Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-885-484/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-02-02
Bylos Nr.: eI2-885-484/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02123-2022-7
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Vita Valeckaitė, Ina Kirkutienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „NT rinkos centras“
Atsakovas: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Administracinė byla Nr. eI2-885-484/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02123-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „NT rinkos centras“ atstovams G. J. ir advokato padėjėjui L. P.,

atsakovės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovėms J. G.-F. ir K. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „NT rinkos centras“ skundą atsakovei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „NT rinkos centras“ (toliau – ir pareiškėja ar Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovė ar FNTT) direktoriaus 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 04/6-3-2-3219 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „NT rinkos centras“ padaryto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo ir piniginės baudos paskyrimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) netenkinus pirmojo reikalavimo, maksimaliai sumažinti UAB „NT rinkos centras“ paskirtą baudą.

2. Pareiškėja skundą grindžia šiais argumentais:

2.1. Bendrovės pagrindinė veikla – suteikti galimybę ir įrankius veikti nekilnojamojo turto brokeriams, su kuriais Bendrovė yra sudariusi 28 bendradarbiavimo sutartis. Bendrovė brokeriams suteikia teisę naudoti „(duomenys neskelbtini)“ prekės ženklą. Bendrovė jokių kitų veiklų nevykdo, darbo sutarčių su nekilnojamojo turto brokeriais nesudaro, nekilnojamojo turto brokeriai veikia savarankiškai.

2.2. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) nustatytas pareigas vykdo 28 nekilnojamojo turto brokeriai, kurie tarpininkauja tarp nekilnojamojo turto pirkėjų ir pardavėjų bei nuomotojų ir nuomininkų.

2.3. Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pareigą nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę prieš pradedant dalykinius santykius vykdė ir vykdo nekilnojamojo turto brokeriai.

2.4. Nei vienas iš Bendrovėje dirbančių dviejų darbuotojų tiesiogiai su klientais beveik nebendrauja, visą procesą vykdo bei valdo nekilnojamojo turto brokeriai, kurie ir vykdė Įstatymo 10 straipsnio 6 ir 7 dalyse įtvirtintas pareigas, t. y. rinko visus reikalingus dokumentus.

2.5. Įstatyme nėra apibrėžta, kas privalo vykdyti Įstatyme numatytas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos prievoles. Šiuo atveju šias prievoles Bendrovės vardu vykdo su Bendrove bendradarbiaujantys nekilnojamojo turto brokeriai.

2.6. Bendrovė Įstatymo 19 straipsnio 8-9 dalyse nurodytą pareigą tvarkyti registracijos žurnalus pradėjo nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d., nes iki to nebuvo jokių registruotinų operacijų, sandorių bei dalykinių santykių, nutrauktų dėl su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu prevencijos tvarkos pažeidimais susijusių aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

2.7. Įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje numatytą pareigą saugoti su asmens tapatybės nustatymu susijusius duomenis Bendrovė vykdė. Šią Įstatyme numatytą pareigą Bendrovės vardu vykdė su Bendrove bendradarbiaujantys turto brokeriai.

2.8. Nors vadovaujantis darbuotojas, kuris organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su FNNT, buvo paskirtas tik nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d., tačiau Bendrovė visuomet užtikrino bendradarbiavimą su FNTT. Patikrinimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios patvirtintų, kad Bendrovė su FNTT nebendradarbiauja. Šios Įstatymo nuostatos pažeidimas yra formalus ir neturi įtakos jokioms su Įstatymu susijusioms Bendrovės prievolėms.

2.9. Bendrovė atitinkamą vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, susijusias su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatytu ir tikrinimu, rizikos vertinimu, rizikos valdymu, atsižvelgiant į Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatytas rizikų rūšis, tarptautinių finansinių sankcijų, ir kt. patvirtino 2019 m. rugpjūčio 5 d. Visos procedūros buvo įgyvendinamos ir iki minėtos vidaus tvarkos patvirtinimo. Didžiąją dalį Įstatyme numatytų prievolių Bendrovės vardu įgyvendino nekilnojamojo turto brokeriai, o ne pati Bendrovė. Jokių sandorių, kurie turėtų pinigų plovimo ar teroristų finansavimo požymių, sudaryta nebuvo. Visas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos pareigas Bendrovė vykdė tinkamai. Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies pažeidimas yra formalaus pobūdžio, nedarantis jokios žalos Įstatyme numatytoms vertybėms.

2.10. FNTT, atlikdama Bendrovės patikrinimą, nepatikrino turto brokerių, dėl ko FNTT atliktas patikrinimas yra neišsamus, o priimtas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 9 punkto reikalavimų. Sprendimas priimtas neištyrus visų faktinių aplinkybių ir nepatikrinus visų subjektų, kurie užtikrino tinkamą Bendrovės prievolių, numatytų Įstatyme vykdymą.

2.11. Bendrovei paskirta piniginė bauda – 5 510 Eur yra nepagrįstai didelė. Visi pažeidimai yra formalaus pobūdžio, ištaisyti itin operatyviai po to, kai FNTT informavo Bendrovę apie galimus pažeidimus. Jokia reali žala padaryta nebuvo. Nei Bendrovė, nei Bendrovės nekilnojamojo turto brokeriai nesudarė nei vieno sandorio, kuris turėtų pinigų plovimo arba teroristų finansavimo požymių. Įstatyme keliami reikalavimai užtraukia didelę administracinę naštą Bendrovei, turinčiai tik 2 darbuotojus. Įgyvendinti visas Įstatymo prievoles Bendrovei yra ypatingai sudėtinga. Bendrovė ėmėsi priemonių, kad ateityje formalūs Įstatymo pažeidimai nepasikartotų. FNTT nenustatė nei vieno sandorio, kuris galimai turėtų pinigų plovimo ar teroristų finansavimo požymių.

2.12. Egzistuoja visos Įstatymo 38 straipsnyje numatytos sąlygos netaikyti poveikio priemonių. Bendrovė dar iki FNTT patikrinimo buvo priėmusi visas reikalingas tvarkas ir jas įgyvendino.

2.13. FNTT visiškai neįvertino Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus, apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V-71 „Dėl Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus, apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašas) 24.1 papunkčio (bendradarbiavimas), 24.3 papunkčio (pažeidimo pripažinimas ir nutraukimas), 24.4 papunkčio (veiksmingų priemonių ėmimasis, kad pažeidimas nepasikartotų) nuostatų. Visos šios asmens padėtį gerinančios aplinkybės Sprendime nenurodytos. Pareiškėja teikė visą FNTT prašomą informaciją (Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 24.1 papunktis), pripažįsta, kad formaliai pažeidimas buvo įvykdytas ir buvo priimtos visos reikalingos tvarkos (Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 24.3 papunktis), siekdama, kad nustatyti pažeidimai nepasikartotų, įgyvendino visas kitas Įstatymo nuostatas (Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 24.4 papunktis).

2.14. Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 19 punktas numato, kad vertinant baudos dydį atsižvelgiama į bendrovės finansinį pajėgumą ir taikoma finansinė priemonė neturi užkirsti galimybės bendrovei toliau vykdyti veiklą, investuoti į veiklos tobulinimą, dėl ko iš gauto baudos dydžio gali būti atimama 40 procentų bazinio baudos dydžio. Tuo tarpu FNTT, apskaičiuodama baudos dydį, atėmė ne 40 procentų, o tik 15 procentų, dėl ko gautas tarpinis baudos dydis sudaro 192 850 Eur. 2020 m. Bendrovės bendrosios metinės pajamos buvo 174 073 Eur. FNTT, apskaičiuodama baudą, pažeidė Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo nuostatas, nes neatsižvelgė į Bendrovės finansinį pajėgumą, teigdama, kad 192 850 Eur baudą Bendrovė yra finansiškai pajėgi sumokėti, nepaisant to, kad toks baudos dydis yra beveik 19 000 Eur didesnis negu visos metinės Bendrovės pajamos. Toks baudų apskaičiavimas yra visiškai nelogiškas ir nepagrįstas. Bendrovė nėra finansiškai pajėgi sumokėti tokio dydžio baudą, todėl remiantis Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 19 punktu, Bendrovei bauda turi būti mažinama maksimalia Baudų apskaičiavimo tvarkos apraše numatyta 40% bazinio baudos dydžio suma.

2.15. Baudą sumažinus numatyta 220 400 Eur suma (40 % bazinio baudos dydžio suma), vietoje 15 %, tarpinė bauda gaunama – 55 100 Eur, reiškia, kad toliau mažinant Bendrovei skirtą baudą Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 23 punkte nurodyta tvarka, iš apskaičiuotos tarpinės sumos atėmus 20 % bazinio baudos dydžio sumą (110 200 Eur) gaunama neigiama baudos suma, t. y. – 55 100 Eur (55 100 Eur - 110 200 Eur).

3. Atsakovė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad:

3.1. UAB „NT rinkos centras“ tikrinamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 25 d. vykdė Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 9 punkte nurodytą nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklą, o būtent: sudariusi franšizės sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ įmonių tinklo patronuojančiąja įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, įgijo teisę teikti brokerio paslaugas, naudoti „(duomenys neskelbtini)“ prekės ženklą bei veikti „(duomenys neskelbtini)“ įmonių tinkle. Bendrovė, sudariusi bendradarbiavimo sutartis su fiziniais asmenimis (sutartyse – Pardavimo atstovais), suteikė pastariesiems teisę, teikti tretiesiems asmenims (Klientams) tarpininkavimo ir kitas paslaugas dėl nekilnojamojo turto pardavimo, pirkimo ir / ar nuomos, sudarant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos ir kitokius su nekilnojamuoju turtu susijusius sandorius, naudotis UAB „NT rinkos centras“ rekvizitais, „(duomenys neskelbtini)“ prekės ženklu, duomenų bazėmis.

3.2. UAB „NT rinkos centras“ veikė kaip patronuojamoji įmonė „(duomenys neskelbtini)“ įmonių tinkle, o su ja bendradarbiavimo sutartis pasirašę fiziniai asmenys vykdė jungtinę – nekilnojamojo turto brokerių – veiklą, veikdami UAB „NT rinkos centras“ vardu ir naudodami „(duomenys neskelbtini)“ prekės ženklą. Patikrinimo dieną, t. y. 2021 m. lapkričio 25 d. UAB „NT rinkos centras“ turėjo sudarytas 28 bendradarbiavimo sutartis su fiziniais asmenimis, teikiančiais brokerio paslaugas.

3.3. Sutartiniai bendradarbiavimo santykiai tarp UAB „NT rinkos centras“ ir konkretaus nekilnojamojo turto agento (brokerio), nepaisant tarp jų nesančių darbo bei pavaldumo santykių, nepaneigia aplinkybės, kad tiek UAB „NT rinkos centras“, tiek bendradarbiavimo sutarties pagrindu su Bendrove dirbantys nekilnojamojo turto agentai (brokeris), veikiantys individualios veiklos pagrindu, kartu vykdė nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklą.

3.4. Patikrinimo metu buvo vertinama UAB „NT rinkos centras“ veiksmų atitiktis Įstatymo reikalavimams, neatribojant konkrečių Bendrovės ir su ja kartu bendradarbiavimo pagrindu veikiančių agentų (brokerių) pareigų.

3.5. Nekilnojamojo turto brokeriai atsakytų asmeniškai tik tuo atveju, jei veiktų ne per nekilnojamojo turto agentūras, t. y. jei klientams paslaugas teiktų ne nekilnojamojo turto agentūros. Tokiu atveju, kai nekilnojamojo turto agento veiklą vykdo juridinis asmuo, tam juridiniam asmeniui kyla pareiga įgyvendinti Įstatymo nuostatas, taip pat jam kyla atsakomybė už Įstatymo nuostatų nesilaikymą.

3.6. UAB „NT rinkos centras“ veiklą galėjo vykdyti tik užtikrinusi, kad tiek pati Bendrovė, tiek jos vardu tarpininkavimo veiklą vykdantys Pardavimų atstovai tinkamai įgyvendins Įstatymo reikalavimus.

3.7. Prieš sutarties su klientais pasirašymą ir tarpininkavimo paslaugų teikimą UAB „NT rinkos centras“ privalo surinkti visos Įstatyme nustatytos apimties duomenis apie savo klientą. UAB „NT rinkos centras“ nevykdė reikalavimo visa apimtimi nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, nesiėmė jokių priemonių, kad nustatytų, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas, nerinko informacijos apie kliento dalykinių santykių tikslą ir numatomą pobūdį, netikrino kliento ir naudos gavėjo tapatybės remdamasi dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio, nevykdė nuolatinės klientų dalykinių santykių stebėsenos. Tuo UAB „NT rinkos centras“ pažeidė Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 12, 14-18 dalių reikalavimus.

3.8. UAB „NT rinkos centras“ patikrinimo metu nepateikė FNTT jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Bendrovė patikrina, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą. Priešingai, patikrinimo metu UAB „NT rinkos centras“ patikrinime dalyvavęs direktorius paaiškino, kad Bendrovėje klientų rizika nėra vertinama ir nustatoma, klientams nėra pateikiamos anketos, siekiant pažinti klientą, nėra nustatomi politiškai pažeidžiami asmenys. Tai rodo, kad UAB „NT rinkos centras“ nerenka iš kliento duomenų, tad sandoriai ar dalykiniai santykiai gali būti atliekami su politiškai pažeidžiamais (paveikiamais) asmenimis, didelės rizikos trečiosiomis valstybėmis. Bendrovė taip pat netaiko rizikos vertinimo ir valdymo procedūrų, kada yra privaloma taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, parenkant papildomas kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemones. Pareiškėjos skundo argumentas, kad Bendrovės brokeriai vykdė Įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas pareigas bei rinko visus privalomus dokumentus, yra nepagrįsta, nes Bendrovė tokių duomenų apskritai nerinko ir netikrino.

3.9. Nors UAB „NT rinkos centras“ direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 20190805/1 patvirtino nekilnojamojo turto agentams (brokeriams) skirtus nurodymus, kuriuose yra nustatyti kliento tapatybės informacijos rinkimo reikalavimai, tačiau praktikoje to nebuvo laikomasi.

3.10. Bendrovė patikrinimo metu, taip pat vėliau, teikdama paaiškinimus FNTT, jokių įrodymų, patvirtinančių, jog Bendrovėje yra formuojamos ir saugomos klientų tapatybės nustatymo bylos, nepateikė. Priešingai, patikrinimo metu UAB „NT rinkos centras“ nurodė, pradedant dalykinius santykius su klientais yra nustatoma klientų tapatybė, klientui fiziškai pateikiant pasą ar asmens tapatybės kortelę, tačiau bendrovėje klientų tapatybės nustatymo bylos nėra formuojamos ir saugomos, nėra daromos bei saugomos ir klientų asmens dokumentų kopijos, klientų tapatybės nustatymo duomenys Bendrovėje nėra kaupiami. Pareiškėjos skundo argumentai dėl Įstatymo 10 straipsnio 6 ir 7 dalies reikalavimų įgyvendinimo yra nepagrįsti.

3.11. Bendrovė, pažeisdama Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 8 dalių reikalavimus, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. (tikrinamo laikotarpio pradžia) iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. elektroninėje laikmenoje arba popierine forma netvarkė Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytų pranešimų bei įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalo, klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti Įstatymo 18 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis, registracijos žurnalo.

3.12. Neužtikrindama tinkamo žurnalų tvarkymo, UAB „NT rinkos centras“ nesilaikė informacijos saugojimo reikalavimų. Patikrinimo metu FNTT nebuvo pateikta informacija apie klientų įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, informacija apie atsiskaitymus grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 eurų, nebuvo pateiktas sąrašas klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priežasčių, sudarytų per paskutinius 8 metus. Tuo UAB „NT rinkos centras“ pažeidė Įstatymo 19 straipsnio 9 dalies reikalavimus.

3.13. UAB „NT rinkos centras“ nerinko ir nesaugojo jokių su asmens tapatybės nustatymu susijusių duomenų. Tuo UAB „NT rinkos centras“ pažeidė Įstatymo 19 straipsnio 10 dalies reikalavimus.

3.14. Nors UAB „NT rinkos centras“ direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 20190805/1 patvirtino nekilnojamojo turto agentams (brokeriams) skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, tačiau šie nurodymai nebuvo įgyvendinti ir Bendrovė nesiėmė efektyvių veiksmų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimui. Patikrinimo metu Bendrovės atsakingi asmenys nepateikė duomenų, kad su Bendrove bendradarbiavimo sutartis pasirašę asmenys būtų supažindinti su šiais nekilnojamojo turto agentams (brokeriams) skirtais nurodymais, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui.

3.15. Bendrovė nevykdė procedūrų nei dėl klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymo ir tikrinimo; nei dėl rizikos vertinimo ir valdymo; nei dėl dalykinių santykių ir (arba) operacijų stebėsenos; nei dėl pranešimų ir informacijos teikimo FNTT; nei dėl registracijos žurnalų tvarkymo; nei dėl informacijos saugojimo.

3.16. UAB „NT rinkos centras“, nevykdydama Įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių, niekada išsamiai nepažino savo klientų, nevertino klientų rizikos, nenagrinėjo sandorių ir negali žinoti, kad praktikoje neturėjo įtartinų piniginių operacijų ir sandorių, apie kuriuos privaloma nedelsiant informuoti FNTT ir informaciją saugoti Įstatymo 19 straipsnio nustatyta tvarka.

3.17. Bendrovės atsakomybės dydžiui turinti reikšmę aplinkybė, ar Bendrovės veiksmai (neveikimas) lėmė konkretų atvejį, kai nebuvo užkardytas nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, teroristinės veiklos finansavimas ir rėmimas, yra ne nusikaltimo prevencijos faktas, o ikiteisminio tyrimo užbaigimo kaltinamuoju aktu faktas.

3.18. UAB „NT rinkos centras“ pažeidimas yra šiurkštus ir sistemingas, nes atitinka Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1-4 punktų ir 2 dalies 2 punkto požymius. Šie požymiai yra kvalifikuojantys ir lemia Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymą. Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo duomenimis, prekyba nekilnojamuoju turtu kelia didžiausią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką (4 balai iš 4 galimų), o UAB „NT rinkos centras“ veikla apima šią rizikos rūšį.

3.19. UAB „NT rinkos centras“ bauda apskaičiuota vadovaujantis Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo nuostatomis.

3.20. FNTT įvertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad Bendrovė ėmėsi veiksmų pažeidimams ištaisyti bei įsipareigoja artimiausiu metu savo veikloje įdiegti papildomas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos procedūras ir užtikrinti jų laikymąsi. Atsižvelgiant į tai, bauda sumažinta nuo jos vidurkio. Vadovaudamasi Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 12 punktu, FNTT baudos dydį mažino iš bazinio baudos dydžio atimdama 20 procentų bazinio baudos dydžio sumą.

3.21. Vertindama nustatytų pažeidimų sunkumą (pobūdį, mastą ir padarinius) ir trukmę, FNTT atsižvelgė į tai, kad UAB „NT rinkos centras“ pažeidė ne tik formalaus pobūdžio, bet ir esminius Įstatymo reikalavimus. O taip pat ir tai, kad pažeidimo pobūdis negalėjo sudaryti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos spragų, pažeidimo mastas (Bendrovės dydis, klientų skaičius, vykdomų tarpininkavimo sandorių skaičius) nėra didelis. Patikrinimo metu nenustatyta, kad Bendrovės veiksmai (neveikimas) lėmė konkretų atvejį, kad nebuvo užkardytas nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, teroristinės veiklos finansavimas ir rėmimas. Dauguma Įstatymo reikalavimų laikymosi trūkumų nustatyti nuo tikrinamojo laikotarpio pradžios. Įvertinusi pažeidimų pobūdį, mastą, padarinius, trukmę ir tai, kad nustatyti pažeidimai yra apysunkiai, vadovaudamasi Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 15.3 ir 16.1.3 punktais, FNTT mažino baudą 30 procentų bazinio baudos dydžio suma.

3.22. Vertindama UAB „NT rinkos centras“ kaltę, FNTT atsižvelgė į tai, kad Bendrovė veiklą galėjo vykdyti tik užtikrinusi, kad Įstatymo reikalavimai bus tinkamai įgyvendinti.

3.23. Neigiamų pasekmių rinkos stabilumui ir patikimumui dėl UAB „NT rinkos centras“ padarytų pažeidimų ir numatomų taikyti poveikio priemonių nenustatyta. Todėl pritaikyta bauda šiuo aspektu nebuvo individualizuota. Įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatos gali turėti įtaką taikytinos baudos dydžiui tik tuo atveju, jei nagrinėjamoje Įstatymo pažeidimo byloje numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmės turėtų įtakos rinkos stabilumui ir patikimumui.

3.24. Vadovaujantis Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 19 punktu, atsižvelgiant į Įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2-6 punktuose nurodytų asmens padėtį gerinančių arba asmens padėtį bloginančių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą, iš baudos dydžio atimama arba prie jo pridedama iki 40 procentų bazinio baudos dydžio suma. FNTT, vertindama UAB „NT rinkos centras“ finansinį pajėgumą, atsižvelgė į Bendrovės bendrąsias metines pajamas (174 073 Eur). Laikydama, kad taikoma poveikio priemonė neturi užkirsti galimybės Bendrovei investuoti į UAB „NT rinkos centras“ veiklos tobulinimą (techninę bazę, programinius įrankius, kvalifikuotą personalą, kita), baudos dydį mažino 15 procentų bazinio baudos dydžio suma. FNTT, vertindama UAB „NT rinkos centras“ padarytus ankstesnius pažeidimus ir Bendrovei taikytas poveikio priemones, atsižvelgė į tai, kad UAB „NT rinkos centras“ anksčiau nebuvo taikytos poveikio priemonės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymo pažeidimus, ir baudos dydį mažino 10 procentų bazinio baudos dydžio suma.

3.25. FNTT atsižvelgė į UAB „NT rinkos centras“ bendradarbiavimą su FNTT patikrinimo metu, padarytų Įstatymo pažeidimų pripažinimą ir atitinkamai sumažino baudą 4 procentų bazinio baudos dydžio suma. Įstatymo įpareigotasis subjektas, kurio patikrinimas atliekamas, turi teikti informaciją FNTT (Įstatymo 7 straipsnio 2 punktas, 32 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o už Įstatymo pagrindais priežiūros tikslais pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimą per nustatytą terminą ar neteisingos informacijos pateikimą Įstatymas nustato baudą (39 straipsnio 1 dalies 3 punktas). UAB „NT rinkos centras“ bendradarbiavimas su FNNT yra laikytinas Įstatymo nustatytų pareigų vykdymu, todėl neturi būti pervertinamas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai skundą prašė tenkinti, remdamiesi skunde nurodytais motyvais.

5. Atsakovo atstovės su skundu nesutiko, skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.

Teismas konstatuoja:

6. Byloje ginčas kilo dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. 04/6-3-2-3219 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „NT rinkos centras“ padaryto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo ir piniginės baudos paskyrimo“, kuriuo UAB „NT rinkos centras“ paskirta 5 510 Eur piniginė bauda už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 12 dalyje, 14-18 dalyse, 10 straipsnio 6 ir 7 dalyse, 19 straipsnio 1dalyje, 8-10 dalyse, 22 straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas, vadovaudamasis FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto 2021 m. lapkričio 23 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 04/6-3-6-8071 „Dėl UAB „NT rinkos centras patikrinimo“, 2021 m. lapkričio 25 d. pavedimu Nr. 04/6-0-8178 pavedė FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Priežiūros skyriaus pareigūnams atlikti UAB „NT rinkos centras“ veiklos patikrinimą.

8. Kaip matyti iš FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininko 2021 m. lapkričio 25 d. pavedimo Nr. 04/6-0-8178 ir FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto 2021 m. lapkričio 23 d. tarnybinio pranešimo Nr. 04/6-3-6-8071 „Dėl UAB „NT rinkos centras patikrinimo“, kurio pagrindu ir išduotas pavedimas tikrinti, patikrinimo tikslas – nustatyti, ar UAB „NT rinkos centras“ nuo 2018 m. tinkamai vykdė bei vykdo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, įskaitant, bet neapsiribojant, kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymu ir tikrinimu, rizikos vertinimu pagrįsto metodo įdiegimu, kliento pažinimo reikalavimų įgyvendinimu, dalykinių santykių ir (arba) kliento operacijų stebėsena, pranešimų teikimu FNTT, registracijos žurnalų tvarkymu ir informacijos saugojimu, kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informacijos atnaujinimu, tarptautinių finansinių sankcijų, ribojančių priemonių įgyvendinimu.

9. FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Priežiūros skyriaus pareigūnai atliko UAB „NT rinkos centras“ veiklos patikrinimą ir 2021 m. lapkričio 25 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 04/6-0-8187-A (toliau – Patikrinimo aktas).

10. FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Priežiūros skyriaus vyriausiais specialistas 2021 m. gruodžio 16 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 04/6-3-6-8904 „Dėl UAB „NT rinkos centras“ patikrinimo“ (toliau – Tarnybinis pranešimas), kuriuo užbaigė UAB „NT rinkos centras“ patikrinimą. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 12, 14—18 dalių, 10 straipsnio 6 ir 7 dalių, 19 straipsnio 1, 7-10 dalių, 22 straipsnio 1 ir 2 dalių, 29 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų pažeidimai. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad:

10.1. UAB „NT rinkos centras“ 2014 m. sausio 31 d. (2014 m. kovo 27 d. pakeitimas) yra pasirašiusi franšizės sutartį su franšizės davėju UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šios sutarties pagrindu UAB „NT rinkos centras“ gavo teisę naudotis „(duomenys neskelbtini)“ vardu.

10.2. Tikrinamuoju laikotarpiu UAB „NT rinkos centras“ atstovaujama direktoriaus G. J. ir su šia Bendrove bendradarbiavimo sutartis turintys fiziniai asmenys, veikdami jungtinėje veikloje ir naudodami „(duomenys neskelbtini)“ prekės ženklą sudarė: 2018 metais – 433, 2019 metais – 440, 2020 metais – 299, 2021 metais iki patikrinimo dienos (2021 m. lapkričio 25 d.) – 235 tarpininkavimo paslaugų sutartis su klientais, kuriems teikė tarpininkavimo paslaugas parduodant (nuomojant) nekilnojamojo turto objektus.

10.3. Bendrovėje „NT rinkos centras“ nekilnojamojo turto brokerių, dirbančių pagal darbo sutartis, nėra.

10.4. UAB „NT rinkos centras“ nuo 2018 m. sausio 1 d. iki patikrinimo dienos 2021 m. lapkričio 25 d. vykdė Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 9 punkte nurodytą nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklą, sudarydama franšizės sutartis su „(duomenys neskelbtini)“ įmonių tinklo patronuojančiąja įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo įgydama teisę teikiant brokerio paslaugas, naudoti „(duomenys neskelbtini)“ prekės ženklą bei veikti „(duomenys neskelbtini)“ įmonių tinkle ir sudarydama bendradarbiavimo sutartis su fiziniais asmenimis (sutartyse – Pardavimo atstovais), suteikiant pastariesiems teisę, teikiant tretiesiems asmenims (Klientams) tarpininkavimo ir kitas paslaugas dėl nekilnojamojo turto pardavimo, pirkimo ir/ar nuomos, sudarant nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos ir kitokius su nekilnojamuoju turtu susijusius sandorius, naudotis UAB „NT rinkos centras“ rekvizitais, „(duomenys neskelbtini)“ prekės ženklu, duomenų bazėmis.

10.5. UAB „NT rinkos centras“ atsakingi asmenys nekaupia klientų tapatybės nustatymo duomenų (asmens dokumentų kopijų), neformuojamos ir Įstatyme nustatytą laiką nesaugomos klientų asmens bylos.

10.6. UAB „NT rinkos centras“ vykdydama nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklą ir būdama kitas įpareigotasis subjektas, nerinko duomenų reikalingų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymui; pavėluotai, nevykdant Įstatymo nuostatų – tik 2019 m. rugpjūčio 5 d. Bendrovėje buvo patvirtinta vidaus kontrolės procedūras numatanti tvarka, reglamentuojanti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymą; klientų rizika nebuvo tinkamai vertinama ir nustatoma, klientams nebuvo pateikiamos anketos, siekiant pažinti klientą. Pavėluotai, nevykdant Įstatymo nuostatų, tik 2019 m. rugpjūčio 5 d. paskirtas vadovaujantis darbuotojas, kuris organizuotų Pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Apie tokio asmens paskyrimą FNTT iki patikrinimo pabaigos, t. y. iki 2021 m. gruodžio 16 d. teisės aktų nustatyta tvarka, pranešta nebuvo.

10.7. Bendrovėje pavėluotai, nevykdant Įstatymo nuostatų, tik nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. buvo pradėti tvarkyti informacijos saugojimo žurnalai: pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius žurnalas; nutrauktų sandorių ar dalykinių santykių su klientais registracijos žurnalas; vienkartinių atsiskaitymų su klientais grynaisiais pinigais, kai grynųjų pinigų suma viršija 15 000 Eur, žurnalas.

11. FNTT 2022 m. sausio 12 d. raštu Nr. 25/6-3-3-492 UAB „NT rinkos centras“ pasiūlė Bendrovei pateikti paaiškinimus dėl nustatytų Įstatymo pažeidimų.

12. Bendrovė paaiškinimus pateikė 2022 m. sausio 26 d.

13. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisija (toliau – Komisija) 2022 m. kovo 31 d. posėdyje išnagrinėjo UAB „NT rinkos centras” atlikto patikrinimo rezultatus ir įvertinusi Bendrovės atstovų pateiktus paaiškinimus, 2022 m. balandžio 13 d. priėmė išvadą Nr. 04/6-3-2-3176 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „NT rinkos centras“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimams“ (toliau – Išvada). Komisija Išvadoje, be kita ko, konstatavo, kad:

13.1. UAB „NT rinkos centras“ nevykdė reikalavimo visa apimtimi nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, nesiėmė jokių priemonių, kad nustatytų, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas, nerinko informacijos apie kliento dalykinių santykių tikslą ir numatomą pobūdį, netikrino kliento ir naudos gavėjo tapatybės remdamasi dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio, nevykdė nuolatinės klientų dalykinių santykių stebėsenos. Komisija atsižvelgusi į UAB „NT rinkos centras“ paaiškinimą, kad UAB „NT rinkos centras“, prieš pradėdama dalykinius santykius su klientais, patikrindavo asmens duomenis pagal pateiktą asmens dokumentą, patikrindavo viešai prieinamą informaciją apie klientą, padarė išvadą, kad UAB „NT rinkos centras“ pažeidė Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 12 dalį ir 14-18 dalių reikalavimus.

13.2. UAB „NT rinkos centras“ netinkamai vykdė reikalavimus, susijusius su kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymu, kai tapatybė nustatoma klientui dalyvaujant fiziškai, nes nedarė su asmens tapatybės nustatymu susijusių dokumentų kopijų, netvirtino jų tikrumo žyma, netikrino, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą. Komisija atsižvelgusi į UAB „NT rinkos centras“ paaiškinimą, kad UAB „NT rinkos centras“ brokeriai, prieš pasirašydami sutartį, patikrina kliento ir naudos gavėjo asmens tapatybės dokumentus, ar jie yra tvarkingi ir, ar dokumente yra kliento nuotrauka, o kopijų ne visada darė dėl asmens duomenų apsaugos, padarė išvadą, kad UAB „NT rinkos centras“ pažeidė Įstatymo 10 straipsnio 6 ir 7 dalių reikalavimus.

13.3. UAB „NT rinkos centras“ laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. neturėjo elektroninėje laikmenoje arba popierine forma tvarkomų pranešimų bei įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalo, vienkartinių atsiskaitymų grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, registracijos žurnalo ir klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti Įstatymo 18 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis, registracijos žurnalo. Be to, Komisija, Išvadoje konstatavo, kad jokie su tapatybės nustatymu susiję duomenys nebuvo renkami ir saugomi. Komisija, įvertinusi tai, kad UAB „NT rinkos centras“ nebuvo iš klientų priėmusi atsiskaitymų grynaisiais pinigais suma lygia arba viršijančia 15 000 eurų, padarė išvadą, kad UAB „NT rinkos centras“ pažeidė Įstatymo 19 straipsnio 1dalies ir 8-10 dalių reikalavimus.

13.4. UAB „NT rinkos centras“ vadovaujantis darbuotojas, kuris organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su FNTT, buvo paskirtas tik nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d., nors tokią pareigą Bendrovė turėjo nuo jos veiklos tikrinimo laikotarpio pradžios, t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d. Apie minėto asmens paskyrimą FNTT buvo pranešta nesilaikant nustatyto 7 darbo dienų termino, t. y. tik 2022 m. sausio 17 d.7, nors atsakingas asmuo buvo paskirtas 2019 m. rugpjūčio 5 d. Komisija konstatavo, kad šiais veiksmais UAB „NT rinkos centras“ pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

13.5. UAB „NT rinkos centras“ direktorius 2019 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 20190805/1 patvirtino nekilnojamojo turto agentams (brokeriams) skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui. Minėti nurodymai buvo patvirtinti tik 2019 m. rugpjūčio 5 d. nors tokią pareigą Bendrovė turėjo nuo jos veiklos tikrinimo laikotarpio pradžios, t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d. Bendrovė taip pat nevykdė reikalavimo vertinti savo klientų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką. Komisija konstatavo, kad šiais veiksmais UAB „NT rinkos centras“ pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.

14. FNNT direktoriaus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 40 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo, sprendimo priėmimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-132, 45 punktu, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisijos 2022 m. balandžio 8 d. išvada Nr. 04/6-3-2-3176, 2022 m. balandžio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 04/6-3-2-3219 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „NT rinkos centras“ padaryto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo ir piniginės baudos paskyrimo“, kuriuo UAB „NT rinkos centras“ paskyrė 5 510 Eur piniginę baudą už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 12 dalyje, 14-18 dalyse, 10 straipsnio 6 ir 7 dalyse, 19 straipsnio 1 dalyje, 8-10 dalyse, 22 straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų pažeidimą.

Dėl ginčo esmės

15. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas (toliau – Įstatymas), kurio paskirtis nustatyti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones bei institucijas, atsakingas už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą.

16. Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, jog finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, išskyrus asmenis, nurodytus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, privalo imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę prieš pradėdami dalykinius santykius.

17. Pagal to paties Įstatymo 9 straipsnį finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo: visais atvejais, kai yra nustatoma kliento tapatybė, imtis visų atitinkamų, kryptingų ir proporcingų priemonių, kad nustatytų, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas, ir nustatyti naudos gavėją, taip pat, jeigu klientas veikia per atstovą, – ir kliento atstovo tapatybę (12 dalis); kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu privalo iš jų reikalauti dokumentų ir kitų duomenų, kuriais remiantis finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams būtų suprantama kliento, kuris yra juridinis asmuo, nuosavybės ir kontrolės struktūra ir veiklos pobūdis (13 dalis); visais atvejais, kai yra nustatoma kliento ir naudos gavėjo tapatybė privalo iš kliento gauti informaciją apie kliento dalykinių santykių tikslą ir numatomą pobūdį (14 dalis); visais atvejais, kai yra nustatoma kliento ir naudos gavėjo tapatybė privalo tikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, remdamiesi dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio. Tais atvejais, kai naudos gavėju nustatytas vyresniojo vadovo pareigas einantis fizinis asmuo, kaip nurodyta šio įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 1 punkto b papunktyje - privalo patikrinti vyresniojo vadovo pareigas einančio fizinio asmens tapatybę ir saugoti įrašus apie atliktus veiksmus ir patikrinimo proceso metu iškilusius sunkumus, jeigu tokių buvo (15 dalis); visais atvejais privalo vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų turimą informaciją apie klientą, jo verslą, rizikos pobūdį ir lėšų šaltinį (16 dalis); siekiant užtikrinti, kad kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu pateikti dokumentai, duomenys ar informacija yra tinkami ir aktualūs, jie finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų privalo būti nuolat peržiūrimi ir atnaujinami (17 dalis).

18. Pagal Įstatymo 9 straipsnio 18 dalį finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams draudžiama vykdyti sandorius per banko sąskaitas, užmegzti ar tęsti dalykinius santykius, vykdyti sandorius, kai jie neturi galimybių įvykdyti šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų: jeigu klientas šio įstatymo nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių jo tapatybę, jeigu pateikia ne visus duomenis arba jie yra neteisingi, jeigu klientas ar jo atstovas vengia pateikti informaciją, reikalingą jo tapatybei nustatyti, slepia naudos gavėjo tapatybę ar vengia pateikti informaciją, reikalingą naudos gavėjo tapatybei nustatyti, arba pateiktų duomenų tam neužtenka; jeigu finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas negali užtikrinti šio straipsnio 12–16 dalyse nurodytų reikalavimų vykdymo. Tokiais atvejais finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, įvertinę keliamą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę, sprendžia dėl pranešimo apie įtartiną piniginę operaciją ar sandorį perdavimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tikslingumo.

19. Įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad pradėdamas kliento tapatybės nustatymą, kai klientas – fizinis asmuo arba kliento – juridinio asmens atstovas nustatant jo tapatybę dalyvauja fiziškai, finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto atsakingas darbuotojas privalo: 1) įvertinti, ar klientas (arba kliento atstovas) – fizinis asmuo, pradedantis bendradarbiauti su finansų įstaiga ar kitu įpareigotuoju subjektu, pateikia galiojančius šio straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus; nustatyti, ar jo pateiktame dokumente yra būtent to kliento nuotrauka; 2) įvertinti pateikto dokumento būklę (ypač didelį dėmesį atkreipti į tai, ar nuotrauka, puslapiai ar įrašai nebuvo keičiami, taisomi ir panašiai); 3) sužinoti, ar klientas – fizinis ar juridinis asmuo pats naudosis finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto paslaugomis, ar jis atstovaus kito asmens interesams; 4) įsitikinti, ar fizinis arba juridinis asmuo turi reikiamus įgaliojimus veikti kliento vardu; 5) padaryti fizinio asmens pateikto šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dokumento puslapių, kuriuose yra šio fizinio asmens nuotrauka ir kiti tapatybei nustatyti reikalingi duomenys, kopiją arba nuskenuoti dokumentą; pensijų fondų valdymo įmonių (sudarant pensijų kaupimo sutartis), draudimo įmonių ir draudimo brokerių įmonių atsakingas darbuotojas privalo padaryti fizinio asmens šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dokumento puslapių, kuriuose yra šio fizinio asmens nuotrauka ir kiti tapatybei nustatyti reikalingi duomenys, kopiją arba nuskenuoti dokumentą arba įrašyti asmens duomenis (vardas ir pavardė, asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti) pildomame dokumente (pensijų kaupimo sutartyje ar draudimo liudijime – polise); 6) patikrinti, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą.

20. Pagal Įstatymo 10 straipsnio 7 dalį ant kiekvieno kliento tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos (jeigu daroma popierinė dokumento kopija) finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto atsakingas darbuotojas ar įgaliotas asmuo, padaręs dokumento kopiją, privalo uždėti tikrumo žymą.

21. Įstatymo 12 straipsnyje naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimai, o to paties Įstatymo 19 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo tvarkyti šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytų pranešimų bei įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą.

22. Be to, pagal Įstatymo 19 straipsnio nuostatas finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo tvarkyti klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis, registracijos žurnalą (8 dalis).

23. Įstatymo 19 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad registracijos žurnalų duomenys popierine forma arba elektroninėje laikmenoje saugomi 8 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos. Registracijos žurnalų tvarkymo taisykles nustato Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius, o kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos, naudos gavėjo tapatybės duomenys, išmokos gavėjo tapatybės duomenys, tiesioginio vaizdo perdavimo (tiesioginės vaizdo transliacijos) įrašas, kiti duomenys, gauti kliento tapatybės nustatymo metu, sąskaitų ir (ar) sutarčių dokumentai (dokumentų originalai arba elektroninės formos dokumentai, išsaugoti elektronine forma vadovaujantis Popierinių dokumentų atrankos ir jų išsaugojimo elektronine forma tvarkos aprašu) turi būti saugomi 8 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos (to paties Įstatymo 19 straipsnio 10 dalis).

24. Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Kai finansų įstaigoms ar kitiems įpareigotiesiems subjektams vadovauja valdyba, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo paskirti valdybos narį, kuris organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, ir vadovaujančius darbuotojus, kurie bendradarbiautų su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Apie tokių darbuotojų ir valdybos narių paskyrimą ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo jų paskyrimo ar pakeitimo turi būti raštu pranešta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

25. Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiems subjektams nustatytas įpareigojimas nustatyti atitinkamą vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, susijusias su: 1) klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu; 2) rizikos vertinimu, rizikos valdymu, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalyje nustatytas rizikos rūšis; 3) dalykinių santykių ir (arba) operacijų stebėsenos organizavimu; 4) tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimu; 5) pranešimų ir informacijos pateikimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai; 6) registracijos žurnalų tvarkymu; 7) šiame įstatyme nurodytos informacijos saugojimu; 8) kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informacijos atnaujinimu; 9) mokymų darbuotojams organizavimu, siekiant juos tinkamai supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimais; 10) funkcijų finansų įstaigoje įgyvendinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones pasiskirstymu, taip pat informacijos apie reikalavimų vykdymą valdymu ir komunikacija.

26. Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika turi būti vertinama išskiriant bent šias rizikos rūšis: 1) kliento rizika; 2) produktų, paslaugų rizika ir (arba) operacijų rizika; 3) šalies ir (arba) geografinio regiono rizika.

27. Tam, kad nustatyti, ar pareiškėja padarė jai inkriminuotus Įstatymo pažeidimus, visų pirma būtina nustatyti, ar pareiškėja yra atsakinga už jai inkriminuotus pažeidimus, t. y., ar pareiškėja yra tinkamas pažeidimo subjektas.

28. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 9 punktą nekilnojamojo turto agentai (brokeriai), tiek veikiantys kliento vardu ir jo naudai, tiek ir padedantys klientui atlikti nekilnojamojo turto pirkimo ar pardavimo sandorius ir (ar) su jais susijusius sandorius, taip pat teikiantys tarpininkavimo paslaugas išnuomojant nekilnojamąjį turtą, tačiau tik sandoriams, kurių mėnesinis nuomos mokestis yra lygus arba viršija 10 000 eurų ar jį atitinkančią sumą užsienio valiuta, laikomi subjektais, kurie yra įpareigoti vykdyti pareigas, nustatytas Įstatymo.

29. Taigi, pagal Įstatymo nuostatas nekilnojamojo turto agentai (brokeriai) yra įpareigotieji subjektai, kurie privalo vykdyti Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 12, 14-18 dalyse, 10 straipsnio 6 ir 7 dalyse, 19 straipsnio 1, 8-10 dalyse, 22 straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus.

30. Nekilnojamojo turto agento veikla teisiškai kvalifikuotina dvejopai, t. y. nekilnojamojo turto agentas yra susijęs sutartiniais santykius su klientu, kuriuos iš esmės apibrėžia atlygintinų paslaugų teikimo sutartis (ir profesiniai standartai, taikomi santykyje „klientas – agentas“), tačiau teikdamas atlygintinas paslaugas savo klientui agentas taip pat teikia ir tarpininkavimo paslaugą, t. y. kliento interesais bendradarbiauja su trečiaisiais asmenimis, su kuriais agentas neturi sutarties, bet veikia profesinės veiklos pagrindu, t. y. pagal nusistovėjusias profesinės veiklos taisykles, standartus ir profesinės veiklos etiką, taikomą santykyje „agentas – pirkėjas“.

31. Sprendžiant, ar subjektas vykdo nekilnojamojo turto agento (brokerio) veiklą, būtina įvertinti subjekto vykdomos veiklos turinį.

32. Bylos duomenimis prekių ženklo ,,(duomenys neskelbtini)” turėtoja UAB ,,(duomenys neskelbtini) ” 2014 m. sausio 31 d. su UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pasirašė Franšizės sutartį Nr. 6, pagal kurią UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, be kita ko, įgijo teisę naudoti prekių ženklą ,,(duomenys neskelbtini)”.

33. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, UAB ,,(duomenys neskelbtini)” ir UAB ,,NT rinkos centras” 2014 m. kovo 17 d. pasirašė Novacijos sutartį ,,Dėl franšizės gavėjo teisių ir pareigų pagal 2014 m. sausio 31 d. Franšizės sutartį Nr. 6 perleidimo”, pagal kurią UAB ,,NT rinkos centras” įgijo teisę naudoti prekių ženklą ,,(duomenys neskelbtini)” bei vardą savo veikloje pagal Franšizės sutartį Nr. 6.

34. UAB ,,NT rinkos centras” 2016 m. vasario 26 d. įsipareigojo veiklą vykdyti ,,(duomenys neskelbtini)” sistemoje ir visus procesus vykdyti taip kaip aprašyta franšizės davėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos žinyne.

35. UAB ,,NT rinkos centras” ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2016 m. rugsėjo 1 d. pasirašė Susitarimą dėl pasamdytų brokerių apmokėjimo, kuris yra Franšizės sutarties Nr. 6 priedas, kuriuo šalys susitarė, kad franšizės davėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. skiria 1 500 Eur + PVM biudžetą UAB „NT rinkos centras“ apmokėjimui už pasamdytus brokerius, 50 Eur + PVM už pasamdytą nepatyrusį brokerį ir 150 Eur + PVM už pasamdytą ilgiau nei 6 mėn. nekilnojamojo turto rinkoje dirbantį brokerį.

36. UAB ,,NT rinkos centras” ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. sausio 12 d. pasirašė Susitarimą dėl pasamdytų brokerių apmokėjimo, kuris yra Franšizės sutarties Nr. 6 priedas, kuriuo šalys susitarė, kad franšizės davėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 m. sausio 12 d. skiria 800 Eur + PVM biudžetą UAB „NT rinkos centras“ apmokėjimui už pasamdytus brokerius, 100 Eur + PVM už pasamdytą nepatyrusį brokerį ir 300 Eur + PVM už pasamdytą ilgiau nei 6 mėn. nekilnojamoje rinkoje dirbantį brokerį.

37. Bylos duomenimis UAB ,,NT rinkos centras”, pasirašydama Novacijos sutartį ,,Dėl franšizės gavėjo teisių ir pareigų pagal 2014 m. sausio 31 d. Franšizės sutartį Nr. 6 perleidimo” ir vėlesnius susitarimus įgijo teisę naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukurta bendra duomenų baze, kurioje yra visa kiekvieno brokerio darbinė aplinka, nekilnojamojo turto pardavimo skelbimai, tarpininkavimo sutartys su klientais, taip pat gavo teisę naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamu internetiniu „(duomenys neskelbtini)“ puslapiu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojama CRM (angliškai – customer relationship management) – internetine klientų valdymo duomenų baze. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė teisę UAB ,,NT rinkos centras” naudotis šabloninėmis, jų sukurtomis tarpininkavimo sutartimis su klientais.

38. Pagal Franšizės sutartį franšizės davėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo bendros per mėnesį gautos komisinių apyvartos UAB „NT rinkos centras“ moka 5 % mokestį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiekvieną mėnesį organizuoja mokymus brokeriams dirbantiems biuruose, už mokymus kiekvienas brokeris kas mėnesį moka 5 Eur dydžio mokestį UAB „NT rinkos centras“, o Bendrovė mokestį perveda UAB „(duomenys neskelbtini)“. Franšizės gavėjas UAB „NT rinkos centras“ dar moka mėnesinį franšizės mokestį UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo biure dirbančių brokerių, už vieną dirbantį brokerį yra mokamas 10 Eur mokestis per mėnesį, šis mokestis pagrinde yra mokamas už naudojimąsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojama CRM duomenų baze ir kiekvienam brokeriui sukurtu elektroninio pašto adresu (yra du paštai, kuriuos sukuria UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai: „capitalrealty.com“ ir „capital.lt“). Kiekvienas darbą pradedantis brokeris turi dalyvauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuojamuose savaitės trukmės mokymuose, kurie kiekvienam pradedančiajam brokeriui yra privalomi, mokymų kaina yra 200 Eur + PVM. UAB „(duomenys neskelbtini)“ centralizuotai daro pirkimus įvairioms kanceliarinėms prekėms, rašikliams su „(duomenys neskelbtini)“ logotipu, segtuvams, dovanų maišeliams, kuriuos duoda Bendrovei „NT rinkos centras“. Franšizės davėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuoja ir dalinai, kartu su franšizės gavėjais finansuoja metinių geriausio brokerio rinkimų renginį bei sąskrydį. Franšizės davėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal susitarimą finansuoja „(duomenys neskelbtini)“ vardo reklamą, sumoka už reklaminius stendus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ franšizės gavėjams teikia nuolatinę metodinę pagalbą, organizuoja mokymus, prižiūri duomenų bazę, organizuoja įvairias motyvacines akcijas, prižiūri kokybę. Vadovaudamasi Franšizės sutartimi UAB „NT rinkos centras“ sudaro bendradarbiavimo sutartis su fiziniais asmenimis, kurie po sutarčių sudarymo vykdo brokerių veiklą ir jiems suteikiama teisė naudotis UAB „NT rinkos centras“ vardu.

39. Remiantis bylos duomenimis, Bendrovė yra sudariusi dvidešimt aštuonias bendradarbiavimo sutartis su brokeriais (fiziniais asmenimis), kurie teikdami paslaugas naudojasi Bendrovės vardu. Klientų paieška vyksta keliais būdais: gali klientą Bendrovei nukreipti franšizės davėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurį Bendrovė nukreipia konkrečiam brokeriui; kitais atvejais patys brokeriai pagal skelbimus ir kitais būdais ieško nekilnojamąjį turtą parduodančių ar perkančių asmenų ir siūlo savo paslaugas. Visais atvejais brokeriai prisistato kaip atstovaujantys „(duomenys neskelbtini)“ prekės ženklą. Brokerių, kurie yra sudarę su Bendrove bendradarbiavimo sutartis, klientai yra fiziniai ir juridiniai asmenys. UAB „NT rinkos centras“ ((duomenys neskelbtini) Centras) yra sudariusi apie 5 sutartis su nekilnojamojo turto vystytojais. Jeigu klientą pritraukia Bendrovės direktorius, tuomet klientas nukreipiamas biuro brokeriui. Pagal bendradarbiavimo sutartis, brokeris turi teisę naudotis franšizės davėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ vardu, duomenų bazėmis, internetiniu puslapiu ir kt., taip pat turi teisę naudotis UAB „NT rinkos centras“ biuro patalpomis, UAB „NT rinkos centras“ vardu ir kt. Už visas šias teises ir įgaliojimą naudotis „(duomenys neskelbtini)“ prekės ženklu ir UAB „NT rinkos centras“ vardu, brokeriai turi pareigą mokėti Bendrovei agentūrinį mokestį, kurį rekomenduoja ir nustato franšizės davėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „NT rinkos centras“ šių rekomendacijų laikosi. Nauji, ką tik darbą pradėję brokeriai pasirašydami bendradarbiavimo sutartį su atitinkamu biuru pasirašo komisinių mokėjimo planą. Naujai priimti brokeriai pasirašo trijų mėnesių planą už kurį jokio mėnesinio mokesčio nėra, bet komisiniai dalijami 50 % brokeriui ir 50 % biurui. Po trijų mėnesių darbo turi rinktis vieną iš sekančių planų: 60 % brokeriui ir 40 % biurui, ir per mėnesį mokėti biurui 30 Eur mokestį; 70 % brokeriui ir 30 % biurui ir per mėnesį mokėti biurui 100 Eur mokestį; arba 80 % brokeriui ir 20 % biurui ir per mėnesį mokėti biurui 300 Eur mokestį. Atsiskaitymai iš klientų už suteiktas paslaugas vyksta trimis būdais, vienas būdas kai klientui sąskaitą pateikia Bendrovė ir klientas atsiskaito su Bendrove, o Bendrovė su brokeriu. Kitas būdas, gali būti išrašytos dvi sąskaitos, vieną sąskaitą išrašo Bendrovė klientui, kitą brokeris ir klientas atsiskaito tiek su Bendrove tiek su klientu. Trečias būdas kai klientui sąskaitą išrašo brokeris, klientas sumoka brokeriui, o brokeris atsiskaito su Bendrove.

40. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Bendrovės vardu ir „(duomenys neskelbtini)“ prekės ženklu besinaudojantys brokeriai 2018 m. buvo sudarę 433 sutartis, 2019 m. – 440 sutartis, 2020 m. – 299 sutartis, nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 25 d. – 235 sutartis su klientais.

41. Byloje ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra.

42. Tarnybiniame pranešime nurodytų faktinių aplinkybių visuma, Bendrovės atstovų teikti paaiškinimai tiek FNTT, tiek Komisijai, leidžia teismui daryti besąlygišką išvadą, kad UAB „NT rinkos centras“ tikrinamuoju laikotarpiu vykdė nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklą.

43. Į bylą pateiktų bendradarbiavimo sutarčių nuostatos atitinka Civilinio kodekso 6.969 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jungtinės veiklos sampratą, pagal kurią jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. UAB „NT rinkos centras“ bendradarbiaudama su brokeriais, t. y. sujungdami savo darbą, žinias, turimus resursus, vykdo bendrą veiklą – užsiima nekilnojamojo turto prekyba, siekdami bendro tikslo.

44. Tai, kad brokeriai naudoja UAB „NT rinkos centras“ resursus, pagrindžia tai, jog šios sutarties šalys kooperuojasi dėl bendro tikslo, t. y. UAB „NT rinkos centras“ brokeriams suteikia naudoti savo materialųjį ir nematerialųjį turtą, o brokeriai, naudodamasi tuo turtu ir savo darbu bei žiniomis, uždirba pajamas.

45. Tai, kad Bendrovė teikia tarpininkavimo paslaugas, sudarant nekilnojamojo turto sandorius, už tam tikrą užmokestį, Bendrovė pripažįsta. Šią aplinkybę patvirtina ir Bendrovės vadovo pateikti paaiškinimai tiek FNTT, tiek Komisijai, o taip pat ir teismui.

46. Todėl, teismas daro besąlygišką išvadą, kad Bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu vykdė Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 9 punkte nurodytą nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklą, ir yra atsakinga už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių, numatytų Įstatyme, įgyvendinimą.

47. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog Bendrovės atstovas teisme pripažino, jog Bendrovė yra atsakinga už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių, numatytų Įstatyme, įgyvendinimą.

48. Bendrovės pasirinktas nekilnojamojo turto agentų (brokerių) veiklos – jungtinės veiklos būdas, neatleidžia Bendrovės nuo pareigos nesilaikyti ar nevykdyti Įstatyme numatytų įpareigojimų.

49. Civilinio kodekso 6.972 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tvarkydami bendrus reikalus, kiekvienas iš partnerių turi teisę veikti visų partnerių vardu, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato, kad bendrus reikalus tvarko vienas iš partnerių arba visi partneriai kartu.

50. Bendradarbiavimo sutartyse, kurias Bendrovė sudarė su brokeriais (Pardavimo atstovais) pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių, numatytų Įstatyme, įgyvendinimas nėra aptartas. Todėl teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Bendrovė turėjo pareigą įgyvendinti visas be išimties jai kylančias pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, tuo pačiu užtikrinti, jog fiziniai asmenys (brokeriai), kurie bendradarbiauja su ja, naudodami Bendrovės rekvizitus, taip pat tinkamai įgyvendintų Įstatymo nuostatas.

52. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Bendrovė netinkamai vykdė Įstatymo reikalavimus nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, nesiėmė jokių priemonių, kad nustatytų, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas, nerinko informacijos apie kliento dalykinių santykių tikslą ir numatomą pobūdį, kliento – juridinio asmens nuosavybės ir kontrolės struktūrą ir veiklos pobūdį, netikrino kliento ir naudos gavėjo tapatybės remdamasi dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio, nevykdė nuolatinės klientų dalykinių santykių stebėsenos. Patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad Įstatyme nustatyti duomenys apie Bendrovės klientus nebuvo surinkti prieš pasirašant sutartis su klientais ir pradedant teikti jiems tarpininkavimo paslaugas, taip pat nebuvo įgyvendintos kitos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės, susijusios su kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymu. Šiais veiksmais Bendrovė pažeidė Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 12 dalį, 14-18 dalis.

51. Be to, UAB „NT rinkos centras“ netinkamai vykdė reikalavimus, susijusius su kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymu, kai tapatybė nustatoma klientui dalyvaujant fiziškai, nes nedarė su asmens tapatybės nustatymu susijusių dokumentų kopijų, netvirtino jų tikrumo žyma, netikrino, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, ir tuo pažeidė Įstatymo 10 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus reikalavimus.

52. UAB „NT rinkos centras“, pažeisdama Įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, 8-10 dalis, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 25 d. neturėjo elektroninėje laikmenoje arba popierine forma tvarkomų registracijos žurnalų, taip pat nerinko ir nesaugojo jokių su tapatybės nustatymu susiję duomenų. Šiuo laikotarpiu Bendrovėje nebuvo informacijos saugojimo žurnalų: pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius žurnalo, nutrauktų sandorių ar dalykinių santykių su klientais registracijos žurnalo.

53. UAB „NT rinkos centras“ vadovaujantis darbuotojas, kuris organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su FNTT, buvo paskirtas tik 2019 m. rugpjūčio 5 d., nors tokią pareigą Bendrovė turėjo nuo jos veiklos tikrinimo laikotarpio pradžios, t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d. Apie minėto asmens paskyrimą FNTT buvo pranešta nesilaikant nustatyto 7 darbo dienų termino, t. y. tik 2022 m. sausio 17 d. Tuo UAB „NT rinkos centras“ pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

54. UAB „NT rinkos centras“ direktorius, pažeisdamas Įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos taisykles patvirtino tik 2019 m. rugpjūčio 5 d., nors tokią pareigą Bendrovė turėjo nuo jos veiklos tikrinimo laikotarpio pradžios, t. y. nuo 2018 m. sausio 1 d. Bendrovė taip pat nevykdė reikalavimo vertinti savo klientų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką.

55. Pažymėtina, jog Bendrovė Komisijos Išvadoje, kurios pagrindu priimtas Sprendimas, nurodytų Įstatymo pažeidimų iš esmės neginčija, o Bendrovės skundo argumentas, jog Įstatymo reikalavimus, kurių pažeidimu yra kaltinama Bendrovė, vykdė brokeriai, yra nepagrįstas objektyviais bylos duomenimis. Tokių įrodymų Bendrovė nepateikė nei FNTT, nei teismui. Prie skundo teismui pateikti pavieniai dokumentai yra neinformatyvūs ir nepagrindžia imperatyvių Įstatymo reikalavimų laikymosi tikrinamuoju laikotarpiu.

56. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalimi, daro išvadą, kad Bendrovė, tikrinamuoju laikotarpiu vykdydama Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 9 punkte numatytą veiklą, pažeidė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 12 dalyje, 14-18 dalyse, 10 straipsnio 6 ir 7 dalyse, 19 straipsnio 1 dalyje, 8-10 dalyse, 22 straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus.

57. Kaip matyti iš FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininko 2021 m. lapkričio 25 d. pavedimo Nr. 04/6-0-8178, patikrinimo tikslas – nustatyti, ar UAB „NT rinkos centras“ nuo 2018 m. tinkamai vykdė bei vykdo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, įskaitant, bet neapsiribojant, kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymu ir tikrinimu, rizikos vertinimu pagrįsto metodo įdiegimu, kliento pažinimo reikalavimų įgyvendinimu, dalykinių santykių ir (arba) kliento operacijų stebėsena, pranešimų teikimu FNTT, registracijos žurnalų tvarkymu ir informacijos saugojimu, kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informacijos atnaujinimu, tarptautinių finansinių sankcijų, ribojančių priemonių įgyvendinimu. Pagal nurodytą pavedimą brokerių veiklos patikrinimas nebuvo atliekamas, todėl pareiškėjos skundo argumentas, jog FNTT atliktas patikrinimas yra neišsamus ir neobjektyvus, yra nepagrįstas.

Dėl baudos

58. Kaip matyti iš Sprendimo, FNTT direktorius, vadovaudamasis Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą poveikio priemonę taikė įpareigotajam subjektui, t. y. UAB „NT rinkos centras“.

59. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad priežiūros institucijos pagal kompetenciją turi teisę kitiems įpareigotiesiems subjektams už šio įstatymo pažeidimus, kai kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia įstatymą arba padaro vieną šiurkštų įstatymo pažeidimą, arba įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, skirti baudą – iki sumos, du kartus didesnės už dėl pažeidimo gautą naudą (jeigu tokią naudą galima nustatyti ir jeigu ši suma yra didesnė kaip 1 100 000 eurų), arba nuo 2 000 iki 1 100 000 eurų (jeigu suma, du kartus didesnė už dėl pažeidimo gautą naudą, yra mažesnė kaip 1 100 000 eurų arba dėl pažeidimo gautos naudos negalima nustatyti).

60. FNTT direktoriaus Sprendime baudos dydžio motyvai nėra nurodyti, tačiau įvertinus tai, kad Komisijos Išvada yra neatskiriama Sprendimo dalis, teismas vertins Komisijos Išvadoje nurodytus motyvus.

61. Kaip matyti iš Išvados, Komisija, apskaičiuodama Bendrovei mokėtiną baudą, vadovavosi Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus, apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2019 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V-71 „Dėl Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus, apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo (toliau – Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašas).

62. Komisija Išvadoje nurodė, kad už nustatytus Įstatymo pažeidimus UAB „NT rinkos centras“ taikytina nuo 2 000 iki 1 100 000 eurų bauda. Baudos vidurkis – 551 000 eurų (toliau skaičiavimuose – bazinis baudos dydis). UAB „NT rinkos centras“ 2020 metų bendrosios metinės pajamos yra 174 073 eurai.

63. Kaip matyti iš Išvados, Komisija Bendrovės atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad UAB „NT rinkos centras“ savo noru užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms: Bendrovė ėmėsi veiksmų pažeidimams ištaisyti bei įsipareigojo artimiausiu metu savo veikloje įdiegti papildomas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos procedūras, ir užtikrinti jų įgyvendinimą. Komisija nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę laikė reikšminga, todėl iš bazinio baudos dydžio atėmė 20 procentų bazinio baudos dydžio sumą (551000-110200) ir, atlikusi šiuos skaičiavimus, nustatė 440 800 eurų taikytiną baudos dydį.

64. Komisija Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

65. Vertindama nustatytų pažeidimų sunkumą (pobūdį, mastą ir padarinius) ir trukmę, Komisija atsižvelgė į tai, kad UAB „NT rinkos centras“ pažeidė ne tik formalaus pobūdžio, bet ir esminius įstatymo reikalavimus. Komisija Išvadoje konstatavo, kad pažeidimo pobūdis nesudarė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos spragų, pažeidimo mastas (Bendrovės dydis, klientų skaičius, vykdomų tarpininkavimo sandorių skaičius) nėra didelis. Dauguma Įstatymo reikalavimų laikymosi trūkumų nustatyti nuo tikrinamojo laikotarpio pradžios. Įvertinusi pažeidimų pobūdį, mastą, padarinius ir trukmę, vadovaudamasi Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 15.3 ir 16.1.3 punktais, Komisija vertino, kad nustatyti pažeidimai yra apysunkiai, todėl iš taikytino baudos dydžio atėmė 30 procentų bazinio baudos dydžio sumą (440800-165300) ir, atlikusi šiuos skaičiavimus, nustatė 275 500 eurų taikytiną baudos dydį.

66. Komisija Išvadoje pažymėjo, kad dėl pažeidimų UAB „NT rinkos centras“ gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio nustatyti neįmanoma.

67. Komisija, vertindama UAB „NT rinkos centras“ kaltę, Išvadoje pažymėjo, kad UAB „NT rinkos centras“ veiklą galėjo vykdyti tik užtikrinusi, kad Įstatymo reikalavimai bus tinkamai įgyvendinti. Komisija atsižvelgė į tai, kad nebuvo nustatytas pažeidimų padarymas tyčia, todėl taikytino baudos dydžio nedidino.

68. Komisija, vertindama UAB „NT rinkos centras“ finansinį pajėgumą, atsižvelgė į Bendrovės 2020 m. bendrąsias metines pajamas (174 073 euro) ir laikė, kad taikoma poveikio priemonė neturi užkirsti galimybės Bendrovei toliau vykdyti veiklą, investuoti į veiklos tobulinimą (techninę bazę, programinius įrankius, kvalifikuotą personalą, kita), todėl, vadovaudamasi Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 19 punktu, iš atliktų skaičiavimų gauto baudos dydžio atėmė 15 procento bazinio baudos dydžio sumą (275500-82650) ir, atlikusi skaičiavimus, nustatė 192 850 eurų taikytiną baudos dydį.

69. Komisija, vertindama UAB „NT rinkos centras“ padarytus ankstesnius pažeidimus ir Bendrovei taikytas poveikio priemones, atsižvelgė į tai, kad UAB „NT rinkos centras“ anksčiau nebuvo taikytos poveikio priemonės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymo pažeidimus. Komisija laikė, kad ši aplinkybė yra reikšminga, todėl vadovaudamasi Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 19 punktu, iš atliktų skaičiavimų gauto baudos dydžio atėmė 10 procentų bazinio baudos dydžio sumą (192850-55100), ir atlikusi šiuos skaičiavimus, nustatė 137 750 eurų taikytiną baudos dydį.

70. Vertindama kitas svarbias aplinkybes, Komisija atsižvelgė į tai, kad UAB „NT rinkos centras“ bendradarbiavo su FNTT patikrinimo metu. Komisija šią aplinkybę laikė UAB „NT rinkos centras“ padėtį gerinančia aplinkybe ir vadovaudamasi Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 23 punktu, iš atliktų skaičiavimų gauto baudos dydžio atėmė 4 procentų bazinio baudos dydžio sumą (137750-22040) ir, atlikusi šiuos skaičiavimus, nustatė 115 710 eurų taikytiną baudos dydį.

71. Komisija, vertindama UAB „NT rinkos centras“ nustatytų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmes rinkos stabilumui ir patikimumui, atsižvelgė į tai, kad Bendrovė užima nedidelę tarpininkavimo rinkos dalį, ir rinkos stabilumui ir patikimumui poveikis nenumatomas, todėl taikytino baudos dydžio nedidino ir nemažino.

72. Komisija, vertindama Baudų apskaičiavimo aprašo 24.7 punkte nurodytą kitą svarbią aplinkybę, kuri, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, gali būti laikoma subjekto padėtį gerinančia aplinkybe, atsižvelgė į tai, kad Įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo nekilnojamojo turto agentai (brokeriai) tapo įpareigotaisiais subjektais, įsigaliojo 2017 m. liepos 13 d. Komisija vertindama tai, kad nekilnojamojo turto agentai (brokeriai) yra vieni naujausių subjektų, įpareigotų praktikoje taikyti Įstatymo nuostatas, atsižvelgė į tai, kad nekilnojamojo turto agentūrų veikloje viso sektoriaus mastu nebuvo susiklosčiusi praktika nustatyti kliento tapatybę Įstatymo nustatyta tvarka, nepaisant to, kad nekilnojamojo turto agentams (brokeriams) taikomos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos nuostatos galioja daugiau nei ketverius metus, kas didele dalimi lėmė negalėjimą užtikrinti informacijos teikimo FNTT. Komisija šias aplinkybes laikė UAB „NT rinkos centras“ padėtį gerinančiomis aplinkybėmis, todėl, vadovaudamasi Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 23 punktu, iš atliktų skaičiavimų gauto baudos dydžio atėmė 20 procentų bazinio baudos dydžio sumą (115710-110200) ir atlikusi šiuos skaičiavimus, nustatė 5 510 eurų taikytiną baudos dydį.

73. Įstatymo 38 straipsnyje nustatyta, kad priežiūros institucija, svarstydama, ar taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones, atsižvelgdama į tai, kad asmuo savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, atlygina nuostolius arba ištaiso padarytą žalą, ir kai nėra šiame įstatyme nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali netaikyti poveikio priemonių, jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, nedarantis esminės žalos įstatymų saugomiems interesams, ir jeigu turi pagrindo manyti, kad priežiūros tikslas gali būti pasiektas ir kitomis priemonėmis, ne tik taikant poveikio priemones.

74. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Bendrovės padaryti Įstatymo pažeidimai nėra mažareikšmiai, Komisija juos vertino kaip apysunkius, pažeidimai truko nuo 2018 metų. Bendrovė priemonių pašalinti pažeidimus ėmėsi tik patikrinimo metu. Todėl teismo vertinimu, Bendrovės atžvilgiu taikyti Įstatymo 38 straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

75. Kaip matyti iš Komisijos Išvados, Bendrovei Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta poveikio priemonė pritaikyta atsižvelgus į visas Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, o baudos dydis nustatytas vadovaujantis Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo nuostatomis.

76. Pareiškėjos skundo argumentas, jog Bendrovei bauda paskirta nesivadovaujant Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 19, 23, 24.1, 24.3, 24.4 punktų nuostatomis, yra visiškai nepagrįstas.

77. Teismas, atsižvelgdamas į patikrinimo metu nustatytus Įstatymo pažeidimus ir Komisijos Išvadoje nurodytus motyvus dėl baudos dydžio, daro išvadą, kad Bendrovei poveikio priemonė pritaikyta pagrįstai, yra proporcinga padarytiems pažeidimams, mažinti paskirtos baudos dydį dar labiau nėra pagrindo.

78. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. 04/6-3-2-3219 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „NT rinkos centras“ padaryto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo ir piniginės baudos paskyrimo“, kuriuo UAB „NT rinkos centras“ paskirta 5 510 Eur piniginė bauda už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 12 dalyje, 14-18 dalyse, 10 straipsnio 6 ir 7 dalyse, 19 straipsnio 1 dalyje, 8-10 dalyse, 22 straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų pažeidimą yra teisėtas ir pagrįstas ir jį panaikinti skunde nurodytais motyvais, nėra įstatyminio pagrindo. Sprendimą priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, Sprendimas pagrįstas Komisijos Išvada, kurioje yra nurodytos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios padarytus pažeidimus, pateiktas išsamus teisinis įvertinimas ir Bendrovei pritaikyta poveikio yra motyvuota. Pareiškėjos skundo argumentas, jog Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų, yra nepagrįstas.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „NT rinkos centras“ skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Gaidytė-LavrinovičIna KirkutienėVita Valeckaitė