- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-28
- Bylos Nr.
- 1-1844-476/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39718-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Kaltinamasis
- E. Š.
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė, sekretoriaujant Linai Indilienei, dalyvaujant prokurorei Vaidai Andriulaitienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, nevedęs, dirba pas ūkininką D. K., transporto vadybininku-vairuotoju, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. Š. 2019 m. rugsėjo 15 d., 11.11 val., kelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 153 km, Raseinių r., Ariogalos sen., Turbinavos kaimo ribose, būdamas neblaivus (vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai), vairavo jam priklausantį automobilį BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Kaltinamasis E. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 15 d. apie 11 val. jis vairavo savo automobilį BMW. Prieš įvykį su draugu K. Č. gėrė įvairius alkoholinius gėrimus. Jis automagistralėje lenkė automobilį, netyčia kliudė automobilio šoną. Dėl to jo automobilis tapo nevaldomas, nuvažiavo nuo važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į pakelės medį. Eismo įvykio metu nei jis, nei jo keleivis nesusižalojo. Atvykusiems pareigūnams jis atsisakė pūsti į alkotesterį. Iš pradžių jis neigė, kad vairavo automobilį. Vėliau pergalvojo visas su eismo įvykiu susijusias aplinkybes, nusprendė sakyti tiesą. Dėl savo neatsakingo elgesio nuoširdžiai gailisi, padarė išvadas. Jis apsunkino savo gyvenimo sąlygas, nes negali pilnai vykdyti savo darbinių funkcijų. Dėl to persikėlė gyventi pas savo seserį. Jo santykiai su seserimi labai geri ir ji gali jam padaryti teigiamą įtaką. Prašė nuo bausmės jį atleisti pagal laidavimą.
Kaltinamasis prisipažino kaltu, davė nuoseklius parodymus, veikos padarymo aplinkybės abejonių nekėlė, prokurorui sutikus, taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. Š. padaryta nusikalstama veika be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (BPK 273 str. 1 d., 290 str., 291 str.).
Liudytojas K. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019-09-15 apie 11.11 val., gavo iš budėtojo pranešimą, jog kelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda 153 km, automobilis BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas antrąja eismo juosta, kliudė pirmąja eismo juosta važiuojantį sunkvežimį VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KOEGEL, vairuojamą blaivaus R. G. ir nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į pakelės medį. Eismo įvykio metu asmenys nenukentėjo, abu automobiliai apgadinti. Prie automobilio BMW 530 įvykio vietoje buvę akivaizdžiai neblaivūs E. Š. ir K. Č. neigė vairavę automobilį, tikrintis girtumą alkotesteriu jie atsisakė, o vykti į VŠĮ Raseinių ligoninę duoti kraujo nepageidavo. Įvykio vietos apžiūros metu iš automobilio BMW 530 salono paimti trys ėminiai su galimais kraujo pėdsakais, fotografuota. Automobilis nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. K. Č. ir E. Š. uždaryti į Šiaulių AVPK areštinę. Pradėdamas ikiteisminį tyrimą dėl neapdairumo padarė korektūros klaidą ir vietoj BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) parašė BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Klaidą pastebėjo iš karto, bet sistemoje jau buvo išsaugotas dokumentas. Todėl apie korektūros klaidą pranešė tyrimą atliekančiam pareigūnui ir reikalinga toliau ikiteisminiame tyrime laikyti ir skaityti, kad eismo įvykyje dalyvavo automobilis BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 50-53).
Liudytojas K. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019-09-15 apie 11:11 val., iš budėtojo gavo pranešimą, kad kelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 153 km, automobilis BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas antrąja eismo kliudė pirmąja eismo juosta važiuojantį sunkvežimį VOLVO su puspriekabe KOEGEL, vairuojamą blaivaus R. G. ir nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į pakelės medį. Eismo įvykio metu asmenys nenukentėjo, abu automobiliai apgadinti. Prie automobilio BMW 530 įvykio vietoje buvę akivaizdžiai neblaivūs E. Š. ir K. Č. neigė vairavę automobilį, tikrintis girtumą alkotesteriu jie atsisakė, vykti į VŠĮ Raseinių ligoninę duoti kraujo nepageidavo. K. Č. ir E. Š. uždaryti į Šiaulių AVPK areštinę (b. l. 61-63).
Liudytojas K. Č. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019-09-14 apie 17.00 val., atvažiavo pas draugą E. Š. į namus, esančius Butkiškės k. Abu gėrė alkoholinius gėrimus. Naktį miegojo pas E. Š. namuose, nes ilgai gėrė. Ryte kilo ir su Egidijumi ir nutarė kažkur važiuoti. Už vairo automobilio BMW530 vairo sėdo E. Š., nes jis yra automobilio savininkas, o jis atsisėdo į automobilio priekinę keleivio sėdynę. Jie važiavo dviese. Apie 11.00 val., Raseinių r., jiems važiuojant autostrados antra juosta, nežymiai atsitrenkė į pirma eismo juosta važiavusį sunkvežimį VOLVO su puspriekabe ir jų automobilis tapo nevaldomas, todėl nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį. Atvykus policijai jis sakė jiems, kad automobilio nevairavo, bet tą patį sakė ir E. Š.. Kodėl jis melavo policininkams, nežino. Kadangi nebuvo nustatytas kaltas asmuo, tai juos abu sulaikė ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Jis nepadarė jokio nusikaltimo, todėl girtumą atsisakė pasitikrinti. Vairuotojas E. Š. taip pat atsisakė pasitikrinti girtumą. Gal bijojo prarasti vairuotojo pažymėjimą. (b. l. 98-101).
Liudytojas A. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019-09-15, kartu su žmona Ž. A. vyko į Trakus. Diena buvo apsiniaukusi, tačiau nelietinga, kelio danga buvo sausa. Nuo Raseinių iki Ariogalos, važiuojant tame kelio ruože, prieš pat juos įvyko eismo įvykis, matė kaip automobilis BMW 530 lenkė sunkvežimį ir pastebėjo, kad BMW 530 automobilis lenkimo momentu tapo nevaldomas, aplenkęs sunkvežimį vertėsi, atsistojo ant ratų ir nuvažiavęs nuo kelio trenkėsi į medį. BMW 530 automobilis sustojo dešinėje kelio pusėje. Priėjęs prie automobilio pamatė automobilyje du asmenis, abu buvo vyrai, ar jie buvo neblaivūs, pasakyti negali. Piliečiai nenorėjo, kad jis kviestų pagalbą. Pamena, kad vienas asmuo buvo tamsaus gymio ir stambesnis, o kitas buvo šviesaus gymio ir liesesnis. Pamena, kad šviesaus gymio vyras vairavo automobilį, atsimena, kad jam po nosimi buvo kraujas, ant keleivio veido kraujo nesimatė. Jo žmona iškvietė pagalbą ir jie išvyko, kadangi matė, kad jų pagalba ten nebereikalinga (b. l. 56-58).
2019-09-15 įvykio vietos apžiūros protokole, fotolentelėje nustatyta, kad įvykio vieta yra kelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda 153 km., Raseinių r., Ariogalos sen., Turbinavos kaimo ribose. Apžiūrėtas automobilis BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuoti defektai. Paimta: automobilis BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas išduotas P. R. vardu Nr. I128474, techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. 201-0165790, draudimo polisas LT/AMA 8799019 (E. Š. vardu), pirkimo-pardavimo sutartis iš kurios matyti, kad 2019-05-13 automobilį BMW 530 E. Š. įgijo už 650 eurų iš L. Š.(b. l. 10-21, 32, 34, 35).
Iš 2019-09-15 neblaivumo nustatymo akto Nr. 0119000497406 matyti, kad E. Š. užfiksuoti neblaivumo požymiai, kad iš burnos sklido alkoholio kvapas, nerišliai kalba, atsisakė neblaivumo patikrinimo, atsisakė nuo parašo (b. l. 27).
Iš 2019-09-20 autotransporto kainų Lietuvoje pažymos matyti, kad vidutinė automobilio BMW 530, vertė yra 1460 eurų (b. l. 36).
2019-09-26 apžiūros protokole apžiūrėtas CD diskas, kuriame fiksuotas vaizdas ir garsas iš policijos automobilio salono kameros, įrašo trukmė 2 min. Vaizde matosi, kad automobilyje sėdi du civiliai vyrai ir du policininkai. Policininkai yra K. R. ir K. J., o apklausiami vyrai yra K. Č. ir galimai E. Š.. Rodomas laikas skiriasi nuo realaus 1 val., todėl realus rodomas laikas turi būti laikomas 1 val. į priekį. Rodomas laikas 2019-09-15 10 val., o realus laikas 11 val. Žiūrint toliau matosi, kad 10.52 val. (realus laikas 11.52) ir, kad atsisako policininkui K. J. pasitikrinti blaivumą K. Č., kuris sėdi policininkui prie dešinės rankos, sakydamas „ne, nepūsiu, kodėl aš turiu čia pūsti“. Policininkas jam aiškina, kad įvyko eismo įvykis ir jis privalo pasitikrinti blaivumą, tačiau jis net nesiliečia prie pareigūno tiesiamo alkotesterio. Po to, tam pačiam policininkui atsisukus šonu į už jį sėdintį E. Š. 2019-09-15, 10 val.53 val. (realus laikas 11.53) pastarasis atsisako policininkui K. J. pasitikrinti blaivumą, sakydamas „ne, ne“ ir neima į rankas alkotesterio (b. l. 41-43).
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.
Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis E. Š. 2019 m. rugsėjo 15 d., 11.11 val., kelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 153 km, Raseinių r., Ariogalos sen., Turbinavos kaimo ribose, vairavo transporto priemonę BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nes E. Š. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai: nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Pažymėtina, kad baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį užtraukia ir neblaivumo patikrinimo vengimas. Kaltinamasis neneigia šių savo veiksmų, nurodo, kad prieš sėsdamas vairuoti su draugu K. Č. visą parą gėrė alkoholinius gėrimus. Tai, kad automobilį E. Š. vairavo neblaivus patvirtina tiek paties kaltinamojo, tiek liudytojų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo aktas. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Kaltinamojo E. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. Š. ir jo gynėja prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis E. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis neteistas, administracine tvarka baustas du kartus, abu kartus už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 2 dalyje padarymą, paskirtas baudas sumokėjęs. E. Š. dirba pas ūkininką D. K. transporto vadybininko – vairuotojo pareigose.
O. Š. posėdžio metu prašė paskirti ją laiduotoja ir perduoti E. Š. jos atsakomybėn. Kaltinamasis E. Š. yra jos brolis, ji gali jam padaryti teigiamą įtaką. Brolis persikėlė gyventi pas ją, ji vežios jį į darbą, kontroliuos jo elgesį.
E. Š. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jau pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam yra efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 40 straipsnyje numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-31/2010, 2K-51/2010).
Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis E. Š. neteistas (b. l. 138-139), nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, nusikaltimas yra nesunkus (BK 11 str.), administracine tvarka baustas du kartus, nuobaudos galiojančios, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 141-142). E. Š. dirba pas ūkininką D. K. (b. l. 172). E. Š. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, civilinis ieškinys byloje nepareikštas. E. Š. supranta savo kaltę ir suvokia netinkamo elgesio priežastis, pažadėjo, daugiau taip nesielgti, todėl yra pagrindas manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, leidžiančios atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, kuriuo gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojos teigiamas asmenines savybes: O. Š. yra neteista, yra (duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininkė, charakterizuojama teigiamai, administracine tvarka nebausta. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad O. Š. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali būti laiduotoja.
Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę ir jį charakterizuojančias aplinkybes, į kaltinamojo prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, į tai, kad laiduotojas vertas teismo pasitikėjimo, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduotinas laiduotojos atsakomybėn vienerių metų laikotarpiui, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Lietuvos Respublikos BK 68 str. 1 d. nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.
Kaltinamasis E. Š. vairavo transporto priemonę BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai), į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kadangi E. Š. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, jam nustatytinas dvejų metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.
Dėl automobilio konfiskavimo
Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pažymima, kad nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Taigi, tokiais atvejais, vadovaujantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo diskrecijos ir yra privalomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018). Tačiau atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo diskrecijai.
Nagrinėjamoje byloje nuspręsta E. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato už jam priklausančios kelių transporto priemonės pavojingą vairavimą, būnant apsvaigus nuo alkoholio, taip pat skirti baudžiamojo poveikio priemones: uždrausti dvejus metus vairuoti kelių transporto priemones. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad E. Š. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį, todėl automobilis, atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, kad šią nusikalstamą veiką padaryti be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad E. Š. priklausančios transporto priemonės, konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes transporto priemonė – automobilis BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir perduotinas valstybės nuosavybėn.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendė:
E. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį O. Š. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 68 ir 71 straipsniais, paskirti E. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 16 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis automobilį BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį E. Š., saugomą UAB „Tomadas“, kartu su automobilio dokumentais: registracijos liudijimu Nr. I128474, techninės apžiūros rezultatų kortele Nr. 201-0165790, pirkimo-pardavimo sutartimi, saugomais voke prie bylos konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.
Draudimo polisą (duomenys neskelbtini) grąžinti E. Š..
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. Š. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, pradėjus bausmės vykdymą, jas panaikinti.
Kompaktinius diskus su vaizdo įrašais (2 vnt.), palikti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.