Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei D. S., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Kaunas“ atstovei A. D., tretiesiems asmenims T. C., V. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Mano Būstas Kaunas“, tretieji asmenys ieškovės pusėje T. C., V. C., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas. Įstatymas numato sąlygas deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšis, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007).

Byloje esančių rašytinių įrodymų (el. b. l. 8-9), teismo posėdyje šalių atstovių teiktais paaiškinimais nustatyta, ir ginčo tarp šalių nekilo, kad atsakovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorius.

Bylos duomenimis, ieškovė Gyventojų turto draudimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu laikotarpiui 2022 m. gruodžio 9 d. – 2023 m. gruodžio 8 d. buvo apdraudusi butą, esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 12-14). 2023 m. vasario 11 d. ieškovės apdraustame bute įvyko draudžiamasis įvykis, kurio metu dėl iš virš esančio buto (duomenys neskelbtini) besiskverbiančio vandens buvo užlietos buto virtuvės (duomenys neskelbtini) ir kambario (duomenys neskelbtini) sienos (el. b. l. 17-24). Ieškovė, remdamasi 2023 m. vasario 13 d. turto apžiūros aktu, žalos skaičiuokle, apskaičiavo dėl užliejimo padarytą žalą ir buto savininkei išmokėjo 341,86 Eur draudimo išmoką (el. b. l. 10, 16). Ieškovės teigimu, atsakovė, būdama bendrojo naudojimo objekto, dėl kurio avarijos buvo patirta žala, administratore, yra atsakinga už šio įvykio sukeltas pasekmes dėl netinkamos bendrojo naudojimo vamzdynų bute Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūros. Atsakovė nesutiko su reikalavimu atlyginti žalą argumentuodama tuo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė nevykdė jai įstatymuose nustatytos pareigos tinkamai vykdyti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, administratorius nėra ir negali būti atsakingas už namo bendrųjų konstrukcijų priežiūrą, kurios yra uždengtos savininkų apdailomis, atsakovė nesutiko su žalos dydžiu.

Butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe apibrėžtos CK 4.83 straipsnyje, kurio 1 dalis nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkai turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdami kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų. Butų ir patalpų savininkai taip pat turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendro naudojimo objektams (CK 4.83 straipsnio 2 dalis), bei privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą (CK 4.83 straipsnio 5 dalis).

Atsakovės, kaip daugiabučio namo administratorės, veikla apibrėžta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintuose Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose (toliau – Nuostatai). Pagal Nuostatų 3 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, užtikrinant jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Viena iš administratoriaus funkcijų yra organizuoti namo techninę priežiūrą, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas). Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, o bendrojo naudojimo objektų administratorius butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius bendrojo naudojimo objektus tik administruoja. Daugiabučio namo būklei įvertinti techninis prižiūrėtojas turi atlikti nuolatinius namo būklės stebėjimus ne rečiau kaip kartą per du mėnesius (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas) (su pakeitimais) 87.1, 87.1.1 punktai). Atliekant nuolatinius stebėjimus vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai – ne tik konstrukcijos, bet ir bendrosios inžinerinės sistemos, taigi, ir vamzdynai (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 punkto 2 papunktis).

Atsakovės į bylą pateikti statinio būklės nuolatinių stebėjimų žurnalas (el. b. l. 36-38), statinio apžiūros aktai (el. b. l. 62-74), atliktų darbų suvestinė (el. b. l. 101-102) patvirtina, kad atsakovė nuolat ir periodiškai tikrina daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), techninę būklę, o nustačiusi gedimus juos pašalina. Teismo posėdyje trečiasis asmuo V. C. patvirtino, kad atsakovė apie atliekamus, planuojamus atklikti darbus teikia informaciją siųsdama pranešimus mobiliuoju būdu, atsakovė organizavo ir pakeitė nusidėvėjusius bendrojo naudojimo vamzdžius, kurių pakeitimui gyventojai neprieštaravo. Atsakovės, trečiojo asmens V. C. paaiškinimai patvirtina, kad trečiųjų asmenų bute jau po įvykusios avarijos atsakovė organizavo vamzdynų virtuvės patalpoje pakeitimą, tačiau vamzdžiai pakeisti nebuvo, nes nebuvo gautas buto savininkų sutikimas. Byloje esantys duomenys ieškovės argumentų dėl netinkamo atsakovės, kaip daugiabučio namo administratoriaus pareigų, vykdymo neteikia pagrindo vertinti pagrįstu (CPK 183, 185 straipsnis).

Atsakovė nuo jai reiškiamo reikalavimo gynėsi suformuota teismų praktika, kurioje pasisakoma, kad jeigu trūkęs vamzdis yra gyvenamojoje patalpoje ir uždengtas apdaila, be atskiro pranešimo, taip pat buto savininko sutikimo administratorius neturi realios galimybės nustatyti vamzdžio pažeidimo ir jo pašalinti. Ieškovei paprašius paaiškinti apie 2023 m. vasario 11 d. įvykio aplinkybes, trečiųjų asmenų tėvas ieškovei laiške pateikė informaciją, jog bute (duomenys neskelbtini), 6 mėnesius niekas negyvena; pradėjus remonto darbus buvo pastebėta, kad virtuvėje prie sienos pribėgę vandens. Išardžius sienos plokštę buvo pastebėta, kad iš bendro naudojimo vamzdyno esančio prieš vandens skaitiklius per vamzdžio alkūnę bėga vanduo. Buvo iškviesta atsakovė, kuri gedimą šalino (el. b. l. 11). Analogiškas aplinkybes atsiliepime į ieškinį nurodė trečiasis asmuo T. C. (el. b. l. 84), tačiau teismo posėdyje detaliau paaiškinti apie sugedusių vamzdžių buvimo vietą ir kitas įvykio aplinkybes negalėjo, nurodydamas, jog bute faktiškai negyveno ir negyvena, todėl tų aplinkybių nežino. Teismo posėdyje trečiojo asmens V. C. teikti paaiškinimai apie žalos kilimo vietą nenuoseklūs ir prieštaringi, prieštaraujantys trečiojo asmens atsiliepime bei ieškovei trečiųjų asmenų tėvo rašytame pranešime išdėstytoms aplinkybėms, todėl teismas jais nesivadovauja. Ieškovei dar iki bylos iškėlimo teisme pateikto pranešimo turinys ,,Išardžius sienos plokštę buvo pastebėta, kad iš bendro naudojimo vamzdyno esančio prieš vandens skaitiklius per vamzdžio alkūnę bėga vanduo“, vienareikšmiai patvirtina, kad bendrojo naudojimo vamzdžiai buvo uždengti. Todėl ieškovės argumentas, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog lankėsi daugiabučio namo butuose ir tikrino vamzdynų būklę, nepagrindžia atsakovės, kaip administratorės, neveikimo ar netinkamo veikimo, kadangi uždengto vamzdžio atsakovės darbuotojai, atlikdami periodines patikras, vizualiai nebūtų galėję matyti ir įvertinti. Atsakovės darbuotojų patekimas prie bendrojo naudojimo objektų, esančių (įrengtų) gyventojų butuose, yra apsunkintas, nes butai yra kiekvieno gyventojo asmeninė nuosavybė ir administratorė prie tokių bendrojo naudojimo objektų gali patekti ir vykdyti jų priežiūrą (atlikti periodines patikras) tik gyventojo sutikimu (leidimu). Byloje nėra duomenų, kad tretieji asmenys kreipėsi į atsakovę, kaip namo administratorę, dėl jų bute esančios bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos techninės būklės įvertinimo ar netinkamos namo priežiūros iki kol išardė sieną ir pastebėjo lašantį vandenį. Vamzdžio gedimas nustatytas tik išardžius sienos plokštę. Jokių duomenų, paneigiančių šią aplinkybę, byloje nėra. Sutiktina su ieškovės atstovės argumentais, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog iki avarijos kreipėsi į namo gyventojus su prašymu leisti jų butuose apžiūrėti ir įvertinti bendrųjų pastato inžinerinių sistemų būklę, tačiau net ir tuo atveju, jei atsakovė būtų tai padariusi, žala vis tiek būtų kilusi dėl to, jog trečiųjų asmenų virtuvės patalpoje esantys bendrojo naudojimo vamzdžiai buvo uždengti. Nustačius šias aplinkybes, sprendžiama, kad tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos nėra priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose 2013 m. kovo 14 d. Nr. 3K-3-152/2013, 2013 m. lapkričio 22 d. Nr. 3K-3-612/2013, 2014 m. sausio 6 d. Nr. 3K-3-101/2014, 2017 m. kovo 29 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-608-230/2017, 2016 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1848-796/2016, kt.).

Be to, ieškovės pateiktame turto apžiūros akte (el. b. l. 17) ieškovės atstovė užfiksavo, kad 2023 m. vasario 11 d. užlietas draudėjos butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) aukšte, taip pat buvo užlieti butai (duomenys neskelbtini) aukštuose, vanduo galimai skverbiasi iš (duomenys neskelbtini) aukšte esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės pateikti duomenys patvirtina, kad avarija bute Nr. (duomenys neskelbtini) – pakeista alkūnė prieš skaitiklį, nes prie skaitiklio laša vanduo, atsakovės darbuotojų likviduota 2023 m. vasario 4 d. (el. b l. 75), t. y. iki draudiminio įvykio. Tretieji asmenys teismo posėdyje patvirtino, kad 2023 metais avarija bute įvyko viena. Tretieji asmenys taip pat patvirtino, kad bute 2023 metais avarija įvyko jau po buto remonto, kas prieštarauja trečiųjų asmenų tėvo ikiteisminėje stadijoje ieškovei pateiktai informacijai ir trečiojo asmens T. C. atsiliepime į ieškinį nurodytoms faktinėms aplinkybėms. Atsakovės pateiktuose dokumentuose ieškovės turto apžiūros akte nurodytu laiku įvykęs užliejimas nefiksuotas. Dėl to negalima daryti pagrįstos išvados, kad ieškovės draustam turtui žala kilo būtent dėl virtuvės patalpoje esančio bendrojo naudojimo vamzdžio defekto, pastebėto tik išardžius sienos plokštę dėl pradėto buto remonto.

Ieškiniu reikalaujama 341,86 Eur turtinės žalos atlyginimo. Atsakovė nesutiko su žalos dydžiu argumentuodama, jog mažai tikėtina, kad turtui padaryta tokio masto žala, nepateikta duomenų, kokia turto būklė buvo iki draudiminio įvykio, nėra aišku, ar ieškovės fiksuoti pažeidimai nėra susiję su anksčiau buvusiais įvykiais. Atsakovė šiems nesutikimo su ieškovės apskaičiuotu žalos dydžiu argumentams pagrįsti įrodymų nepateikė. Žalos dydį įrodo prie ieškinio pridėti rašytiniai įrodymai – turto apžiūros aktas, lokalinė sąmata, nuotraukos, mokėjimo nurodymas, ieškovės atstovės paaiškinimai, jog žalos dydis apskaičiuotas pritaikius nusidėvėjimo koeficientą, todėl spręstina, jog žalos dydis byloje įrodytas (CPK 12, 183, 185 straipsnis).

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, šalių atstovų, trečiųjų asmenų paaiškinimus daroma išvada, kad byloje esančių duomenų nepakanka konstatuoti, jog būtent atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) sukėlė žalą ieškovės draustam turtui. Ieškovei neįrodžius atsakovės, kaip gyvenamojo namo administratorės, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp administratorės bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir atsiradusios žalos, nėra pagrindo atsakovei taikyti civilinę atsakomybę ir tenkinti ieškinio subrogacinį reikalavimą, todėl ieškinys atmetamas (CPK 178, 183, 185 straipsniai). Atmetus pagrindinį reikalavimą, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 22,00 Eur žyminis mokestis. Atsakovė duomenų apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Ieškinį atmetus, ieškovei bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

Valstybė byloje patyrė 6,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268-270, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, valstybei 6,64 Eur (šešių eurų 64 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.