. nuo 14.00 valandos iki 14.40 val., vaizdo įrašų, apžiūra. Peržiūrėjus Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės Tribonių užkardos vaizdo stebėjimo kamerų įrašus nustatyta, kad 2017 m. kovo 18 d., apie 14.33 valandą, užfiksuotas A. V. naudojamas automobilis „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojantis nuo Eišiškių link Šalčininkų (t. 3, b. l. 134-139).

2017 m. kovo 28 d. buvo atlikta vaizdo įrašo iš vaizdo stebėjimo kameros, esančios adresu Pavilnionių g. 43, Vilniuje, apžiūra. Apžiūrėjus vaizdo įrašą iš vaizdo stebėjimo kameros Vilniuje, Pavilnionių g. 43, 2017 m. kovo 6 d., 3.23 val., užfiksuotas aukšto ūgio, vidutinio stambumo vyras, vilkintis tamsia striuke su šviesiomis detalėmis ir gobtuvu, mūvintis juodas kelnes ir avintis juodos spalvos batus, kuris veidą buvo prisidengęs tamsia medžiaga ir ėjo nuo Vakarinio aplinkkelio, pro Pavilnionių g. 43, link Perkūnkiemio g. namų Nr. 43, 53, (t. 3, b. l. 163-166).

2017 m. kovo 28 d. buvo atlikta vaizdo įrašo iš degalinės „Luktarna“, esančios adresu (duomenys neskelbtini) vaizdo stebėjimo kamerų, apžiūra. Peržiūrėjus įrašus matyti, kad A. V. su asmeniu, kurio veido nematyti, 2017 m. kovo 18 d., 13 val., buvo atvykę į degalinę „Luktarna“, esančią Šalčininkų r. sav., Jašiūnų k., Lydos g. 13 automobiliu „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 168-174).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. T. pateikė 9 475 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 144).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. A. pateikė 1 350 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 183).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis Ž. N. pateikė 1 437 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 203).

Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas UAB „J.“ pateikė 2 969,05 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 101-106).

Ikiteisminio tyrimo metu draudimo bendrovės „IF P&C Insurance AS” filialas pripažintas civiliniu ieškovu dėl 10 228, 89 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 55-79).

Ikiteisminio tyrimo metu draudimo bendrovė „ERGO Insuranse SE Lietuvos filialas“ pripažinta civiliniu ieškovu dėl 5 937 eurų turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 85-100).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis pateikė teismui susitaikymo su nukentėjusiaisiais L. T., G. A. ir Ž. N. protokolus bei lėšų pervedimo nurodymų kopijas, patvirtinančias apie dalies žalos sumokėjimą nukentėjusiesiems (t. 5, b. l. 151-156, 201, 203). Taip pat buvo pateiktas ir susitaikymo protokolas su V. S., iš kurio matyti, kad A. V. atsiprašė nukentėjusiojo, šis jam atleido ir neketina reikšti jokių reikalavimų, susijusių su turtinės ar neturtinės žalos atlyginimu (t. 5, b. l. 157).

Be to, teismui buvo pateikti ir dokumentai, patvirtinantys dalies žalos sumokėjimą civiliniams ieškovams UAB „J.“, draudimo bendrovėms „IF P&C Insurance AS” ir ERGO Insuranse SE Lietuvos filialas“, taip pat duomenys dėl žalos derinimo su civiliniais ieškovais klausimų (t. 5, b. l. 158-165, 171-174, 200, 202, 204).

Dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamo sveikos

Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis bei sprogstamąją medžiaga kaltinamasis A. V. parodė pilnai pripažįstantis savo kaltę. Dalis šaudmenų buvo likę iš jo senelio, kuris buvo medžiotojas. O kitą dalį jis rado, apžiūrėdamas vieną namuką, kurį norėjo pirkti. To namuko pastogėje rado kabantį maišą su šaudmenimis. Jis tą maišą pasiėmė, parsinešė į namus ir pasidėjęs laikė sandėliuke (kartu su senelio šoviniais). Neturėjo tikslo šaudmenis kur nors panaudoti, pats net neturi ginklo, kuriam būtų tikę tokie šoviniai. Tiesiog viską laikė, netgi buvo pamiršęs, kad turi šaudmenis ir sprogstamąją medžiagą (detalūs kaltinamojo parodymai dėl visų kaltinimų yra užfiksuoti teisiamojo posėdžio protokole, todėl juos kartoti pažodžiui nėra tikslinga). Be to, teismui kaltinamasis A. V. pažymėjo, kad ikiteisminiame tyrime (apklausiamas ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją) davė išsamesnius parodymus, kuriais prašė vadovautis kaip teisingais (t. 5, b. l. 182-194).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas A. V. taip pat prisipažino kaltu, parodė medžiokliniai šoviniai, rasti (duomenys neskelbtini), galėjo būti jo mirusio senelio. Tuos šovinius A. V. nurodė radęs maždaug prieš 10 metų statybininkų vagonėlyje, kuris ir stovėjo toje vietoje, todėl juos ten ir paliko, tiesiog apie juos pamiršo. A. V. pats tuos šovinius parodė policijos pareigūnams, kai šie pateikė teismo nutartį dėl kratos atlikimo (duomenys neskelbtini). A. V. pats turi leidimą ginklui savigynai, yra nusipirkęs pistoletą IŽ-Baikal (t. 2, b. l. 195-198).

Ikiteisminiame tyrime A. V. susipažinimui buvo pateiktas garso įrašas, esantis 2017 m. spalio 11 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (kontroliuojamas Nr. (duomenys neskelbtini)) bei užduotas klausimas, ar garso įraše jo balsas, jeigu taip, su kuo ir kokiu tikslu kalba. A. V. parodė, kad garso įraše yra jo balsas, kalba su broliu E. V. apie tai, kad jis paimtų A. V. iš miško, kur buvo nuėjęs prie bebrų užtvankos netoli Kalvelės kaimo, kur turi sodybą. A. V. su savimi turėjo seną vienvamzdį šautuvą, gal 1960 m. gamybos, jį rado miške maždaug prieš 2 metus, šautuvas buvo be buožės. Jį laikė pirtyje (duomenys neskelbtini) kaime, kaip trofėjų, o tai, ar šautuvas buvo tinkamas šaudyti, nežino, nebandė. Kadangi ne kartą jo tėvas jam sakė atsikratyti šio daikto, nes gali būti problemų, A. V. jį 2017 m. kovo mėn. viduryje išmetė į Šalčios upę ties Kalitonių kaimu. Taip pat apklauso metu A. V. papildė ankstesnius parodymus dėl šovinių, rastų kratos metu (duomenys neskelbtini). A. V. pripažino, kad tie šoviniai yra būtent jo, jis šovinius laikė. Dėl įsigijimo – keli medžiokliniai šoviniai buvo likę po A. V. senelio J. V. mirties (mirė 1998 m.), kuriuos jis rado (duomenys neskelbtini) maždaug prieš 20 metų, o kitą dalį šovinių, gal prieš 3 metus, rado apleistame name netoli Kužių kaimo, pastogėje (tą namą apžiūrėjo, kadangi ketino pirkti). Ten buvo lyg dvi dėžutės šovinių, lyg vienas savadarbis šovinys, dar kažkokių daiktų, atrodo, išardyti šoviniai bei tūtelės. Viskas sudėta į maišą. A. V. tuos daiktus ir pasiėmė. Iš senelio paimtus šovinius ir apleistame name rastus šovinius bei kitus daiktus laikė (duomenys neskelbtini), kur yra statomas namas (sklypas priklauso A. V. žmonai). Kiek iš viso jis turėjo šovinių, nežino, neskaičiavo (t. 2, b. l. 204-205).

2017 m. kovo 30 d. atlikus kratą A. V. naudojamame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta plastikinės dėžutė su užrašu „APO-AMOXI 500 mg“, kurioje buvo žalios spalvos birios medžiagos, 20 vnt. šovinių ir vienas savadarbis šovinys (t. 3, b. l. 32-34).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2017 m. gegužės 16 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(2004)-IS1-2896 nurodyta, kad tirti pateikta biri medžiaga yra svaidomojo poveikio nedidelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga – pramoninės gamybos bedūmis parakas, kurio masė 20 g. (t. 3, b. l. 37-38).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2017 m. rugpjūčio 23 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(2004)-ISI-5129 nurodyta, kad tirti pateikti šoviniai – tai 20 vienetų pramoninės gamybos, 16-o kalibro šovinių su grankulkių ir kulkos užtaisais, kurie yra B ir C kategorijų šaudmenys ir 1-as namudiniu būdu užtaisytas 12-o kalibro šovinys su medžiagos, panašios į druską, užtaisu, skirtas įvairių modelių 12-o kalibro lygiavamzdžiams šautuvams, kuris yra B ir C kategorijų šaudmuo (t. 3, b. l. 40-41).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2 skyriaus 2017 m. spalio 11 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (kontroliuojamas mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. V.), iš kurio turinio matyti, kad jis buvo medžioklėje miške, turėjo šaunamąjį ginklą, tačiau nieko nenušovė (t. 2, b. l. 47-50).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados

Išnagrinėjęs byloje surinktus ir tiesiogiai ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, jog A. V. ir E. L. inkriminuoti kaltinimai pasitvirtino. Tiek A. V., tiek E. L. savo kaltę dėl visų nusikalstamų veikų pilnai pripažino, davė pakankamai išsamius parodymus, kurių metu nurodė visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Pirmiausia kaltinamieji bendrais veiksmais visuotinai pavojingu būdu sunaikino bei sugadino svetimą didelės vertės turtą. Visuotinai pavojingas svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo būdas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laikoma veika, kuri padaryta panaudojant didelę griaunamąją jėgą, galinčią sukelti visuotinę nelaimę, pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai, taip pat turtą padegant bei kitais atvejais, kuriais sukeliamas ypatingas pavojus turtui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Toks būdas padidina veikos pavojingumą, nes vienu metu sudaro pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių: nuosavybei, žmonių gyvybei ir sveikatai, gamtai ir kt. Vienas iš tokių visuotinai pavojingų turto sunaikinimo būdų yra padegimas, kuris ir buvo panaudotas nagrinėjamu atveju. A. V. ir E. L. nusikalstamus ketinimus įgyvendino sumanę padegti automobilį. Akivaizdu, kad toks turto sunaikinimo būdas sukėlė visuotinį pavojų. Teritorija, kurioje stovėjo V. S. naudojamas, UAB „J.“ priklausantis automobilis, buvo intensyviai apgyvendintame daugiaaukščių gyvenamųjų namų rajone, dėl ko padegtas automobilis sukėlė pavojų ne tik šalia stovinčioms transporto priemonėms, bet ir galėjo atnešti sunkias pasekmes praeiviams, jų sveikatai ar netgi gyvybei. Nepaisant nakties meto, pro padegtą ir nuo jo užsidegusius kitus automobilius galėjo praeiti atsitiktinis praeivis ir vėlyvą metą sugrįžęs namo gyventojas, degančios transporto priemonės galėjo sprogti, galų gale šalia stovėjusiuose automobiliuose galėjo būti žmonių ir pan. Šiuo atveju gana laimingai susiklosčiusių aplinkybių dėka tokių pasekmių buvo išvengta, tačiau tyčia padegtas automobilis „Skoda Octavia“ atitinkamai buvo priežastis šalia stovėjusioms trims transporto priemonėms užsidegti. Nusikalstama veika buvo įvykdyta bendrais kaltinamųjų veiksmais. Visgi vieną aplinkybę kaltinamojo E. L. gynėjas baigiamojoje kalboje akcentavo pagrįstai, t. y. BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, inkriminuotą, kaip įvykdytą veikiant bendrininkų grupe. BK 25 straipsnio 2 dalyje yra apibrėžta, kad minėta bendrininkavimo forma konstatuotina tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti, tęsti ar užbaigti nusikalstamą veiką, jeigu bent du iš jų yra vykdytojai. Šiuo atveju gi E. L. atliko padėjėjo vaidmenį – nuvežė A. V., stebėjo aplinką, laukė sugrįžtančio A. V., kurį po nusikaltimo pasiėmė jau iš kitos vietos, patogesnės greitesniam pasišalinimui, parvežė atgal į (duomenys neskelbtini); tuo tarpu A. V. atliko vykdytojo veiksmus - nuėjo į aikštelę, kurioje stovėjo V. S. naudojamas bendrovės automobilis, apipylė benzinu, kurį atsivežė ir turėjo su savimi plastikiniame buteliuke, automobilio variklio dangtį ir padegė. Kaip matyti, analizuotiną nusikalstamą veiką atliko du asmenys, iš kurių vienas vykdytojas (A. V.), o kitas padėjėjas (E. L.). Nurodytos bendrininkų rūšys ir jų skaičius neleidžia laikyti, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė. Šiuo atveju tokia bendrininkavimo forma iš kaltinimo šalintina, laikant, jog nusikalstama veika nors ir buvo įgyvendinta bendrais kaltinamųjų A. V. ir E. L. veiksmais, tačiau kaltinamųjų susitarimas dėl nusikalstamos veikos nebuvo pakankamas atitinkamai bendrininkavimo formai konstatuoti. Nepaisant nurodytos aplinkybės, kaltinamasis E. L. pilnai suprato, kokią nusikalstamą veiką padės įvykdyti A. V., tokiems pastarojo veiksmams pritarė, dėl ko turėjo numanyti, kad A. V. padegus daugiaaukščio namo kieme stovintį automobilį, gali užsidegti ir kitos transporto priemonės, kas kaip tik ir atsitiko, dėl ko, priešingai nei nurodė gynėjas, kaltinamasis E. L. pagrįstai pripažintas kaltu ne tik padėjęs visuotinai pavojingu būdu sunaikinti UAB „J.“ priklausantį automobilį „Skoda Octavia“, bet ir padėjęs sugadinti dar kitas tris transporto priemones, tokiu būdu padarydamas didelę turtinę žalą.

Kaltinamieji A. V. ir E. L. taip pat pripažintini kaltais įvykdę savavaldžiavimą. Pagal BK 294 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, panaudodamas fizinę ar psichinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui, ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Remiantis aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-183/2012, 2K-594/2013 ir kt.), kvalifikuojant veiką pagal BK 294 straipsnio 2 dalį turi būti nustatyta ne tik faktas, kad prieš nukentėjusįjį ar jo artimą asmenį buvo panaudota psichinė ar fizinė prievarta, bet ir tokia prievarta padaryta didelė žala nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui, atskleistas ir tokios prievartos padarinių pobūdis, turinys. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad tarp kaltinamojo A. V., UAB „V.“ vadovo, ir nukentėjusiojo V. S., atstovaujančio UAB „J.“, buvę kilę finansiniai nesutarimai dėl statybos darbų apmokėjimo. Siekdamas paspartinti apmokėjimo, dėl kurio pagrįstumo ir buvo kilęs ginčas, gavimą iš UAB „J.“, A. V. ėmė veikti savavališkai, panaudojant psichinę prievartą prieš nukentėjusįjį V. S., kurio sprendimai turėjo įtakos apmokėjimų eigai. Tam tikslui A. V. pasitelkė kaltinamąjį E. L., kuris sutiko atlikti A. V. prašomus veiksmus ir iš viso 4 kartus paskambino nukentėjusiajam V. S., reikalaudamas perduoti didelės vertės turtą (100 000 Eur), priešingu atveju pagrasindamas panaudoti fizinį smurtą, susidoroti tiek su pačiu V. S., tiek jo šeima, taip pat sunaikinti nukentėjusiojo turtą. Dėl tokių kaltinamųjų veiksmų nukentėjusysis V. S. buvo įbaugintas, nepaisant to, kad pastarasis nereiškė reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau iš pastarojo apklausų matyti, jog V. S. grasinimų išsigando, nurodė tiek jis pats, tiek jo šeima turėjusi daug išgyvenimų, streso, pažymėjo, kad žmona ilgą laiką vartojo vaistus, lankėsi pas psichologą. Akivaizdu, kad nukentėjusysis turėjo pilną pagrindą baimei ir išgyvenimams, juo labiau, kad reikalavimas perduoti pinigus sekė netrukus po to, kai naktį buvo sudegintas jo naudojamas automobilis. Skambučiai buvo nevienkartiniai, buvo grasinama susidorojimu prieš jį patį ir jo šeimą. Dėl tokių kaltinamųjų veiksmų nukentėjusiajam, jo teisėms ar teisėtiems interesams buvo padaryta didelė žala.

Kaltinamųjų A. V. ir E. L. kaltė padarius BK 187 straipsnio 2 dalyje (E. L. – BK 24 straipsnio 6 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje), 294 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas įrodyta ne tik jų pačių viso proceso metu duotais parodymais, bet ir nukentėjusiųjų V. S., L. T., Ž. N., G. A., liudytojų R. M. parodymais, taip pat specialisto išvada, rašytiniais dokumentais ir elektroninio susirašinėjimo medžiaga (iš šių dokumentų matyti, kad tarp UAB „V.“ ir UAB „J.“ buvo nesutarimų dėl darbų kokybės, terminų apmokėjimo ir pan.), parodymų patikrinimo vietoje, akistatos, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, be to, slapto sekimo, vaizdo įrašų apžiūrų protokoluose, tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis. Šių duomenų, teismo pripažintinų įrodymais visuma, leidžia daryti neabejotinas išvadas dėl A. V. ir E. L. kaltės ir tuo pagrindu priimti abiem apkaltinamąjį nuosprendį.

Taip pat pasitvirtino ir A. V. pareikštas kaltinimas dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis bei sprogstamąja medžiaga.

BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad A. V. statomo namo teritorijoje neteisėtai laikė 20 vnt. pramoninės gamybos šaudmenų, 1 vnt. namudiniu būdu užtaisytą šovinį bei nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą – pramoninės gamybos bedūmį paraką. Neteisėtas disponavimas pasireiškė būtent laikymu. Kaltinamasis A. V. kaltės neneigė ir pripažino laikęs tiek šovinius, tiek ir paraką. Jo kaltę taip pat įrodo kratos, būtent kurios metu ir buvo paimti šoviniai ir plastikinė dėžutė su biria žalios spalvos medžiaga, protokolas bei specialistų išvados Nr. 140-(2004)-ISI-2896 ir Nr. 140-(2004)-ISI-51296, nustačiusios rastų šovinių bei birios medžiagos rūšį. Kaltinamojo A. V. veiksmai baigti, teisingai kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Prieš sprendžiant skirtinų bausmių klausimų, tikslinga pažymėti, jog teisminio nagrinėjimo metu buvo gautas prašymas atleisti kaltinamąjį E. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant E. L. motiną T. L. (t. 5, b. l. 178-179).

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaip matyti, pirmoji sąlyga, kurią būtina nustatyti, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra nusikalstamos veikos padarymas pirmą kartą. Pagal BK 40 straipsnio formuluotę nusikalstama veika apibūdinama vienaskaitos forma. BK tekste esančios formuluotės „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartis 2K-P-85/2008). Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nors kaltinamasis E. L. praeityje neteistas, tačiau jis padarė ne vieną, o dvi atskiras nusikalstamas veikas, kurios nėra įvykdytos idealiosios sutapties situacijoje ir sudaro būtent realiąją nusikaltimų sutaptį. Tai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog kaltinamasis E. L. negali būti prilygintas asmeniui, kuris nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, o tai savo ruožtu reiškia, nesant vienos iš būtinų sąlygų, priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl nurodytų priežasčių plačiau neanalizuotinos kitos įstatyme numatytos sąlygos bei laiduotojos T. L. tinkamumo klausimas, kadangi visų būtinų sąlygų nebuvimas užkerta kelią taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe visų nusikalstamų veikų atveju pripažintina tai, kad jis prisipažino įvykdęs įstatymo uždraustas veikas bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, pripažintina ir tai, kad jis savo noru atlygino dalį padarytos žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pastarojo atsakomybę dėl BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sunkina tai, kad nusikalstamus veiksmus atliko, veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kitų dviejų nusikaltimų atveju atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Kaltinamojo E. L. atsakomybę dėl abiejų nusikalstamų veikų lengvina tai, kad jis prisipažino įvykdęs įstatymo uždraustas veikas bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 294 straipsnio 2 dalį pripažintina tai, kad nusikalstamus veiksmus atliko, veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). BK 187 straipsnio 2 dalies atveju atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas kaltininkams skirtinos bausmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, taip pat atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Taigi, skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas kaip tik ir atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Skiriant kaltinamajam A. V. bausmę, visų pirma įvertinama tai, kad jis padarė 3 tyčinius apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, baigti, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat atsakomybę sunkinančią aplinkybę BK 294 straipsnio 2 dalies nusikalstamos veikos atveju (dėl BK 187 straipsnio 2 dalies ir 253 straipsnio 1 dalies atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra). Teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: A. V. aukštojo išsilavinimo, vedęs, augina du mažamečius vaikus (t. 5, b. l. 164-166), dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (t. 5, b. l. 167), praeityje neteistas (t. 4, b. l. 118), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (t. 4, b. l. 119-122), duomenų apie gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ar įrašymą į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam už visas nusikalstamas veikas jam inkriminuotų straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausme, jų dydį nustatant mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Nors įstatymas numato ir švelnesnes bausmes, tačiau šiuo atveju teismas negali nevertinti, kad kaltinamojo A. V. vaidmuo buvo aktyvus, būtent jo iniciatyva buvo įvykdytos BK 187 straipsnio 2 dalyje ir BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimai pavojingi, svetimo turto sunaikinimas visuotinai pavojingu būdu (įvykdytas tankiai apgyvendintame daugiaaukščių namų teritorijoje) iš esmės tik laimingai susiklosčiusių aplinkybių dėka nesukėlė kur kas skaudesnių pasekmių. Kaltinamasis veikė kryptingai, įvykdęs vieną nusikaltimą, tuo neapsiribojo ir toliau veikė nusikalstamai, siekdamas būtent tokiu būdu pasiekti pageidaujamus tikslus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos jas iš dalies sudedant. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka taip pat taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

Visgi siekdamas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę, teismas negali neįvertinti to, jog kaltinamasis anksčiau neteistas, pilnai prisipažino kaltu, atlygino dalį žalos ir susitarė dėl tolimesnio žalos atlyginimo, susitaikė su nukentėjusiaisiais, atsiprašė jų, dėl ko, teismo įsitikinimu, šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam A. V. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 2 metų 8 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant toliau tęsti darbą, o jo netekus nedelsiant (per 20 dienų nuo darbo netekimo pradžios) užsiregistruoti darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono ribų) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir paskiriant BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (taikytinas nusikalstamų veikų padarymo metu galiojęs MGL dydis).

Ikiteisminio tyrimo metu A. V. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017-03-30, 09.40 val., iki 2017-03-31, 15.50 val. (t. 3, b. l. 182, 187). Šis sulaikyme išbūtas laikas (dvi paros) įskaitytinas į bausmę.

Kaltinamajam A. V. paskirtos kardomosios priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje ir užstatas (t. 4, b. l. 188, 189-191) paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą sumokėtas 10 000 eurų dydžio užstatas (t. 3 b. l. 189-191).

Skirdamas bausmę E. L., teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė du apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis), kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), abu nusikaltimai tyčiniai, baigti, taip pat atsižvelgtina į anksčiau nustatytas atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei atsakomybę sunkinančios aplinkybės nebuvimą BK 187 straipsnio 2 dalies atveju, E. L. charakterizuojančius duomenis: vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (t. 5, b. l. 38), anksčiau nė karto neteistas (t. 5, b. l. 65), administracine tvarka baustas, nusikaltimų padarymo metu turėjo vieną galiojančią nuobaudą (t. 5, b. l. 66-68), duomenų apie gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ar įrašymą į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus įgyvendinta paskiriant kaltinamajam E. L. BK 187 straipsnio 2 dalies ir 294 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant ženkliai mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Teismo įsitikinimu, tokia bausmės rūšis nepažeidžia BK 55 straipsnio nuostatų ir atitinka įvykdytų nusikaltimų pavojingumą, juo labiau, kad bausmės dydis yra žemiau vidurkio. Paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).

Kaltinamojo E. L. atveju taip pat yra visi pagrindai taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Teismas atsižvelgia į tai, kad E. L. praeityje neteistas, pilnai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, jo vaidmuo darant BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką buvo kaip padėjėjo. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamasis E. L. įpareigotinas toliau tęsti darbą, o jo netekus nedelsiant (per 20 dienų nuo darbo netekimo pradžios) užsiregistruoti darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono ribų) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir paskiriant BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Ikiteisminio tyrimo metu E. L. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017-03-30, 09.45 val., iki 2017-03-31, 16.33 val. (t. 4, b. l. 159, 164). Šis sulaikyme išbūtas laikas (dvi paros) įskaitytinas į bausmę.

Kaltinamajam E. L. paskirtos kardomosios priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje ir užstatas (t. 4, b. l. 165, 166-168), paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą sumokėtas 5 000 eurų dydžio užstatas (t. 4, b. l. 166-168).

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu civilinius ieškinius pareiškė nukentėjusieji L. T., G. A. ir Ž. N. (t. 1, b. l. 144, 183, 203), taip pat civiliniai ieškovai UAB „J.“, bei draudimo bendrovės „IF P&C Insurance AS” ir „Ergo Insurance SE Lietuvos filialas” (t. 1, b. l. 55-79, 85-100, 101-06).

Teismas tenkina civilinio ieškovo UAB „J.“ pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog dėl sudeginto automobilio patyrė tiesioginius nuostolius, susijusius su naujo automobilio paskyrimu ir remonto išlaidomis (506,74 Eur sumai); neteko dalies pradinės įmokos, sumokėtos pagal finansinės nuomos sutartį su UAB „Nordea Finance Lithuania“ (iš viso 2 375 Eur) bei gavo mažesnę draudimo išmoką taikant 86,89 Eur frančizę (t. 1, b. l. 101-117). Toks civilinio ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas pateiktais dokumentais, todėl tenkintinas, priteisiant jį atlyginti solidariai iš A. V. ir E. L., kurie nusikalstamą veiką, kurios metu buvo sudegintas UAB „J.“ priklausantis automobilis, padarė bendrais veiksmais. Atsižvelgiant į teismui pateiktas 2018-01-17 ir 2018-02-26 lėšų pervedimo nurodymų kopijas, patvirtinančias, kad civiliniam ieškovui jau yra sumokėti 450 Eur (t. 5, b. l. 171, 200), pareikštas civilinis ieškinys mažintinas atitinkama dalimi (iš 2 959,05 minusuojant 450).

Bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis A. V. pateikė teismui susitaikymo su nukentėjusiaisiais L. T., G. A. bei Ž. N. protokolus, taip pat lėšų pervedimo nurodymų kopijas, patvirtinančias dalies žalos sumokėjimą nukentėjusiesiems (t. 5, b. l. 151-156, 201, 203). Aiškinantis nurodytų susitaikymo protokolų aplinkybes, posėdžio metu nukentėjusioji L. T. patvirtino, kad protokolo turinys yra teisingas, tokį susitarimą pasirašė laisva valia, nuo pareikšto civilinio ieškinio atsisako (t. 5, b. l. 182-194). Taip pat teisme buvo gauti ir G. A. bei Ž. N. pranešimai apie tai, kad žalos atlyginimo klausimas yra išspręstas, jokių pretenzijų nei vienas, ne kitas dėl padarytos žalos kaltininkams nebeturi (t. 5, b. l. 175, 197). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir, įvertinus tai, kad padarytos žalos klausimai su nukentėjusiaisiais L. T., G. A. ir Ž. N. yra pilnai išspręsti, dėl susitaikymo protokolų pagrįstumo bei teisėtumo teismui abejonių nekyla, visi susitaikymo su nukentėjusiaisiais protokolai tvirtintini, o procesas dėl nukentėjusiųjų pareikštų ieškinių nutrauktinas (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Dėl draudimo bendrovių IF P&C Insurance AS” ir „Ergo Insurance SE Lietuvos filialas” civilinių ieškinių. Šiuo atveju abi draudimo bendrovės pareikštais ieškiniais prašo priteisti iš kaltų asmenų atitinkamai 10 228,89 Eur ir 5 937 Eur sumas, kurias bendrovės išmokėjo UAB „J.“ ir Ž. N. už jiems priklausančių automobilių „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Ford SA-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudeginimą (t. 1, b. l. 55-79, 85-100). Spręsdamas tokių ieškinių pagrįstumą, teismas pažymi, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio nuostatomis, asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į pastarąjį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek buvo sumokėta žalos atlyginimo. Visgi šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į anksčiau minėtas BPK 109 straipsnio nuostatas, numatančias, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Taigi minėtas straipsnis kaip tik ir nustato, kokie civiliniai ieškiniai nagrinėjami baudžiamajame procese, tarp kurių regresinių ieškinių nėra numatyta. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį turi teisę pareikšti tik tas asmuo, kuris turtinės ar neturtinės žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos. Regresiniai reikalavimai nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Būtent tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2014). Atsižvelgiant į tai, draudimo bendrovių „IF P&C Insurance AS” ir „Ergo Insurance SE Lietuvos filialas” civiliniai ieškiniai (dėl pagal transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartis išmokėtų draudimo išmokų) paliktini nenagrinėtais.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

1) vokas su 8 vienetais kompaktinių diskų paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla;

2) 2017-03-30 kratos metu kaltinamojo A. V. naudojamame automobilyje „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas radijo ryšio slopintuvas, saugojimui perduotas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrį (t. 3, b. l. 86), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (kaip uždraustas civilinėje apyvartoje);

3) 2017-03-30 sulaikymo metu iš A. V. paimtas legaliai laikomas pistoletas IZH 71H Nr. POM6694, dėtuvės Nr. „6694 1“ ir „6694 2“ ir 17 vnt. 9 mm kalibro šovinių CBC 380 AUTO, kurie perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių (t. 3, b. l. 100), nuosprendžiui įsiteisėjus, realizuotini įstatymo nustatyta tvarka, sumokant A. V. pinigų sumą, gautą realizavus nurodytą ginklą bei šovinius, iš tokios sumos atskaitant realizavimo išlaidas. Pažymėtina, jog nei ginklas, nei šoviniai negrąžintini A. V., atsižvelgiant į tai, kad pastarasis šiuo nusprendžiu yra pripažintas kaltu ir nuteistas dėl trijų tyčinių nusikalstamų veikų, iš kurių viena, be kita ko, susijusi su neteisėtu disponavimu šaudmenimis ir sprogstamąja medžiaga, padarymo. Taigi, nepaisant to, kad nei anksčiau nurodytas pistoletas, nei šoviniai nebuvo panaudoti darant nusikalstamas veikas, tačiau asmens nuteisimas dėl tyčinio nusikaltimo, juo labiau, dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis, yra pagrindas paimti šaunamąjį ginklą bei šaudmenis, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo panaudoti kaip nusikaltimo padarymo įrankiai. Kita vertus, asmuo, nuteistas dėl tyčinio nusikaltimo, negali būti pripažintas kaip nepriekaištingos reputacijos, taip pat asmens teistumas yra pagrindai atsisakyti išduoti leidimą disponuoti ginklu arba panaikinti tokį leidimą (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 18 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai). Dėl nurodytos priežasties, nuosprendžiui įsiteisėjus, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Licencijavimo skyrius informuotinas apie A. V. priimtą nuosprendį, tuo pagrindu sprendžiant klausimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą panaikinimo.

4) dėtuvės dėklas, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje (t. 3, b. l. 100), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas A. V..

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo. Apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2017-03-31 nutarimu kaltinamojo E. L. nuosavybės teise priklausantiems daiktams - automobiliui „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), bei keleiviniam automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), šešių mėnesių laikotarpiui paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (t. 4, b. l. 173-174). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi šios procesinės prievartos priemonės terminas pratęstas iki 2018-03-31 (t. 5, b. l. 120-121). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas iki civilinio ieškinio (UAB „J.“) įvykdymo paliktinas į vieną kaltinamajam priklausančią transporto priemonę, t. y. automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu kitai kaltinamojo transporto priemonei keleiviniam automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), procesinė prievartos priemonė, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (atsižvelgiant į priteisto atlyginti civilinio ieškinio dydį tolesnis laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas laikytinas netikslingu).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. V. (A. V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

A. V. (A. V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę

A. V. (A. V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti A. V. (A. V.) subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. (A. V.) paskirti galutinę 2 (dvejų) metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų 8 mėnesių laikotarpiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktais, įpareigoti visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) toliau tęsti darbą, o jo netekus nedelsiant (per 20 dienų nuo darbo netekimo pradžios) užsiregistruoti darbo biržoje; 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono ribų) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nurodytą įmoką sumokant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-03-30, 09.40 val., iki 2017-03-31, 15.50 val. (dvi paras).

A. V. (A. V.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir užstatą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Įsiteisėjus nuosprendžiui, grąžinti į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą kaip užstatą sumokėtus 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų.

E. L. (E. L.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. L. (E. L.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti E. L. (E. L.) subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. L. (E. L.) galutinę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikotarpiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktais, įpareigoti visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) toliau tęsti darbą, o jo netekus nedelsiant (per 20 dienų nuo darbo netekimo pradžios) užsiregistruoti darbo biržoje; 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono ribų) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nurodytą įmoką sumokant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-03-30, 09.45 val., iki 2017-03-31, 16.33 val. (dvi paras).

E. L. (E. L.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir užstatą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Įsiteisėjus nuosprendžiui, grąžinti į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą kaip užstatą sumokėtus 5 000 (penkis tūkstančių) eurų.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą E. L. turtui – automobiliui „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti iki civilinio ieškinio įvykdymo, o laikiną nuosavybės teisės apribojimą keleiviniam automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Patvirtinti A. V. ir nukentėjusiojo G. A. 2017 m. gruodžio 20 d. susitaikymo protokolą jame nurodytomis sąlygomis.

Patvirtinti A. V. ir nukentėjusiosios L. T. 2018 m. sausio 15 d. susitaikymo protokolą jame nurodytomis sąlygomis.

Patvirtinti A. V. ir nukentėjusiojo Ž. N. 2018 m. sausio 17 d. susitaikymo protokolą jame nurodytomis sąlygomis.

Procesą dėl nukentėjusiųjų L. T., G. A. ir Ž. N. civilinių ieškinių nutraukti.

Civilinio ieškovo UAB „J.“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš A. V. (A. V.) ir E. L. 2 519,05 (du tūkstančius penkis šimtus devyniolika eurų penkis euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Civilinių ieškovų „IF P&C Insurance AS” ir „Ergo Insurance SE Lietuvos filialas” pareikštus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: 1) voką su 8 vnt. kompaktinių diskų palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla; 2) 2017-03-30 kratos metu A. V. naudojamame automobilyje „VW Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastą ir paimtą radijo ryšio slopintuvą, saugojimui perduotą į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; 3) 2017-03-30 sulaikymo metu iš A. V. paimtą legaliai laikomą pistoletą IZH 71H Nr. POM6694, dvi dėtuves Nr. „6694 1“ ir „6694 2“ ir 17 vnt. 9 mm kalibro šovinių CBC 380 AUTO, kurie perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių (t. 3, b. l. 100), nuosprendžiui įsiteisėjus, realizuoti įstatymo nustatyta tvarka, sumokant A. V. pinigų sumą, gautą realizavus nurodytą ginklą bei šovinius, iš tokios sumos atskaitant realizavimo išlaidas.

4) dėtuvės dėklą, saugojamą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje (t. 3, b. l. 100), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. V..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, informuoti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Licencijavimo skyrių apie A. V. priimtą nuosprendį, tuo pagrindu sprendžiant klausimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą panaikinimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.