Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aleno Piesliako,

civilinio ieškovo Ergo Insurance SE, Lietuvoje vykdančios veiklą per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovui G. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. ir civilinės ieškovės Ergo Insurance SE, Lietuvoje vykdančios veiklą per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-23 nuosprendžio, kuriuo:

A. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnį (aprašomojoje dalyje veika kvalifikuota pagal 2 dalį) 2 metų laisvės atėmimo bausme, 294 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme, 253 straipsnio 1 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri pritaikius 64¹ straipsnį sumažinta vienu trečdaliu – iki 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 8 mėnesiams ir A. V. visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui paskirti BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose numatyti įpareigojimai: 1) toliau tęsti darbą, o jo netekus nedelsiant (per 20 dienų nuo darbo netekimo pradžios) užsiregistruoti darbo biržoje; 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono ribų) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat paskirta BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nurodytą įmoką sumokant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

E. L. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 2 dalį. Dėl jo apeliacinis skundas nėra paduotas.

Nuosprendžiu civilinės ieškovės (apeliantės) Ergo Insurance SE, Lietuvoje vykdančios veiklą per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Taip pat šiuo nuosprendžiu: patvirtinti A. V. ir nukentėjusiųjų G. A. 2017-12-20, L. T. 2018-01-15, Ž. N. 2018-01-17 susitaikymo protokolai ir procesas dėl jų civilinių ieškinių nutrauktas; civilinės ieškovės IF P&C Insurance AS ieškinys paliktas nenagrinėtu; civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Jungtiniai projektai“ ieškinys tenkintas iš dalies ir jai iš nuteistųjų A. V. ir E. L. solidariai priteista 2 519,05 Eur turtinei žalai atlyginti. Šioje dalyje nuosprendis neskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybėsA. V. ir E. L. nuteisti už tai, kad jie iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, 2017-03-06, apie 3.40 val., automobiliu „Audi A6“ iš (duomenys neskelbtini) , atvyko į Vilnių, netoli (duomenys neskelbtini), kur A. V. liepė E. L. laukti automobilyje ir stebėti aplinką, o pats nuėjo kiemais į automobilių stovėjimo aikštelę šalia namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur iš turėto 300 ml talpos plastikinio buteliuko, apipylęs benzinu automobilio „Škoda Octavia“ (v. n. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „J.“ (duomenys neskelbtini) , variklio dangtį ties priekiniu stiklu, jį tyčia padegė žiebtuvėliu ir tokiu būdu sunaikino automobilį „Škoda Octavia“ (v. n. (duomenys neskelbtini) padarydamas UAB „J.“ (duomenys neskelbtini) 2 969,05 eurų turtinę žalą, o draudimo bendrovei „IF P&C Insurance AS” filialui 10 228,89 eurų turtinę žalą. Nuo degančio automobilio „Škoda Octavia“, (v. n. (duomenys neskelbtini) užsidegė šalia stovėję automobiliai: užsidegė ir sudegė automobilis „Volvo V70“, (v. n. (duomenys neskelbtini) priklausantis L. T. šeimai, ir tokiu būdu buvo padaryta nukentėjusiajai 7 975 eurų turtinė žala; taip užsidegė ir sudegė automobilis „Ford S-Max“ (v. n. (duomenys neskelbtini) priklausantis Ž. N., ir tokiu būdu buvo padaryta nukentėjusiajam 937 eurų turtinė žala, o draudimo bendrovei „ERGO Insuranse SE Lietuvos filialas“ 5 937 eurų turtinė žala. Be to, užsidegė bei apdegė automobilis „Seat Altea“ (v. n. (duomenys neskelbtini) priklausantis G. A. šeimai, tokiu būdu nukentėjusiajam buvo padaryta 850 eurų turtinė žala. Tokiu būdu A. V. sunaikino ir sugadino, o E. L. padėjo A. V. sunaikinti ir sugadinti didelės vertės svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, padarydami iš viso 28 896,94 eurų turtinę žalą. A. V. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, o E. L. – nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje.Taip pat A. V. ir E. L. nuteisti pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupe, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos gerbiant bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikiant sąžiningai, laikantis protingumo ir teisingumo principų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.137 straipsnis) reikalauti įvykdyti prievolę ar ginti civilinę teisę teisme (CK 1.138 straipsnis), savavališkai, panaudodami psichinę prievartą, vykdė ginčijamą, tačiau nerealizuotą A. V., kaip UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) vadovo, tikrą teisę gauti iš UAB „Jungtiniai projektai“ apmokėjimą už UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) atliktus statybos darbus statomame gyvenamųjų namų komplekse „N. A.“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini) , t. y. 2017-03-06 A. V. paprašius E. L. paskambinti telefonu UAB „J.“ (duomenys neskelbtini) projektų vadovui V. S. ir pareikalauti perduoti jiems didelės vertės turtą – 100 000 eurų, kuriuos šis skolingas už atliktus statybos darbus, priešingu atveju grasinti fiziniu smurtu ir susidorojimu su V. S., jo šeima bei grasinti sugadinti ar sunaikinti jo turtą, E. L. sutikus, A. V. pasakė jam (E. L.) V. S. mobiliojo ryšio telefono numerį bei nurodė, kokį grasinančio pobūdžio tekstą reikia pasakyti V. S. ir tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2017-03-06 iki 2017-03-18, E. L. 4 kartus, panaudodamas A. V. pateiktą vis kitą mobiliojo ryšio telefono aparatą ir naują SIM kortelę, skambino V. S. į mobiliojo ryšio telefono numerį 8682-22234, reikalavo 100 000 eurų, priešingu atveju grasino susidoroti su juo pačiu, jo šeima bei grasino sugadinti ar sunaikinti jo turtą. Taip pat A. V. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis neteisėtai, neturėdamas atitinkamo leidimo, statomo namo teritorijoje Šalčininkų r. sav., (duomenys neskelbtini) , laikė 20 vienetų pramoninės gamybos, 16-o kalibro šovinių su grankulkių ir kulkos užtaisais, kurie yra B ir C kategorijų šaudmenys, 1 namudiniu būdu užtaisytą 12-o kalibro šovinį su medžiagos, panašios į druską, užtaisu, skirtą įvairių modelių 12-o kalibro lygiavamzdžiams šautuvams, kuris yra B ir C kategorijų šaudmuo, bei svaidomojo poveikio nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą – pramoninės gamybos bedūmį paraką, kurio masė 20 g, iki 2017 m. kovo 30 d., 10.13 val., kai atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtus šaudmenis bei sprogstamąją medžiagą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo pakeisti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-23 nuosprendžiu paskirtą bausmę sušvelninti. Jam skirtą 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki vienerių metų, atidedant bausmės vykdymą taip pat 1 metams; panaikinti įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos (rajono ribų) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Panaikinti nuosprendį dalyje dėl 2017-03-30 sulaikymo metu iš jo paimto legaliai laikomo pistoleto IZH 71H Nr. POM6694, dviejų dėtuvių Nr. ,,6694 1" ir ,,6694 2" ir 17 vnt. 9 mm kalibro šovinių (duomenys neskelbtini) AUTO, realizavimo sumokant jam pinigų sumą, gautą realizavus nurodytą ginklą bei šovinius, iš šios sumos atskaitant realizavimo išlaidas.Skunde nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą paskirdamas jam aiškiai per griežtą bausmę bei baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos (rajono ribų) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, o taip pat paskirdamas iš jo paimto, legaliai laikyto pistoleto IZH 71H Nr. POM6694 dviejų dėtuvių Nr. „6694 1“, „6694 2“ bei 17 vienetų 9 mm kalibro šovinių (duomenys neskelbtini) Auto, realizavimą.Nurodo, kad teismas individualizuodamas bausmę nepagrįstai neatsižvelgė į jo asmenybę bei pareigas dviejose darbovietėse ir paskyrė baudžiamąją poveikio priemonę, apribojančią jo darbinę veiklą, kuri yra pagrindinis jo pragyvenimo bei civilinių ieškinių dengimo šaltinis. Apelianto manymu, ši baudžiamojo poveikio priemonė paskirta formaliai, visiškai nemotyvuojant. Tiek vienoje, tiek kitoje įmonėje jis yra atsakingas už statybinių objektų paiešką visoje Lietuvoje ir už jos ribų, statybinių objektų įvertinimu, sąmatų sudarymą, statybininkų bei statybinių medžiagų paiešką. Faktiškai abiejuose įmonėse jis vadovauja bei prižiūri visus vykdomus statybos darbus, o pabaigus darbus yra atsakingas už objektų pridavimą atsakingoms valstybinėms institucijoms. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) rajonas yra labai mažas, todėl jo atstovaujamos įmonės dažniausiai vykdo veiklą Vilniuje, bei kituose Lietuvos miestuose. Būnant atsakingu tiek už objektų paiešką, tiek už darbų ir statybinių medžiagų kokybę, faktiškai kiekvieną dieną yra priverstas išvykti iš Šalčininkų rajono. Nurodo, kad iš pateiktų priedų matosi, jog siekiant rinkoje būti konkurencingu, įmonė statybines medžiagas perka tiek Lietuvos teritorijoje, tiek ir užsienyje - dažniausiai Lenkijoje, todėl siekiant įsitikinti medžiagų kokybe, bei sudaryti sutartis su tiekėjais privalo apžiūrėti medžiagas, suderinti kainas bei pasirašyti sutartis, dėl ko jo išvykimas iš gyvenamosios vietos yra dažnas ir būtinas. Esant poveikio priemonei, jis negalės atlikti savo tiesioginių pareigų, ko pasekoje taps įmonėms nenaudingu ir galiu būti atleistas iš darbo. Pažymi, kad darbas šiose įmonėse yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, todėl jo netekęs negalės išlaikyti nepilnamečio vaiko, bei užtikrinti nepertraukiamą net virš 30 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims. Nurodo, kad faktą, jo atstovaujamos įmonės vykdo veiklą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, įrodo jo pateiktos net 38 statybinės rangos sutartys pagal kurias įmonės vykdo veiklą už Šalčininkų rajono ribų. Pasak apelianto, jo darbinė veikla nesuderinama su teismo paskirtu įpareigojimu ir draudimų vykdymu, todėl prašo ją panaikinti. Taip pat prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad jo mažametis sūnus M. V. serga bronchine astma, alerginiu rinitu, bei periodiškai peršalimo ligomis gydomas bei konsultuojamas VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose į kurias esant ligos paūmėjimui tenka vykti skubiai, o kartais ir naktį. Tokiu atveju vėl gi nėra galimybės operatyviai suderinti išvykimo iš gyvenamosios vietos leidimo su probacijos tarnyba, dėl ko gali nukentėti nieko bendro su mano padaryta nusikalstama veika vaikų interesai.Prašydamas sušvelninti laisvės atėmimo bausmę nurodo, kad jis dirba UAB „V.“ (duomenys neskelbtini) ir UAB „G.“ (duomenys neskelbtini) , turi deklaruotą gyvenamąją vietą, susituokęs ir augina du mažamečius vaikus, savo kaltę dėl inkriminuotų veikų pripažino visiškai, davė išsamius parodymus ir iš esmės prisidėjo prie greito bylos ištyrimo, dar ikiteisminio tyrimo metu susitaikė su visais nukentėjusiaisiais bei sudarė taikos sutartį su pagrindiniu nukentėjusiuoju V. S., o vėliau ir su kitais fiziniais asmenimis. Jie jam atleido. Draudimo kompanijoms nesutikus su juo sudaryti taikos sutartį, nes jis gali mokėti į mėnesį ne daugiau kaip po 300 Eur, o jos reikalauja visos sumos iškarto, vis vien moka kas mėnesį po 300 Eur. Nurodo, kad šis įvykis sukrėtė jo gyvenimą, bei privertė susimąstyti. Užtikrina, kad padarė išvadas, bei suprato, kad pasielgė lengvabūdiškai, neapgalvotai, bei visiškai neatsakingai, suvokė savo neigiamos veikos pasekmes ir tą rezultatą, kurį turi dabar. Jam labai gėda prieš nukentėjusiuosius, kitus proceso dalyvius, prieš savo šeimą. Tvirtai teigia, kad iš savo klaidos pasimokė. Labai gailisi dėl padaryto, bei užtikrina kad toks atvejis ateityje nepasikartos, dėl ko prašo jam skirtą dviejų metų aštuonerių mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki vienerių metų, atidedant bausmės vykdymą taip pat vieneriems metams.Apeliantas nesutikdamas su teismo sprendimu perduoti realizuoti jo teisėtai laikytą ginklą, nurodo, kad taip buvo apribota jo teisė ginklą padovanoti kitiems, turintiems leidimą asmenims, tokiu būdu apribodamas jo nuosavybės teises bei priimdamas nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį. Mano, kad policijos įstaigai panaikinus leidimą turėti ginklą, būtent policijos įstaiga vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V -362, gali priimti sprendimą realizuoti ginklą įstatymo nustatyta tvarka. Pažymi, jog ginklo savininkas vadovaujantis ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, ginklą gali padovanoti asmenims, kurie turi teisę įsigyti ir turėti atitinkamos rūšies ginklą. Civilinė ieškovė Ergo Insurance SE, Lietuvoje vykdanti veiklą per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (toliau - Ergo Insurance SE; civilinė ieškovė) taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtu ir priteisti iš nuteistųjų solidariai ieškovei 5 487 Eur žalai atlyginti. Nurodo, kad teismas neteisingai kvalifikavo susiklosčiusius teisnius santykius regresiniais ir dėl to nepagrįstai sprendė, kad civilinės ieškovės reikalavimas yra nagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Nurodo, kad teismas sutapatino skirtingus regreso ir subrogacijos institutus. Nurodo, kad pagal gausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri paprastai atsiranda trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už skolininką: kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininką, skolininko prievolė kreditoriui pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.123 straipsnio 1 dalis) ir atsiranda nauja, t. y. regresinė, prievolė, kuri sieja skolininką ir skolininko prievolę įvykdžiusi asmenį. Kaip tik tokios aplinkybės ir susiklostė Vilniaus miesto apylinkės teismo nurodytoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2014, išnagrinėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2014 VSDFV Kauno skyrius, sumokėdamas socialinio draudimo išmoką žuvusiosios artimiesiems, atlygino kaltinamojo padarytą žalą, t. y. įvykdė kaltinamojo žalos atlyginimo prievolę, ir žalos atlyginimo prievolė, susiklosčiusi tarp kaltinamojo ir žuvusiosios artimųjų, pasibaigė visa apimtimi. Tačiau šiuo pagrindu atsirado VSDFV Kauno skyriaus teisė reikalauti žalos atlyginimo iš kaltinamojo (civilinio atsakovo): CK 6.280 straipsnio 1 dalies pagrindu susiklostė nauja žalos atlyginimo prievolė tarp kaltinamojo (civilinio atsakovo) ir VSDFV Kauno skyriaus. Ir toks reikalavimas, kaip pagrįstai nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nėra nagrinėjamas baudžiamojo proceso tvarka. Tuo tarpu subrogacijos atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, priešingai nei regreso atveju, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje. Taigi, subrogacija yra vieno iš jau egzistuojančios prievolės asmenų pasikeitimas, todėl naujai įstojusiam asmeniui taikomos tos taisyklės, kurios siejo pradinį kreditorių ir skolininką. Pasak ieškovės, tai reiškia, kad pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį, draudikas jam perėjusią reikalavimo teisę įgyvendina laikydamasis taisyklių, kurios nustatė draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Teigia, kad ERGO Insurance SE, Lietuvoje vykdančiai veiklą per Lietuvos filialą, sumokėjus draudimo išmoką Ž. N., A. V. bei E. L. žalos atlyginimo prievolė Ž. N. nepasibaigė, o tik pasikeitė prievolės šalis: į Ž. N. vietą CK 6.1015 straipsnio pagrindu įstojo ERGO Insurance SE, Lietuvoje vykdanti veiklą per Lietuvos filialą, ir ji įgijo Ž. N. teisę reikalauti žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje. Nuteistasis A. V. atsiliepimu prašo civilinės ieškovės apeliacinį skundą atmesti, kadangi civilinės ieškovės ieškinys yra regresinis ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. V., jo gynėja prašė skundą tenkinti, civilinės ieškovės skundą atmesti. Civilinės ieškovės atstovas prašo ieškovės skundą tenkinti. Nuteistojo E. L. gynėjas prašė civilinės ieškovės skundą atmesti. Prokuroras prašė nuteistojo skundą dėl ginklo tenkinti, kitoje dalyje – atmesti.

Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, civilinės ieškovės Ergo Insurance SE, Lietuvoje vykdančios veiklą per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei jų teisinės kvalifikacijos neginčija, kelia skirtos bausmės tinkamumo klausimą, o būtent prašo jam skirtą 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki vienerių metų, atidedant bausmės vykdymą taip pat vieneriems metams; panaikinti įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos (rajono ribų) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; panaikinti nuosprendį dalyje dėl legaliai laikyto pistoleto IZH 71H Nr. POM6694 dviejų dėtuvių Nr. „6694 1“, „6694 2“ bei 17 vienetų 9 mm kalibro šovinių (duomenys neskelbtini) Auto, realizavimo. Nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskiros bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nes pirmosios instancijos teismas A. V. paskyrė per griežtas bausmes, nustatė paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo per ilgą atidėjimo terminą, paskyrė netinkamą įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono ribų) be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (Pastaba. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodyta straipsnio dalis) apylinkės teismas A. V. skyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal BK 294 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrino dalinio sudėjimo būdu, paskyrė subendrintą – 4 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią, pritaikęs BK 64¹ straipsnį bausmę sumažino vienu trečdaliu – iki 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas nuteistajam A. V. bausmes bei nustatydamas bausmių dydžius, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, o būtent, kad A. V. padarė 3 tyčinius apysunkius nusikaltimus, kurie padaryti tiesiogine tyčia, baigti, į jo atsakomybę, dvi lengvinančias aplinkybes, nes jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir savo noru atlygino dalį padarytos žalos nukentėjusiesiems (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat į tai, kad yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes nusikalstamus veiksmus atliko bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat įvertino ir kaltinamojo A. V. asmenybę apibūdinančius duomenis: jis yra aukštojo išsilavinimo, vedęs augina du mažamečius vaikus, dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigimai, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, neįrašytas į psichiatrines ar narkologines įskaitas. Apylinkės teismas, manė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam už visas nusikalstamas veikas jam inkriminuotų straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatant mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pati griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė paskirta konstatavus, jog nuteistojo A. V. vaidmuo buvo aktyvus, jo iniciatyva buvo įvykdytos jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, jis veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimai pavojingi, svetimas turtas buvo sunaikintas visuotinai pavojingu būdu (įvykdytas tankiai apgyvendintame daugiaaukščių namų teritorijoje), laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių pasekmių, kaltinamasis veikė kryptingai, įvykdęs vieną nusikaltimą, tuo neapsiribojo ir toliau veikė nusikalstamai, siekdamas būtent tokiu būdu pasiekti pageidaujamus tikslus. Teisėju kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė nuteistajam A. V. griežčiausias sankcijose numatytas bausmes - laisvės atėmimą. Nors apylinkės teismas A. V. skyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių nustatytas dydis mažesnis už galimą skirti A. V. inkriminuojamų nusikaltimų laisvės atėmimo bausmės rūšies vidurkį, tačiau, kaip matyti, jų dydis visgi yra artimas bausmių vidurkiui, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos trukmės laisvės atėmimo bausmės nėra teisingos, neatitinka nuteistojo padarytų veikų ir jo asmenybės pavojingumo ir negali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimo, nes yra aiškiai per ilgos. Šiuo atveju konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (apgadintas tik svetimas turtas, asmenys fiziškai nenukentėjo), A. V. asmenybę charakterizuojantys duomenys (anksčiau neteistas, santuokoje augina du mažamečius vaikus, aukštojo išsilavinimo, dirba dviejose darbovietėse, charakterizuojamas teigiamai), jo elgesys po nusikaltimų padarymo (jo pripažinimas padarius nusikaltimus, gailėjimasis, nukentėjusiųjų atsiprašymas, susitaikymas su jais, dalies žalos atlyginimas) liudija apie mažesnį A. V. asmenybės ir padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir lemia dar mažesnių bausmių skyrimą, todėl apelianto A. V. skundas dėl laisvės atėmimo bausmių sušvelninimo tenkinamas. Taip pat tenkinamas apelianto A. V. skundas dalyje ir dėl jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino sumažinimo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsniu, atidėjo paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metų 8 mėnesių laikotarpiui. Teismas šio paskirto bausmės vykdymo atidėjimo termino, kuris beveik prilygsta nustatytam įstatymo maksimumui, nemotyvavo. Bausmės vykdymo atidėjimo terminui turi įtakos nuteistojo asmenybė ir padarytų nusikaltimų sunkumas, kiekis. Teisėjų kolegijos nuomone, A. V. nustačius trumpesnį, nei skyrė apylinkės teismas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai, bus užtikrinta teisės pažeidimų prevencija ir teisingumo principas, o A. V. bus pakankamai nubaustas ir paveiktas taip, kad ateity nenusikalstų. Nustatydamas bausmės vykdymo atidėjimo termino trukmę apygardos teismas jį sieja su tom aplinkybėm, kad nuteistasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino savo kaltę, ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme siekė susitaikyti su visais nukentėjusiaisiais asmenimis (sudarė taikos sutartis su V. S., G. A., L. T., Ž. N.. Civilinė ieškovė Ergo Insurance SE nesutiko sudaryti taikos sutartį, nuteistajam nesutikus iškart sumokėti visos prašomos sumos), kad nuteistasis vis vien Ergo Insurance SE moka po 300 eurų kas mėnesį, kad jis dirba, augina mažametį vaiką, kuris turi sveikatos problemų.Taip pat sutiktina su nuteistojo A. V. skundo argumentu, kad pirmos instancijos teismas, atidėdamas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskirdamas jam įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neatsižvelgė į jo charakterizuojančią medžiagą bei į jo darbinę veiklą. Pabrėžtina, kad, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) įpareigojimus pilnamečiui nuteistajam, teismas turi atsižvelgti į jų būsimą poveikį nuteistajam, tikslingumą, nuteistojo galimybę juos įvykdyti, taip pat į nukentėjusiojo interesus. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad A. V. dirba dviejose darbovietėse, vykdančiose statybinę bei transporto veiklą, tiek vienoje, tiek kitoje įmonėje yra atsakingas už statybinių objektų paiešką, jų įvertinimą, statybininkų ir statybinių medžiagų paiešką, už objektų pridavimą valstybinėms institucijoms, t. y. jo darbinė veikla yra vykdoma ne tik gyvenamojo rajono teritorijoje, bet visoje Lietuvoje. Todėl akivaizdu, kad esant tokiam įpareigojimui jis negalės tinkamai vykdyti savo tiesioginių darbinių funkcijų ir gali netekti darbo, o jo netekus bus apsunkinta galimybė jam išmokėti nukentėjusiesiems neatlygintą turtinę ir neturtinę žalą. Taigi, tokiu atveju bus apribotos ne tik nuteistojo teisės ir pareigos atlikti darbinę veiklą, bet ir nukentėjusiųjų lūkesčiai taikos sutartyse nurodytais grafikais atgauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, todėl šis teismo įpareigojimas naikintinas.Apelianto skundas dalyje dėl panaikinimo pirmos instancijos teismo sprendimo legaliai laikytą pistoletą IZH 71H Nr. POM6694 dviejų dėtuvių Nr. „6694 1“, „6694 2“ bei 17 vienetų 9 mm kalibro šovinių (duomenys neskelbtini) Auto perduoti realizavimui, netenkinamas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės 2002 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-705 41 straipsnio 1 dalies 2 punktą, panaikinus licencijos, leidimo nešiotis, leidimo laikyti ginklus, šaudmenis galiojimą, policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, šaudmenis, jų dalis gali paimti. To paties įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tinkami saugiai naudoti ginklai ar fabrikinės gamybos šaudmenys realizuojami per Ginklų fondą arba įmones, turinčias teisę pardavinėti tokių rūšių ginklus, o per 10 dienų nuo jų realizavimo savininkams, atskaičius realizavimo išlaidas, sumokama ginklo kaina. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme numatyti teisės įsigyti ir nešiotis ginklus apribojimai, draudžiantys B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis įsigyti ir turėti fiziniams asmenims, nesantiems nepriekaištingos reputacijos (įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šio įstatymo 18 straipsnyje išaiškinta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo (4 punktas), taip pat įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką (8 punktas). A. V. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už netesėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, už šį nusikaltimą numatyta griežčiausia 5 metų laisvės atėmimo bausmė, todėl akivaizdu, kad A. V. leidimas disponuoti ginklais ir šaudmenimis įsiteisėjus nuosprendžiui turi būti panaikintas, o civilinėje apyvartoje disponuoti ginklais ir šaudmenimis, kuriems būtinas leidimas jo neturint yra draudžiama, todėl ginklas ir šaudmenys, kuriuos A. V. laikė teisėtai, negali būti grąžinti. Iš išdėstyto matyti, kad apylinkės teismas sprendimą dėl teisėtai laikytų ginklo ir šaudmenų perdavimo realizuoti priėmė pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatavo, kad A. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, tačiau rezoliucinėje dalyje nurodė šio BK straipsnio dalies. Teisėjų kolegija šią aplinkybę laiko rašymo apsirikimu, todėl šio straipsnio dalis tikslintina apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės ieškovės Ergo Insurance SE apeliacinį skundą ir baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad civilinės ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu yra nepagrįsti, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.Ergo Insurance SE apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtu ir priteisti iš nuteistųjų solidariai ieškovei 5 487 Eur žalai atlyginti.BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamajame procese civilinį ieškinį turi teisę pareikšti tik tas asmuo, kuris turtinės ar neturtinės žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos. Taigi, šis straipsnis nustato, kokie civiliniai ieškiniai nagrinėjami baudžiamajame procese. Regresiniai (subrogaciniai) ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami, kadangi baudžiamasis procesas negali būti naudojamas civilinio pobūdžio ginčui tarp nepagrindinių baudžiamojo proceso dalyvių išspręsti. Pažymėtina, kad nuteistojo A. V. nusikalstama veika tiesiogiai žala draudimo bendrovei Ergo Insurance SE nebuvo padaryta. Draudimo bendrovė 5 937 Eur žalos atlyginimą nukentėjusiajam Ž. N. sumokėjo, vykdydama įsipareigojimus pagal automobilio „Ford S- Max (v. n. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonių draudimo liudijimą Nr. 851-0548496 (t. 1, b. l. 85 – 100). Esminis argumentas, kuriuo rėmėsi apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl Ergo Insurance SE ieškinio ir jį palikdamas nenagrinėtą, tai, kad toks regresinis ieškinys baudžiamajame procese nenagrinėjamas. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, o būtent, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-03 nutartimi baudžiamojoje byloje 2K-269/2014, kurioje nuspręsta, kad Seesam Insurance AS baudžiamojoje byloje negalėjo būti pripažintas civiliniu ieškovu, pirmosios instancijos teismas draudimo bendrovės Seesam Insurance AS baudžiamojoje byloje pateiktą civilinį ieškinį turėjo palikti nenagrinėtą, konstatavęs, kad draudimo bendrovės regresiniai reikalavimai už padarytą žalą atsakingam, kaip nusikaltimą padariusiam, asmeniui gali būti nagrinėjami tik civilinio proceso tvarka. Sutiktina su civilinės ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino susiklosčiusius teisinius santykius tarp draudiko, išmokėjusiam draudimo išmoką žalą patyrusiam asmeniui ir tarp atsakingo už padarytą žalą asmens, įvardindamas juos regresiniais. Nors apylinkės teismo paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje faktinės aplinkybės nėra tapačios šioje byloje nagrinėjamai situacijai, visgi minėtoje nutartyje išaiškinta, kokių asmenų pareikšti civiliniai ieškiniai negali būti nagrinėjami baudžiamajame procese, t. y. asmenų, kuriems žala nebuvo padaryta tiesiogiai nusikalstamais veiksmais. Kadangi CK knygos VII skyriuje, reglamentuojančiame reikalavimo perėjimą trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija), neišskirta regreso ir subrogacijos institutų skirtumų, sistemiškai aiškinant tiek regreso, tiek subrogacijos teisę, šios abi prievolės kildinamos iš tos pačios reikalavimo perėjimo trečiajam asmeniui regreso tvarka teisės instituto. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas kaip teismo precedentu remtis aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kurioje suformuluotas aiškus principas, kad regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese negali būti nagrinėjami. Nors civilinės ieškovės skunde minima, kad šioje byloje buvo pareikštas subrogacinis reikalavimas, konstatuotina, kad šiuo atveju nusikalstamais veiksmais žala nebuvo padaryta tiesiogiai civilinei ieškovei – draudimo bendrovei. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad draudimo bendrovė Ergo Insurance SE pagal BPK 109 straipsnį negali būti pripažįstama asmeniu, patyrusiu turtinės žalos dėl nusikalstamos veikos. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą yra teisingas. Draudimo bendrovės regresiniai (subrogaciniai) reikalavimai atsakingam už padarytą žalą asmeniui gali būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka, paduodant civilinį ieškinį teisme (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, civilinės ieškovės Ergo Insurance SE, Lietuvoje vykdančios veiklą per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendį pakeisti.

A. V. pripažintam kaltu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį paskirti:

pagal BK 187 straipsnio 2 dalį - 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pagal BK 294 straipsnio 2 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant ir paskirti A. V. subendrintą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdalius ir paskirti galutinę bausmę - 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant A. V. tęsti darbą, o jo netekus nedelsiant, per 20 dienų nuo darbo netekimo pradžios, užsiregistruoti darbo biržoje; bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nurodytą įmoką sumokant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą ir nurodyti, kad A. V. pripažįstamas kaltu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.