Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. (toliau – ir apeliantas) ir jo gynėjo advokato Aido Venckaus (toliau – ir advokatas) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda.

E. S. įpareigotas per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Nuteistajam išaiškinta, kad nustatytu laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

Šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas ir N. K., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. S. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su N. K. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, vykdydamas tyrimo metu nenustatyto asmens telefonu duodamus nurodymus, 2018 m. rugsėjo mėn. 3 d. davė nurodymą N. K. nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kad perimti svetimą, nukentėjusiajam A. M. priklausanti turtą – automobilį ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei jo dokumentus ir jį parvaryti į automobilių pardavimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini); N. K. automobilį parvarius, tęsdamas nusikalstamą veiką, paskelbė apie jo pardavimą automobilių pardavimo internetiniame portale ir nurodė pardavimą vykdyti N. K., kuris 2018 m. rugsėjo 9 d. apie 15 val., adresu (duomenys neskelbtini)., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) esančioje aikštelėje, automobilį pardavė nukentėjusiajam V. K. už 1 050 eurų, tuo savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam A. M. priklausantį turtą – automobilį ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei nukentėjusiajam V. K. priklausantį turtą – pinigus – 1 050 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. M. 1 500 eurų turtinę žalą bei nukentėjusiajam V. K. 1050 eurų turtinę žalą.

3.1.Skunde teigiama, kad BPK 3² straipsnio 1 dalis numato, jog nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu arba kuris pagal tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, baudžiamasis procesas pradedamas, tačiau jam negali būti surašytas pranešimas apie įtarimą, jis negali būti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju, negali būti suimamas ar kitaip suvaržoma laisvė. Kitos procesinės prievartos priemonės šiam asmeniu taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog tais atvejais, kuomet atlikus visus nedraudžiamus proceso veiksmus nėra kompetentingos institucijos leidimo asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba asmuo turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas.

3.2.Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnio 1 dalis numato, jog Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, taip pat iki pirmojo naujai išrinkto Seimo posėdžio (po pakartotinių rinkimų - iki Seimo nario priesaikos), kandidatas į Seimo narius be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti varžoma jo laisvė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, yra išaiškinęs, jog baudžiamojo proceso įstatymas 3² straipsniu buvo papildytas siekiant sureguliuoti proceso veiksmų atlikimo tvarką tais atvejais, kai baudžiamojon atsakomybėn turėtų būti traukiami asmenys, turintys konstitucines neliečiamumo garantijas, arba asmenys, kurie pagal tarptautinės teisės normas naudojasi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos (LAT 2012-10-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-506/2012). Kandidatai į Respublikos Prezidentus, Seimo, Europos Sąjungos parlamento bei savivaldybių tarybų narius negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn be Vyriausiosios rinkimų komisijos leidimo. Rinkimų laikotarpiu neliečiamybės teise naudojasi ir kandidatai. Neliečiamybės garantijos, nustatytos kandidatui į Seimo narius, netaikymas yra galimas ir leistinas tik tuomet, jeigu Vyriausioji rinkimų komisija, konkrečiu atveju, įvertinusi prašymo panaikinti neliečiamybę faktinį ir teisinį pagrindą, pripažįsta, kad tai yra būtina ir pateisinama bei daroma siekiant pagrįstų ir teisėtų tikslų, laikantis proporcingumo principo (LVAT 2007-09-13 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. R11-41/2007 ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo advokato Aido Venckaus ir nuteistojo E. S. apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl E. S. gynėjo advokato Aido Venckaus apeliacinio skundo

9. Nuteistojo E. S. advokatas Aidas Venckus apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2020 m. spalio 20 d. Kauno apylinkės teismo jo ginamojo E. S. atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, priimtą E. S. atžvilgiu, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti BPK 3² straipsnio 2 dalies pagrindu, remdamasis tuo, kad jo ginamasis E. S. buvo patvirtintas politinės partijos "(duomenys neskelbtini)" kandidatu į Lietuvos Respublikos Seimo narius daugiamandatėje rinkimų apygardoje, ir nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2020 m. spalio 11 d. E. S. turėjo imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo.

9.1. Šiuos teiginius advokatas grindžia BPK 3² straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu arba kuris pagal tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, baudžiamasis procesas pradedamas, tačiau jam negali būti surašytas pranešimas apie įtarimą, jis negali būti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju, negali būti suimamas ar kitaip suvaržoma laisvė, ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią, Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, taip pat iki pirmojo naujai išrinkto Seimo posėdžio (po pakartotinių rinkimų - iki Seimo nario priesaikos), kandidatas į Seimo narius be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti varžoma jo laisvė.

9.2. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie skundo argumentai neduoda pagrindo baudžiamąją bylą E. S. atžvilgiu nutraukti, vadovaujantis BPK 3² straipsnio 2 dalimi. Vertinant apeliacinio skundo teiginius, matyti, kad advokato įsitikinimu, kandidatas į Seimo narius negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nepriklausomai nuo to, kada buvo padaryti jam inkriminuojami nusikalstami veiksmai. Sprendžiant šį klausimą, būtina teisės aktus vertinti sisteminu požiūriu. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnio 2 dalies, šio įstatymo 1 dalies nuostatos netaikomos kandidatams į Seimo narius, kurie eina Seimo nario, Vyriausybės nario ar teisėjo pareigas. Šių asmenų neliečiamybės klausimas sprendžiamas Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 63 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti varžoma jo laisvė. Taigi, Seimo nario imunitetas nepriklauso nuo to, kada padaryti veiksmai, o pagal minėtą Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnio nuostatą, kandidatui į Seimo narius neliečiamybės teisė priklausto tik už veiksmus, padarytus laikotarpiu nuo tada, kai Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia kandidatus ir kandidatų sąrašus, taip pat iki pirmojo naujai išrinkto Seimo posėdžio (po pakartotinių rinkimų - iki Seimo nario priesaikos).

9.3. E. S. kandidatu į Lietuvos Respublikos Seimo narius tapo baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu. Taigi, baudžiamojon atsakomybėn jis buvo patrauktas ir nuteistas už veiką, padarytą 2018 m. rugsėjo 9 d., t. y. gerokai prieš Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbiant Seimo rinkimuose dalyvaujančių partijų kandidatų sąrašus, – šie sąrašai paskelbti 2020 m. rugsėjo 10 d., kas duoda pagrindą išvadai, kad taikyti jo atžvilgiu BPK 3² straipsnio 1 dalies nėra teisinio pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina, kad baigiamosios kalbos byloje buvo sakomos 2020 m. spalio 6 d., t. y. po to, kai 2020 m. rugsėjo 10 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu Nr. Sp-168, kuris įsigaliojo 2020 m. rugsėjo 11 d., buvo patvirtinti 2020 metų Seimo rinkimuose dalyvaujančių partijų kandidatų sąrašai, pagal kuriuos ir E. S. patvirtintas politinės partijos ,, (duomenys neskelbtini) “ kandidatu į Lietuvos Respublikos Seimo narius daugiamandatėje rinkimų apygardoje, tačiau jo gynėjas, dėstydamas argumentus, dėl ko jo ginamasis negali būti pripažintas kaltu ir nuteistas, apie tai visiškai neužsiminė ir nepateikė teismui duomenų, kurie, jo teigimu, duotų pagrindą baudžiamąjį procesą jo ginamojo atžvilgiu nutraukti. Šios aplinkybės nepagrįstu leidžia vertinti ir skundo argumentą, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmos instancijos teisme, buvo padarytas esminis procesinis pažeidimas. Taigi, remiantis aptartu, E. S. imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo turėjo tik nuo 2020 m. rugsėjo 11 d., kai buvo patvirtintas politinės partijos ,, (duomenys neskelbtini)“ kandidatu į Lietuvos Respublikos Seimo narius–daugiamandatėje rinkimų apygardoje, iki 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimų dienos, nes nebuvo išrinktas į Lietuvos Respublikos seimą.

9.4. Šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-506/2012 2012 m. gruodžio 30 d. nutartimi, kurią savo skunde nurodė apeliantas. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tik nurodė, kad baudžiamojo proceso įstatymas 3² straipsniu buvo papildytas siekiant sureguliuoti proceso veiksmų atlikimo tvarką tais atvejais, kai baudžiamojon atsakomybėn turėtų būti traukiami asmenys, turintys konstitucines neliečiamumo garantijas, arba asmenys, kurie pagal tarptautinės teisės normas naudojasi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos ir kad Rinkimų laikotarpiu neliečiamybės teise naudojasi ir kandidatai į Respublikos Prezidentus, Seimo, Europos Sąjungos parlamento bei savivaldybių tarybų narius, kurie negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn be Vyriausiosios rinkimų komisijos leidimo, tačiau šios normos nagrinėtoje byloje nebuvo pritaikytos. Šioje nutartyje buvo pasisakyta, kad žemesnieji teismai BPK 3² straipsnio nuostatas pritaikė netinkamai, todėl, priešingai nei teigiama skunde, dėl jų tinkamo taikymo jokio konkretaus išaiškinimo apie formuojamą vienodą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką nebuvo pateikta.

Dėl nuteistojo E. S. apeliacinio skundo

10. Skunde E. S. iš esmės nesutinka su teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu. Apelianto teigimu, teismo išvadoms jo kaltumui pagrįsti nebuvo surinkta pakankamai patikimų ir neginčijamų įrodymų. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-284-648/2016). Tad, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Būtent bylą nagrinėjantis teismas turi kompetenciją nuspręsti, kurie byloje esantys duomenys atitinka liečiamumo, leistinumo kriterijus, kurie iš jų turi įrodomąją vertę, ar jie patikimi, ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

11. Kaip matyti iš nuteistojo E. S. pozicijos viso bylos proceso metu bei apeliacinio skundo turinio, nuteistasis savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nepripažįsta, neigia prisidėjęs prie šios nusikalstamos veikos vykdymo. Nepaisant nuoseklios apelianto gynybinės pozicijos, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jo kaltė yra įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, t. y., jo paties ir kito kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, mobiliųjų ryšių operatorių duomenimis bei kita byloje esančia rašytine medžiaga, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę bei atskleidžia jo individualų vaidmenį jam bendrai su kitais asmenimis padarius inkriminuotą nusikaltimą. Kadangi pirmosios instancijos teismo išvados dėl paties apelianto bei kito kaltinamojo kaltės padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką paremtos itin išsamia byloje esančių duomenų analize, išskiriant byloje sutampančius ir todėl patikimais įrodymais pripažintus duomenis bei motyvuotai atmetant byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai prieštaraujančius duomenis, jos teisėjų kolegijai nekelia abejonių.

11.3. Pažymėtina, kad, kaip teisingai teigiama ir apeliaciniame skunde, pagal teismų praktiką, kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai pripažįstami įrodymais tuo atveju, kai jie gauti nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos ir yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119/2011, 2K-105-699/2016, 2K-245-693/2016), o kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-545/2012). Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamame nuosprendyje atliktą N. K. parodymų analizę, konstatuoja, kad įrodymų vertinimą reglamentuojančių įstatymo nuostatų teismas nepažeidė, jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad automobilio pirkimas ir parvarymas vyko ne tik su E. S. žinia, bet ir jam pačiam vadovaujant, o N. K. tik vykdė darbdavio nurodymus, pripažinti patikimais ir atitinkančiais tikrovę, tik patikrinus kartu su kitais byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Teismas nuosekliai ir argumentuotai paaiškino, kodėl būtent šie parodymai laikytini teisingais ir kodėl netiki kita N. K. pateikta versija, kurią pastarasis palaikė ir teisme. Nors apeliantas skunde teigia, kad teisingais turi būti laikomi N. K. teisme duoti parodymai, kurie, pasak E. S., patvirtina, kad automobilio pirkimą vykdė vienas kaltinamasis N. K., tačiau ir šiuose parodymuose N. K. patvirtino, kad pasiūlymą įsigyti automobilį gavo iš E. S., dėl automobilio atsiėmimo, apmokėjimo ir kitus su tuo automobiliu susijusius klausimus derino E. S., kuris nurodė, kur ir kada automobilį paimti, kiek palikti parduodantiems asmenims pinigų, taip pat N. K. turėjo pranešti E. S., kad jau parvarė automobilį, šį automobilį N. K. parvarė į aikštelę, kuri yra jo ir E. S. darbo vieta. Šios aplinkybės patvirtina apeliantą ne tik tiesiogiai dalyvavus automobilio perėmime iš nukentėjusiojo, tačiau ir tai, jog automobilio ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) parvarymo procese visais esminiais klausimais rūpinosi ir jam vadovavo E. S..

11.4. N. K. versiją dėl ikiteisminio tyrimo metu jam pareigūnų darytos įtakos pagrįstai teismas vertino kaip neatitinkančią tiesos, kadangi savo parodymuose N. K. nurodė tokias aplinkybes, kurias patvirtino ir kita bylos medžiaga, kas, apkalbant ir išgalvojant parodymus, nebūtų įmanoma. 2019 m. birželio 5 d. įtariamojo apklausos metu, kurioje užfiksuotus parodymus N. K. teigė davęs meluodamas ir siekdamas apkalbėti E. S., jis be kita ko parodė, kad kai N. K. važiavo paimti automobilio, E. S. jam sakė, kad bendravo su asmeniu iš įkalinimo įstaigos ir, N. K. neradus adreso (duomenys neskelbtini) rajone bei paskambinus E. S., šis susisiekė su asmeniu iš įkalinimo įstaigos. Po šio pokalbio N. K. suprato, kad asmuo iš įkalinimo įstaigos bendrauja su E. S. ir merginomis, iš kurių N. K. paėmė automobilį, o E. S. duoda jam (N. K.) nurodymus (t. 4, b. l. 99-100). Tokie N. K. parodymai sutampa su kitais byloje nustatytais faktais – kad buvo fiksuoti E. S. telekomunikaciniai kontaktai su abonentu, esančiu (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritorijoje. Be to, šiuose parodymuose N. K. nurodė ir eilę kitų aplinkybių, kurios, teisėjų kolegijos manymu, būtų perteklinės ir nereikalingos, siekiant asmenį apkalbėti, t. y. kad kitą dieną po automobilio parvarymo, kai jį norėjo įsigyti A. K., N. K. jam pasakė, kad nepirktų minėto automobilio, nes turės problemų, kad N. K. žino, kad E. S. buvo pasiūlyta pirkti ir automobilį ,,MG ZR 1.8“, ir E. S. klausė, už kiek N. K. parvarytų minėtą automobilį ir už kiek jį parduotų, tačiau N. K. atsisakė užsiimti minėtu automobiliu, nes jis yra pakankamai retas, o jis nenori per daug kristi į akis su kažkokiais išskirtinumais. Be to, N. K. šiuose parodymuose nurodė ir kitą aplinkybę, kad kai jį pradėjo kviesti į policiją ir klausti dėl to automobilio, N. K. apie tai pasakė E. S., kuris pasakė, kad dėl to automobilio „pričiups“ ir E. S., ir kad tai tik laiko klausimas. Jei, kaip teisme teigė N. K., jam iš pareigūnų pusės buvo daromas spaudimas dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo padarymo apkaltinti ir E. S., kyla pagrįstas klausimas, kokiu tikslu dar reikėjo nurodyti tokias papildomas, E. S. nepalankias aplinkybes, kurių, be N. K., daugiau niekas, tame tarpe ir tariamai jam spaudimą darę ikiteisminio tyrimo pareigūnai, negalėjo žinoti. Remiantis aptartu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus N. K. parodymus, duotus apklausiant įtariamuoju (t. 4, b. l. 99-100), byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumoje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos laikė teisingais ir atitinkančiais objektyvias aplinkybes.

11.5. Apeliacinio skundo teiginiai, kad bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, jog automobilio ,,Audi A6“ įsigijimą iš nukentėjusiojo A. M. organizavo liudytoja G. K. ir asmuo, kuris naudojosi MRT abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), galimai nuteistasis N. V., laikytini subjektyviais, grindžiamais tik selektyviu įrodymu vertinimu. Skundo autoriaus teigimu, šių asmenų siekį bendrais, suderintais veiksmais įgyti A. M. priklausantį automobilį ,,Audi A6“ įrodo vien tai, kad asmuo, pasivadinęs „D. G.“, ir liudytoja G. K. nukentėjusiajam teikė melagingą informaciją apie jų tarpusavio santykius, prisistatydami kaip bendra šeima. Pažymėtina, kad šios aplinkybės patvirtina tik vieną iš analizuojamo nusikaltimo stadijų, t. y. ruošimąsi apgaulei nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu, tačiau byloje surinktų įrodymų grandinė patvirtina, kad buvo atliekami ir kiti veiksmai, tikslu apgaule įgyti svetimą turtą, t. y. E. S. nurodymu N. K. nuvyko į sutartą vietą ir perėmė automobilį iš G. K. ir J. B., pervarė jį į aikštelę (duomenys neskelbtini) ir vėliau tą patį automobilį realizavo. Kaip matyti iš liudytojų G. K. ir J. B. nuoseklių parodymų, jos ieškojo darbo ir sutiko su asmens, pasivadinusio „D. G.“ pasiūlymu tarpininkauti perkant automobilius. Šis asmuo joms paaiškino, ką reikės daryti, G. K. buvo nurodyta, kad ji mašinos pardavėjui turėjo prisistatyti kaip perkančio automobilį žmogaus (tai yra to žmogaus, kuris davė darbą) drauge, kad pardavėjas atvarytų automobilį, nes pats pirkėjas negali jo pasiimti, todėl sutartį reikia pasirašyti liudytojos vardu. Meluoti reikėjo tam, jog automobilio pardavėjas sutiktų pasirašyti sutartį. Liudytojos suprato, kad dėl automobilio pirkimo su automobilio pardavėju jau būdavo sutaręs joms darbą pasiūlęs žmogus ir automobilių savininkai tik atveždavo joms automobilius, o G. K. tik reikėdavo savo vardu pasirašyti sutartis. Už šį darbą liudytojoms buvo pažadėta 100 Eur atlygis.

11.6. Taigi, kaip matyti iš liudytojų G. K. ir J. B. parodymų, jos vykdė darbdavio nurodymus, G. K. buvo paaiškinta, dėl ko turi meluoti, ir ji darė tai, kas buvo pasakyta, kad gautų pažadėtą atlygį. Darbdavys pasakė, kad paimti automobilio atvažiuos jo draugai, kurie joms paduos jų uždirbtus pinigus, atvažiavo du vaikinai, vieną iš jų jos atpažino kaip N. K., jie padavė 100 Eur ir paėmę automobilį išvažiavo. Apie tai, kad savininkui už automobilį nebus sumokėta, liudytojos teigė nežinojusios. Jos abi analogiškai parodė, kad po kiek laiko automobilio savininkas kreipėsi į jas, kodėl nesumokami už automobilį pinigai, sakė, kad kreipsis į policiją. Savininkui pradėjus reikalauti pinigų, jos apie tai pasakė „D. G.“, tada šis pareikalavo, kad jos atsiųstų savo erotines nuotraukas, tik tada žadėdamas sumokėti. G. K. nuotraukų jam nesiuntė, suprato, kad kažkas ne taip, tada „D. G.“ per „messenger“ ją užblokavo ir su juo jau nebepavyko susisiekti. Tokiais liudytojų G. K. ir J. B. parodymais nebuvo pagrindo netikėti, nes jie sutampa su nukentėjusiojo A. M. parodymais, kad kai su mergina bandė aiškintis dėl pinigų grąžinimo, ji sakė, kad vyras grįš iš darbo ir sumokės, o vėliau jau nebeatsiliepė. Remiantis aptartu, buvo padaryta įrodymais pagrįsta išvada, jog G. K. nukentėjusiajam A. M. priklausantį automobilį ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jo dokumentus N. K. perdavė nežinodama ir nesuprasdama, kad savininkui už automobilį nebus sumokėta, t. y. neturėdama tyčios apgaule įvyti svetimą turtą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tai, kad būtent G. K. buvo viena iš nusikalstamos veikos organizatorių, negali patvirtini ir ta aplinkybė, kad analogišku būdu ji nupirko ir kitą automobilį, kurio įgijimo aplinkybės šioje byloje netiriamos.

11.7. Nepagrįsti ir tie apeliacinio skundo argumentai, kad tai, jog apgaulę A. M. atžvilgiu galėjo panaudoti tik asmuo, pasivadinęs ,,D. G.“, veikdamas bendrai su G. K., patvirtina informacija apie 2018 m. rugsėjo 3 d. nustatytus kontaktus tarp abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojosi G. K.) ir abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojosi nukentėjusysis A. M.) laikotarpiu nuo 11:35:41 iki 13:08:38 ir tarp abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (E. S.) bendravimo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi asmuo, pasivadinęs „D. G.“, kuri patvirtina, jog į apelianto naudojamą MRT pirma žinutė buvo išsiųsta beveik po pusės valandos nuo paskutinio G. K. ir A. M. kontakto MRT, t. y. 2019-09-03 13:34 val., tai yra jau po to, kuomet nurodytas asmuo su liudytoja G. K. buvo galutinai susitarę dėl automobilio ,,Audi A6“ įsigijimo. Apelianto vertinimu, šie objektyvūs duomenys skundžiamame pirmos instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai buvo neįvertinti. Su tokiais teiginiais sutikti nėra pagrindo, nes pirmosios instancijos teismas šią informaciją ištyrė ir ją tinkamai įvertino bylos duomenų visumoje, o skunde pateikiama tik ta informacijos dalis, kuri patvirtina skundo teiginius.

11.8. Vertinant nusikalstamos veikos eigą, matyti, kad pradžioje buvo suorganizuotas automobilio perdavimas iš nukentėjusiojo A. M. G. K. ir J. B., todėl būtent tuo laikotarpiu, iki automobilio perdavimo liudytojoms, intensyvus bendravimas MRT ryšiu buvo nustatytas tarp G. K. ir A. M.. Kai automobilis jau buvo liudytojų žinioje ir jos laukė atvykstančio pirkėjo, kaip teigiama ir apeliaciniame skunde, pradėti fiksuoti kontaktai tarp abonento Nr. (duomenys neskelbtini) , priklausančio E. S., ir abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo liudytojoms G. K. ir J. B. skambindavo asmuo, prisistatydavęs ,,D. G.“. Iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (,,D. G.“) išklotinių (2 t., b. l. 55–59) matyti, kad E. S. su ,,D. G.“ 2018 m. rugsėjo 3 d. kontaktavo 23 kartus nuo 13.34 val. iki 20.51 val., 2018 m. rugsėjo 4 d. – 5 kartus, 2018 m. rugsėjo 5 d. – 6 kartus, 2018 m. rugsėjo 9 d. – 35 kartus, nuo 14.47 val. iki 19.12 val., bei 2018 m. rugsėjo 10 d. – 1 kartą. Šie duomenys patvirtina skundžiamame nuosprendyje padarytą išvadą, jog kaltinamojo E. S. tarpusavio bendravimas su asmeniu „D. G.“ buvo intensyvus ne tik N. K. važiuojant parsivaryti automobilį ,,Audi A6“, bet ir po automobilio parvarymo, tai yra, kai šio automobilio pirkimą E. S., pasak jo paties, tariamai jau buvo perleidęs N. K.. Iš minėtų abonentų junginių matyti, kad E. S. su asmeniu „D. G.“ ar kitu asmeniu, atliekančiu bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, aktyviai bendravo ne tik nusikalstamos veikos darymo metu, bet ir kitomis dienomis – iki pat 2018 m. rugsėjo 9 d., kuomet automobilis ,,Audi A6“ buvo parduotas V. K., t. y. iki nusikaltimo pabaigos.

11.9. Savo nekaltumą E. S. skunde grindžia ir tuo, kad nebuvo įvertinos aplinkybės, jog jis užsiima automobilių pirkimu-pardavimu ir skelbimuose visur nurodo tą patį savo naudojamą MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini), todėl į šį numerį galėjo būti skambinama ir iš MRT Nr. (duomenys neskelbtini), o skambinančių asmenų jis neklausia, iš kur jie skambina. Toks argumentas vertintinas kaip deklaratyvus teigimas, jog į jo telefoną fiksuoti skambučiai iš MRT, esančio (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, galėjo būti tik sutapimas, kadangi visuma aukščiau aptartų įrodymų patvirtina, kad dėl nukentėjusiajam A. M. priklausančio automobilio ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neteisėto užvaldymo apgaulės būdu buvo tariamasi būtent su asmeniu, skambinusiu iš šio MRT numerio. Tai, kad E. S. yra patvirtinęs, jog automobilius jis perka tik (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajone, savaime neduoda pagrindo tikėti jokiais kitais bylos duomenimis nepatvirtinta jo versija, kad telefonu sulaukęs pasiūlymo pirkti automobilį ,,Audi A6“, kuris yra (duomenys neskelbtini) rajone, ir aptaręs su skambinusiu asmeniui automobilio pirkimo aplinkybes, informaciją perdavė N. K., taigi, ir kontaktai tarp jo ir siūliusio pirkti automobilį asmens telefonų galėjo būti fiksuoti, kai jis perdavė N. K. informaciją, susijusią su nurodyto asmens siūlomu įsigyti automobiliu ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Juo labiau, kai N. K. ikiteisminio tyrimo metu paneigė E. S. teiginį, jog jis perka automobilius tik (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajone, nurodydamas, jog automobilius į darbdavio E. S. aikštelę parvarinėjo iš visos Lietuvos.

11.10. Be to, skunde apeliantas nurodo, jog jo ir minimo asmens telefonų kontaktai jau po 2018-09-03, kai buvo apgaule užvaldytas A. M. priklausantis automobilis, rodo, jog tas asmuo apeliantui skambino ir siuntė SMS žinutes su įvairiais pasiūlymais, ir būtų nelogiška manyti, kad dar beveik savaitę laiko, po pasiūlymo pirkti automobilį ,,Audi A6“, buvo skambinama dėl to paties automobilio. Kaip jau buvo aptarta, nusikalstama veika nepasibaigė vien tik A. M. automobilio paėmimu iš pastarojo. N. K. automobilį parvarius į Kauną, ji buvo tęsiama sekančiais veiksmais: E. S. paskelbė apie jo pardavimą automobilių pardavimo internetiniame portale ir nurodė pardavimą vykdyti N. K., kuris 2018 m. rugsėjo 9 d. apie 15 val. automobilį pardavė nukentėjusiajam V. K. už 1 050 eurų. Būtent automobilio pardavimo nukentėjusiajam V. K. dieną – 2018 m. rugsėjo 9 d. buvo fiksuoti net 35 kontaktai tarp E. S. priklausančio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir abonento Nr. (duomenys neskelbtini), o 2018 m. rugsėjo 10 d. tarp jų buvo paskutinis vienas kontaktas. Taigi, tokia E. S. pozicija, kai jis siekia įtikinti skundą nagrinėjantį teismą savo nekaltumu, savaip pateikdamas jį teisinančią versiją, suderintą su akivaizdžiais byloje nustatytais faktais, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti laikoma nei teisinga, nei objektyviai atitinkanti įrodymų visetą.

11.11. E. S. kaltės nepaneigia ir dar vienas apeliacinio skundo argumentas, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų, patvirtinančių jo sąsają su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atlikinėjusiais asmenimis. Kaip buvo aptarta, iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio E. S., bendravimo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo liudytojoms G. K. ir J. B. skambindavo asmuo, prisistatydavęs ,,D. G.“, analizės matyti, kad E. S. tarpusavio bendravimas su asmeniu „D. G.“ 2018 m. rugsėjo 3–9 dienomis buvo intensyvus, šios neginčijamai įrodytos aplinkybės nepaneigė ir pats apeliantas. 2019 m. sausio 22 d. Alytaus apskr. VPK kriminalinės policijos Informacijos analizės poskyrio tarnybiniame pranešime dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad abonentas Nr. 867922897 nurodytu metu naudojo mobilaus ryšio telefonus, kurių IMEI 35911064547020; 353058055859657; 353606051505797; 354915051454362; 3549150514543601. (duomenys neskelbtini) pataisos namų rašte nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. pas nuteistąjį N. V. buvo rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas, kurio IMEI 353058055859657, dar du telefonai, kurių IMEI 354915051454362 ir IMEI 353606051505797 buvo rasti bendro naudojimo patalpose ir identifikuoti asmens, kam jie priklauso, nėra galimybės. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018-08-21 iki 2018-08-17 tarp abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų abonentų buvo fiksuoti 5924 sujungimai, visais atvejais prisijungta prie bokšto celių, esančių Kaišiadorių raj., (duomenys neskelbtini) k. 1. Šie rašytiniai duomenys patvirtina, kad kontaktai tarp abonento Nr. (duomenys neskelbtini) , priklausančio E. S., ir abonento Nr. (duomenys neskelbtini), vyko pasinaudojus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose rastais mobilaus ryšio telefonais, ir tokia įrodymų grandinė pagrįstai pirmosios instancijos teismui davė pagrindą manyti, kad E. S., vykdydamas nusikalstamą veiką, kontaktavo su galimai įkalinimo įstaigoje bausmę atliekančiais asmenimis, ir veikė su jais bendrininkų grupėje.

11.12. Skunde apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jo kaltę patvirtina ir liudytojos D. P. parodymai, nes teisme ji nepaneigė N. K. teiginių, jos jis važiavo pirkti automobilio savo iniciatyva, be to, jos parodymai nelaikytini nuosekliais ir patikimais įrodymais. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje atliktą liudytojos D. P. parodymų analizę, laiko, kad jos parodymai pagrįstai ir teisėtai, kitų bylos duomenų kontekste, laikyti vienu iš E. S. kaltę patvirtinančiu įrodymu. Nors, kaip teigiama skunde, liudytoja D. P. teisiamojo posėdžio metu nepaneigė brolio N. K. versijos, kad pirkti automobilio jis važiavo savo iniciatyva, tačiau jos ir nepatvirtino. Ji nurodė, kad daugelio tos dienos aplinkybių neatsiminė, tačiau paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu viską papasakojo teisingai, nieko nemelavo, todėl teismas, nepažeisdamas baudžiamojo proceso reikalavimų, pagarsino jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose ji nurodė, kad jos brolis N. K. jai paaiškino, kad gavo nurodymą iš viršininko E. S. nuvykti į Lazdijų rajoną ir parvaryti automobilį. Ji taip pat parodė, kad broliui N. K. dirbant pas E. S., dažnai būdavo taip, kad E. S. užsako mašiną, suranda, o brolis nuvažiuoja nupirkti, parvaro į aikštelę (t. 4, b. l. 16-17). Teisiamojo posėdžio metu D. P. taip pat patvirtino, kad E. S. yra jos brolio N. K. direktorius, brolio darbas yra pirkti automobilius. Broliui N. K. dirbant pas E. S., dažnai būdavo taip, kad E. S. užsako mašiną, suranda, o liudytojos brolis nuvažiuoja nupirkti, parvaro į aikštelę. Tokie jos parodymai teismui leido daryti pagrįstą išvadą, jog dėl automobilio ,,Audi A6“ parvarymo buvo vykta N. K. darbdavio E. S. nurodymu.

11.13. Apelianto teigimu, ir liudytojas A. K. negalėjo patvirtinti, kad žinojo automobilio pirkimo aplinkybes, nes kelionės metu automobilyje apie tai nekalbėjo. Toks skundo teiginys yra neteisingas, nes grindžiamas tik dalimi šio liudytojo parodymų. Iš liudytojo A. K. teisme duotų parodymų matyti, kad jis teigė neprisimenantis, ar jam N. K. pasakojo, kaip šį automobilį susirado, tačiau tuose pačiuose parodymuos taip pat nurodė, kad N. K. liudytojui buvo minėjęs, jog automobilį ,,Audi A6“ perka ne sau. Liudytojas A. K., kaip ir D. P. analogiškai nurodė, kad N. K. dirba kartu su E. S., kuris yra jo viršininkas, kuris pasako ar paprašo, kad reikia paimti mašiną, kad yra parduodama mašina, duoda pinigų ir N. K. automobilį nuperka. Būna, kad N. K. pats susiranda mašiną, tada liudytojo paprašo pavairuoti. Kai direktorius duoda nurodymą N. K. parvaryti nupirkti automobilį, tai jis parvaromas pas N. K. į aikštelę. Tokie liudytojo parodymai, vertinant juos ne selektyviai, o jų turinio visumą, pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, jog A. K. su N. K. dažnai važiuodavo kartu parvaryti automobilių, todėl žinojo automobilių pirkimo ir parvarymo sistemą: kieno pavedimu N. K. važiuoja parvaryti automobilius, kur parvarius reikia juos pastatyti ir panašias aplinkybes. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad aukščiau aptartų duomenų visuma paneigia nuteistojo apelianto palaikomą gynybinę versiją, kad jis tik perdavė kitam kaltinamajam N. K. telefonu gautą informaciją apie parduodamą automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jokių nurodymų pastarajam nedavė, o nusikalstamos veikos darymo laikotarpiu kontaktai tarp jo naudojamo MRT numerio Nr. (duomenys neskelbtini), ir abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo liudytojoms G. K. ir J. B. skambindavo asmuo, prisistatydavęs ,,D. G.“, vyko tik dėl aplinkybių patikslinimo ir jų perdavimo N. K. bei galimai dėl kitų jam teikiamų pasiūlymų.

12. Apeliaciniame skunde E. S. teigia, kad skundžiamo nuosprendžio negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu ir dėl to, jog jame nėra nurodytas kiekvieno iš tariamų jo bendrininkų vaidmuo ir kokius inkriminuojamos veikos objektyviosios pusės požymius kiekvienas jų realizavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie skundo argumentai pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neteisėtumo nepagrindžia.

12.1. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Pripažįstant asmenį bendrininku, būtina nustatyti, kad jo veiksmai yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudaro sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ar papildo juos, t. y., jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų. Bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veika ir dėl to asmenys, pripažinti bendrininkais, nepriklausomai nuo jų konkretaus indėlio, atsako pagal vieną ir tą patį Lietuvos Respublikos BK straipsnį. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-90/2013). Kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, nustatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t.

12.2. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, išanalizavęs visus byloje surinktus duomenis, argumentuotai konstatavęs, kurie jų pripažintini patikimais ir objektyviais įrodymais, apibendrino kiekvieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų atliktus veiksmus. Sutiktina su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad byloje nebuvo nustatytas asmuo, kuris susitarė su nukentėjusiuoju A. M. dėl automobilio pardavimo ir perdavė šią informaciją E. S., tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje buvo patikimai nustatyta, kad E. S. žinojo šį asmenį ir veikdamas kartu su juo, N. K. bei kitais bendrininkais įgyvendino skundžiamame nuosprendyje nurodytą sukčiavimo schemą. Teismas pagrįstai, remdamasis ištirtais įrodymais, nuosprendyje nurodė, kad kaltinamojo E. S. bendrininkavimas įvykdžius nusikalstamus veiksmus pasireiškė tuo, kad jis derino nusikaltimo veiksmus su tyrimo metu nenustatytu, iš įkalinimo įstaigos veikiančiu asmeniu, iš jo sužinojęs, kad yra parduodamas automobilis, ir kad dėl pardavimo jau susitarta, davė nurodymus N. K. nuvykti į nurodytą vietą ir perimti automobilį bei jo dokumentus, jį parvaryti į Kauną, o šiam nurodymus įvykdžius, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, patalpino skelbimą internetiniame portale apie automobilio pardavimą ir nurodė N. K. jį parduoti, pastarajam pardavus automobilį, gavo už parduotą automobilį sumokėtus pinigus. N. K. bendrininkavimas įvykdžius nusikalstamus veiksmus pasireiškė tuo, kad jis vykdė E. S. nurodymus parvaryti automobilį ir po to jį parduoti, už šiuos veiksmus jis gavo atlygį, o už automobilį iš pirkėjo gautus pinigus atidavė E. S.. Kiti nusikalstamos veikos bendrininkai liko nenustatyti, tačiau iš surinktų įrodymų akivaizdu, kad dėl automobilio pardavimo su nukentėjusiuoju A. M. kalbėjosi ir jo pristatymo tariamam pirkėjui perdavimo aplinkybes su nukentėjusiuoju bei G. K. derino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, kuris apie susitarimą informavo ir savo bendrininką – E. S., kurį informavo apie parduodamą automobilį ir tai, kad jis bus perimamas ne iš nukentėjusiojo, o iš tarpininkų. E. S., susitaręs su šiuo asmeniu, kur yra automobilis ir kas jį perėmė, davė nurodymą N. K., kur nuvykti ir parvaryti automobilį, o jam tai padarius, paskelbė apie automobilio pardavimą ir nurodė N. K. jį parduoti, ką šis ir padarė. Šios aplinkybės patvirtina, kad kartu su E. S. ir N. K. bendrai veikė ir dalį nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių realizavo ir kiti, nenustatyti asmenys. Remiantis aptartu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantas, nurodė, kokiais konkrečiais veiksmais jie realizavo nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius ir kokį vaidmenį atliko.

12.3. Byloje nustatyti faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad visi nuteistieji veikė tiesiogine tyčia, t. y. jie suvokė, kad, veikdami bendrininkų grupe, įsigydami iš nukentėjusiojo A. M. automobilį ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš anksto turėdami tikslą už jį nesumokėti, o vėliau jį parduodami V. K. ir už parduotą automobilį gautus pinigus pasisavindami, suvokė, kad tokiais veiksmais apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą – nukentėjusiajam A. M. priklausantį turtą – automobilį ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei nukentėjusiajam V. K. priklausantį turtą –1 050 eurų, tuo padarydami nukentėjusiesiems turtinę žalą, ir norėjo taip veikti. Nuteistųjų tyčinės kaltės intelektualinis ir valinis momentai pilnai atitinka sukčiavimo sudėties tyčios turinį. Iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nuteistųjų veikoje nustatė visus jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius požymius. Įvertinę minėtas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas motyvuotai pripažino, kad tiek E. S., tiek ir N. K. bei kiti nenustatyti asmenys veikė sutartinai, buvo pakankamai aktyvūs padarant nusikalstamą veiką ir savo veiksmais sudarė sąlygas kitų bendrininkų veiksmams, suprato savo vaidmenį bendrai daromoje nusikalstamoje veikoje, taigi, jie visi veikė kaip bendravykdytojai. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad nuteisiant E. S. už svetimo turto įgijimą apgaule savo ir kitų asmenų naudai, veikiant bendrininkų grupe, buvo netinkamai pritaikytos BK 25 straipsnio 2 dalies nuostatos.

13. Įvertus aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir keisti jį nuteistojo E. S. ir jo gynėjo advokato Aido Venckaus apeliacinių skundų motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. S. ir jo gynėjo advokato Aido Venckaus apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.