- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-14
- Bylos Nr.
- eA-1535-1047/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02123-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Beata Martišienė (pirm.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- UAB NT rinkos centras
- Atsakovas
- Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,NT rinkos centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,NT rinkos centras“ skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NT rinkos centras“ (toliau – ir pareiškėjas ar Bendrovė) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas ar FNTT) direktoriaus 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 04/6-3-2-3219 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „NT rinkos centras“ padaryto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo ir piniginės baudos paskyrimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) netenkinus pirmojo reikalavimo, maksimaliai sumažinti UAB „NT rinkos centras“ paskirtą baudą.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1 Bendrovės pagrindinė veikla – suteikti galimybę ir įrankius veikti nekilnojamojo turto brokeriams, su kuriais Bendrovė yra sudariusi 28 bendradarbiavimo sutartis. Bendrovė brokeriams suteikia teisę naudoti „Capital“ prekės ženklą. Bendrovė jokių kitų veiklų nevykdo, darbo sutarčių su nekilnojamojo turto brokeriais nesudaro, nekilnojamojo turto brokeriai veikia savarankiškai.
2.2 Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nustatytas pareigas vykdo 28 nekilnojamojo turto brokeriai, kurie tarpininkauja tarp nekilnojamojo turto pirkėjų ir pardavėjų bei nuomotojų ir nuomininkų.
2.3 Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pareigą nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę prieš pradedant dalykinius santykius vykdė ir vykdo nekilnojamojo turto brokeriai.
2.4 Nei vienas iš Bendrovėje dirbančių dviejų darbuotojų tiesiogiai su klientais beveik nebendrauja, visą procesą vykdo bei valdo nekilnojamojo turto brokeriai, kurie ir vykdė Įstatymo 10 straipsnio 6 ir 7 dalyse įtvirtintas pareigas, t. y. rinko visus reikalingus dokumentus.
2.5 Įstatyme nėra apibrėžta, kas privalo vykdyti Įstatyme numatytas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos prievoles. Šiuo atveju šias prievoles Bendrovės vardu vykdo su Bendrove bendradarbiaujantys nekilnojamojo turto brokeriai.
2.6 Bendrovė Įstatymo 19 straipsnio 8-9 dalyse nurodytą pareigą tvarkyti registracijos žurnalus pradėjo nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d., nes iki to nebuvo jokių registruotinų operacijų, sandorių bei dalykinių santykių, nutrauktų dėl su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu prevencijos tvarkos pažeidimais susijusių aplinkybių.
2.7 Įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje numatytą pareigą saugoti su asmens tapatybės nustatymu susijusius duomenis Bendrovė vykdė. Šią Įstatyme numatytą pareigą Bendrovės vardu vykdė su Bendrove bendradarbiaujantys turto brokeriai.
2.8 Vadovaujantis darbuotojas, kuris organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su FNNT, buvo paskirtas tik nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d., tačiau Bendrovė visuomet užtikrino bendradarbiavimą su FNTT. Patikrinimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios patvirtintų, kad Bendrovė su FNTT nebendradarbiauja. Šios Įstatymo nuostatos pažeidimas yra formalus ir neturi įtakos jokioms su Įstatymu susijusioms Bendrovės prievolėms.
2.9 Bendrovė atitinkamą vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, susijusias su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatytu ir tikrinimu, rizikos vertinimu, rizikos valdymu, atsižvelgiant į Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatytas rizikų rūšis, tarptautinių finansinių sankcijų, ir kt. patvirtino 2019 m. rugpjūčio 5 d. Visos procedūros buvo įgyvendinamos ir iki minėtos vidaus tvarkos patvirtinimo. Didžiąją dalį Įstatyme numatytų prievolių Bendrovės vardu įgyvendino nekilnojamojo turto brokeriai, o ne pati Bendrovė. Jokių sandorių, kurie turėtų pinigų plovimo ar teroristų finansavimo požymių, sudaryta nebuvo. Visas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos pareigas Bendrovė vykdė tinkamai. Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies pažeidimas yra formalaus pobūdžio, nedarantis jokios žalos Įstatyme numatytoms vertybėms.
2.10 FNTT, atlikdama Bendrovės patikrinimą, nepatikrino turto brokerių, dėl ko FNTT atliktas patikrinimas yra neišsamus, o priimtas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 9 punkto reikalavimų. Sprendimas priimtas neištyrus visų faktinių aplinkybių ir nepatikrinus visų subjektų, kurie užtikrino tinkamą Bendrovės prievolių, numatytų Įstatyme vykdymą.
2.11 Bendrovei paskirta piniginė bauda – 5 510 Eur yra nepagrįstai didelė. Visi pažeidimai yra formalaus pobūdžio, ištaisyti itin operatyviai po to, kai FNTT informavo Bendrovę apie galimus pažeidimus. Jokia reali žala padaryta nebuvo. Nei Bendrovė, nei Bendrovės nekilnojamojo turto brokeriai nesudarė nei vieno sandorio, kuris turėtų pinigų plovimo arba teroristų finansavimo požymių. Įstatyme keliami reikalavimai užtraukia didelę administracinę naštą Bendrovei, turinčiai tik 2 darbuotojus. Įgyvendinti visas Įstatymo prievoles Bendrovei yra ypatingai sudėtinga. Bendrovė ėmėsi priemonių, kad ateityje formalūs Įstatymo pažeidimai nepasikartotų. FNTT nenustatė nei vieno sandorio, kuris galimai turėtų pinigų plovimo ar teroristų finansavimo požymių.
2.12 Egzistuoja visos Įstatymo 38 straipsnyje numatytos sąlygos netaikyti poveikio priemonių. Bendrovė dar iki FNTT patikrinimo buvo priėmusi visas reikalingas tvarkas ir jas įgyvendino.
2.13 FNTT visiškai neįvertino Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus, apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V-71 „Dėl Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus, apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašas) 24.1 papunkčio (bendradarbiavimas), 24.3 papunkčio (pažeidimo pripažinimas ir nutraukimas), 24.4 papunkčio (veiksmingų priemonių ėmimasis, kad pažeidimas nepasikartotų) nuostatų. Visos šios asmens padėtį gerinančios aplinkybės Sprendime nenurodytos. Pareiškėjas teikė visą FNTT prašomą informaciją (Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 24.1 papunktis), pripažįsta, kad formaliai pažeidimas buvo įvykdytas ir buvo priimtos visos reikalingos tvarkos (Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 24.3 papunktis), siekdamas, kad nustatyti pažeidimai nepasikartotų, įgyvendino visas kitas Įstatymo nuostatas (Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 24.4 papunktis).
2.14 Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 19 punktas numato, kad vertinant baudos dydį atsižvelgiama į bendrovės finansinį pajėgumą ir taikoma finansinė priemonė neturi užkirsti galimybės bendrovei toliau vykdyti veiklą, investuoti į veiklos tobulinimą, dėl ko iš gauto baudos dydžio gali būti atimama 40 procentų bazinio baudos dydžio. FNTT, apskaičiuodama baudos dydį, atėmė ne 40 procentų, o tik 15 procentų, dėl ko gautas tarpinis baudos dydis sudaro 192 850 Eur. 2020 m. Bendrovės bendrosios metinės pajamos buvo 174 073 Eur. FNTT, apskaičiuodama baudą, pažeidė Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo nuostatas, nes neatsižvelgė į Bendrovės finansinį pajėgumą, teigdama, kad 192 850 Eur baudą Bendrovė yra finansiškai pajėgi sumokėti, nepaisant to, kad toks baudos dydis yra beveik 19 000 Eur didesnis negu visos metinės Bendrovės pajamos. Toks baudų apskaičiavimas yra visiškai nelogiškas ir nepagrįstas. Bendrovė nėra finansiškai pajėgi sumokėti tokio dydžio baudą, todėl remiantis Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 19 punktu, Bendrovei bauda turi būti mažinama maksimalia Baudų apskaičiavimo tvarkos apraše numatyta 40 procentų bazinio baudos dydžio suma.
2.15 Baudą sumažinus numatyta 220 400 Eur suma (40 proc. bazinio baudos dydžio suma), vietoje 15 proc., tarpinė bauda gaunama – 55 100 Eur, reiškia, kad toliau mažinant Bendrovei skirtą baudą Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 23 punkte nurodyta tvarka, iš apskaičiuotos tarpinės sumos atėmus 20 proc. bazinio baudos dydžio sumą (110 200 Eur) gaunama neigiama baudos suma, t. y. – 55 100 Eur (55 100 Eur - 110 200 Eur).
Atsiliepimas
3. Atsakovas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
3.1 UAB „NT rinkos centras“ tikrinamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 25 d. vykdė Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 9 punkte nurodytą nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklą, o būtent: sudaręs franšizės sutartį su „Capital“ įmonių tinklo patronuojančiąja įmone UAB „Capital Realty“, įgijo teisę teikti brokerio paslaugas, naudoti „Capital“ prekės ženklą bei veikti „Capital“ įmonių tinkle. Bendrovė, sudariusi bendradarbiavimo sutartis su fiziniais asmenimis (sutartyse – Pardavimo atstovais), suteikė pastariesiems teisę teikti tretiesiems asmenims (Klientams) tarpininkavimo ir kitas paslaugas dėl nekilnojamojo turto pardavimo, pirkimo ir / ar nuomos, sudarant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos ir kitokius su nekilnojamuoju turtu susijusius sandorius, naudotis UAB „NT rinkos centras“ rekvizitais, „Capital“ prekės ženklu, duomenų bazėmis.
3.2 UAB „NT rinkos centras“ veikė kaip patronuojamoji įmonė „Capital“ įmonių tinkle, o su ja bendradarbiavimo sutartis pasirašę fiziniai asmenys vykdė jungtinę – nekilnojamojo turto brokerių – veiklą, veikdami UAB „NT rinkos centras“ vardu ir naudodami „Capital“ prekės ženklą. Patikrinimo dieną, t. y. 2021 m. lapkričio 25 d. UAB „NT rinkos centras“ turėjo sudarytas 28 bendradarbiavimo sutartis su fiziniais asmenimis, teikiančiais brokerio paslaugas.
3.3 Sutartiniai bendradarbiavimo santykiai tarp UAB „NT rinkos centras“ ir konkretaus nekilnojamojo turto agento (brokerio), nepaisant tarp jų nesančių darbo bei pavaldumo santykių, nepaneigia aplinkybės, kad tiek UAB „NT rinkos centras“, tiek bendradarbiavimo sutarties pagrindu su Bendrove dirbantys nekilnojamojo turto agentai (brokeris), veikiantys individualios veiklos pagrindu, kartu vykdė nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklą.
3.4 Patikrinimo metu buvo vertinama UAB „NT rinkos centras“ veiksmų atitiktis Įstatymo reikalavimams, neatribojant konkrečių Bendrovės ir su ja kartu bendradarbiavimo pagrindu veikiančių agentų (brokerių) pareigų.
3.5 Nekilnojamojo turto brokeriai atsakytų asmeniškai tik tuo atveju, jei veiktų ne per nekilnojamojo turto agentūras, t. y. jei klientams paslaugas teiktų ne nekilnojamojo turto agentūros. Tokiu atveju, kai nekilnojamojo turto agento veiklą vykdo juridinis asmuo, tam juridiniam asmeniui kyla pareiga įgyvendinti Įstatymo nuostatas, taip pat jam kyla atsakomybė už Įstatymo nuostatų nesilaikymą.
3.6 UAB „NT rinkos centras“ veiklą galėjo vykdyti tik užtikrinusi, kad tiek pati Bendrovė, tiek jos vardu tarpininkavimo veiklą vykdantys Pardavimų atstovai tinkamai įgyvendins Įstatymo reikalavimus.
3.7 Prieš sutarties su klientais pasirašymą ir tarpininkavimo paslaugų teikimą UAB „NT rinkos centras“ privalo surinkti visos Įstatyme nustatytos apimties duomenis apie savo klientą. UAB „NT rinkos centras“ nevykdė reikalavimo visa apimtimi nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, nesiėmė jokių priemonių, kad nustatytų, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas, nerinko informacijos apie kliento dalykinių santykių tikslą ir numatomą pobūdį, netikrino kliento ir naudos gavėjo tapatybės remdamasi dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio, nevykdė nuolatinės klientų dalykinių santykių stebėsenos. Tuo UAB „NT rinkos centras“ pažeidė Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 12, 14-18 dalių reikalavimus.
3.8 UAB „NT rinkos centras“ patikrinimo metu nepateikė FNTT jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Bendrovė patikrina, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą. Priešingai, patikrinimo metu UAB „NT rinkos centras“ patikrinime dalyvavęs direktorius paaiškino, kad Bendrovėje klientų rizika nėra vertinama ir nustatoma, klientams nėra pateikiamos anketos, siekiant pažinti klientą, nėra nustatomi politiškai pažeidžiami asmenys. Tai rodo, kad UAB „NT rinkos centras“ nerenka iš kliento duomenų, tad sandoriai ar dalykiniai santykiai gali būti atliekami su politiškai pažeidžiamais (paveikiamais) asmenimis, didelės rizikos trečiosiomis valstybėmis. Bendrovė taip pat netaiko rizikos vertinimo ir valdymo procedūrų, kada yra privaloma taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, parenkant papildomas kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemones. Pareiškėjo skundo argumentas, kad Bendrovės brokeriai vykdė Įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas pareigas bei rinko visus privalomus dokumentus, yra nepagrįsta, nes Bendrovė tokių duomenų apskritai nerinko ir netikrino.
3.9 UAB „NT rinkos centras“ direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 20190805/1 patvirtino nekilnojamojo turto agentams (brokeriams) skirtus nurodymus, kuriuose yra nustatyti kliento tapatybės informacijos rinkimo reikalavimai, tačiau praktikoje to nebuvo laikomasi.
3.10 Bendrovė patikrinimo metu, taip pat vėliau teikdama paaiškinimus FNTT, jokių įrodymų, patvirtinančių, jog Bendrovėje yra formuojamos ir saugomos klientų tapatybės nustatymo bylos, nepateikė. Priešingai, patikrinimo metu UAB „NT rinkos centras“ nurodė, pradedant dalykinius santykius su klientais yra nustatoma klientų tapatybė, klientui fiziškai pateikiant pasą ar asmens tapatybės kortelę, tačiau Bendrovėje klientų tapatybės nustatymo bylos nėra formuojamos ir saugomos, nėra daromos bei saugomos ir klientų asmens dokumentų kopijos, klientų tapatybės nustatymo duomenys Bendrovėje nėra kaupiami. Pareiškėjo skundo argumentai dėl Įstatymo 10 straipsnio 6 ir 7 dalies reikalavimų įgyvendinimo yra nepagrįsti.
3.11 Bendrovė, pažeisdama Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 8 dalių reikalavimus, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. (tikrinamo laikotarpio pradžia) iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. elektroninėje laikmenoje arba popierine forma netvarkė Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytų pranešimų bei įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalo, klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti Įstatymo 18 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis, registracijos žurnalo.
3.12 Neužtikrindama tinkamo žurnalų tvarkymo, UAB „NT rinkos centras“ nesilaikė informacijos saugojimo reikalavimų. Patikrinimo metu FNTT nebuvo pateikta informacija apie klientų įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, informacija apie atsiskaitymus grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 Eur, nebuvo pateiktas sąrašas klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priežasčių, sudarytų per paskutinius 8 metus. Tuo UAB „NT rinkos centras“ pažeidė Įstatymo 19 straipsnio 9 dalies reikalavimus.
3.13 UAB „NT rinkos centras“ nerinko ir nesaugojo jokių su asmens tapatybės nustatymu susijusių duomenų. Tuo UAB „NT rinkos centras“ pažeidė Įstatymo 19 straipsnio 10 dalies reikalavimus.
3.14 UAB „NT rinkos centras“ direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 20190805/1 patvirtino nekilnojamojo turto agentams (brokeriams) skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, tačiau šie nurodymai nebuvo įgyvendinti ir Bendrovė nesiėmė efektyvių veiksmų nurodymų įgyvendinimui užtikrinti. Patikrinimo metu Bendrovės atsakingi asmenys nepateikė duomenų, kad su Bendrove bendradarbiavimo sutartis pasirašę asmenys būtų supažindinti su šiais nekilnojamojo turto agentams (brokeriams) skirtais nurodymais, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui.
3.15 Bendrovė nevykdė procedūrų nei dėl klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymo ir tikrinimo; nei dėl rizikos vertinimo ir valdymo; nei dėl dalykinių santykių ir (arba) operacijų stebėsenos; nei dėl pranešimų ir informacijos teikimo FNTT; nei dėl registracijos žurnalų tvarkymo; nei dėl informacijos saugojimo.
3.16 UAB „NT rinkos centras“, nevykdydama Įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių, niekada išsamiai nepažino savo klientų, nevertino klientų rizikos, nenagrinėjo sandorių ir negali žinoti, kad praktikoje neturėjo įtartinų piniginių operacijų ir sandorių, apie kuriuos privaloma nedelsiant informuoti FNTT ir informaciją saugoti Įstatymo 19 straipsnio nustatyta tvarka.
3.17 Bendrovės atsakomybės dydžiui turinti reikšmę aplinkybė, ar Bendrovės veiksmai (neveikimas) lėmė konkretų atvejį, kai nebuvo užkardytas nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, teroristinės veiklos finansavimas ir rėmimas, yra ne nusikaltimo prevencijos faktas, o ikiteisminio tyrimo užbaigimo kaltinamuoju aktu faktas.
3.18 UAB „NT rinkos centras“ pažeidimas yra šiurkštus ir sistemingas, nes atitinka Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1-4 punktų ir 2 dalies 2 punkto požymius. Šie požymiai yra kvalifikuojantys ir lemia Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymą. Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo duomenimis, prekyba nekilnojamuoju turtu kelia didžiausią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką (4 balai iš 4 galimų), o UAB „NT rinkos centras“ veikla apima šią rizikos rūšį.
3.19 UAB „NT rinkos centras“ bauda apskaičiuota vadovaujantis Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo nuostatomis.
3.20 FNTT įvertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad Bendrovė ėmėsi veiksmų pažeidimams ištaisyti bei įsipareigoja artimiausiu metu savo veikloje įdiegti papildomas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos procedūras ir užtikrinti jų laikymąsi. Atsižvelgiant į tai, bauda sumažinta nuo jos vidurkio. Vadovaudamasi Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 12 punktu, FNTT baudos dydį mažino iš bazinio baudos dydžio atimdama 20 procentų bazinio baudos dydžio sumą.
3.21 Vertindama nustatytų pažeidimų sunkumą (pobūdį, mastą ir padarinius) ir trukmę FNTT atsižvelgė į tai, kad UAB „NT rinkos centras“ pažeidė ne tik formalaus pobūdžio, bet ir esminius Įstatymo reikalavimus. O taip pat ir tai, kad pažeidimo pobūdis negalėjo sudaryti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos spragų, pažeidimo mastas (Bendrovės dydis, klientų skaičius, vykdomų tarpininkavimo sandorių skaičius) nėra didelis. Patikrinimo metu nenustatyta, kad Bendrovės veiksmai (neveikimas) lėmė konkretų atvejį, kad nebuvo užkardytas nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, teroristinės veiklos finansavimas ir rėmimas. Dauguma Įstatymo reikalavimų laikymosi trūkumų nustatyti nuo tikrinamojo laikotarpio pradžios. Įvertinusi pažeidimų pobūdį, mastą, padarinius, trukmę ir tai, kad nustatyti pažeidimai yra apysunkiai, vadovaudamasi Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 15.3 ir 16.1.3 punktais, FNTT mažino baudą 30 procentų bazinio baudos dydžio suma.
3.22 Vertindama UAB „NT rinkos centras“ kaltę, FNTT atsižvelgė į tai, kad Bendrovė veiklą galėjo vykdyti tik užtikrinusi, kad Įstatymo reikalavimai bus tinkamai įgyvendinti.
3.23 Neigiamų pasekmių rinkos stabilumui ir patikimumui dėl UAB „NT rinkos centras“ padarytų pažeidimų ir numatomų taikyti poveikio priemonių nenustatyta. Todėl pritaikyta bauda šiuo aspektu nebuvo individualizuota. Įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatos gali turėti įtaką taikytinos baudos dydžiui tik tuo atveju, jei nagrinėjamoje Įstatymo pažeidimo byloje numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmės turėtų įtakos rinkos stabilumui ir patikimumui.
3.24 Vadovaujantis Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 19 punktu, atsižvelgiant į Įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2–6 punktuose nurodytų asmens padėtį gerinančių arba asmens padėtį bloginančių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą, iš baudos dydžio atimama arba prie jo pridedama iki 40 procentų bazinio baudos dydžio suma. FNTT, vertindama UAB „NT rinkos centras“ finansinį pajėgumą, atsižvelgė į Bendrovės bendrąsias metines pajamas (174 073 Eur). Laikydama, kad taikoma poveikio priemonė neturi užkirsti galimybės Bendrovei investuoti į UAB „NT rinkos centras“ veiklos tobulinimą (techninę bazę, programinius įrankius, kvalifikuotą personalą, kita), baudos dydį mažino 15 procentų bazinio baudos dydžio suma. FNTT, vertindama UAB „NT rinkos centras“ padarytus ankstesnius pažeidimus ir Bendrovei taikytas poveikio priemones, atsižvelgė į tai, kad UAB „NT rinkos centras“ anksčiau nebuvo taikytos poveikio priemonės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymo pažeidimus, ir baudos dydį mažino 10 procentų bazinio baudos dydžio suma.
3.25 FNTT atsižvelgė į UAB „NT rinkos centras“ bendradarbiavimą su FNTT patikrinimo metu, padarytų Įstatymo pažeidimų pripažinimą ir atitinkamai sumažino baudą 4 procentų bazinio baudos dydžio suma. Įstatymo įpareigotasis subjektas, kurio patikrinimas atliekamas, turi teikti informaciją FNTT (Įstatymo 7 straipsnio 2 punktas, 32 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o už Įstatymo pagrindais priežiūros tikslais pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimą per nustatytą terminą ar neteisingos informacijos pateikimą Įstatymas nustato baudą (39 straipsnio 1 dalies 3 punktas). UAB „NT rinkos centras“ bendradarbiavimas su FNNT yra laikytinas Įstatymo nustatytų pareigų vykdymu, todėl neturi būti pervertinamas.
II.
4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 2 d. sprendimu pareiškėjo UAB ,,NT rinkos centras“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
5. Teismas nustatė šias aplinkybes:
5.1 FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas, vadovaudamasis FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto 2021 m. lapkričio 23 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 04/6-3-6-8071 „Dėl UAB „NT rinkos centras patikrinimo“, 2021 m. lapkričio 25 d. pavedimu Nr. 04/6-0-8178 pavedė FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Priežiūros skyriaus pareigūnams atlikti UAB „NT rinkos centras“ veiklos patikrinimą.
5.2 Kaip matyti iš FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininko 2021 m. lapkričio 25 d. pavedimo Nr. 04/6-0-8178 ir FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto 2021 m. lapkričio 23 d. tarnybinio pranešimo Nr. 04/6-3-6-8071 „Dėl UAB „NT rinkos centras patikrinimo“, kurio pagrindu ir išduotas pavedimas tikrinti, patikrinimo tikslas – nustatyti, ar UAB „NT rinkos centras“ nuo 2018 m. tinkamai vykdė bei vykdo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, įskaitant, bet neapsiribojant, kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymu ir tikrinimu, rizikos vertinimu pagrįsto metodo įdiegimu, kliento pažinimo reikalavimų įgyvendinimu, dalykinių santykių ir (arba) kliento operacijų stebėsena, pranešimų teikimu FNTT, registracijos žurnalų tvarkymu ir informacijos saugojimu, kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informacijos atnaujinimu, tarptautinių finansinių sankcijų, ribojančių priemonių įgyvendinimu.
5.3 FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Priežiūros skyriaus pareigūnai atliko UAB „NT rinkos centras“ veiklos patikrinimą ir 2021 m. lapkričio 25 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 04/6-0-8187-A (toliau – ir Patikrinimo aktas).
5.4 FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Priežiūros skyriaus vyriausiais specialistas 2021 m. gruodžio 16 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 04/6-3-6-8904 „Dėl UAB „NT rinkos centras“ patikrinimo“ (toliau – ir Tarnybinis pranešimas), kuriuo užbaigė UAB „NT rinkos centras“ patikrinimą. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 12, 14—18 dalių, 10 straipsnio 6 ir 7 dalių, 19 straipsnio 1, 7-10 dalių, 22 straipsnio 1 ir 2 dalių, 29 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų pažeidimai. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad:
5.4.1 UAB „NT rinkos centras“ 2014 m. sausio 31 d. (2014 m. kovo 27 d. pakeitimas) yra pasirašiusi franšizės sutartį su franšizės davėju UAB „Capital Realty“ ir šios sutarties pagrindu UAB
„NT rinkos centras“ gavo teisę naudotis „Capital“ vardu.
5.4.2 Tikrinamuoju laikotarpiu UAB „NT rinkos centras“ atstovaujama direktoriaus G. J. ir su šia Bendrove bendradarbiavimo sutartis turintys fiziniai asmenys, veikdami jungtinėje veikloje ir naudodami „Capital“ prekės ženklą sudarė: 2018 metais – 433, 2019 metais – 440, 2020 metais – 299, 2021 metais iki patikrinimo dienos (2021 m. lapkričio 25 d.) – 235 tarpininkavimo paslaugų sutartis su klientais, kuriems teikė tarpininkavimo paslaugas parduodant (nuomojant) nekilnojamojo turto objektus.
5.4.3 Bendrovėje „NT rinkos centras“ nekilnojamojo turto brokerių, dirbančių pagal darbo sutartis, nėra.
5.4.4 UAB „NT rinkos centras“ nuo 2018 m. sausio 1 d. iki patikrinimo dienos 2021 m. lapkričio 25 d. vykdė Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 9 punkte nurodytą nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklą, sudarydama franšizės sutartis su „Capital“ įmonių tinklo patronuojančiąja įmone UAB „Capital Realty“, tuo įgydama teisę teikiant brokerio paslaugas, naudoti „Capital“ prekės ženklą bei veikti „Capital“ įmonių tinkle ir sudarydama bendradarbiavimo sutartis su fiziniais asmenimis (sutartyse – Pardavimo atstovais), suteikiant pastariesiems teisę, teikiant tretiesiems asmenims (Klientams) tarpininkavimo ir kitas paslaugas dėl nekilnojamojo turto pardavimo, pirkimo ir / ar nuomos, sudarant nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos ir kitokius su nekilnojamuoju turtu susijusius sandorius, naudotis UAB „NT rinkos centras“ rekvizitais, „Capital“ prekės ženklu, duomenų bazėmis.
5.4.5 UAB „NT rinkos centras“ atsakingi asmenys nekaupia klientų tapatybės nustatymo duomenų (asmens dokumentų kopijų), neformuojamos ir Įstatyme nustatytą laiką nesaugomos klientų asmens bylos.
5.4.6 UAB „NT rinkos centras“ vykdydama nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklą ir būdama kitas įpareigotasis subjektas, nerinko duomenų reikalingų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymui; pavėluotai, nevykdant Įstatymo nuostatų – tik 2019 m. rugpjūčio 5 d. Bendrovėje buvo patvirtinta vidaus kontrolės procedūras numatanti tvarka, reglamentuojanti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymą; klientų rizika nebuvo tinkamai vertinama ir nustatoma, klientams nebuvo pateikiamos anketos, siekiant pažinti klientą. Pavėluotai, nevykdant Įstatymo nuostatų, tik 2019 m. rugpjūčio 5 d. paskirtas vadovaujantis darbuotojas, kuris organizuotų Pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Apie tokio asmens paskyrimą FNTT iki patikrinimo pabaigos, t. y. iki 2021 m. gruodžio 16 d. teisės aktų nustatyta tvarka, pranešta nebuvo.
5.4.7 Bendrovėje pavėluotai, nevykdant Įstatymo nuostatų, tik nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. buvo pradėti tvarkyti informacijos saugojimo žurnalai: pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius žurnalas; nutrauktų sandorių ar dalykinių santykių su klientais registracijos žurnalas; vienkartinių atsiskaitymų su klientais grynaisiais pinigais, kai grynųjų pinigų suma viršija 15 000 Eur, žurnalas.
5.5 FNTT 2022 m. sausio 12 d. raštu Nr. 25/6-3-3-492 UAB „NT rinkos centras“ pasiūlė Bendrovei pateikti paaiškinimus dėl nustatytų Įstatymo pažeidimų.
5.6 Bendrovė paaiškinimus pateikė 2022 m. sausio 26 d.
5.7 Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija) 2022 m. kovo 31 d. posėdyje išnagrinėjo UAB „NT rinkos centras” atlikto patikrinimo rezultatus ir įvertinusi Bendrovės atstovų pateiktus paaiškinimus, 2022 m. balandžio 13 d. priėmė išvadą Nr. 04/6-3-2-3176 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „NT rinkos centras“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimams“ (toliau – ir Išvada). Komisija Išvadoje, be kita ko, konstatavo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas nustatė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas (toliau – ir Įstatymas), kurio paskirtis nustatyti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones bei institucijas, atsakingas už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą.
7. Tam, kad nustatyti, ar pareiškėjas padarė jai inkriminuotus Įstatymo pažeidimus, visų pirma būtina nustatyti, ar pareiškėjas yra atsakingas už jai inkriminuotus pažeidimus, t. y., ar pareiškėjas yra tinkamas pažeidimo subjektas.
8. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 9 punktą nekilnojamojo turto agentai (brokeriai), tiek veikiantys kliento vardu ir jo naudai, tiek ir padedantys klientui atlikti nekilnojamojo turto pirkimo ar pardavimo sandorius ir (ar) su jais susijusius sandorius, taip pat teikiantys tarpininkavimo paslaugas išnuomojant nekilnojamąjį turtą, tačiau tik sandoriams, kurių mėnesinis nuomos mokestis yra lygus arba viršija 10 000 Eur ar jį atitinkančią sumą užsienio valiuta, laikomi subjektais, kurie yra įpareigoti vykdyti pareigas, nustatytas Įstatymo.
9. Taigi, pagal Įstatymo nuostatas nekilnojamojo turto agentai (brokeriai) yra įpareigotieji subjektai, kurie privalo vykdyti Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 12, 14-18 dalyse, 10 straipsnio 6 ir 7 dalyse, 19 straipsnio 1, 8-10 dalyse, 22 straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus.
10. Nekilnojamojo turto agento veikla teisiškai kvalifikuotina dvejopai, t. y. nekilnojamojo turto agentas yra susijęs sutartiniais santykius su klientu, kuriuos iš esmės apibrėžia atlygintinų paslaugų teikimo sutartis (ir profesiniai standartai, taikomi santykyje „klientas – agentas“), tačiau teikdamas atlygintinas paslaugas savo klientui agentas taip pat teikia ir tarpininkavimo paslaugą, t. y. kliento interesais bendradarbiauja su trečiaisiais asmenimis, su kuriais agentas neturi sutarties, bet veikia profesinės veiklos pagrindu, t. y. pagal nusistovėjusias profesinės veiklos taisykles, standartus ir profesinės veiklos etiką, taikomą santykyje „agentas – pirkėjas“.
11. Sprendžiant, ar subjektas vykdo nekilnojamojo turto agento (brokerio) veiklą, būtina įvertinti subjekto vykdomos veiklos turinį.
12. Bylos duomenimis prekių ženklo ,,Capital“ turėtoja UAB ,,Capital Lietuva“ 2014 m. sausio 31 d. su UAB ,,Amrec“ pasirašė Franšizės sutartį Nr. 6, pagal kurią UAB ,,Amrec“, be kita ko, įgijo teisę naudoti prekių ženklą ,,Capital“.
13. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad UAB ,,Capital Lietuva“, UAB ,,Amrec“ ir UAB ,,NT rinkos centras“ 2014 m. kovo 17 d. pasirašė Novacijos sutartį ,,Dėl franšizės gavėjo teisių ir pareigų pagal 2014 m. sausio 31 d. Franšizės sutartį Nr. 6 perleidimo“, pagal kurią UAB ,,NT rinkos centras“ įgijo teisę naudoti prekių ženklą ,,Capital“ bei vardą savo veikloje pagal Franšizės sutartį Nr. 6.
14. UAB ,,NT rinkos centras“ 2016 m. vasario 26 d. įsipareigojo veiklą vykdyti ,,Capital“ sistemoje ir visus procesus vykdyti taip kaip aprašyta franšizės davėjo UAB „Capital Realty“ veiklos žinyne.
15. UAB ,,NT rinkos centras“ ir UAB „Capital Realty“ 2016 m. rugsėjo 1 d. pasirašė Susitarimą dėl pasamdytų brokerių apmokėjimo, kuris yra Franšizės sutarties Nr. 6 priedas, kuriuo šalys susitarė, kad franšizės davėjas UAB „Capital Realty“ nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. skiria 1 500 Eur + PVM biudžetą UAB „NT rinkos centras“ apmokėjimui už pasamdytus brokerius, 50 Eur + PVM už pasamdytą nepatyrusį brokerį ir 150 Eur + PVM už pasamdytą ilgiau nei 6 mėn. nekilnojamojo turto rinkoje dirbantį brokerį.
16. UAB ,,NT rinkos centras“ ir UAB „Capital Realty“ 2017 m. sausio 12 d. pasirašė Susitarimą dėl pasamdytų brokerių apmokėjimo, kuris yra Franšizės sutarties Nr. 6 priedas, kuriuo šalys susitarė, kad franšizės davėjas UAB „Capital Realty“ nuo 2017 m. sausio 12 d. skiria 800 Eur + PVM biudžetą UAB „NT rinkos centras“ apmokėjimui už pasamdytus brokerius, 100 Eur + PVM už pasamdytą nepatyrusį brokerį ir 300 Eur + PVM už pasamdytą ilgiau nei 6 mėn. nekilnojamoje rinkoje dirbantį brokerį.
17. Bylos duomenimis UAB ,,NT rinkos centras“, pasirašydama Novacijos sutartį ,,Dėl franšizės gavėjo teisių ir pareigų pagal 2014 m. sausio 31 d. Franšizės sutartį Nr. 6 perleidimo“ ir vėlesnius susitarimus įgijo teisę naudotis UAB „Capital Realty“ sukurta bendra duomenų baze, kurioje yra visa kiekvieno brokerio darbinė aplinka, nekilnojamojo turto pardavimo skelbimai, tarpininkavimo sutartys su klientais, taip pat gavo teisę naudotis UAB „Capital Realty“ administruojamu internetiniu „Capital“ puslapiu, UAB „Capital Realty“ administruojama CRM (angliškai – customer relationship management) – internetine klientų valdymo duomenų baze. Taip pat UAB „Capital Realty“ suteikė teisę UAB ,,NT rinkos centras” naudotis šabloninėmis, jų sukurtomis tarpininkavimo sutartimis su klientais.
18. Pagal Franšizės sutartį franšizės davėjui UAB „Capital Realty“ nuo bendros per mėnesį gautos komisinių apyvartos UAB „NT rinkos centras“ moka 5 proc. mokestį. UAB „Capital Realty“ kiekvieną mėnesį organizuoja mokymus brokeriams dirbantiems biuruose, už mokymus kiekvienas brokeris kas mėnesį moka 5 Eur dydžio mokestį UAB „NT rinkos centras“, o Bendrovė mokestį perveda UAB „Capital Realty“. Franšizės gavėjas UAB „NT rinkos centras“ dar moka mėnesinį franšizės mokestį UAB „Capital Realty“ nuo biure dirbančių brokerių, už vieną dirbantį brokerį yra mokamas 10 Eur mokestis per mėnesį, šis mokestis pagrinde yra mokamas už naudojimąsi UAB „Capital Realty“ administruojama CRM duomenų baze ir kiekvienam brokeriui sukurtu elektroninio pašto adresu (yra du paštai, kuriuos sukuria UAB „Capital Realty“, tai: „capitalrealty.com“ ir „capital.lt“). Kiekvienas darbą pradedantis brokeris turi dalyvauti UAB „Capital Realty“ organizuojamuose savaitės trukmės mokymuose, kurie kiekvienam pradedančiajam brokeriui yra privalomi, mokymų kaina yra 200 Eur + PVM. UAB „Capital Realty“ centralizuotai daro pirkimus įvairioms kanceliarinėms prekėms, rašikliams su „Capital“ logotipu, segtuvams, dovanų maišeliams, kuriuos duoda Bendrovei „NT rinkos centras“. Franšizės davėjas UAB „Capital Realty“ organizuoja ir dalinai, kartu su franšizės gavėjais finansuoja metinių geriausio brokerio rinkimų renginį bei sąskrydį. Franšizės davėjas UAB „Capital Realty“ pagal susitarimą finansuoja „Capital“ vardo reklamą, sumoka už reklaminius stendus. UAB „Capital Realty“ franšizės gavėjams teikia nuolatinę metodinę pagalbą, organizuoja mokymus, prižiūri duomenų bazę, organizuoja įvairias motyvacines akcijas, prižiūri kokybę. Vadovaudamasi Franšizės sutartimi UAB „NT rinkos centras“ sudaro bendradarbiavimo sutartis su fiziniais asmenimis, kurie po sutarčių sudarymo vykdo brokerių veiklą ir jiems suteikiama teisė naudotis UAB „NT rinkos centras“ vardu.
19. Bendrovė yra sudariusi dvidešimt aštuonias bendradarbiavimo sutartis su brokeriais (fiziniais asmenimis), kurie teikdami paslaugas naudojasi Bendrovės vardu. Klientų paieška vyksta keliais būdais: gali klientą Bendrovei nukreipti franšizės davėjas UAB „Capital Realty“, kurį Bendrovė nukreipia konkrečiam brokeriui; kitais atvejais patys brokeriai pagal skelbimus ir kitais būdais ieško nekilnojamąjį turtą parduodančių ar perkančių asmenų ir siūlo savo paslaugas. Visais atvejais brokeriai prisistato kaip atstovaujantys „Capital“ prekės ženklą. Brokerių, kurie yra sudarę su Bendrove bendradarbiavimo sutartis, klientai yra fiziniai ir juridiniai asmenys. UAB „NT rinkos centras“ (Capital Centras) yra sudariusi apie 5 sutartis su nekilnojamojo turto vystytojais. Jeigu klientą pritraukia Bendrovės direktorius, tuomet klientas nukreipiamas biuro brokeriui. Pagal bendradarbiavimo sutartis, brokeris turi teisę naudotis franšizės davėjo UAB „Capital Realty“ „Capital“ vardu, duomenų bazėmis, internetiniu puslapiu ir kt., taip pat turi teisę naudotis UAB „NT rinkos centras“ biuro patalpomis, UAB „NT rinkos centras“ vardu ir kt. Už visas šias teises ir įgaliojimą naudotis „Capital“ prekės ženklu ir UAB „NT rinkos centras“ vardu, brokeriai turi pareigą mokėti Bendrovei agentūrinį mokestį, kurį rekomenduoja ir nustato franšizės davėjas UAB „Capital Realty“, o UAB „NT rinkos centras“ šių rekomendacijų laikosi. Nauji, ką tik darbą pradėję brokeriai pasirašydami bendradarbiavimo sutartį su atitinkamu biuru pasirašo komisinių mokėjimo planą. Naujai priimti brokeriai pasirašo trijų mėnesių planą už kurį jokio mėnesinio mokesčio nėra, bet komisiniai dalijami 50 proc. brokeriui ir 50 proc. biurui. Po trijų mėnesių darbo turi rinktis vieną iš sekančių planų: 60 proc. brokeriui ir 40 proc. biurui, ir per mėnesį mokėti biurui 30 Eur mokestį; 70 proc. brokeriui ir 30 proc. biurui ir per mėnesį mokėti biurui 100 Eur mokestį; arba 80 proc. brokeriui ir 20 proc. biurui ir per mėnesį mokėti biurui 300 Eur mokestį. Atsiskaitymai iš klientų už suteiktas paslaugas vyksta trimis būdais, vienas būdas kai klientui sąskaitą pateikia Bendrovė ir klientas atsiskaito su Bendrove, o Bendrovė su brokeriu. Kitas būdas, gali būti išrašytos dvi sąskaitos, vieną sąskaitą išrašo Bendrovė klientui, kitą brokeris ir klientas atsiskaito tiek su Bendrove tiek su klientu. Trečias būdas kai klientui sąskaitą išrašo brokeris, klientas sumoka brokeriui, o brokeris atsiskaito su Bendrove.
20. Bendrovės vardu ir „Capital“ prekės ženklu besinaudojantys brokeriai 2018 m. buvo sudarę 433 sutartis, 2019 m. – 440 sutartis, 2020 m. – 299 sutartis, nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 25 d. – 235 sutartis su klientais.
21. Byloje ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra.
22. Tarnybiniame pranešime nurodytų faktinių aplinkybių visuma, Bendrovės atstovų teikti paaiškinimai tiek FNTT, tiek Komisijai, leido teismui daryti besąlygišką išvadą, kad UAB „NT rinkos centras“ tikrinamuoju laikotarpiu vykdė nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklą.
23. Į bylą pateiktų bendradarbiavimo sutarčių nuostatos atitinka Civilinio kodekso 6.969 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jungtinės veiklos sampratą, pagal kurią jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. UAB „NT rinkos centras“ bendradarbiaudama su brokeriais, t. y. sujungdami savo darbą, žinias, turimus resursus, vykdo bendrą veiklą – užsiima nekilnojamojo turto prekyba, siekdami bendro tikslo.
24. Tai, kad brokeriai naudoja UAB „NT rinkos centras“ resursus, pagrindžia tai, jog šios sutarties šalys kooperuojasi dėl bendro tikslo, t. y. UAB „NT rinkos centras“ brokeriams suteikia naudoti savo materialųjį ir nematerialųjį turtą, o brokeriai, naudodamasi tuo turtu ir savo darbu bei žiniomis, uždirba pajamas.
25. Tai, kad Bendrovė teikia tarpininkavimo paslaugas, sudarant nekilnojamojo turto sandorius, už tam tikrą užmokestį, Bendrovė pripažįsta. Šią aplinkybę patvirtina ir Bendrovės vadovo pateikti paaiškinimai tiek FNTT, tiek Komisijai, o taip pat ir teismui.
26. Teismas darė išvadą, kad Bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu vykdė Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 9 punkte nurodytą nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklą, ir yra atsakinga už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių, numatytų Įstatyme, įgyvendinimą.
27. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog Bendrovės atstovas teisme pripažino, jog Bendrovė yra atsakinga už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių, numatytų Įstatyme, įgyvendinimą.
28. Bendrovės pasirinktas nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklos – jungtinės veiklos būdas, neatleidžia Bendrovės nuo pareigos nesilaikyti ar nevykdyti Įstatyme numatytų įpareigojimų.
29. Civilinio kodekso 6.972 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tvarkydami bendrus reikalus, kiekvienas iš partnerių turi teisę veikti visų partnerių vardu, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato, kad bendrus reikalus tvarko vienas iš partnerių arba visi partneriai kartu.
30. Bendradarbiavimo sutartyse, kurias Bendrovė sudarė su brokeriais (Pardavimo atstovais) pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių, numatytų Įstatyme, įgyvendinimas nėra aptartas. Todėl teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Bendrovė turėjo pareigą įgyvendinti visas be išimties jai kylančias pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, tuo pačiu užtikrinti, jog fiziniai asmenys (brokeriai), kurie bendradarbiauja su ja, naudodami Bendrovės rekvizitus, taip pat tinkamai įgyvendintų Įstatymo nuostatas.
31. Bendrovė netinkamai vykdė Įstatymo reikalavimus nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, nesiėmė jokių priemonių, kad nustatytų, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas, nerinko informacijos apie kliento dalykinių santykių tikslą ir numatomą pobūdį, kliento – juridinio asmens nuosavybės ir kontrolės struktūrą ir veiklos pobūdį, netikrino kliento ir naudos gavėjo tapatybės remdamasi dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio, nevykdė nuolatinės klientų dalykinių santykių stebėsenos. Patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad Įstatyme nustatyti duomenys apie Bendrovės klientus nebuvo surinkti prieš pasirašant sutartis su klientais ir pradedant teikti jiems tarpininkavimo paslaugas, taip pat nebuvo įgyvendintos kitos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės, susijusios su kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymu. Šiais veiksmais Bendrovė pažeidė Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 12 dalį, 14-18 dalis.
32. Be to, UAB „NT rinkos centras“ netinkamai vykdė reikalavimus, susijusius su kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymu, kai tapatybė nustatoma klientui dalyvaujant fiziškai, nes nedarė su asmens tapatybės nustatymu susijusių dokumentų kopijų, netvirtino jų tikrumo žyma, netikrino, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, ir tuo pažeidė Įstatymo 10 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus reikalavimus.
33. UAB „NT rinkos centras“, pažeisdama Įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, 8-10 dalis, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 25 d. neturėjo elektroninėje laikmenoje arba popierine forma tvarkomų registracijos žurnalų, taip pat nerinko ir nesaugojo jokių su tapatybės nustatymu susiję duomenų. Šiuo laikotarpiu Bendrovėje nebuvo informacijos saugojimo žurnalų: pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius žurnalo, nutrauktų sandorių ar dalykinių santykių su klientais registracijos žurnalo.
34. UAB „NT rinkos centras“ vadovaujantis darbuotojas, kuris organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su FNTT, buvo paskirtas tik 2019 m. rugpjūčio 5 d., nors tokią pareigą Bendrovė turėjo nuo jos veiklos tikrinimo laikotarpio pradžios, t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d. Apie minėto asmens paskyrimą FNTT buvo pranešta nesilaikant nustatyto 7 darbo dienų termino, t. y. tik 2022 m. sausio 17 d. Tuo UAB „NT rinkos centras“ pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
35. UAB „NT rinkos centras“ direktorius, pažeisdamas Įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos taisykles patvirtino tik 2019 m. rugpjūčio 5 d., nors tokią pareigą Bendrovė turėjo nuo jos veiklos tikrinimo laikotarpio pradžios, t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d. Bendrovė taip pat nevykdė reikalavimo vertinti savo klientų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką.
36. Bendrovė Komisijos Išvadoje, kurios pagrindu priimtas Sprendimas, nurodytų Įstatymo pažeidimų iš esmės neginčija, o Bendrovės skundo argumentas, jog Įstatymo reikalavimus, kurių pažeidimu yra kaltinama Bendrovė, vykdė brokeriai, yra nepagrįstas objektyviais bylos duomenimis. Tokių įrodymų Bendrovė nepateikė nei FNTT, nei teismui. Prie skundo teismui pateikti pavieniai dokumentai yra neinformatyvūs ir nepagrindžia imperatyvių Įstatymo reikalavimų laikymosi tikrinamuoju laikotarpiu.
37. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalimi, darė išvadą, kad Bendrovė, tikrinamuoju laikotarpiu vykdydama Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 9 punkte numatytą veiklą, pažeidė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 12 dalyje, 14-18 dalyse, 10 straipsnio 6 ir 7 dalyse, 19 straipsnio 1 dalyje, 8-10 dalyse, 22 straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus.
38. Kaip matyti iš FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininko 2021 m. lapkričio 25 d. pavedimo Nr. 04/6-0-8178, patikrinimo tikslas – nustatyti, ar UAB „NT rinkos centras“ nuo 2018 m. tinkamai vykdė bei vykdo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, įskaitant, bet neapsiribojant, kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymu ir tikrinimu, rizikos vertinimu pagrįsto metodo įdiegimu, kliento pažinimo reikalavimų įgyvendinimu, dalykinių santykių ir (arba) kliento operacijų stebėsena, pranešimų teikimu FNTT, registracijos žurnalų tvarkymu ir informacijos saugojimu, kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informacijos atnaujinimu, tarptautinių finansinių sankcijų, ribojančių priemonių įgyvendinimu. Pagal nurodytą pavedimą brokerių veiklos patikrinimas nebuvo atliekamas, todėl pareiškėjo skundo argumentas, jog FNTT atliktas patikrinimas yra neišsamus ir neobjektyvus, yra nepagrįstas.
39. FNTT direktoriaus Sprendime baudos dydžio motyvai nėra nurodyti, tačiau įvertinus tai, kad Komisijos Išvada yra neatskiriama Sprendimo dalis, teismas vertino Komisijos Išvadoje nurodytus motyvus.
40. Kaip matyti iš Komisijos Išvados, Bendrovei Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta poveikio priemonė pritaikyta atsižvelgus į visas Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, o baudos dydis nustatytas vadovaujantis Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo nuostatomis.
41. Pareiškėjo skundo argumentas, jog Bendrovei bauda paskirta nesivadovaujant Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 19, 23, 24.1, 24.3, 24.4 punktų nuostatomis, yra visiškai nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
42. Teismas, atsižvelgdamas į patikrinimo metu nustatytus Įstatymo pažeidimus ir Komisijos Išvadoje nurodytus motyvus dėl baudos dydžio, daro išvadą, kad Bendrovei poveikio priemonė pritaikyta pagrįstai, yra proporcinga padarytiems pažeidimams, mažinti paskirtos baudos dydį dar labiau nėra pagrindo.
43. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. 04/6-3-2-3219 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „NT rinkos centras“ padaryto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo ir piniginės baudos paskyrimo“, kuriuo UAB „NT rinkos centras“ paskirta 5 510 Eur piniginė bauda už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 12 dalyje, 14-18 dalyse, 10 straipsnio 6 ir 7 dalyse, 19 straipsnio 1 dalyje, 8-10 dalyse, 22 straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų pažeidimą yra teisėtas ir pagrįstas ir jį panaikinti skunde nurodytais motyvais, nėra įstatyminio pagrindo. Sprendimą priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, Sprendimas pagrįstas Komisijos Išvada, kurioje yra nurodytos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios padarytus pažeidimus, pateiktas išsamus teisinis įvertinimas ir Bendrovei pritaikyta poveikio yra motyvuota. Pareiškėjo skundo argumentas, jog Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų, yra nepagrįstas.
44. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, darė išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
III.
45. Pareiškėjas UAN ,,NT rinkos centras“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: a) panaikinti FNTT direktoriaus 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 04/6-3-2-3219 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „NT rinkos centras“ padaryto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo ir piniginės baudos paskyrimo“; ir b) panaikinti UAB „NT rinkos centras“ paskirtą piniginę baudą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
46. Pareiškėjas nurodo, kad teismas sprendime neįvertino pareiškėjo argumentų dėl Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 12 dalies, 14-18 dalių, 10 straipsnio 6 dalies ir 7 dalies, 19 straipsnio 1 dalies, 8-10 dalių, 22 straipsnio 1 dalies, 29 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatų taikymo, visiškai dėl jų nepasisakė ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareigą priimti motyvuotą teismo sprendimą.
47. FNTT Sprendime yra nurodoma, kad pareiškėjas nevykdė reikalavimo visa apimtimi nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, nesiėmė jokių priemonių, kad nustatytų, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas, nerinko informacijos apie kliento dalykinių santykių tikslą ir numatomą pobūdį, netikrino kliento ir naudos gavėjo tapatybės ir t. t. Pareiškėjas nesutinka su tokia FNTT pozicija, kadangi ši prievolė buvo vykdoma iš esmės. Šias prievoles iš esmės vykdė ir nekilnojamojo turto brokeriai, su kuriais pareiškėjas yra sudaręs bendradarbiavimo sutartis.
Žemesnės instancijos teismas
48. Teismas nepasisakė apie pareiškėjo pateiktus įrodymus, pagrindžiančius tinkamą Įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje reikalavimų vykdymą.
49. Pareiškėjas pripažįsta, jog ant kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijų nebuvo uždedamos tikrumo žymos, tačiau šis formalus kopijos pažymėjimas tikrumo žyma nedaro dokumento kopijos tikros, o FNTT ir teismo vertinimas, jog buvo nustatytas Įstatymo 10 straipsnyje 7 dalyje nustatytas pažeidimas nedaro jokios žalos Įstatymo nustatytiems tikslams įgyvendinti.
50. FNTT atliktas tyrimas negali būti vertinamas kaip objektyvus, kadangi sprendimas priimtas neištyrus visų faktinių aplinkybių ir nepatikrinus visų subjektų, kurie užtikrino tinkamą pareiškėjo Įstatymo prievolių įvykdymą. Tuo atveju jeigu FNTT būtų patikrinusi visus nekilnojamojo turto brokerius, su kuriais pareiškėjas buvo sudaręs bendradarbiavimo sutartis, FNTT būtų padariusi išvadą, kad iš esmės visos Įstatyme numatytos nuostatos, kurių pagrindu būtina rinkti, tikrinti, kopijuoti bei saugoti tam tikrus dokumentus, buvo įvykdytos tinkamai.
51. Pareiškėjo patikrinimo metu nustatyta, kad vadovaujantis darbuotojas, kuris organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su FNNT, buvo paskirtas tik nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d., nors pareiga pareiškėjui buvo atsiradusi nuo 2018 m. sausio 1 d. Nepaisant šios aplinkybės, pareiškėjas visuomet užtikrino bendradarbiavimą su FNTT, viso patikrinimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios rodytų, kad pareiškėjas su FNTT nebendradarbiauja.
52. Įstatymo 19 dalyje 8-9 dalyse nurodyta, kad įpareigotieji subjektai privalo tvarkyti registracijos žurnalą. Tokį žurnalą pareiškėjas turėjo tik nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. Pareiškėjas tokio žurnalo neturėjo dėl to, kad nebuvo jokių registruotinų operacijų, tai yra, sandoriai bei dalykiniai santykiai nebuvo nutraukti dėl su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu prevencijos tvarkos pažeidimais susijusių aplinkybių. Todėl tokio žurnalo saugojimas reikštų tuščio popieriaus lapo saugojimą.
53. Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpareigotieji subjektai privalo nustatyti atitinkamą vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, susijusias su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatytu ir tikrinimu, rizikos vertinimu, rizikos valdymu, atsižvelgdami į Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatytas rizikų rūšis, tarptautinių finansinių sankcijų, ir kt. Vertinant formaliai, pareiškėjas atitinkamą vidaus politiką patvirtino tik 2019 m. rugpjūčio 5 d., tačiau nepaisant to, visos procedūros buvo įgyvendinamos ir prieš minėtos vidaus tvarkos patvirtinimą. Kaip jau minėta, didžiąją dalį Įstatyme numatytų prievolių pareiškėjo vardu įgyvendino nekilnojamojo turto brokeriai.
Žemesnės instancijos teismas
54. Teismas sprendime iš esmės tik atkartoja atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus motyvus ir tik jiems pritaria, taip visiškai neatlikdamas savarankiško pareiškėjo nurodytų argumentų bei juos grindžiančių įrodymų vertinimo ir neaprašydamas to sprendime.
55. Teismas nevertino FNTT 2019 m. balandžio 18 d. įsakymo dėl baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. V-71 ir taip pažeidė ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareigą priimti motyvuotą teismo sprendimą.
56. Pareiškėjui paskirta bauda yra neproporcingai didelė ir prieštaraujanti Lietuvos Respublikos teismų praktikai.
57. Kadangi šioje situacijoje egzistuoja visos Įstatymo 38 straipsnio sąlygos – pats pareiškėjas be FNTT sprendimo priėmė visas reikalingas tvarkas ir pradėjo jų įgyvendinimą, dėl šio pažeidimo neatsirado jokių nuostolių ir nebuvo padaryta žala įstatymų saugomiems interesams, egzistuoja teisinis pagrindas poveikio priemonių netaikymui. Todėl atsižvelgiant į Įstatymo 38 straipsnį, pareiškėjui paskirta 5 510 Eur turėtų būti panaikinta.
58. Šiuo atveju teismas vertindamas paskirtą baudos dydį iš esmės pakartojo atsakovo motyvus ir pateiktus skaičiavimus, taip kritiškai neįvertindamas, ar paskirtas baudos dydis pareiškėjui yra teisingas ir atitinkantis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus taisykles.
Atsiliepimas
59. FNTT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o UAB „NT rinkos centras“ apeliacinį skundą atmesti.
60. FNTT iš esmės pakartoja argumentus, teiktus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad skundo priede Nr. 3 pateiktų 7 klientų tapatybės dokumentų Bendrovė patikrinimo metu, taip pat vėliau – teikdama paaiškinimus FNTT 2022 m. sausio 26 d. raštu – tokios informacijos nepateikė. Priešingai – patikrinimo metu UAB „NT rinkos centras“ nurodė, kad pradedant dalykinius santykius su klientais yra nustatoma klientų tapatybė, klientui fiziškai pateikiant pasą ar asmens tapatybės kortelę, tačiau Bendrovėje klientų tapatybės nustatymo bylos nėra formuojamos ir saugomos, nėra daromos bei saugomos ir klientų asmens dokumentų kopijos, klientų tapatybės nustatymo duomenys Bendrovėje nėra kaupiami.
Žemesnės instancijos teismas
61. Teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad UAB „NT rinkos centras“, pažeisdama Įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, 8–10 dalis, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 25 d. neturėjo elektroninėje laikmenoje arba popierine forma tvarkomų registracijos žurnalų, taip pat nerinko ir nesaugojo jokių su tapatybės nustatymu susijusių duomenų. Šiuo laikotarpiu Bendrovėje nebuvo informacijos saugojimo žurnalų: pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius žurnalo, nutrauktų sandorių ar dalykinių santykių su klientais registracijos žurnalo.
62. Teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad UAB „NT rinkos centras“ vadovaujantis darbuotojas, kuris organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su FNTT, buvo paskirtas tik 2019 m. rugpjūčio 5 d., nors tokią pareigą Bendrovė turėjo nuo jos veiklos tikrinimo laikotarpio pradžios, t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d. Apie minėto asmens paskyrimą FNTT buvo pranešta nesilaikant nustatyto 7 darbo dienų termino, t. y. tik 2022 m. sausio 17 d. Tuo UAB „NT rinkos centras“ pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.
63. Atmestinas pareiškėjo argumentas, kad jokių sandorių, kurie turėtų pinigų plovimo ar teroristų finansavimo požymių, įgyvendinta nebuvo. Pažymėtina, kad UAB „NT rinkos centras“, nevykdydama Įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių, niekada išsamiai nepažino savo klientų, nevertino klientų rizikos, nenagrinėjo sandorių ir negali žinoti, kad praktikoje neturėjo įtartinų piniginių operacijų ir sandorių, apie kuriuos privaloma nedelsiant informuoti FNTT ir informaciją saugoti Įstatymo 19 straipsnio nustatyta tvarka
64. Teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad UAB „NT rinkos centras“, pažeisdama Įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos taisykles patvirtino tik 2019 m. rugpjūčio 5 d., nors tokią pareigą turėjo nuo jos veiklos tikrinimo laikotarpio pradžios, t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d. Bendrovė taip pat nevykdė reikalavimo vertinti savo klientų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką.
65. Bendrovei skirta bauda yra proporcinga nustatytiems teisės aktų pažeidimams. Bendrovei skirtos baudos dydis (5 510 Eur) sudaro tik 1 procentą taikytinos baudos vidurkio (551 000 Eur) arba 0,5 procento maksimalaus galimo skirti baudos dydžio (kaip minėta, maksimali galima skirti pareiškėjui bauda sudarytų 1 100 000 Eur), todėl manytina, kad UAB „NT rinkos centras“ skirta bauda yra proporcinga nustatytoms pažeidimo aplinkybėms. Teismas, atsižvelgdamas į patikrinimo metu nustatytus Įstatymo pažeidimus ir Komisijos Išvadoje nurodytus motyvus dėl baudos dydžio, padarė pagrįstą išvadą, kad Bendrovei poveikio priemonė pritaikyta pagrįstai, yra proporcinga padarytiems pažeidimams, tad mažinti paskirtos baudos dydį dar labiau nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
66. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. 04/6-3-2-3219 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „NT rinkos centras“ padaryto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo ir piniginės baudos paskyrimo“, kuriuo UAB „NT rinkos centras“ paskirta 5 510 Eur piniginė bauda už Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 12 dalyje, 14–18 dalyse, 10 straipsnio 6 ir 7 dalyse, 19 straipsnio 1 dalyje, 8–10 dalyse, 22 straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
67. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus ir atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti šį Sprendimą yra atmestinas.
68. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir tenkinti skundą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės aktus, neanalizavo pareiškėjo argumentų, netinkamai motyvavo savo sprendimą, iš esmės bylos neišnagrinėjo, netinkamai vertino pareiškėjo argumentus dėl baudos dydžio.
69. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
70. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis papildomai jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.
71. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad pagal Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 9 punktą pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu buvo įpareigotasis subjektas, t. y. vykdė nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklą, ir yra atsakingas už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių, numatytų Įstatyme, įgyvendinimą, privalo vykdyti 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 12 dalyje, 14–18 dalyse, 10 straipsnio 6 ir 7 dalyse, 19 straipsnio 1 dalyje, 8–10 dalyse, 22 straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro susipažinusi su byloje esančiais rašytiniais įrodymais (Sprendimu, franšizės sutartimi, susitarimu papildyti franšizės sutartį, susitarimu pakeisti franšizės sutartį, priedais prie franšizės sutarties, novacijos sutartimi, brokerių, turinčių sutartis su pareiškėju, sąrašu, bendradarbiavimo sutartimis, tarpininkavimo paslaugų sutartimis, jų priedais, atstovavimo sutartimis parduodant turtą ir jų pakeitimais, PVM sąskaitomis faktūromis, sąskaitos ataskaitomis, sąskaitos išrašais, kt.), byloje esančiais proceso dalyvių paaiškinimais (2022 m. kovo 31 d. 14 val. posėdžio FNTT garso įrašas, 2023 m. sausio 19 d. 13 val. pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašas), procesiniais dokumentais, pateiktais į bylą. Minėti įrodymai patvirtina, kad: i) UAB „NT rinkos centras“, atstovaujamas direktoriaus G. J. sudarė bendradarbiavimo sutartis su pardavimų atstovais (A. P., G. G., L. G., P. B. A. I., A. Č., J. T., ir kt. – byloje nėra ginčo, kad UAB „NT rinkos centras“ turėjo 28 bendradarbiavimo sutartis), ii) UAB „NT rinkos centras”, atstovaujamas direktoriaus G. J. (nurodyta sutarčių tekste), faktiškai pasirašyta arba G. J., arba plėtros vadovės L. V., su partneriu / pardavimų atstovu iš vienos pusės ir klientu iš kitos pusės sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartis. Pagal šias sutartis pareiškėjas teikė tarpininkavimo paslaugas parduodant (nuomojant) nekilnojamojo turto objektus: 2018 m. – 433 sutartys, 2019 m. – 440, 2020 m. – 299, 2021 m. iki patikrinimo dienos – 235 sutartis. 2023 m. sausio 19 d. 13 val. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo direktorius nurodė, kad brokeriai su bendrove veikia kartu (2023 m. sausio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 15 min. 9 s.), į teisėjos klausimus atsakė, kad pagal bendradarbiavimo sutartis brokeriai tarpininkavimo sutartis gali sudaryti tik su Bendrovės žinia (2023 m. sausio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 20 min. 38 s.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byloje įrodyta, kad pareiškėjas teikė tarpininkavimo parduodant (nuomojant) nekilnojamąjį turtą paslaugas, veikė kartu per savo direktorių ar plėtros vadovę ir pardavimų atstovą / partnerį. Taigi pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu buvo įpareigotasis subjektas Įstatymo prasme. Pažymėtina, kad šioje byloje faktinės aplinkybės (konkrečios ginčijamų sutarčių nuostatos, turinys ir esmė) skiriasi nuo tų, kurios buvo analizuojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-909-624/2023.
72. Dėl teismo sprendimo motyvuotumo teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). ABTĮ 86 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.).
73. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra motyvuota, kodėl Bendrovė laikoma padariusia jai inkriminuotus Įstatymo pažeidimus, neatsakyta į pareiškėjo skundo argumentus, palaikyta tik atsakovo pozicija, netinkamai taikytos teisės normos. Pareiškėjas iš esmės teigia, kad ji arba nepadarė teisės aktų pažeidimų, arba jie yra formalūs, nesukėlę pasekmių, todėl nereikšmingi.
74. Byloje esančioje 2022 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisijos išvadoje „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „NT rinkos centras“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimams“ Nr. 04/6-3-2-3176, įvertinus patikrinimo metu nustatytus duomenis ir aplinkybes, konstatuota, kad pareiškėjas, vykdydamas nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklą ir būdamas kitas įpareigotasis subjektas, tik dalinai įgyvendino Įstatymo nustatytas pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones. Konstatuojama, kad Bendrovė nerinko duomenų, reikalingų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymui, pavėluotai, tik nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. Bendrovėje buvo patvirtinta vidaus kontrolės procedūras numatanti tvarka – reglamentuojanti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymą, klientų rizika nebuvo tinkamai vertinama ir nustatoma, klientams nebuvo pateikiamos anketos, siekiant pažinti klientą, pavėluotai, tik 2019 m. rugpjūčio 5 d. paskirtas vadovaujantis darbuotojas, kuris organizuotų Įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT, apie po paskyrimą iš karto nebuvo pranešta FNTT, Bendrovėje pavėluotai, tik nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. pradėti tvarkyti informacijos saugojimo žurnalai: pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius žurnalo, nutrauktų sandorių ar dalykinių santykių su klientais registracijos žurnalo. Tokiais veiksmais Bendrovė pažeidė Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 12 dalyje, 14–18 dalyse, 10 straipsnio 6 ir 7 dalyse, 19 straipsnio 1 dalyje, 8–10 dalyse, 22 straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas pažeidimo ne / buvimą, nurodė aktualias teisės normas, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, visas pareiškėjui inkriminuotas veikas išvardijo, susiejo su konkrečiomis teisės normomis ir tinkamai įvertino (pirmosios instancijos teismo nutarties 52, 51, 52, 53 ir 54 punktai (teisėjų kolegija vertina, kad techninės pirmosios instancijos teismo sprendimo numeracijos klaidos neturi įtakos teisingo sprendimo priėmimui). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo argumentus dėl inkriminuotų jam veikų nebuvimo arba pažeidimo formalumo pirmosios instancijos teismo nutarties 55 punkte. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas neįrodė, kad brokeriai vykdė Įstatymo reikalavimus, kurių pažeidimu yra kaltinama Bendrovė. Teismui pateikti duomenys (4 asmens tapatybės kortelių abiejų pusių arba vienos pusės, 3 pasų nepatvirtintos kopijos, 13 nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų kopijos), neįrodo, kad visi UAB „NT rinkos centras“ brokeriai tinkamai laikėsi visų Įstatymo reikalavimų visų sudarytų sandorių atveju. Pažymėtina, kad pareiškėjas taip pat sutinka, kad pažeidimų buvo – kopijos nepatvirtintos ir kt. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismui pateikti pavieniai dokumentai yra neinformatyvūs ir nepagrindžia imperatyvių Įstatymo reikalavimų laikymosi tikrinamuoju laikotarpiu. Byloje nėra pateikta iš esmės reikšmingų dokumentų, kurie įrodytų, kad FNNT tyrimą atliko neišsamiai, pareiškėjas neįrodė, kad buvo kliūčių ir kokios kliūtys trukdė jam teikti informaciją FNTT. Apibendrinant pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, teismo sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, pasisakė dėl pareiškėjo keltų reikalavimų, nurodė teisingas teisės normas, jas susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis, jas teisingai įvertino.
75. Pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir, ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
76. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas laikėsi šių taisyklių. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, taip pat proceso šalies netenkinantys teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.
77. Poveikio priemonės už Įstatymo pažeidimus, kurios gali būti taikomos kitiems įpareigotiems subjektams, nustatytos Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje: kito įpareigotojo subjekto įspėjimas dėl šio įstatymo pažeidimų arba priežiūros institucijos duodamų privalomų nurodymų nevykdymo (1 p.); šiame įstatyme nustatytų baudų skyrimas kitam įpareigotajam subjektui (2 p.); kai kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, – laikinas kitų įpareigotųjų subjektų valdybos nario (narių), administracijos vadovo (vadovų), vyresniojo vadovo, užsienio finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialo vadovo (vadovų) nušalinimas nuo pareigų arba kitų įpareigotųjų subjektų valdybos nario (narių), administracijos vadovo (vadovų), vyresniojo vadovo, užsienio kitų įpareigotųjų subjektų filialo vadovo (vadovų) nušalinimas nuo pareigų, reikalaujant, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais būtų nutraukta sutartis, ir (ar) būtų panaikinti jų įgaliojimai (3 p.); kai kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, – laikinas ar visam laikui vieno ar kelių kitų įpareigotųjų subjektų filialų ar kitų padalinių veiklos uždraudimas (apribojimas) (4 p.); laikinas teisės kitiems įpareigotiesiems subjektams disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose kredito įstaigose, ir (ar) kitu turtu apribojimas (5 p.); kai kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, kai kitam įpareigotajam subjektui būtina turėti licenciją ar leidimą vykdyti veiklą, – išduotos licencijos ar leidimo vykdyti veiklą panaikinimas ar laikinas jo galiojimo sustabdymas tol, kol tęsiamas šio įstatymo pažeidimas (6 p.). Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punktą, priežiūros institucijos pagal kompetenciją turi teisę kitiems įpareigotiesiems subjektams skirti baudą „už šio įstatymo pažeidimus, kai kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia įstatymą arba padaro vieną šiurkštų įstatymo pažeidimą, <...> nuo 2 000 iki 1 100 000 eurų (jeigu <...> dėl pažeidimo gautos naudos negalima nustatyti)“. Įstatymo 38 straipsnyje įtvirtinta, kad priežiūros institucija, svarstydama, ar taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones, atsižvelgdama į tai, kad asmuo savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, atlygina nuostolius arba ištaiso padarytą žalą, ir kai nėra šiame įstatyme nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali netaikyti poveikio priemonių, jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, nedarantis esminės žalos įstatymų saugomiems interesams, ir jeigu turi pagrindo manyti, kad priežiūros tikslas gali būti pasiektas ir kitomis priemonėmis, ne tik taikant poveikio priemones.
78. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas padarė Sprendime nurodytus Įstatymo pažeidimus, skiriant baudą pareiškėjui nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pareiškėjas savo noru užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms), sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, pažeidimo sunkumas įvertintas kaip apysunkis (pagal pažeidimų pobūdį, mastą, padarinius ir trukmę). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, konstatuoti Įstatymo pažeidimai negali būti pripažinti mažareikšmiais, nes jie atitinka Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šiurkštaus Įstatymo pažeidimo požymius (kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų, nurodytų šio įstatymo 9–15 straipsniuose, nesilaikymas (1 p.); pranešimo apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius reikalavimų, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnyje, nesilaikymas (2 p.); informacijos saugojimo reikalavimų, nurodytų šio įstatymo 19 straipsnyje, nesilaikymas (3 p.); jeigu finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas neturi nustatęs šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytų vidaus kontrolės procedūrų (4 p.), ir pagal Įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktą laikomi sistemingu Įstatymo pažeidimu (t. y. ginčo pažeidimais tuo pačiu metu nustatomi pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių nuostatų pažeidimai, apimantys kelias reikalavimų grupes). Pareiškėjo poziciją dėl pažeidimų formalumo teisėjų kolegija atmeta, atsižvelgdama į nustatytų pažeidimų kiekį, esmę ir pobūdį. Taip pat pažymėtina, kad turi būti užtikrinamas Įstatymu siekiamo tikslo – nustatyti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones bei institucijas, atsakingas už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą – efektyvus, o ne formalus įgyvendinimas.
79. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas konstatavo kelis pareiškėjo padarytus šiurkščius ir sistemingus pažeidimus, taip pat į kitas nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi Įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 2 punktu, sprendžia, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo neskirti pareiškėjui poveikio priemonės arba skirti jam švelniausią poveikio priemonę – įspėjimą. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo įvertintos FNTT parenkant baudos dydį, įvertintos ir pirmosios instancijos teismo (pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis „Dėl baudos“). Tai, kad pareiškėjas subjektyviai nesutinka su FNTT ar pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog bauda yra neproporcinga ar pirmosios instancijos teismas savo sprendimas nemotyvuotas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje neįrodytos aplinkybės ir nėra teisinio ir faktinio pagrindų ginčijamą poveikio priemonę panaikinti arba pakeisti švelnesne, tinkamai vadovautasi Įstatymo ir Aprašo reikalavimais. Pažymėtina, kad šioje byloje vadovaujamasi bylai aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-933-968/2023, 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1012-415/2023 ir kt.).
80. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
81. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus, priėmė teisingą sprendimą atmesti pareiškėjo skundą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
82. Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi galutinis procesinis sprendimas iš esmės priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,NT rinkos centras“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.