Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. P., (duomenys neskelbtini), prašymą dėl baudos išdėstymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamosios bylos Nr. e1-3032-859/2024) L. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 120 MGL (6 000 EUR) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. P. paskirta 80 MGL (4 000 EUR) bauda. Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu L. P. taip pat paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – atėmimas 1 metams 6 mėnesiams bei turto – automobilio – konfiskavimas. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. spalio 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

BPK 352 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas, bei nustato terminą, per kurį bauda turi būti savanoriškai sumokėta. Bendroji taisyklė, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnio 2 dalis).

Analizuojant BPK 352 straipsnio 1 dalies bei BVK 6 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos bausmės įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad savanoriškai sumokėti visą jam skirtą baudą per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma.

Aptariamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 9 d. baudžiamuoju įsakymu nuteisė L. P. pagal 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskyrė jam galutinę sumažintą bausmę – 80 MGL (4 000 EUR) baudą. Teismo baudžiamajame įsakyme L. P. išaiškinta, kad paskirta bauda privalo būti sumokėta per 2 (du) mėnesius, nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Kaip matyti, teismas, nevertino, jog yra poreikis nustatyti nuteistajam ilgesnį baudos sumokėjimo terminą. Šiuo aspektu, pastebėtina, kad prokurorui kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, L. P. sutiko su prokurorės prašoma skirti bausmės rūšimi ir jos dyžiu, neprašė nustatyti ilgesnio baudos sumokėjimo termino, nenurodė aplinkybių, susijusių su jo turimais sutartiniais įsipareigojimais. Nuteistajam paskirtos baudos dydis (4 000 EUR), parinktas įvertinus visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes.

Pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-88-177/2018, Nr. 1S-40-518/2019, Nr. 1S-127-318/2019 Nr. 1S-301-1020/2020), teismas, nuosprendžio vykdymo metu nustatęs, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo pasikeitė tam tikros aplinkybės, dėl kurių nuteistajam sudėtinga sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą per teismo nurodytą terminą, gali svarstyti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Tokio pobūdžio prašymo patenkinimas galimas, esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, ir galimybių ją sumokėti per teismo nustatytą terminą sumažėjimo visumai. Tačiau, šios nuostatos gali būti taikomos tik iki savanoriško baudos sumokėjimo termino pabaigos, nes suėjus šiam terminui pradedamas priverstinio baudos išieškojimo mechanizmas.

Vertinant teismui pateikto prašymo pagrįstumą, pirmiausia pažymėtina tai, kad iš L. P. prašymo turinio matyti, jog nuteistasis prašo ne pratęsti terminą baudos mokėjimui, o išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis. Visgi, nei BPK, nei BVK nenumato galimybės išdėstyti nuteistajam įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtos baudos vykdymą dalimis. Minėta, baudos kaip bausmės vykdymas yra savanoriškas veiksmas. Esant atitinkamam prašymui, teismas gali spręsti klausimą dėl paskirtos baudos sumokėjimo termino pratęsimo, t. y. nustatyti ilgesnį terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda. Tuo tarpu pats nuteistasis savarankiškai pagal gaunamas ar turimas pajamas turi galimybę spręsti dėl baudos sumokėjimo dalių nustatytu terminu. Esminė aplinkybė – šios nuostatos gali būti taikomos tik iki savanoriško baudos sumokėjimo termino pabaigos. Pratęsiant baudos sumokėjimo terminą nuosprendžio esmė nėra keičiama.

Aptariamu atveju teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. spalio 1 d., todėl nuteistajam paskirta bauda turi būti sumokėta iki 2024 m. gruodžio 1 d. imtinai. Atitinkamai – savanoriškas baudos sumokėjimo terminas dar nėra pasibaigęs. Nuteistojo pateiktas prašymas rodo, kad jis nevengia ir sutinka įvykdyti jam paskirtą piniginę bausmę, tačiau pastarojo teigimu, šiuo metu negali sumokėti baudos per anksčiau teismo nustatytą dviejų mėnesių terminą, todėl svarstytinas klausimas dėl šio termino pratęsimo.

Vertinant prašyme nurodytus motyvus, teismas pažymi, nuteistasis tenurodo, jog dėl paskolos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ jis neturi galimybės išsimokėti baudos. Toks teiginys yra deklaratyvus. Kartu su prašymu jokių dokumentų, pagrindžiančių prašyme nurodomas aplinkybes, įskaitant paskolos sutartį, nuteistasis nepateikė, todėl nagrinėjamu atveju apskritai abejotinas paskolos sudarymo faktas. Prašyme taip pat nenurodyti jokių detalesni argumentai, dėl kokių priežasčių paskolos sudarymas (jeigu toks buvo) konkrečiu atveju užkerta galimybę L. P. laiku įvykdyti paskirtą bausmę. Paskolų sutartys nėra viešai prieinamos. Teismui nėra žinoma, nei kada prašyme minima sutartis buvo sudaryta, nei kokio dydžio įmokos, kokiomis sąlygomis mokamos, jeigu tokios apskritai yra mokamos ir tą daro nuteistasis. Tuo pačiu, nuteistasis nepateikė jokių duomenų apie savo finansinę padėtį (gaunamas pajamas ir pan.), iš kurių būtų galima spręsti, jog pastarajam gali būti sudėtinga paskirtą baudą sumokėti per baudžiamajame įsakyme nustatytą terminą.

Teismas pažymi, kad tik paties nuteistojo veiksmai lėmė papildomos finansinės naštos jam atsiradimą. Jau buvo minėta, kad L. P. sutiko su prokurorės prašoma skirti bausmės rūšimi ir jos dyžiu – „sutinku, baudą sumokėsiu“ (el. b. t. 1, b. l. 183-185, 186-187, baudžiamosios bylos Nr. e1-3032-859/2024), nepateikė nei prokurorei, nei teismui prašymo nustatyti ilgesnio baudos sumokėjimo termino, t. y. nenurodė aplinkybių, susijusių su jo turimais sutartiniais įsipareigojimais (jeigu tokie buvo). Baudžiamosios bylos e1-3032-859/2024 duomenimis, nuteistasis dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, gautas išrašas apie asmens darbovietę patvirtina, jog nuteistasis ir šiai dienai išlaikęs darbinius teisinius santykius su minėta darboviete, taigi turi teisėtą pajamų šaltinį. Teismas neturi spėlioti ar daryti prielaidų vadovaudamasis vien deklaratyviu asmens prašymu apie galimai sudarytą sutartį ir dėl jos atsiradusią sudėtingą asmens finansinę padėtį. Būtent suinteresuotas asmuo privalo pateikti duomenis, kuriais pagrįstų savo prašymą. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad galimai buvo sudaryta paskolos sutartis, nelaikytina išimtine ir pagrindžiančia poreikį nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo L. P. prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352, 361 ir 362 straipsniais,

nutaria:

L. P. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.