Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

3. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Sprendimo, kuriuo Bendrovei skirta 8 165 Eur bauda už Įstatymo nuostatų pažeidimus, teisėtumo ir pagrįstumo.

4. Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, jog 2021 m. liepos 16 d. pagal pavedimą Nr. 04/13-1-11-4612 buvo pradėtas Bendrovės veiklos patikrinimas siekiant nustatyti, ar pareiškėja nepažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktų ir tinkamai vykdė bei vykdo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, įskaitant kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo, rizikos vertinimu pagrįsto metodo įdiegimo, kliento pažinimo reikalavimų įgyvendinimo, dalykinių santykių ir kliento atliktų operacijų stebėsenos, pranešimų teikimo Tarnybai, reikalavimus, bet jais neapsiribojant.

5. Tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2021 m. liepos 16 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 04/13-1-11-4633 nurodė, jog buvo užbaigtas Bendrovės patikrinimas ir nustatyti Įstatymo 19 straipsnio, 20 straipsnio, 22 straipsnio, 29 straipsnio reikalavimų pažeidimai.

6. Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 12 d. raštu pateikė paaiškinimus dėl Įstatymo reikalavimų pažeidimų.

7. Komisijos 2021 m. lapkričio 11 d. organizuotame posėdyje buvo nagrinėjami galimi Įstatymo pažeidimai. Posėdyje dalyvavo Bendrovės direktorius R. K.. Minėtame posėdyje Komisija išnagrinėjo Bendrovės patikrinimo rezultatus, veiksmų atitiktį Įstatymo reikalavimams ir, atsižvelgdama į visas reikšmingas aplinkybes, išklausiusi Bendrovės pateiktus paaiškinimus, 2021 m. gruodžio 30 d. priėmė Išvadą, kad Bendrovė pažeidė prieš tai minėtus Įstatymo reikalavimus.

8. Tarnybos direktorius, vadovaudamasis Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 40 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo, sprendimo priėmimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-132, 45 punktu (toliau – ir Aprašas), Išvadoje nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais motyvais, 2021 m. gruodžio 1 d. priėmė Sprendimą, kuriuo, be kita ko, pareiškėjai skirta 8 165 Eur piniginė bauda už Įstatymo 19 straipsnio 1, 3, 8, 9, 10 dalių, 20 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 1 ir 6 dalių, 29 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimą.

9. Pareiškėja nesutinka su ginčijamu sprendimu, tad kreipėsi į teismą.

10. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. spalio 9 d. iki 2021 m. gruodžio 30 d.; Sprendimo priėmimo metu), Aprašas ir Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašas.

Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis yra nustatyti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones bei institucijas, atsakingas už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą. Įstatymo 3 straipsnyje yra išvardytos institucijos, kurios yra atsakingos už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją; viena iš jų yra Tarnyba. Konkrečios Tarnybos funkcijos apibrėžtos Įstatymo 5 straipsnyje, o teisės – Įstatymo 7 straipsnyje. Tarnyba taip pat atlieka finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų Įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo priežiūrą (Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies punktas). Už Įstatymo pažeidimus gali būti taikomos poveikio priemonės, nurodytos Įstatymo 36 straipsnyje, taip pat ir skiriamos baudos finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui, finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto dalyviui ar valdymo organo nariui (2 punktas). Minėtą poveikio priemonę – baudą (ir ne tik) – turi teisę taikyti Tarnyba (Įstatymo 36 straipsnio 2 dalis). Poveikio priemonių taikymo ar netaikymo tvarka nurodyta Įstatymo 37–38 straipsniuose.

Konkrečią patikrinimų metu nustatytų galimų Įstatymo pažeidimų nagrinėjimo, sprendimo priėmimo ir vykdymo tvarką Tarnyboje nustato Aprašas.

Kaip konkrečiai ir individualizuotai apskaičiuojamos baudos, skiriamos už Įstatymo pažeidimus, nustato minėtas Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašas.

11. Kaip minėta, pareiškėja pripažinta pažeidusi Įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo tvarkyti šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytų pranešimų bei įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą; 3 dalį, nustatančią, kad asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, privalo tvarkyti šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytų piniginių operacijų žurnalą; 8 dalį, nustatančią, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo tvarkyti klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis, registracijos žurnalą; 9 dalį, nustatančią, kad registracijos žurnalų duomenys popierine forma arba elektroninėje laikmenoje saugomi 8 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos; 10 dalį, nustatančią, kad kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos, naudos gavėjo tapatybės duomenys, išmokos gavėjo tapatybės duomenys, tiesioginio vaizdo perdavimo (tiesioginės vaizdo transliacijos) įrašas, kiti duomenys, gauti kliento tapatybės nustatymo metu, sąskaitų ir (ar) sutarčių dokumentai (dokumentų originalai arba elektroninės formos dokumentai, išsaugoti elektronine forma vadovaujantis Popierinių dokumentų atrankos ir jų išsaugojimo elektronine forma tvarkos aprašu) turi būti saugomi 8 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos. Taip pat pareiškėja pripažinta pažeidusi Įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, nustatančią, kad kiti įpareigotieji subjektai praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie vienkartinį atsiskaitymą su jais grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Be to, pareiškėja pripažinta pažeidusi Įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su Tarnyba; apie tokių darbuotojų paskyrimą ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo jų paskyrimo ar pakeitimo turi būti raštu pranešta Tarnybai; ir 6 dalį, nustatančią, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo įdiegti vidines sistemas, leidžiančias saugiais kanalais ir užtikrinant visišką užklausų konfidencialumą skubiai reaguoti į Tarnybos paklausimus dėl šiame įstatyme nurodytos informacijos pateikimo, ir užtikrinti šios informacijos pateikimą per 14 darbo dienų nuo paklausimo gavimo (jeigu šiame įstatyme tam tikrais atvejais nustatyti trumpesni informacijos pateikimo Tarnybai terminai, tokia informacija turi būti pateikiama per trumpesnius terminus). Galiausiai pareiškėja pripažinta pažeidusi Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo nustatyti atitinkamą vidaus politiką ir atitinkamas vidaus kontrolės procedūras.

12. Bylos duomenys patvirtina, jog Tarnybos 2021 m. liepos 16 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovėje nustatyta tvarka ir terminais nėra tvarkomi atitinkami registracijos žurnalai. Dėl to Bendrovė buvo pripažinta pažeidusi Įstatymo 19 straipsnio 1, 3, 8 ir 9 dalių reikalavimus.

Taip pat nustatyta, kad pareiškėja 2019–2020 m. per savo kasą vykdydama atsiskaitymus grynaisiais pinigais, kai gaunamų grynųjų pinigų suma viršijo 10 000 Eur (R. G. atsiskaitė grynaisiais pinigais 22 700 Eur, 2019 m. rugsėjo 6 d. R. Š.-K. atsiskaitė grynaisiais pinigais 12 000 Eur, 2019 m. spalio 4 d. J. S. atsiskaitė grynaisiais pinigais 17 000 Eur, 2019 m. spalio 8 d. I. B.-V. atsiskaitė grynaisiais pinigais 21 800 Eur) privalėjo Įstatymo nustatyta tvarka rinkti informaciją apie klientus ir saugoti jų tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas bei kitus duomenis, gautus kliento tapatybės nustatymo metu. Tačiau pareiškėja šios pareigos nevykdė, todėl ji buvo pripažinta pažeidusi ir Įstatymo 19 straipsnio 10 dalį.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja, 2019–2020 m. per savo kasą vykdydama atsiskaitymus grynaisiais pinigais, viršijo 15 000 Eur gaunamų grynųjų pinigų sumą, t. y. 2019 m. rugsėjo 4 d. R. G. atsiskaitė grynaisiais pinigais 22 700 Eur, 2019 m. spalio 4 d. J. S. atsiskaitė grynaisiais pinigais 17 000 Eur, 2019 m. spalio 8 d. I. B.-V. atsiskaitė grynaisiais pinigais 21 800 Eur. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėja apie tokius vykdytus sandorius būtų informavusi Tarnybą, kaip nustato Įstatymas, todėl ji buvo pripažinta pažeidusi Įstatymo 20 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja iki 2021 m. liepos 23 d. neturėjo atsakingo asmens, kuris organizuotų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą Bendrovėje bei bendradarbiautų su Tarnyba; taip pat apie tokio asmens paskyrimą Tarnybai laiku nebuvo pranešta. Tik po Bendrovės patikrinimo pareiškėja 2021 m. liepos 23 d. nurodė, jog tokiu asmeniu buvo paskirtas R. K. (pareiškėjos direktorius); taip pat 2021 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėja pateikė pranešimą dėl atsakingo asmens paskyrimo. Tačiau šią pareigą pareiškėja turėjo vykdyti gerokai anksčiau, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 4 d. (iš kliento priėmusi pirmą atsiskaitymą grynaisiais pinigais). Tokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad Bendrovėje nėra įdiegtos vidinės sistemos, leidžiančios saugiais kanalais ir užtikrinant visišką užklausų konfidencialumą skubiai reaguoti į Tarnybos paklausimus dėl Įstatyme nurodytos informacijos pateikimo ir užtikrinti šios informacijos pateikimą per Įstatyme nustatytus terminus, todėl pareiškėja pripažinta pažeidusi ir Įstatymo 22 straipsnio 6 dalies reikalavimus.

Iš to taip pat padaryta išvada, kad Bendrovėje nėra Įstatyme nustatytų atitinkamų vidaus politiką ir vidaus kontrolės ir procedūrų, kuriose būtų reglamentuota: klientų tapatybės nustatymas ir tikrinimas; rizikos vertinimas, rizikos valdymas; pranešimų ir informacijos pateikimas Tarnybai; registracijos žurnalų tvarkymas; Įstatyme nurodytos informacijos saugojimas; mokymų darbuotojams organizavimas siekiant juos tinkamai supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimais; tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimas. Todėl pareiškėja pripažinta pažeidusi Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį.

13. Teismas pažymi, kad Tarnyba tinkamai nustatė šiai bylai svarbias faktines aplinkybes bei tinkamai kvalifikavo pareiškėjos atliktus veiksmus (neveikimą). Iš pareiškėjos skundo turinio galima suprasti, jog ji iš esmės neginčija ir neneigia Tarnybos nustatytų faktinių aplinkybių bei jos padarytų minėtų Įstatymo pažeidimų. Tad teismas plačiau to klausimo nenagrinėja.

14. Bendrovė iš esmės laikosi pozicijos, kad jos pažeidimų mastas yra mažas, tad, atsižvelgusi į tai, taip pat į sąžiningumo, teisingumo bei proporcingumo principus, mano, jog jai turėjo būti taikoma Įstatymo 38 straipsnio nuostata, kurioje nustatyta, kad priežiūros institucija (šiuo atveju Tarnyba), svarstydama, ar taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones, atsižvelgdama į tai, kad asmuo savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, atlygina nuostolius arba ištaiso padarytą žalą, ir kai nėra šiame įstatyme nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali netaikyti poveikio priemonių, jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, nedarantis esminės žalos įstatymų saugomiems interesams, ir jeigu turi pagrindo manyti, kad priežiūros tikslas gali būti pasiektas ir kitomis priemonėmis, ne tik taikant poveikio priemones.

15. Tačiau teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad jos padaryti pažeidimai gali būti vertinami kaip mažareikšmiai. Priešingai, pareiškėjos padaryti Įstatymo pažeidimai yra sistemingi ir šiurkštūs, nes jie atitinka Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1–4 punktų ir to paties straipsnio 2 dalies 2 punkto požymius. Taip pat pareiškėjos padaryti pažeidimai truko daugiau nei vienus metus; be to, ji yra padariusi ne vieną Įstatymo pažeidimą, t. y. yra pažeidusi keletą minėtų Įstatymo normų. Teismas pažymi, jog subjektyvus pareiškėjos Įstatymo nuostatų vertinimas ir aiškinimas (dėl neva mažo pažeidimo masto) nešalina jos atsakomybės ir neatleidžia jos nuo pareigos tiksliai vykdyti imperatyvius Įstatymo normų reikalavimus.

16. Vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punktu, už nustatytus pareiškėjos Įstatymo pažeidimus taikytina nuo 2 000 iki 1 100 000 Eur bauda. Taigi, baudos vidurkis yra 551 000 Eur.

17. Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo, parinkdama konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, atsižvelgia į: 1) nustatytų pažeidimų sunkumą ir trukmę; 2) dėl pažeidimų finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, jeigu jį įmanoma nustatyti; 3) asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), kaltę ir finansinį pajėgumą; 4) asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), padarytus ankstesnius pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, taip pat jo bendradarbiavimą su priežiūros institucija; 5) šiame įstatyme nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; 6) nustatytų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmes rinkos stabilumui ir patikimumui; 7) kitas įstatymuose nustatytas arba kitas svarbias aplinkybes. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidurkio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidurkio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą.

Konkretus skiriamos baudos dydis apskaičiuojamas remiantis Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašu. Šio aprašo 5 punkte nustatyta, kad baudos dydis apskaičiuojamas nuosekliai penkiais etapais šio aprašo II skyriuje nustatyta tvarka.

18. Kaip matyti iš Sprendimo, taip pat iš Komisijos Išvados, kuri yra sudedamoji Sprendimo dalis, atsakovė pakankamai išsamiai pagrindė pareiškėjai taikomą atsakomybę ir paskirtos baudos dydį. Teismas neturi pagrindo su šiuo išsamiu atsakovės vertinimu nesutikti, be to, jis atitinka minėtų teisės aktų reikalavimus.

19. Toliau teismas pasisakys dėl konkrečių pareiškėjos argumentų.

19.1. Pareiškėja skunde tvirtina, jog Tarnyba niekada iki Išvados surašymo nebuvo nustačiusi jokių Įstatymo pažeidimų ir (ar) veiklos trūkumų, nebuvo davusi jokių privalomų nurodymų.

Tai, kad iki Išvados surašymo Bendrovei nebuvo nustatyta jokių Įstatymo pažeidimų ir pan., nesudaro pagrindo neskirti pareiškėjai baudos, atsižvelgiant į kitas byloje nustatytas aplinkybes. Pažymėtina, kad Tarnyba, vertindama pareiškėjos padarytus ankstesnius pažeidimus ir jai taikytas poveikio priemones, atsižvelgė į tai, jog pareiškėjai anksčiau nebuvo taikytos poveikio priemonės už atitinkamus pažeidimus, ir skiriamos baudos dydį sumažino 10 procentų bazinio baudos dydžio suma.

Kaip matyti iš Sprendimo, Tarnyba vertino ir pareiškėjos padarytų Įstatymo pažeidimų sunkumą (pažeidimo pobūdį, mastą ir padarinius) bei trukmę. Tai Tarnybai leido pareiškėjai skiriamos baudos dydį mažinti 30 procentų bazinio baudos dydžio suma. Pažymėtina, kad iš pažeidimo gautos pajamos ar kitokia turtinė nauda ir pan. nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti. Bet kokiu atveju, jeigu tokios aplinkybės būtų nustatytos, tai tik būtų pabloginę pareiškėjos padėtį.

Taip pat šiuo atveju atsižvelgta, jog pareiškėja nesistengė tyčia padaryti nustatytų pažeidimų; taikytinos baudos nedidino.

Be to, atsakovė atsižvelgė ir į pareiškėjos bendradarbiavimą su Tarnyba jai atliekant patikrinimą ir padarytų Įstatymo pažeidimų pripažinimą bei sumažino baudą 4 procentų bazinio baudos dydžio suma. Tačiau pabrėžtina, kad pareiškėjos bendradarbiavimas su atsakove laikytinas Įstatymo nustatytų pareigų vykdymu, todėl jis neturi būti pervertinamas.

Be kita ko, Tarnyba, vertindama Bendrovės finansinį pajėgumą, atsižvelgė į jos bendrąsias 2020 m. pajamas (1 191 169 Eur). Dėl to atsakovė baudos dydį mažino 14,5 procento bazinio baudos dydžio suma.

19.3. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos skundo argumentų, jog Išvadoje yra nurodyta, kad įmonėje nebuvo įdiegtos vidaus sistemos, leidžiančios skubiai reaguoti į Tarnybos paklausimus, tačiau per visą veiklos laikotarpį pareiškėja nėra gavusi nė vieno Tarnybos paklausimo, o jeigu būtų gavusi, nedelsdama būtų atsakiusi, nurodo, jog, kaip jau buvo minėta prieš tai, tokios vidaus sistemos pareiškėjos veikloje nebuvo įdiegtos, todėl nėra aišku, kaip Tarnyba būtų galėjusi pareiškėjai pateikti skubius paklausimus. Kaip teisingai pažymėjo Tarnyba, sistemos, leidžiančios informacijos apsikeitimą saugiais kanalais, užtikrinant visišką užklausų konfidencialumą, turi būti įdiegtos prieš atsitinkant situacijai, kai reikės skubiai reaguoti į Tarnybos paklausimus dėl Įstatyme nurodytos informacijos pateikimo. Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, jog pareiškėja Įstatyme nustatytą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją pradėjo įgyvendinti tik nuo 2021 m. liepos 22 d., kai Bendrovės direktoriaus įsakymu buvo patvirtinta atitinkama vidaus tvarka ir paskirtas atsakingas asmuo.

19.4. Pareiškėja skunde nurodo, kad Tarnyba 2020 m. paskelbė Lietuvos Respublikos nacionalinį pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimą, rengiant mokymus ir teikiant rekomendacijas, tačiau iš Tarnybos jokios pagalbos nesulaukė, mokymų ir rekomendacijų negavo.

Teismas pažymi, kad pareiškėjos direktorius R. K. 2021 m. lapkričio 11 d. Komisijos posėdyje patvirtino, jog jam 2017–2018 m. teko dalyvauti Vilniuje viename iš seminarų, susijusių su nekilnojamojo turto aktualijomis, kuriame vieni iš pranešėjų buvo Tarnybos pareigūnai ir kurie minėjo apie pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją. Visgi pareiškėjos direktorius išklausęs mokymus teigė nesupratęs, jog apie pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės reikėjo informuoti Tarnybos pareigūnus. Šiuo atveju minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos direktorius žinojo apie vykdomai veiklai galiojančias pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos nuostatas ir galėjo jas taikyti vykdydamas nekilnojamojo turto pardavimo veiklą, tačiau sąmoningai to nedarė. Teismo įsitikinimu, tai, kad pateikta informacija, pareiškėjos direktoriaus nuomone, galimai jam buvo nesuprantama, jo teisių nepažeidžia, nes jis galėjo kreiptis į Tarnybą dėl papildomos informacijos suteikimo. Be kita ko, tai, kad pareiškėjui gauta informacija galimai netiko, nereiškia, jog informacija Tarnybos buvo pateikta netinkamai ir (ar) neaiškiai. Paminėtina, jog Tarnyba yra kompetentinga institucija, jos veiklą reglamentuoja Įstatymas, todėl visus klausimus, susijusius su jo taikymu, ji yra pajėgi pateikti ir atsakyti. Taigi, pareiškėjos argumentai, jog ji iš Tarnybos nesulaukė jokių rekomendacijų ir (ar) mokymų, yra atmestini kaip nepagrįsti.

19.5. Pareiškėja skunde nurodo, kad visi sandoriai, išplaukę iš jos tarpininkavimo, tvirtinami notaro (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnį, notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, užtikrinantis, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Pareiškėjos sudaryti sandoriai yra tik vos keli procentai nuo sandorio, kuris tvirtinamas notaro, dydžio. Tai pareiškėją irgi klaidino, nes buvo laikoma, kad gerokai didesnės sumos, kuriomis vyksta sandoriai, yra tvirtinamos notarų, taip užtikrinant tokių sandorių teisėtumą, įskaitant Įstatymo nuostatų laikymąsi.

Atsakant į šiuos pareiškėjos skundo argumentus pažymėtina, jog Įstatymas nustato pareigas finansų įstaigoms, apibrėžtoms Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, ir kitiems įpareigotiesiems subjektams, apibrėžtiems Įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje. Įstatyme nei apibrėžiant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones (pareigą pažinti klientą, nustatyti ir patikrinti jo tapatybę, teikti informaciją Tarnybai apie įtartinas kliento pinigines operacijas ar sandorius, kliento atsiskaitymus grynaisiais pinigais didelėmis sumomis ir kitas), nei apibrėžiant poveikio priemonių taikymą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas vertintinas aplinkybes, nėra nustatyta išimčių, pagal kurias Įstatymo įpareigotieji subjektai galėtų nevykdyti savo prievolių tuo atveju, kai sandoryje dalyvauja kitas Įstatymo įpareigotasis subjektas. Taigi, pareiškėja privalėjo įgyvendinti visas be išimties jai kylančias pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, jog įmonėje Tarnybos patikrinimo metu nebuvo įgyvendintos Įstatymo nustatytos pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonės. Be to, sutiktina su Tarnybos atsiliepime išdėstytais motyvais, jog pareiškėja neturi galimybės žinoti ir negali teigti, ar konkretus notaras, ar kitas įpareigotasis subjektas tinkamai įgyvendina Įstatymo reikalavimus, todėl negali remtis prielaida, jog jos pareigas atliks kiti subjektai. Taigi, ne kas kitas, o būtent pareiškėja privalėjo įgyvendinti visas be išimties jai kylančias pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones. Minėta aplinkybė neatleidžia Įstatyme nustatytų subjektų (šiuo atveju pareiškėjos) nuo jų pareigų vykdymo. Priešingu atveju Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatytos pareigos subjektams, nurodytiems Įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje, taptų betikslės ir apskritai nebūtų įgyvendintos. Akcentuotina, kad Įstatymas yra specialusis teisės aktas, todėl asmenims, nurodytiems Įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje, nesuteikta Įstatymo nuostatų aiškinti plečiamai ir (ar) kitaip jas taikyti, negu nustatyta pačiame Įstatyme.