Kauno apygardos teismo nutartis

2017-06-20 · Civilinė byla Nr. B2-336-413/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. B2-336-413/2018Nutartis · 2016-05-16Kauno apygardos teismas
  2. B2-336-413/2018Nutartis · 2017-06-20Kauno apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-09-28Lietuvos apeliacinis teismas
  4. B2-336-413/2018Sprendimas · 2018-05-17Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-20
Bylos Nr.
B2-336-413/2018
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00370-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Suinteresuotas asmuo
A. R., D. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. B2-767-413/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00370-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.11. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 20 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas,sekretoriaujant Monikai Morkevičiūtei,

dalyvaujant pareiškėjui bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statybų kontinentas“ bankroto administratoriui S. B.,

suinteresuotam asmeniui A. R. ir jo atstovei advokatei A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statybų kontinentas“ administratoriaus pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Statybų kontinentas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys A. R. ir D. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

BUAB „Statybų kontinentas“ (toliau ir įmonė, bendrovė) administratorius kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti BUAB „Statybų kontinentas“ bankrotą tyčiniu.

Pareiškėjo pareiškimas ir patikslintas pareiškimas grindžiami tuo, kad UAB „Statybų kontinentas“ nuo 2013 m. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centas; iškėlus bendrovei bankroto bylą, buvę įmonės vadovai nevykdė nei teismo, nei bankroto administratoriaus įpareigojimų perduoti administratoriui įmonės turtą ir dokumentus (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas), dėl ko yra pagrindas manyti, kad įmonės dokumentai yra neišsaugoti, sugadinti, sunaikinti ar paslėpti tam, kad nebūtų galima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, vadovo padarytos žalos įmonei. Administratoriaus nuomone, tokie įmonės buvusių vadovų veiksmai atitinka tyčinio bankroto požymį, numatytą ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Pažymi, kad iš paskutinio VĮ Registrų centrui pateikto bendrovės balanso matyti, jog nuo 2012 metų pabaigos bendrovė buvo nemoki, todėl suinteresuotam asmeniui A. R. (tuo metu ėjusiam UAB „Statybų kontinentas“ vadovo pareigas) jau tuomet kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pateikti į civilinę bylą 2013 metų UAB „Statybų kontinentas“ balanso duomenys liudija, kad bendrovė ir 2013 metais buvo nemoki. Tuo tarpu į bylą pateikti UAB „Statybų kontinentas“ 2014 m. balandžio 30 d. balanso duomenys neatitinka tikrovės, kadangi bylos duomenys tvirtina priešingai, t. y. kad bendrovės įsipareigojimai kreditoriams atsirado dar iki minėto balanso sudarymo (pvz., UAB „Bitė Lietuva“ – 1062,62 Lt, VMI prie LR FM – 11 870 Lt, UAB „Altarnaja“ – 3146 Lt). Be to, administratoriaus vertinimu, įmonės bankrotui pripažinti tyčiniu yra įstatymo pagrindas, numatytas ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte, t. y. perkėlus dalį bendrovės turto ir darbuotojų į kitą įmonę UAB „Aidava“, kurios darbo pobūdis yra analogiškas bankrutavusios atsakovės darbo pobūdžiui – statybai. Administratorius pažymi, kad iki UAB „Statybų kontinentas“ akcijų pardavimo tiek UAB „Statybų kontinentas“, tiek UAB „Aidava“ akcininku ir vadovu buvo tas pats asmuo – suinteresuotas asmuo A. R. (nuo 2014-02-06 iki 2014-08-20). UAB „Statybų kontinentas“ akcijos buvo parduotos asmeniui, kuris nuo dar 2006 m. gruodžio 17 d. deklaravo išvykimą į Airiją. 2014 m. rugpjūčio 22 d. atsakovė perleido savo turtą – automobilį VW TRANSPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naujai įsteigtai įmonei UAB „Aidava“ Nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. įmonės turtas sumažėjo nuo 133 352,64 Eur iki 1 870,36 Eur. Tokiu būdu, administratoriaus nuomone, UAB „Statybų kontinentas“ veikla ir turtas buvo perkelti į kitą suinteresuoto asmens vadovaujamą įmonę – UAB „Aidava“.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. R. ir jo atstovė prašo administratoriaus atmesti pareiškimą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad UAB „Statybų kontinentas“ balanso duomenys neleidžia daryti išvados apie tai, kad 2012 m. ar 2013 m. įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršijo pusę į balansą įrašyto bendrovės turto vertės, bankroto administratorius byloje neįrodinėjo nemokumo atsiradimo momento. Nurodo, kad 2012 – 2013 metais A. R. būnant UAB „Statybų kontinentas“ vadovu, bendrovė vykdė statybų veiklą, atsiskaitinėjo su kreditoriais ir neturėjo pradelstų įsiskolinimų. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas administratoriaus argumentas dėl bendrovės vadovo savalaikio nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, suinteresuoto asmens nuomone, savalaikis nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nepatenka į ĮBĮ 20 straipsnyje nurodytus pagrindus, kuriems esant įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu. Suinteresuotas asmuo nesutinka ir su administratoriaus teiginiais dėl įmonės turto perleidimo į UAB „Aidava“. Jo nuomone, vien tai, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Statybų kontinentas“ perleido bendrovei priklausiusį automobilį UAB „Aidava“, negali būti vertinama kaip siekis perkelti bendrovės turtą į kitą įmonę. Pažymi, kad UAB „Statybų kontinentas“ ūkinės veiklos metu jos vardu buvo registruota dešimt transporto priemonių. Pripažįsta, kad vienas automobilis buvo perleistas, tačiau teigia, kad šis automobilis buvo senas, 1995 m. laidos, nudėvėtas ir nurašytas, t. y. nelikvidus. Tuo tarpu byloje nustatyta aplinkybė, kad dalis darbuotojų perėjo dirbti iš UAB „Statybos kontinentas“ į UAB „Aidava“ dar neleidžia konstatuoti, kad bendrovės bankrotas yra tyčinis. Pažymi, kad tik mažuma darbuotojų (12 iš 105) tam tikrais laikotarpiais yra dirbę UAB „Aidava“, tačiau didžioji dalis darbuotojų pastarojoje bendrovėje įsidarbino ne iš karto. Tokiu būdu nėra pagrindo išvadai, kad bendrovės veikla buvo perkelta į UAB „Aidava“. Suinteresuotas asmuo nesutinka su administratoriaus pozicija ir dėl netikslių 2014 m. balandžio 30 d. bendrovės balanso duomenų. Pažymi, kad administratoriaus nurodyti kreditoriai UAB „Bitė Lietuva“, VMI bei UAB „Altarnaja“ neįtraukti į minėtą balansą, kadangi mokėtinos pinigų sumos susidarė vėliau nei laikotarpis, už kurį buvo sudarytas įmonės balansas. Bendrovės bankroto administratorius nepateikė jokių duomenų apie tai, ar paminėtos įsiskolinimo sumos buvo suderintos su bendrove. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Statybų kontinentas“ akcijos buvo A. R., o ne bendrovės turtas, akcijų perleidimo traktavimas kaip galimybės išieškoti iš bendrovės turto praradimas yra iš esmės ydingas ir absoliučiai nepagrįstas teisine prasme. Sudarydamas akcijų perleidimo sutartį A. R. neprivalėjo domėtis faktine D. M. gyvenamąja vieta, todėl D. M. išvykimo iš Lietuvos deklaravimo faktas jokiu būdu negali būti interpretuojamas kaip suponuojantis prielaidą apie akcijų perleidimo sutarties „fiktyvumą“.

UAB „Statybų kontinentas“ bankrotas pripažintinas tyčiniu

Motyvuojamoji dalis

Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-10-01), tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Minėtame įstatyme nebuvo nurodytos aplinkybės, kurioms esant galima būtų daryti išvadą, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia. Tačiau 2013 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. XII-237 pakeitus ĮBĮ, nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojo ĮBĮ pakeitimai, susiję ir su tyčinio bankroto samprata.

Dabartinėje ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalies redakcijoje nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Šio įstatymo 20 straipsniu įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

Įvertinus tai, kad UAB „Statybų kontinentas“ bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi, klausimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu spręstinas vadovaujantis aktualia ĮBĮ 20 straipsnio redakcija ir joje nustatytais tyčinio bankroto požymiais.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Taigi tokie atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sprendimų yra nuostolingai perleidžiamas, sunaikinamas, sugadinamas ar iššvaistomas įmonės turtas, sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę, atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais ir pan., gali būti vertinami kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).

Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, teismas turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.

Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjas (UAB „Statybų kontinentas“ bankroto administratorius) kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti UAB „Statybų kontinentas“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktų ir ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindais, t. y. – įmonės valdymo organų netinkamu pareigų atlikimu (jų nevykdymu); netinkamai (aplaidžiai) tvarkyta buhalterine apskaita; dalies darbuotojų ir turto perkėlimu į kitą įmonę.

Taigi nagrinėjamu atveju aktualūs yra byloje surinkti įrodymai, kurių pagrindu galima būtų konstatuoti pareiškėjo teiginių (ne)pagrįstumą, jų vertinimo kriterijai ir kt. Pažymėtina, kad, vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; kt.).

Įmonės buhalterinių dokumentų išsaugojimo svarba buvo ne kartą akcentuojama teismų praktikoje, pabrėžiant, kad jų nesant – negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, struktūros ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatyto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimo. Dokumentų nebuvimas taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė reikšmingų apskaitos dokumentų ar turto (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti priežastis, kurios lėmė apskaitos dokumentų ar turto neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015).

Bylos duomenimis nustatyta, kad bendrovės direktoriaus pareigas nuo 2012 m. vasario 5 d. iki 2014 m. rugpjūčio 21 d. ėjo suinteresuotas asmuo A. R., o nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonei vadovavo suinteresuotas asmuo D. M., kuris, remiantis Gyventojų registro duomenis, nuo 2006 m. gruodžio 17 d. yra deklaravęs savo išvykimą į užsienį (Airiją). Siekdamas perimti bendrovės dokumentus, administratorius išsiuntė pranešimus ir įpareigojimus dėl įmonės turto ir dokumentų perdavimo tiek A. R., tiek D. M., tačiau nei per teismo, nei per administratoriaus nustatytus terminus bendrovės dokumentai administratoriui nebuvo perduoti (t. 1, b. l. 139-142). Nors A. R. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad jis 2014 m. rugpjūčio 20 d. Akcijų pirkimo pardavimo sutartimi UAB „Statybų kontinentas“ akcijas pardavė ir įmonės turtą bei dokumentus perdavė D. M., dėl ko, anot suinteresuoto asmens, jam neatsirado pareiga šiuos duomenis (dokumentus ir turtą) perduoti bankroto administratoriui, tačiau teismui negalėjo argumentuotai ir pagrįstai paaiškinti, kodėl įmonės finansiniai dokumentai, kurie anot A. R., 2014 m. buvo perduoti D. M., nuo 2012 metų pabaigos iki 2014 m. rugpjūčio 20 d. nebuvo pateikti įstatymo privaloma tvarka VĮ Registrų centrui, tuo labiau, kad bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo A. R. pateikė teismui tiek 2013 m. gruodžio 31 d., tiek 2014 m. balandžio 30 d. įmonės balansus. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad minėtus finansinius dokumentus suinteresuotas asmuo turėjo, tačiau jų laiku neperdavė nei VĮ Registrų centas, nei bankroto administratoriui. Iš to seka, kad buvęs įmonės vadovas A. R., o galimai ir D. M., aplaidžiai ir netinkamai vykdė (organizavo) įmonės buhalterinę apskaitą, sąmoningai vengė perduoti administratoriui įmonės dokumentus ir turtą, dėl ko pastarasis negalėjo nustatyti įmonės finansinės padėties. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės teikia pagrindo manyti, kad egzistuoja tyčinio bankroto sąlyga, numatyta ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

Pažymėtina, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui tenka tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir ją ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais. Tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, įmonės vadovas, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

Nagrinėjamu atveju bankroto administratoriui neturint įmonės finansinių dokumentų už 2013 ir 2014 metus, buvo sunku nustatyti nuo kurio momento įmonės valdymo organams atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau, teismo vertinimu, iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad minėta pareiga atsirado žymiai anksčiau nei įmonės kreditorius (BUAB „Altarnaja“) 2016 m. kovo 17 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Statybų kontinentas“. Ši išvada grindžiama tuo, kad pagal paskutinį VĮ Registrų centrui pateiktą UAB „Statybų kontinentas“ 2012 metų balansą įmonė turėjo turto už 460 440 Lt (133 352,64 Eur), iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 144 353 Lt (41 807,52 Eur), trumpalaikis turtas – 316 087 Lt (91 545,12 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 289 521 Lt (83 851,08 Eur) (t. 1, b. l. 37). Įmonės 2013 metų balanso duomenimis, bendrovė turėjo turto jau tik už 40 412 Lt (11 704,12 Eur), iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 9 548 Lt (2 765,29 eurų), o trumpalaikis turtas – 30 864 Lt (8 938,83 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 33 698 Lt (9 759,62 Eur). To paties laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis įmonė dirbo nuostolingai, nuostoliai siekė 164 205 Lt (47 557 Eur) (t. 2, b. l. 39). Taigi, minėti duomenys patvirtina bylai reikšmingą aplinkybę, kad 2013 metais įmonės turtas per vienerius metus sumažėjo daugiau nei 10 (dešimt) kartų. Pateikto į bylą 2014 m. balandžio 30 dienai sudaryto bendrovės balanso duomenys patvirtina faktą, kad įmonės turtas per šį keturių mėnesių laikotarpį dar labiau sumažėjo, t. y. nuo 40 412 Lt (11 704,12 Eur), iki 6 458 Lt (1 870,36 Eur), mokėtinų sumų ir įsipareigojimų pagal paskutinį balansą įmonė neturėjo (t. 2, b. l. 40). Nesant į bylą pateiktų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos (2016 m. gegužės 16 d.), ir atsižvelgiant į tai, kad BUAB „Statybų kontinentas“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimai sudaro 27 842,53 Eur, galima daryti pagrįstą išvadą, jog įmonės finansiniai sunkumai nuo 2012 metų pabaigos iki 2016 m. gegužės 16 d. nebuvo trumpalaikiai, o paskutinis įmonės balansas ir jame nurodyti duomenys apie finansinių įsipareigojimų nebuvimą neatitinka faktinės padėties. Minėtas išvadas patvirtinta ir Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartyje, kuria UAB „Statybų kontinentas“ iškelta bankroto byla, konstatuotos aplinkybės, t. y. kad 2016 m. gegužės 13 d. duomenimis bendrovė buvo skolinga VSDFV biudžetui 2 241,18 Eur, bendrovės įsiskolinimas valstybės, savivaldybių biudžetui siekė 17 151,59 Eur, darbuotojų įmonėje nedirbo, nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto bendrovė neturėjo, o antstolių informacinės sistemos duomenimis UAB „Statybų kontinentas“ atžvilgiu buvo užvestos 3 vykdomosios bylos, kurių bendra išieškoma suma – 15 364,7 Eur. Įvertinus aptartas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad dar 2013 – 2014 metais, kai įmonės finansinė padėtis tapo kritinė, atsirado jos valdymo organų (vadovų) fiduciarinė pareiga priimti su bendrovės veikla susijusius atitinkamus sprendimus (pvz., kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos, didinti įmonės įstatinį kapitalą ir kt.), atsižvelgiant į savo kreditorių interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014; kt). Tačiau, kaip patvirtina bylos duomenys, tokie sprendimai nebuvo priimti. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad įmonės vadovai sąmoningai nevykdė įstatymuose ir savo steigimo dokumentuose nustatytų pareigų ir įmonės veiklą organizavo taip, kad jos kreditorių galimybė nukreipti išieškojimą į įmonės turtą buvo faktiškai panaikinta. Todėl spręstina, kad egzistuoja dar dvi tyčinio bankroto sąlygos, numatytos ĮBĮ 20 straipsnio 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose.

Pastebėtina, kad pareiškėjas įmonės tyčinį įmonės bankrotą grindžia ir ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. dalies įmonės turto ir darbuotojų perkėlimu į suinteresuoto asmens A. R. naujai įsteigtą įmonę UAB „Aidava“, kurios darbo pobūdis analogiškas UAB „Statybų kontinentas“.

Bylos duomenys patvirtina, kad iki UAB „Statybų kontinentas“ akcijų pardavimo tiek UAB „Statybų kontinentas“, tiek UAB „Aidava“ akcininku ir vadovu buvo tas pats asmuo – A. R.. Byloje nėra ginčo ir bylos rašytiniai duomenys patvirtina, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Statybų kontinentas“ perleido UAB „Aidava“ automobilį VW TRANSPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad dalis UAB „Statybų kontinentas“ darbuotojų nuo 2014 metų įsidarbino UAB „Aidava“ (t. 2, b. l. 72, 130). Nors suinteresuotas asmuo A. R. teigia, kad tiek automobilio perleidimas, tiek dalies darbuotojų perėjimas dirbti į UAB „Aidava“ nesudaro pagrindo konstatuoti tyčinio bankroto požymio, numatyto ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte, teismas su tokiais argumentais nesutinka. Visų pirma, suinteresuotas asmuo negalėjo paaiškinti, kur pradingo likusios devynios transporto priemonės, nuosavybės teise priklausę UAB „Statybos kontinentas“, ir kodėl 2012 m. gruodžio 31 d. – 2014 m. balandžio 30 d. laikotarpiu įmonės turtas sumažėjo nuo 133 352,64 Eur iki 1 870,36 Eur. Nesant duomenų apie įmonės turtą, negalima nustatyti, kokios rūšies turtas ir kam jis perėjo. Antra, nuo įmonės įregistravimo bendrovėje dirbo 105 darbuotojai. 2012 m. bendrovėje buvo atleisti 32 darbuotojai, 2013 m. – 28 darbuotojai, 2014 m. – 24 darbuotojai. Bankroto bylos iškėlimo dienai (2016 m. gegužės 16 d.) įmonėje darbuotojų nebuvo. Nors A. R. tvirtina, kad į jo vadovaujamą įmonę UAB „Aidava“ atitinkamais laikotarpiais perėjo dirbti tik 12 iš 105 UAB „Statybų kontinentas“ darbuotojų, tačiau pastebėtina, kad 2014 m. įmonėje dirbo ne 105, o galimai tik 45 darbuotojai, nes iki 2014 m. buvo atleista 60 darbuotojų. Taigi nustačius, kad 12 įmonės darbuotojų po jų atleidimo iš darbo buvo įdarbinti A. R. naujai įsteigtoje įmonėje, yra pagrindas konstatuoti darbuotų perkėlimą iš vienos įmonės į kitą ir dar vieną tyčinio bankroto sąlygą, numatytą ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte.

Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5 punktuose ir ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyti tyčinio bankroto požymiai, todėl yra pagrindas UAB „Statybų kontinentas“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Statybų kontinentas“ (į. k. 302635318, Islandijos pl. 95-57, Kaunas) bankrotą tyčiniu.

Įpareigoti administratorių patikrinti uždarosios akcinės bendrovės „Statybų kontinentas“ sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Įsiteisėjus šiai nutarčiai, apie tyčinio bankroto iškėlimą pranešti Kauno apygardos prokuratūrai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Gintautas Koriaginas