Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-933-968/2023

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-20
Bylos Nr.: eA-933-968/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00019-2022-9
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Iveta Pelienė
Pareiškėjas: UAB "NT Savas Būstas"
Atsakovas: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Administracinė byla Nr. eA-933-968/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00019-2022-9Procesinio sprendimo kategorija 33 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,NT Savas Būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,NT Savas Būstas“ skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,NT Savas Būstas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, FNTT) direktoriaus 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 04/6-3-3-8410 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „NT Savas Būstas“ padaryto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo ir piniginės baudos paskyrimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. FNTT direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-191 sudaryta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 25 d. išvadoje Nr. 04/6-3-3-8182 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,NT Savas Būstas“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimams“ (toliau – ir Išvada) nustatė, kad 2019–2020 metais per pareiškėjo kasą vyko atsiskaitymai grynaisiais pinigais, kurių suma buvo 10 000 Eur ar daugiau: 2019 m. rugsėjo 4 d. – 22 700 Eur; 2019 m. rugsėjo 6 d. – 12 000 Eur; 2019 m. spalio 4 d. – 17 000 Eur; 2019 m. spalio 8 d. – 21 800 Eur (bendrai – 73 500 Eur). Pareiškėjas neįvykdė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (toliau – ir Įstatymas) įtvirtintų pareigų rinkti informaciją apie klientus, atlikusius šiuos atsiskaitymus, saugoti tokių klientų tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas ir kitus duomenis, gautus nustatant klientų tapatybę, pranešti FNTT apie tokius sandorius, nurodant kliento tapatybę patvirtinančius duomenis, paskirti atsakingą asmenį, kuris Bendrovėje organizuotų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su FNTT, neįdiegė vidinės sistemos, leidžiančios saugiais kanalais ir užtikrinant visapusišką užklausų konfidencialumą skubiai reaguoti į FNTT paklausimus dėl Įstatyme nurodytos informacijos pateikimo, bei nenustatė Įstatyme numatytų atitinkamų vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų. Atsakovas, remdamasis Išvada, priėmė Sprendimą, kuriuo skyrė pareiškėjui 8 165 Eur baudą už Įstatymo 19 straipsnio 1, 3, 8–10 dalių, 20 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 1 ir 6 dalių bei 29 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimą.

Šalies argumentai

2.2. Pareiškėjas pateikė atsakovui 2021 m. rugpjūčio 12 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Įstatymo nuostatos nebuvo įgyvendintos dėl nežinojimo ir kad jis gailisi dėl to. Pareiškėjas pasitikėjo finansų įstaigomis bei notarais ir nemanė, kad ir jam yra taikomi konkretūs reikalavimai, susiję su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija. Pareiškėjas liovėsi daryti klientų asmens dokumentų kopijas, įsigaliojus ,,duomenų apsaugos įstatymui“ (manytina, kad pareiškėjas turėjo omenyje Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą), ir tikrino juos tik vizualiai, nes visi kliento duomenys, tikrinami notarų, yra pirkimo-pardavimo sutartyje. Pareiškėjas, sužinojęs, kokias kontrolės priemones būtina įvesti, nedelsiant ėmėsi veiksmų: parengė ir patvirtino kontrolės ir kitokias priemones (tai patvirtinantys dokumentai pridėti prie rašytinių paaiškinimų), informavo FNTT apie atsakingą asmenį dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių vykdymo. Pareiškėjas iškart pateikė visus dokumentus, kurių paprašė atsakovas, ir bendradarbiavo. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose taip pat teigė, kad trūksta informacijos, geranoriškos metodinės pagalbos, informuojant ūkio subjektus apie reikalingų priemonių įdiegimą ir užtikrinant efektyvų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos vykdymą. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė ir tai, kad dėl skirtos baudos jis galėtų patirti reikšmingų finansinių sunkumų. Pareiškėjas prašė skirti jam švelniausią poveikio priemonę (įspėjimą), nes jis anksčiau nebuvo padaręs pažeidimų, dėl konstatuoto pažeidimo valstybė nepatyrė jokios žalos, pareiškėjas nuoširdžiai gailėjosi ir nedelsiant susitvarkė visą dokumentaciją, reikalingą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai vykdyti. Be to, pareiškėjo veiksmai, kurie buvo pripažinti pažeidimu, nesukėlė realių padarinių.

2.3. Pareiškėjas apžvelgė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus individualiam administraciniam aktui, Įstatymo 37 ir 38 straipsnių nuostatas dėl poveikio priemonių taikymo. Pareiškėjas akcentavo Išvadoje pateiktą vertinimą, jog pareiškėjas nesukūrė didelės pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos spragos (nurodytos prevencijos priemonės nebuvo pritaikytos 4 klientams, o nurodytų sandorių bendra suma neviršijo 100 000 Eur), o pažeidimo mastas yra mažas (Bendrovės dydis, klientų skaičius, vykdomų operacijų skaičius – tikrinamuoju laikotarpiu Bendrovė turėjo 4 klientus, kurie atsiskaitė grynaisiais pinigais didelėmis sumomis), be to, nenustatyta, kad pareiškėjo veiksmai (neveikimas) lėmė konkretų atvejį, kai nebuvo užkardytas nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, teroristinės veiklos finansavimas ir rėmimas.

2.4. Atsakovas anksčiau (iki priimant Išvadą) neatkreipė pareiškėjo dėmesio į Įstatymo pažeidimus ar veiklos trūkumus, nedavė jam jokių privalomų įrodymų. Atsižvelgiant į nepiktnaudžiavimo valdžia principą, galima svarstyti, ar ginčo situacijoje pakaktų pateikti subjektams privalomus nurodymus ir (ar) pasiūlymus ištaisyti veiklos trūkumus, o poveikio priemones taikyti tik tiems subjektams, kurie po patarimo / pasiūlymo / privalomojo nurodymo nesiėmė priemonių ir neištaisė pažeidimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, informuotas apie nustatytus jo veiklos trūkumus, nedelsiant juos ištaisė. Kaip nustatyta Išvadoje, pareiškėjas savo noru užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms: jis 2021 m. liepos 23 d. pateikė Bendrovės pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimo tvarkos ir priedų, įskaitant įsakymo, kuriuo buvo paskirtas už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimą Bendrovėje atsakingas asmuo, kopijas. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 12 d. pateikė pranešimą dėl atsakingo asmens paskyrimo. Pastaroji aplinkybė laikytina pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, ir šiuo atveju nenustatyta jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

2.5. Pareiškėjas sąmoningai nesiekė pažeisti Įstatymo reikalavimų. Jis negavo jokių pajamų dėl pažeidimų, jokios naudos negavo ir tretieji asmenys. Nurodyti sandoriai yra teisėti ir niekaip nesusiję su pinigų plovimu ar teroristų finansavimo veikla. Pareiškėjas pripažino pažeidimą ir bendradarbiavo su FNTT atliekant tyrimą, nesiekė jos suklaidinti. Išvadoje nustatyta, kad pas pareiškėją nebuvo įdiegtos vidaus sistemos, leidžiančios skubiai reaguoti į FNTT paklausimus, tačiau, pareiškėjo teigimu, jis per visą savo veiklos laikotarpį negavo nė vieno FNTT paklausimo. Jei pareiškėjas būtų gavęs tokį paklausimą, jis būtų nedelsiant į jį atsakęs. Be to, nenustatytas nė vienas atvejis Bendrovės veikloje, kai nebuvo užkardytas nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimas, teroristinės veiklos finansavimas ir rėmimas.

2.6. FNTT paskelbė 2020 metų Lietuvos Respublikos nacionalinį pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą, kuriame kaip viena iš riziką mažinančių priemonių nurodyta pagalba nekilnojamojo turto sektoriui pinigų plovimo prevencijos ir kovos su teroristų finansavimu (toliau – ir PPP / KTF) srityje, rengiant mokymus ir teikiant rekomendacijas, susijusias su klientų dalykinių santykių stebėsena ir kitų PPP / KTF reikalavimų įgyvendinimu. Tačiau pareiškėjas nesulaukė tokios pagalbos, negavo mokymų ir rekomendacijų, o baudos skyrimas nelaikytinas protinga pagalba. Europos gero administracinio elgesio kodekse yra nurodyta tokia priemonė kaip patarimas, todėl šiuo atveju svarstytina, ar nepakaktų tik pasiūlyti pareiškėjui ištaisyti nustatytus veiklos trūkumus pagal Įstatymą. Be to, visi sandoriai, susiję su daiktinėmis teisėmis, yra tvirtinami notaro (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 str. 1 d. 1 p.), o notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, užtikrinantis, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 str.); šios teisės normos suklaidino pareiškėją.

2.7. Remiantis išdėstytais argumentais, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teigtina, kad šiuo atveju galima taikyti Įstatymo 38 straipsnį ir neskirti pareiškėjui jokios poveikio priemonės. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad paskirta bauda yra didesnė nei 10 proc. bendros nurodytų 4 sandorių, su kuriais siejamas pažeidimas, sumos ir sudaro beveik pusę pareiškėjo grynojo pelno, uždirbto per 2020 metus. Šiame kontekste akcentuoti atsakingo valdymo ir proporcingumo principai bei juos aiškinanti teismų praktika.

Atsiliepimas

3. Atsakovas FNTT atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

Šalies argumentai

3.1. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju galima netaikyti jam poveikio priemonių, vadovaujantis Įstatymo 38 straipsniu. Pareiškėjo padarytas pažeidimas yra ne mažareikšmis, o šiurkštus ir sistemingas, nes jis atitinka Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose ir 2 dalies 2 punkte nurodytus požymius. Tuo atveju, kai Įstatymo nuostatų pažeidimas yra sistemingas, priežiūros tikslas geriausiai gali būti pasiektas taikant atitinkamas poveikio priemones, nagrinėjamu atveju – skiriant piniginę baudą.

3.2. Atsakovas, parinkdamas baudos dydį, vadovavosi Įstatymo 37 straipsnio ir FNTT direktoriaus 2019 m balandžio 18 d. įsakymu Nr. V-71 patvirtinto Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus, apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašas) nuostatomis. Atsakovas atsižvelgė į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pareiškėjas savo noru užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms: pareiškėjas 2021 m. liepos 23 d. pateikė Bendrovės pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimo tvarkos ir priedų, įskaitant įsakymo, kuriuo paskirtas už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimą Bendrovėje atsakingas asmuo, kopijas, o 2021 m. rugpjūčio 12 d. pateikė pranešimą dėl atsakingo asmens paskyrimo.

3.3. Pareiškėjo pažeistų nuostatų rūšis įvertinta 3 balais, nes buvo pažeisti esminiai Įstatymo reikalavimai. Pažeidimo pobūdis įvertintas 1 balu, nes nesusidarė didelė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos spraga; pažeidimo mastas įvertintas 1 balu, nes subjekto dydis, klientų skaičius, vykdomų finansinių operacijų skaičius yra mažas. Pažeidimo padariniai įvertinti 1 balu, nes nenustatyta, kad pareiškėjo veiksmai (neveikimas) lėmė konkretų atvejį, kai nebuvo užkardyta nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, teroristinės veiklos finansavimo ir rėmimo nusikaltimo galimybė. Pažeidimo trukmė įvertinta 5 balais, nes pažeidimas truko ilgiau nei vienerius metus. Taigi, pagal Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 1 priede įtvirtintą matricą, konstatuotas pažeidimas buvo įvertintas 11 balų, ir todėl, vadovaujantis to paties aprašo 15.3 punktu, pažeidimas laikytinas apysunkiu. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 16.1.3 punktu, pareiškėjui skirtinos baudos dydis buvo sumažintas 30 proc. bazinio baudos dydžio suma. Be to, pabrėžta, kad nė vienas iš baudos dydžio apskaičiavimo etapu vertinimų požymių nedubliuoja kvalifikacinio pažeidimo priskyrimo šiurkščiam ir sistemingam pažeidimui požymių pagal Įstatymo 34 straipsnį.

3.4. Dėl pareiškėjo kaltės nurodyta, kad pareiškėjas galėjo vykdyti veiklą tik užtikrindamas, kad Įstatymo reikalavimai bus tinkamai įgyvendinti. Šiuo atveju nenustatyta, kad pareiškėjas pažeidimą padarė tyčia, todėl šiuo pagrindu nebuvo padidintas piniginės baudos dydis. Nenustatyta ir tai, kad pareiškėjas dėl konstatuoto pažeidimo gavo pajamų ar kitokios turtinės naudos arba išvengė nuostolių, taip pat nenustatytas padarytos žalos dydis, todėl nebuvo pagrindo taikyti platesnes skirtinos baudos ribas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Atsakovas atsižvelgė į pareiškėjo bendradarbiavimą atliekant patikrinimą, padarytų Įstatymo pažeidimų pripažinimą, ir dėl to sumažino baudos dydį 4 proc. bazinio baudos dydžio suma; kita vertus, pareiškėjo bendradarbiavimas su atsakovu yra laikytinas įstatyme numatytų pareigų vykdymu (Įstatymo 7 str. 2 p., 32 str. 1 d. 1 p.), todėl neturėtų būti pervertinamas. Atsakovas, nustatęs, kad anksčiau pareiškėjui nebuvo pritaikytos poveikio priemonės dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymo pažeidimų, sumažino baudos dydį 10 proc. bazinio baudos dydžio suma. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjo finansinį pajėgumą, įskaitant jo bendrąsias pajamas 2020 metais, ir manydamas, kad taikoma poveikio priemonė neturi užkirsti galimybės pareiškėjui investuoti į veiklos tobulinimą, baudos dydį sumažino 14,5 proc. bazinio baudos dydžio suma. Tačiau pažymėta, kad, vadovaujantis Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 19 punktu, iš baudos dydžio gali būti atimama arba prie jo pridedama tik iki 40 proc. bazinio baudos dydžio suma.

3.5. Baudos dydis (8 165 Eur) sudaro tik apie 1,5 proc. taikytinos baudos vidurkio (551 000 Eur) arba apie 0,75 proc. maksimalaus galimo skirti baudos dydžio (pareiškėjo atveju – 1 100 000 Eur). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, kad Sprendimu skirtos baudos dydis nesuderinamas su protingumo ir proporcingumo principais.

3.6. Privalomų nurodymų davimas neatima teisės priežiūros institucijai kartu taikyti ir Įstatyme nustatytas poveikio priemones (Įstatymo 35 str. 1 ir 7 d.). Nagrinėjamu atveju atlikus pareiškėjo patikrinimą buvo nustatyti ne prevencijos priemonių įgyvendinimo trūkumai, o tai, kad pareiškėjas išvis nevykdė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos, todėl pareiškėjui už padarytus šiurkščius ir sistemingus Įstatymo reikalavimų pažeidimus buvo pagrįstai skirta bauda. Pareiškėjas 2017–2018 metais dalyvavo mokymuose apie Įstatymo reikalavimus, bet jis nesiėmė veiksmų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonėms įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad jis negavo jokių mokymų ir rekomendacijų bei kad šioje situacijoje pakaktų pateikti privalomus nurodymus ir / ar pasiūlymus ištaisyti veiklos trūkumus, vertintini kaip nepagrįsti. Atitinkamai, atmestini ir pareiškėjo argumentai, kad jis užkirto kelią tolesniam Įstatymo pažeidimui, kai tik sužinojo apie jį. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad jis per visą savo veiklos laikotarpį nėra gavęs nė vieno FNTT paklausimo, pažymėjo, kad vidaus sistema, leidžianti skubiai reaguoti į FNTT paklausimus ir saugiai apsikeisti informacija, turi būti įdiegta prieš atsitinkant situacijai, kai reikės skubiai reaguoti į FNTT paklausimus dėl Įstatyme nurodytos informacijos pateikimo. Atsakovas dėl pareiškėjo teiginių apie notarų kompetenciją nurodė, kad, pirma, Sprendime buvo įvertinta būtent pareiškėjo veiksmų atitiktis Įstatymo reikalavimams, ir, antra, pareiškėjas neturi galimybės žinoti, ar konkretus notaras, kredito įstaiga arba kitas įpareigotas subjektas tinkamai įgyvendino įstatymo reikalavimus, todėl pareiškėjas negali remtis prielaida, jog jo pareigas atliks kiti subjektai.

II.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB ,,NT Savas Būstas“ skundą.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. 2021 m. liepos 16 d. pagal pavedimą Nr. 04/13-1-11-4612 buvo pradėtas pareiškėjo veiklos patikrinimas, siekiant nustatyti, ar pareiškėjas nepažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktų ir tinkamai vykdė bei vykdo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, įskaitant kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo, rizikos vertinimu pagrįsto metodo įdiegimo, kliento pažinimo reikalavimų įgyvendinimo, dalykinių santykių ir kliento atliktų operacijų stebėsenos bei pranešimų teikimo Tarnybai reikalavimus, bet jais neapsiribojant.

5.2. FNTT Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2021 m. liepos 16 d. tarnybiniame pranešime Nr. 04/13-1-11-4633 nurodė, jog buvo užbaigtas pareiškėjo patikrinimas ir nustatyti Įstatymo 19, 20, 22 ir 29 straipsnių reikalavimų pažeidimai.

Šalies argumentai

5.3. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 12 d. pateikė rašytinius paaiškinimus.

5.4. Komisijos 2021 m. lapkričio 11 d. posėdyje buvo nagrinėjami galimi Įstatymo pažeidimai, posėdyje dalyvavo Bendrovės direktorius R. K.. Komisija 2021 m. gruodžio 30 d. priėmė Išvadą, kurioje konstatavo, kad Bendrovė pažeidė anksčiau nurodytus Įstatymo reikalavimus.

5.5. FNTT direktorius, vadovaudamasis Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi ir 40 straipsnio 1 dalies 2 punktu, FNTT direktoriaus 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-132 patvirtinto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo, sprendimo priėmimo ir vykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašas) 45 punktu, Išvadoje nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais motyvais, 2021 m. gruodžio 1 d. priėmė Sprendimą, kuriuo, be kita ko, skyrė pareiškėjui 8 165 Eur piniginę baudą už Įstatymo 19 straipsnio 1, 3, 8-10 dalių, 20 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 1 ir 6 dalių bei 29 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimą.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas pažymėjo, kad atlikus pareiškėjo patikrinimą konstatuota, jog:

6.1. Bendrovėje nustatyta tvarka ir terminais nėra tvarkomi atitinkami registracijos žurnalai (Įstatymo 19 str. 1, 3, 8 ir 9 d. pažeidimas);

6.2. Bendrovė 2019–2020 metais, per savo kasą vykdydama atsiskaitymus grynaisiais pinigais, kai gaunamų grynųjų pinigų suma viršijo 10 000 Eur (2019 m. rugsėjo 4 d. – 22 700 Eur; 2019 m. rugsėjo 6 d. – 12 000 Eur; 2019 m. spalio 4 d. – 17 000 Eur; 2019 m. spalio 8 d. – 21 800 Eur), privalėjo Įstatymo nustatyta tvarka rinkti informaciją apie klientus ir saugoti jų tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas bei kitus duomenis, gautus nustatant kliento tapatybę, bet ji neįvykdė šios pareigos (Įstatymo 19 str. 10 d. pažeidimas);

6.3. Bendrovė 2019–2020 metais, per savo kasą vykdydama atsiskaitymus grynaisiais pinigais, viršijo 15 000 Eur gaunamų grynųjų pinigų sumą (2019 m. rugsėjo 4 d. – 22 700 Eur; 2019 m. rugsėjo 6 d. – 12 000 Eur; 2019 m. spalio 4 d. – 17 000 Eur; 2019 m. spalio 8 d. – 21 800 Eur), ir nėra duomenų, jog ji apie tokius įvykdytus sandorius informavo atsakovą (Įstatymo 20 str. 3 d. pažeidimas);

6.4. Bendrovė iki 2021 m. liepos 23 d. neturėjo atsakingo asmens, kuris organizuotų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą Bendrovėje bei bendradarbiautų su FNTT, taip pat laiku nepranešė FNTT apie tokio asmens paskyrimą, ir tik po patikrinimo Bendrovė 2021 m. liepos 23 d. nurodė, jog tokiu asmeniu buvo paskirtas R. K. (Bendrovės direktorius), o 2021 m. rugpjūčio 12 d. Bendrovė pateikė pranešimą dėl atsakingo asmens paskyrimo, nors ji turėjo įvykdyti šią pareigą nuo 2019 m. rugsėjo 4 d., t. y. iš kliento priėmusi pirmą atsiskaitymą grynaisiais pinigais (Įstatymo 22 str. 1 d. pažeidimas);

6.5. Bendrovėje nėra įdiegtos vidinės sistemos, leidžiančios saugiais kanalais ir užtikrinant visišką užklausų konfidencialumą skubiai reaguoti į FNTT paklausimus dėl Įstatyme nurodytos informacijos pateikimo ir užtikrinti šios informacijos pateikimą per Įstatyme nustatytus terminus (Įstatymo 22 str. 6 d. pažeidimas);

6.6. Bendrovėje nėra Įstatyme nustatytų atitinkamų vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų, kuriose būtų reglamentuota: klientų tapatybės nustatymas ir tikrinimas; rizikos vertinimas, rizikos valdymas; pranešimų ir informacijos pateikimas FNTT; registracijos žurnalų tvarkymas; Įstatyme nurodytos informacijos saugojimas; mokymų darbuotojams organizavimas, siekiant juos tinkamai supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimais; tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimas (Įstatymo 29 str. 1 d. pažeidimas).

7. Teismo vertinimu, atsakovas tinkamai nustatė šiai bylai svarbias faktines aplinkybes bei tinkamai kvalifikavo pareiškėjo atliktus veiksmus (neveikimą). Iš skundo turinio galima suprasti, jog pareiškėjas iš esmės neginčija ir neneigia atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių bei konstatuotų Įstatymo pažeidimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad plačiau nenagrinės šio klausimo.

8. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad konstatuoti pažeidimai gali būti vertinami kaip mažareikšmiai. Teismas nurodė, kad pareiškėjo padaryti Įstatymo pažeidimai yra sistemingi ir šiurkštūs, nes jie atitinka Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1–4 punktų ir to paties straipsnio 2 dalies 2 punkto požymius. Taip pat pareiškėjo padaryti pažeidimai truko daugiau nei vienerius metus ir pareiškėjas padarė ne vieną Įstatymo pažeidimą. Subjektyvus pareiškėjo Įstatymo nuostatų vertinimas ir aiškinimas (dėl neva mažo pažeidimo masto) nešalina jo atsakomybės ir neatleidžia jo nuo pareigos tiksliai vykdyti imperatyvius Įstatymo normų reikalavimus.

9. Teismas apžvelgė Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 37 straipsnio 2 dalies, Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 5 punkto nuostatas ir pažymėjo, kad, kaip matyti iš Sprendimo ir Išvados, kuri yra sudedamoji Sprendimo dalis, atsakovas pakankamai išsamiai pagrindė pareiškėjui taikomą atsakomybę ir paskirtos baudos dydį. Teismas nurodė neturintis pagrindo nesutikti su šiuo išsamiu atsakovo vertinimu, kuris atitinka minėtų teisės aktų reikalavimus.

10. Teismas pažymėjo, jog tai, kad iki Išvados priėmimo nebuvo nustatyti jokie pareiškėjo padaryti Įstatymo pažeidimai ir pan., nesudaro pagrindo neskirti jam baudos, atsižvelgiant į kitas byloje nustatytas aplinkybes. Atsakovas įvertino tai, jog pareiškėjui anksčiau nebuvo taikytos poveikio priemonės už atitinkamus pažeidimus, ir skiriamos baudos dydį sumažino 10 proc. bazinio baudos dydžio suma.

11. Teismas akcentavo, kad atsakovas nustatė pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis savo noru užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, t. y. pateikė Bendrovės 2021 m. liepos 23 d. pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimo tvarkos ir priedų, įskaitant įsakymo, kuriuo paskirtas už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimą Bendrovėje atsakingas asmuo, kopijas, taip pat Bendrovė 2021 m. rugpjūčio 12 d. pateikė pranešimą dėl atsakingo asmens paskyrimo. Iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas atsižvelgė į šią aplinkybę, t. y. vadovaudamasis Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 12 punktu, jis sumažino baudos dydį, iš bazinio baudos dydžio atimdamas 40 proc. bazinio baudos dydžio sumą. Teismas nurodė, kad iš Sprendimo matyti, jog atsakovas vertino ir konstatuotų pažeidimų sunkumą (pobūdį, mastą ir padarinius) bei trukmę. Tai leido atsakovui skirtinos baudos dydį sumažinti 30 proc. bazinio baudos dydžio suma. Iš pažeidimo gautos pajamos ar kitokia turtinė nauda ir pan. nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti. Be to, atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas nesistengė tyčia padaryti konstatuotus pažeidimus. Teismas nustatė, kad atsakovas atsižvelgė ir į pareiškėjo bendradarbiavimą su juo atliekant patikrinimą bei padarytų Įstatymo pažeidimų pripažinimą, todėl jis sumažino baudą 4 proc. bazinio baudos dydžio suma. Tačiau pareiškėjo bendradarbiavimas su atsakovu laikytinas Įstatyme įtvirtintų pareigų vykdymu, todėl jis neturi būti pervertinamas. Teismas pažymėjo, kad FNTT, vertindama Bendrovės finansinį pajėgumą, atsižvelgė į jos bendrąsias pajamas 2020 metais (1 191 169 Eur) ir todėl sumažino baudos dydį 14,5 proc. bazinio baudos dydžio suma. Teismas, remdamasis šiais motyvais, atmetė skundo argumentus, jog nebuvo tinkamai atsižvelgta į nustatytas pareiškėjui palankias aplinkybes.

12. Teismas, atsakydamas į skundo teiginius, jog pareiškėjas per visą savo veiklos laikotarpį negavo nė vieno FNTT paklausimo, o jeigu būtų gavęs tokį paklausimą, jis būtų nedelsiant į jį atsakęs, pabrėžė, jog neaišku, kaip FNTT būtų galėjusi pateikti pareiškėjui skubius paklausimus. Teismas pritarė atsakovo argumentui, kad sistemos, leidžiančios informacijos apsikeitimą saugiais kanalais, užtikrinant visišką užklausų konfidencialumą, turi būti įdiegtos prieš atsitinkant situacijai, kai reikės skubiai reaguoti į FNTT paklausimus dėl Įstatyme nurodytos informacijos pateikimo. Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, jog pareiškėjas Įstatyme nustatytą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją pradėjo įgyvendinti tik nuo 2021 m. liepos 22 d., kai Bendrovės direktoriaus įsakymu buvo patvirtinta atitinkama vidaus tvarka ir paskirtas atsakingas asmuo.

13. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Bendrovės direktorius R. K. 2021 m. lapkričio 11 d. Komisijos posėdyje patvirtino, jog jam 2017–2018 metais teko dalyvauti viename iš seminarų, susijusių su nekilnojamojo turto aktualijomis, kuriame vieni iš pranešėjų buvo FNTT pareigūnai, kurie minėjo apie pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją. Tačiau Bendrovės direktorius, išklausęs mokymus, teigė nesupratęs, jog apie pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones reikėjo informuoti FNTT pareigūnus. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės patvirtina, kad Bendrovės direktorius žinojo apie vykdomai veiklai galiojančias pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos nuostatas ir galėjo jas taikyti, vykdydamas nekilnojamojo turto pardavimo veiklą, bet jis sąmoningai to nedarė. Tai, kad, Bendrovės direktoriaus teigimu, pateikta informacija galbūt jam buvo nesuprantama, nepažeidė jo teisių, nes jis galėjo kreiptis į FNTT dėl papildomos informacijos suteikimo. Tai, kad gauta informacija galbūt netiko pareiškėjui, nereiškia, jog FNTT pateikė informaciją netinkamai ir (ar) neaiškiai. Teismas akcentavo, jog FNTT yra kompetentinga institucija, jos veiklą reglamentuoja Įstatymas, todėl visus klausimus, susijusius su jo (Įstatymo) taikymu, ji yra pajėgi pateikti ir atsakyti. Taigi, pareiškėjo argumentai, jog jis nesulaukė iš atsakovo jokių rekomendacijų ir (ar) mokymų, yra atmestini.

14. Teismas, spręsdamas dėl skundo argumentų, susijusių su notarų atliekamais veiksmais, pažymėjo, jog Įstatymas nustato pareigas finansų įstaigoms, apibrėžtoms Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, ir kitiems įpareigotiesiems subjektams, apibrėžtiems Įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje. Įstatyme nei apibrėžiant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones (pareigą pažinti klientą, nustatyti ir patikrinti jo tapatybę, teikti informaciją FNTT apie įtartinas kliento pinigines operacijas ar sandorius, kliento atsiskaitymus grynaisiais pinigais didelėmis sumomis ir kt.), nei apibrėžiant poveikio priemonių taikymą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas vertintinas aplinkybes, nėra nustatyta išimčių, pagal kurias Įstatymo įpareigoti subjektai galėtų nevykdyti savo prievolių tuo atveju, kai sandoryje dalyvauja kitas Įstatymo įpareigotasis subjektas. Taigi, pareiškėjas privalėjo įgyvendinti visas be išimties jam kylančias pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog atliekant patikrinimą Bendrovėje nebuvo įgyvendintos Įstatyme nustatytos pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonės. Be to, teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjas neturi galimybės žinoti ir negali teigti, kad konkretus notaras ar kitas įpareigotasis subjektas tinkamai įgyvendina Įstatymo reikalavimus, todėl jis negali remtis prielaida, kad jo pareigas atliks kiti subjektai. Būtent pareiškėjas privalėjo įgyvendinti visas be išimties jam kylančias pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones. Priešingu atveju Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatytos pareigos subjektams, nurodytiems Įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje, taptų betikslės ir apskritai nebūtų įgyvendintos. Akcentuota, kad Įstatymas yra specialusis teisės aktas.

15. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad skiriant poveikio priemonę nebuvo atsižvelgta į protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad konstatuoti pažeidimai negali būti vertinami kaip mažareikšmiai, jie yra šiurkštūs ir sistemingi. Šiuo atveju pažeisti svarbūs teisės aktų reikalavimai, susiję pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymu. Nors pareiškėjas visus šiuos pažeidimus darė daugiau nei vienerius metus, jam skirtos baudos dydis (8 165 Eur) sudaro tik apie 1,5 proc. taikytinos baudos vidurkio (551 000 Eur). Teismas nusprendė, kad skiriant pareiškėjui poveikio priemonę buvo atsižvelgta į pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes ir priežastis, pareiškėją charakterizuojančią medžiagą, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat buvo tinkamai vadovautasi minėtais teisės principais, todėl paskirta bauda laikytina adekvačia ir proporcinga padarytiems Įstatymo pažeidimams. Pareiškėjas nenurodė (ir byloje nenustatyta) teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios galėtų lemti pareiškėjui skirtos baudos sumažinimą.

16. Teismas priėjo prie išvados, kad priimant Sprendimą buvo laikytasi pagrindinių procedūrų ir reikalavimų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą. Sprendimą priėmė kompetentingas subjektas – FNTT. Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, ginčijamame administraciniame sprendime aiškiai išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Tad Sprendimas atitinka ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė skundą.

III.

17. Pareiškėjas UAB ,,NT Savas Būstas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde išdėstytą savo poziciją bei ją patvirtinančius argumentus ir nurodo:

18.1. Teismas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo argumentus ir nepagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju nebuvo galima neskirti jam poveikio priemonės arba skirti poveikio priemonę – įspėjimą. Vertinimas, jog konstatuoti pažeidimai buvo sistemingi, yra nepagrįstas, nes anksčiau (iki priimant Išvadą) pareiškėjui nebuvo skirta poveikio priemonė ir (ar) privalomasis nurodymas. Įstatymo 38 straipsnyje neįtvirtina, kad asmeniui negali būti netaikoma poveikio priemonė, jeigu formaliai jo padaryti pažeidimai atitinka Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1–4 punktus, o Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte neįtvirtinta, kad tokiam asmeniui negali būti taikoma poveikio priemonė – įspėjimas. Be to, byloje esantys duomenys paneigia išvadą, kad konstatuoti pažeidimai truko daugiau nei vienerius metus: kaip matyti iš sandorių (pirmasis – 2019 m. rugsėjo 4 d., ketvirtasis – 2019 m. spalio 8 d.), pažeidimai apėmė tik kiek daugiau nei vieno mėnesio laikotarpį.

18.2. Bendrovės direktorius R. K. nedalyvavo minėtame 2017 metais įvykusiame seminare. Šį seminarą vedė ne FNTT pareigūnai, o advokatų padėjėjos, ir seminare buvo aptariamos kitos Įstatymo nuostatos nei tos, kurios yra aktualios nagrinėjamai bylai. Seminaras buvo skirtas nekilnojamojo turto agentams (brokeriams), o ne asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą turtu, kurio vertė yra 10 000 Eur ar didesnė. Seminare buvo labai apibendrintai kalbama apie pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones. Seminaras truko apie 15 min. ir jame buvo aptariama daug temų.

Atsiliepimas

19. Atsakovas FNTT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Jis iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus ir nurodo:

19.1. Bendrovės direktorius R. K. 2021 m. lapkričio 11 d. Komisijos posėdyje teigė, kad jis maždaug 2017–2018 metais dalyvavo mokymuose, kuriuose buvo aiškinama, kaip įgyvendinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus. Prevencijos priemonės, kurias įgyvendina nekilnojamojo turto agentas, didele dalimi atitinka tas priemones, kurias įgyvendina prekybininkas turtu, priimantis atsiskaitymus grynaisiais pinigais, todėl minėti mokymai turėjo būti naudingi Bendrovei. Vadovaujantis Įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, būtent pareiškėjui, kaip Įstatymo įpareigotajam subjektui, kilo pareiga imtis tinkamų priemonių, kad jo darbuotojai žinotų apie atitinkamas Įstatymo nuostatas.

19.2. FNTT interneto svetainėje yra skelbiami: 1) FNTT direktoriaus 2017 m. gruodžio 15 d. įsakymas Nr. V-186 ,,Dėl Asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktas ar kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui patvirtinimo“, kuriame, be kita ko, įpareigotasis subjektas gali rasti savikontrolės klausimyną; 2) FNTT direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. V-240 ,,Dėl Pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijų sąrašo patvirtinimo“, kuriame nustatyta, kokie požymiai, susiję su kliento elgesiu, kliento ar jo atstovo vykdomomis piniginėmis operacijomis ar sandoriais, laikytini įtartinais. Be to, įpareigotiesiems subjektams, kurie kreipiasi į FNTT, yra suteikiamos konsultacijos klausimais dėl Įstatymo reikalavimų įgyvendinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

20. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. 04/6-3-3-8410, kuriuo Bendrovei skirta 8 165 Eur piniginė bauda už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme įtvirtintų reikalavimų (19 str. 1, 3, 8-10 d., 20 str. 3 d., 22 str. 1 ir 6 d., 29 str. 1 d.) pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą. Teismas konstatavo, kad FNTT pagrįstai nustatė šiurkščius ir sisteminius Įstatymo pažeidimus, Bendrovei paskirta bauda laikytina adekvačia ir proporcinga, todėl Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

22. Apeliaciniame skunde pareiškėjas daugiausiai kartoja skunde išdėstytą savo poziciją ir ją pagrindžiančius argumentus, iš esmės nesutikdamas tik su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, kad Bendrovės direktorius yra dalyvavęs mokymuose, susijusiuose su iš Įstatymo kylančių pareigų vykdymu, ir kad pažeidimai truko ilgiau nei vienerius metus, bei tvirtindamas, jog šiuo atveju Įstatyme nėra įtvirtintos kliūtys neskirti poveikio priemonės arba skirti poveikio priemonę – įspėjimą.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas iš esmės pripažįsta padaręs atsakovo Sprendime konstatuotus pažeidimus (žr. Nutarties 6–6.6 p.), tačiau mano, kad jam paskirta poveikio priemonė (8 165 Eur bauda) yra neproporcinga.

25. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečia sankciją <...> pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija <...> asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr. Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. ir 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimus).

26. Bendrovė laikytina „kitu įpareigotu subjektu“, kaip tai nustatyta Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 9 punkte. Poveikio priemonės už Įstatymo pažeidimus, kurios gali būti taikomos kitiems įpareigotiems subjektams, nustatytos Įstatymo (2017 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-568 redakcija) 36 straipsnio 1 dalyje: kito įpareigotojo subjekto įspėjimas dėl šio įstatymo pažeidimų arba priežiūros institucijos duodamų privalomų nurodymų nevykdymo (1 p.); šiame įstatyme nustatytų baudų skyrimas kitam įpareigotajam subjektui (2 p.); kai kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, – laikinas kitų įpareigotųjų subjektų valdybos nario (narių), administracijos vadovo (vadovų), vyresniojo vadovo, užsienio finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialo vadovo (vadovų) nušalinimas nuo pareigų arba kitų įpareigotųjų subjektų valdybos nario (narių), administracijos vadovo (vadovų), vyresniojo vadovo, užsienio kitų įpareigotųjų subjektų filialo vadovo (vadovų) nušalinimas nuo pareigų, reikalaujant, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais būtų nutraukta sutartis, ir (ar) būtų panaikinti jų įgaliojimai (3 p.); kai kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, – laikinas ar visam laikui vieno ar kelių kitų įpareigotųjų subjektų filialų ar kitų padalinių veiklos uždraudimas (apribojimas) (4 p.); laikinas teisės kitiems įpareigotiesiems subjektams disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose kredito įstaigose, ir (ar) kitu turtu apribojimas (5 p.); kai kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, kai kitam įpareigotajam subjektui būtina turėti licenciją ar leidimą vykdyti veiklą, – išduotos licencijos ar leidimo vykdyti veiklą panaikinimas ar laikinas jo galiojimo sustabdymas tol, kol tęsiamas šio įstatymo pažeidimas (6 p.).

27. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punktą, priežiūros institucijos (taigi ir FNTT) pagal kompetenciją turi teisę kitiems įpareigotiesiems subjektams skirti baudą „už šio įstatymo pažeidimus, kai kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia įstatymą arba padaro vieną šiurkštų įstatymo pažeidimą, <...> nuo 2 000 iki 1 100 000 eurų (jeigu <...> dėl pažeidimo gautos naudos negalima nustatyti)“.

28. Įstatymo 38 straipsnyje įtvirtinta, kad priežiūros institucija, svarstydama, ar taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones, atsižvelgdama į tai, kad asmuo savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, atlygina nuostolius arba ištaiso padarytą žalą, ir kai nėra šiame įstatyme nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali netaikyti poveikio priemonių, jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, nedarantis esminės žalos įstatymų saugomiems interesams, ir jeigu turi pagrindo manyti, kad priežiūros tikslas gali būti pasiektas ir kitomis priemonėmis, ne tik taikant poveikio priemones.

29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas padarė Sprendime nurodytus Įstatymo pažeidimus, tačiau taip pat, atsakovui paprašius, pateikė Bendrovės 2021 m. liepos 23 d. pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimo tvarkos ir priedų, įskaitant įsakymo, kuriuo paskiriamas už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimą atsakingas asmuo, kopijas, taip pat Bendrovė 2021 m. rugpjūčio 12 d. pateikė pranešimą dėl atsakingo asmens paskyrimo. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas šią aplinkybę pripažino pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir atsižvelgė į ją, parinkdamas pareiškėjui taikytiną poveikio priemonę (tai matyti ir iš Išvados). Byloje nenustatytos pareiškėjo atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, konstatuoti Įstatymo pažeidimai (žr. Nutarties 6–6.6 p.) negali būti pripažinti mažareikšmiais, nes jie atitinka Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šiurkštaus Įstatymo pažeidimo požymius (kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimų, nurodytų šio įstatymo 9–15 straipsniuose, nesilaikymas (1 p.); pranešimo apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius reikalavimų, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnyje, nesilaikymas (2 p.); informacijos saugojimo reikalavimų, nurodytų šio įstatymo 19 straipsnyje, nesilaikymas (3 p.); jeigu finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas neturi nustatęs šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytų vidaus kontrolės procedūrų (4 p.)), ir pagal Įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktą laikomi sistemingu Įstatymo pažeidimu (t. y. ginčo pažeidimais tuo pačiu metu nustatomi pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių nuostatų pažeidimai, apimantys kelias reikalavimų grupes).

31. Kaip nepagrįsti atmetami pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad ginčo pažeidimai esą truko trumpiau nei vienerius metus. Šiuo aspektu akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju buvo konstatuotas ne vienas, o keli pareiškėjo padaryti Įstatymo pažeidimai. Nors, kaip nurodo pareiškėjas, visi sandoriai, su kuriais yra siejami pažeidimai, buvo įvykdyti per vos daugiau nei mėnesį (pirmasis – 2019 m. rugsėjo 4 d., ketvirtasis – 2019 m. spalio 8 d.), tačiau su šiais sandoriais susiję pažeidimai (pvz., Bendrovė neturėjo atsakingo asmens, kuris organizuotų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą Bendrovėje bei bendradarbiautų su FNTT, ir laiku nepranešė FNTT apie tokio asmens paskyrimą, taip pat Bendrovėje nebuvo įdiegtos vidinės sistemos, leidžiančios saugiais kanalais ir užtikrinant visišką užklausų konfidencialumą skubiai reaguoti į FNTT paklausimus dėl Įstatyme nurodytos informacijos pateikimo, ir Bendrovėje nebuvo Įstatyme nustatytų atitinkamų vidaus politiką ir vidaus kontrolės ir procedūrų) truko nuo 2019 m. rugsėjo 4 d., t. y. iš kliento priėmus pirmą atsiskaitymą grynaisiais pinigais, ir buvo pašalinti tik po to, kai atsakovas 2021 m. liepos mėn. atliko Bendrovės patikrinimą. Taigi, konstatuoti pažeidimai truko daugiau nei vienerius metus.

32. Pareiškėjas teigia, jog, jo nuomone, Įstatyme nustatyta atsakomybė už ginčui aktualių Įstatymo nuostatų pažeidimus jam turėtų būti netaikoma dėl to, kad 2017 metais įvykusiame seminare buvo labai apibendrintai kalbama apie pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl Bendrovės atsakomybės už nustatytus Įstatymo pažeidimus. Šiame kontekste primintina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalį įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai yra tinkamai paskelbti, jie yra prieinami ir žinomi visiems ūkio subjektams. Todėl preziumuojama, kad kiekvienas ūkio subjektas (įskaitant Bendrovę), nevykdydamas Įstatyme įtvirtintų įpareigojimų, gali ir turi suprasti, jog jam bus pritaikyta atsakomybė.

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas konstatavo kelis pareiškėjo padarytus šiurkščius ir sistemingus pažeidimus, taip pat į kitas nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi Įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 2 punktu, sprendžia, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo neskirti pareiškėjui poveikio priemonės arba skirti jam švelniausią poveikio priemonę – įspėjimą. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie tai, jog jis konstatuotus pažeidimus padarė dėl nežinojimo ir gailėjosi dėl to, nedelsiant pašalino nustatytus pažeidimus ir pan., buvo įvertintos parenkant baudos dydį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo Sprendimu Bendrovei skirta poveikio priemonė atitinka jos padarytų teisės pažeidimų pobūdį, jų mastą, teisingumo, protingumo kriterijus ir yra proporcinga (adekvati) padarytiems teisės pažeidimams. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo skirta iš esmės švelniausia poveikio priemonė, kuri galėjo būti skiriama nustačius šiurkščius ir sistemingus Įstatymo pažeidimus (žr. Nutarties 28 p.), ir nėra teisinio ir faktinio pagrindų šią poveikio priemonę panaikinti arba pakeisti švelnesne.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime, arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

35. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,NT Savas Būstas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasIveta PelienėSkirgailė Žalimienė