Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. R. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra 2025-12-16 14.50 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą - draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo transporto priemonę - automobilį „Peugeot 308“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARRF-0047, 2025-12-16 15.57 val. buvo nustatytas 1,91 promilės neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

- 2025-12-16 neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, kad O. R. buvo nustatyti neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai ir buvo tikrinimas atliktas prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0047, patikros sertifikato Nr. 2430027. Pirmasis tikrinimas atliktas 2025-12-16 15.38 val., nustatytas 2,09 promilių girtumas, antras tikrinimas atliktas 15.57 val., nustatytas 1,91 promilių girtumas (1 t., b. l. 55);

- liudytojas M. K. parodė, kad 2025-12-16 apie 15.00 val. važiavo savo automobiliu (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje ir laukė įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę, kai pamatė priešais save nuo akligatvio (duomenys neskelbtini) gatvėje viduryje kelio stovintį kabrioleto tipo automobilį „Peugeot“ bei darinėjančias vairuotojo dureles. Jam pasukus į (duomenys neskelbtini) gatvę bei važiuojant link (duomenys neskelbtini) gatvės, pamatė, jog minėtas automobilis „Peugeot“ pravažiavo pro jį kliudydamas gatvės bortelius, taip pat pastebėjo, jas buvo užlenktas keleivio pusės galinio vaizdo veidrodėlis. Taip pat tą akimirką pamatė, jog už vairo sėdi moteris, galimai užsienietė, kadangi automobilio valstybinio numerio ženklai yra (duomenys neskelbtini). Įvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, automobilis „Peugeot“ pasuko į kairę pusę, į (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) gatvės, bei važiavo toliau kliudydamas laikinuosius kelio ženklus, kadangi ten vyksta gatvių remontas. Tokie veiksmai jam sukėlė įtarimą, kad automobilio vairuotojai yra negerai, todėl apie minėtą automobilį bei jo vairuotoją pranešė bendruoju pagalbos centro numeriu bei visą laiką važiavo minėtam automobiliui iš paskos. Toliau (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje minėtas automobilis „Peugeot“ pasuko į kairę pusę, į (duomenys neskelbtini) gatvę ir važiavo toliau. Minėtas automobilis važiavo ir staiga sustojo ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), tuomet įjungė varinį sustojimo ženklą, taip pat riedėjo atbulomis, toks vairuotojos elgesys jam buvo įtartinas ir neprognozuojamas. Visa tai stebėjo būdamas savo automobilyje, sustojęs automobiliui „Peugeot“ su (duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklais iš paskos. Iki atvykstant policijai matė patį automobilį, į minėtą automobilį niekas įlipęs ar iš jo išlipęs nebuvo, ką automobilio vairuotoja veikė automobilyje, nepastebėjo. Netrukus, kai tik minėtas automobilis sustojo, maždaug po 1 minutės privažiavo policijos automobilis. Atvykusiems pareigūnams paaiškino visą situaciją bei jie patys nuėjo prie minėto automobilio „Peugeot“ vairuotojos, jis pats prie jos priėjęs nebuvo. Visą laiką, kai važiavo minėtam automobiliui iš paskos, nepastebėjo, jog automobilis būtų atsitrenkęs į kitą automobilį ar į pėsčiąjį, kadangi buvo intensyvus eismas bei tarp jo ir automobilio „Peugeot“ buvo kitų eisme dalyvaujančių automobilių. Daugiau nieko paaiškinti neturi (1 t., b. l. 69-70);

- liudytoja A. P. parodė, kad 2025-12-16 apie 13.00 val. dirbo (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Apie 13.00 val. į saloną įėjo moteris, šviesių plaukų. Ji iš savo kabineto matė, kad pas jos kolegę moteris tvarkėsi nagus. Moteris akivaizdžiai matėsi, kad yra neblaivi. Ji garsiai kalbėjo telefonu, nerišliai kalbėjo, sėdėdama kėdėje lingavo. Moteris salone lankosi ne pirmą kartą, taip yra sakiusi kolegė, pas kurią moteris tvarkėsi nagus. Ji išėjo pietauti ir į saloną grįžo apie 14.30 val. Kai grįžo į saloną, jai kolegės pradėjo sakyti, kad patrauktų automobilį, nes buvusi klientė, kuri tvarkėsi nagus, gali atsitrenkti į jos automobilį. Išėjusi iš salono ji pamatė, moterį, kuri sėdėjo už automobilio vairo, automobilis užkurtas. Automobilis buvo „Peugeot“, tamsiai pilkos spalvos, numerius pamena, juos nusifotografavo - (duomenys neskelbtini). Jos automobilis stovėjo prieš jos automobilį. Kai išėjo iš salono, ji atsistojo tarpe tarp moters automobilio ir savojo automobilio. Jos kolegė K. S., išėjusi iš salono ir atidariusi moters priekinės keleivio dureles, rusiškai kažką aiškino, ji rusiškai nesupranta, bet, kaip suprato, sakė kad nevažiuotų. Jai Kristina sakė kviesti pareigūnus, nes moteris tikrai važiuos. Ji pradėjo skambinti numeriu 112. Kai ji skambino, moteris pradėjo važiuoti, ji pavažiavo truputį, ją kliudė, ji šaukė niekur nevažiuoti, buvo rankomis įsirėmusi į jos automobilio kapotą, bandydama ją sulaikyti. Moteris dar kartą pavažiavo į priekį ir ją prispaudė tarp automobilių. Jai prispaudė dešinę koją. Trečią kartą moteris dar pavažiavo į priekį, ją dar labiau prispaudė (koją, gal ir ranką - nebeatsimena, buvo truputį šoke). Nepamena, kaip ji ištrūko, o moteris spausdama greičio pedalą nuvažiavo. Moteris nuvažiuodama kliudė jos automobilio „Tesla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį ir priekinę dalį. Ji susisiekė su pareigūnais ir pranešė, kad moteris galimai neblaivi vairuoja automobilį. Kai atvyko pareigūnai, jiems papasakojo apie įvykį, buvo iškviesti medikai, kurie ją vežė į ligoninę. Po apžiūros buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Lūžių nebuvo nustatyta, atsirado tik kraujosruvos (1 t., b. l. 73-76).

Išdėstyti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad O. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281-1 str. 1 d. O. R. teisiamajame posėdyje pripažino, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Nusikalstamą veiką taip pat įrodo įvykio vietos apžiūros protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame nurodytos esminės įvykio aplinkybės, neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad O. R. 2025-12-16 15.38 val. nustatytas 2,09 promilių girtumas, 15.57 val. nustatytas 1,91 promilių girtumas, liudytojų M. K., A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei kiti įrodymai. Teismo vertinimu, visi duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama nusikalstamos veikos aplinkybėms atskleisti. Akivaizdu, kad O. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281? str. 1 d.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo gautas kaltinamosios O. R. artimos draugės S. N. prašymas atleisti O. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (2 t., b. l. 7-8). Nors S. N. ir neatvyko į bylos nagrinėjimą, teismas iš esmės pasisako dėl galimybės atleisti O. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Kartu teismų praktikoje išaiškinta, jog net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Teismo sprendimas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas arba atsisakyti jas taikyti turi būti aiškiai ir išsamiai motyvuotas, pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-99/2013, 2K-329/2013, 2K-445-489/2016, 2K-132-699/2017, 2K-221-693/2017, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018, 2K-67-942/2019, 2K-100-648/2019, 2K-81-895/2020, 2K-28-628/2023, 2K-74-594/2024).

Sprendžiant, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, asmens polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Be to, vertintinos ir aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Vienokiai ar kitokiai išvadai gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021).

Teismo vertinimu, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nuostatos O. R. atžvilgiu negali būti taikytinos. Nors kaltinamoji nusikalto būdama neteista, kaltę pripažino visiškai, visgi, nėra pagrindo manyti, kad O. R. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip nustatyta byloje, O. R. vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 1,91 promilių neblaivumas, pirmu pūtimu – net 2,09 prom. neblaivumas. Nagrinėtiną nusikaltimą, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, įvykdė tokiu laiku ir vietoje, kada vyksta intensyvus eismas. Vairuodama neblaivi padarė eismo įvykį - kliudė kitą automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Vairavo automobilį net neturėdama teisės vairuoti, nes policijos 2025-12-29 nutarimu buvo nubausta už tai, kad 2025-12-13 vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas 1,00 prom. girtumas, jai buvo taikytas teisės vairuoti transporto priemones 13 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo 2025-12-13, t. y. per 4 dienų laikotarpį net 2 kartus vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, taip keldama itin didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams. Pateikta medicininė dokumentacija rodo, kad O. R. nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo (1 t., b. l. 95-96). Paminėtų duomenų visuma neleidžia konstatuoti, jog O. R. nusikaltimą, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, įvykdė spontaniškai ir atsitiktinai. Visa tai įvertinęs, teismas sprendžia, kad laidavimo institutas O. R. atžvilgiu neturi būti taikytinas ir toks asmuo, pakartotinai per trumpą laiko tarpą darantis itin grubius teisės pažeidimus, turi būti nubaustas kriminaline bausme. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.

Be to, ir pačios prašymą dėl laidavimo pateikusios S. N. asmenybė nėra pripažintina kaip tinkanti būti laiduotoja.

Sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui taip pat palikta diskrecija spręsti ir tai, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018 ir kt.), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018 ir kt.).

Nors S. N. yra neteista (2 t., b. l. 9), tačiau Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (2 t., b. l. 10-24) byloja, kad ji per minimą laikotarpį už įvairių administracinių nusižengimų padarymą (vairavimą maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, vairavimą be privalomosios techninės apžiūros, leistino greičio viršijimą, pareigos apdrausti civilinės atsakomybės draudimu viešajame transporto dalyvaujančią transporto priemonę nevykdymą, kelio ženklo reikalavimo nesilaikymą) administracinėn atsakomybėn buvo traukta net 22 kartus. Nors visas paskirtas baudas yra sumokėjusi, tačiau į bylą pateikta informacija apie administracinius nusižengimus ją charakterizuoja neigiamai, kaip nedarančią reikiamų išvadų po nubaudimų. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad administracinius nusižengimus sistemingai darantis asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajai O. R. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei kt. aplinkybes.

O. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdama neteista (1 t., b. l. 84-85, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė - pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 str.) nenustatyta. 5 metų laikotarpyje du kartus bausta administracine tvarka (b. l. 88-89, taip atnaujintos pažymos apie administracinį baustumą duomenys), nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus O. R. už nusikalstamos veikos padarymą švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį - baudą, kurios dydis, įvertinus išdėstytas aplinkybes, tame tarpe – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (atitinkamai 1:0), nustatytinas kaip gana artimas įstatyme numatytam minimumui. Dar labiau mažinti baudos dydį, įvertinus, kad O. R. buvo nustatytas net 1,91 prom. girtumas, kad nusikalto praėjus vos 3 dienoms po nubaudimo administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviai, kad vairavo neturėdama teisės vairuoti, kliudė kitą automobilį, nėra pagrindo.

Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmę įskaitytinas O. R. laikino sulaikymo laikas nuo 2025-12-16 15.38 val. iki 2025-12-17 14.33 val. (1 para, b. l. 111-118) ir laikytina, kad O. R. yra sumokėjusi 6 MGL (300 Eur) dydžio baudos dalį.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis).

Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281-1 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

Kaip jau buvo paminėta, O. R. policijos 2025-12-19 nutarimu buvo nubausta už tai, kad 2025-12-13 vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas 1,00 prom. girtumas, jai buvo taikytas teisės vairuoti transporto priemones 13 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo 2025-12-13. Nagrinėtiną nusikaltimą, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, įvykdė tokiu laiku ir vietoje, kada vyksta itin intensyvus eismas, praėjus vos 3 dienoms po grubaus administracinio nusižengimo padarymo, neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, sukėlė eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino, kas rodo, kad reikiamų išvadų iš ankstesnio nubaudimo visiškai nepadarė, elgėsi ypač neatsakingai, keldama realią grėsmę kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Todėl O. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025-12-17 (BK 68 str.). Toks terminas, įvertinus asmeniui nustatytą girtumą, kitas aukščiau aptartas aplinkybes, teismo vertinimu, proporcingas padarytai nusikalstamai veikai.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-119-976/2018 ir kt.). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, o ne kaltininkui, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (BK 72 straipsnio 5 dalis). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos.

O. R. nusikaltimą padarė naudodamasi kelių transporto priemone – automobiliu „Peugeot 308“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, minėta transporto priemonė laikytina nusikaltimo padarymo priemone. Kadangi minėtos transporto priemonės savininkė yra (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini), o ne kaltinamoji O. R., byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad bendrovės atsakingas asmuo nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo ir galėjo žinoti, jog bendrovei nuosavybės teise priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, konfiskuoti šio turto nėra pagrindo. Tuo pačiu pastebėtina, kad kaltinamoji panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis pati yra darbingo amžiaus. Pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą automobilio vidutinė kaina su PVM yra 2 490 Eur. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, iš O. R. išieškotina būtent paminėta suma, t. y. 2 490 Eur. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo O. R. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams.

O. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (b. l. 144-147) iki nuosprendžio vykdymo pradžios nekeistinos. Pradėjus nuosprendžio vykdymą, kardomosios priemonės panaikintinos.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjant bylą, kaltinamajai buvo skirtas gynėjas advokatas A. Z.. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026-03-20 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 1), iš kurios matyti, kad O. R. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 279,17 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajai gynėjo dalyvavimas buvo privalomas pagal procesinį įstatymą (BPK 51 str. 1 d. 3 p.), į jos turtinę padėtį (šiuo metu nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota), šios išlaidos iš jos nėra išieškotinos.

- automobilis „Peugeot 308“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliais, grąžintas (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini), - paliktinas neribotai (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) nuosavybei;

- (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas O. R., esantis voke prie bylos galinio viršelio, - perduotinas (duomenys neskelbtini) ambasadai;

- skaitmeninė laikmena su gatvių vaizdo įrašais, esanti voke prie bylos galinio viršelio, - paliktina prie bylos;

- skaitmeninė laikmena su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais bei su skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašu, esanti voke prie bylos galinio viršelio, - paliktina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

O. R. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalį ir skirti jai 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. R. nustatyti sumažintą bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmę įskaityti O. R. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025-12-16 15.38 val. iki 2025-12-17 14.33 val. (1 parą) ir laikyti, kad O. R. yra sumokėjusi 6 MGL (300 Eur) dydžio baudos dalį.

Išaiškinti O. R., kad nesumokėtą 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) baudą ji privalo sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, O. R. skirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti O. R. naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025-12-17;

- turto konfiskavimą, išieškant iš O. R. į valstybės biudžetą nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Peugeot 308“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2490 Eur (du tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt eurų) (BK 72 str. 5 d.).

O. R. paskirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, specialiosios teisės sustabdymo ir dokumentų paėmimo iki nuosprendžio vykdymo pradžios nekeisti. Pradėjus nuosprendžio vykdymą, kardomąsias priemones panaikinti.

Neišieškoti iš O. R. 279,17 Eur proceso išlaidų už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjo advokato dalyvavimo byloje.

- automobilį „Peugeot 308“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliais, grąžintą (duomenys neskelbtini) įmonei (duomenys neskelbtini), - palikti neribotai (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) nuosavybei;

- (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą O. R., esantį voke prie bylos galinio viršelio, - perduoti (duomenys neskelbtini) ambasadai;

- skaitmeninę laikmeną su gatvių vaizdo įrašais, esančią voke prie bylos galinio viršelio, - palikti prie bylos;

- skaitmeninę laikmeną su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais bei su skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašu, esančią voke prie bylos galinio viršelio, - palikti prie bylos.

Išaiškinti O. R., kad už baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo nevykdymą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo išversto nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.