Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus „PlusPlus Capital“ AS atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys R. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, uždaroji akcinė bendrovė „Resolution LT“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum“, „PlusPlus Capital“ AS, E. T., A. Z., uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, antstolis Darius Jonaitis, antstolis Donatas Kisielius, antstolė Marija Gaivenė, antstolė Birutė Čereškienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartis, kuria baigta J. K. bankroto byla.

Dėl rašytinių paaiškinimų

11. J. K. 2024-05-02 pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, nes mokumo atkūrimo planą yra įvykdžiusi, pateikusi visus prašomus paaiškinimus. Paaškina, kad prieš atliekant paskutinį mokėjimą pagal Planą, pateikė teismui prašymą pratęsti bankroto bylos terminą 4 mėnesiams, kadangi mirė jos tėtis, mano mama sunkiai susirgo ir ji pusę metų negalėjo dirbti, turėjo apmokėti laidotuves, dėl ko negalėjo laiku įvykdyti mokėjimo pagal Planą. Teismui tenkinus prašymą, galutinis mokėjimas buvo atliktas po 4 mėnesių.

12. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).

13. Nagrinėjamu atveju iš bankrutuojančio asmens pateikto procesinio dokumento turinio nustatyta, jog ji siekia atsikirsti į atskirąjį skundą. Tačiau tiek 7 dienų terminas atskirajam skundui, tiek 14 dienų terminas atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti yra pasibaigę. Atsižvelgiant į tai, teismas atsisako priimti J. K. papildomai pateiktus paaiškinimus, juolab kad juose iš esmės nepateikti jokie konkretūs argumentai, galintys pašalinti kreditoriaus keliamas abejones dėl to ar pareiškėja tinkamai įvykdė 2020-08-06 nutartimi patvirtintą Planą (CPK 314 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo argumentų

14. FABĮ 7 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad mokumo atkūrimo plano trukmė yra 3 metai. Pabaigus įgyvendinti mokumo atkūrimo planą, pabaigiamas ir fizinio asmens bankroto procesas. FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai yra atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. Jeigu bent vienas iš šioje dalyje nurodytų asmenų atsisako pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, surašomas akto nepasirašymo protokolas, kuriame nurodomos nepasirašymo priežastys, ir teikiamas teismui kartu su plano įgyvendinimo aktu. Teismas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 30 straipsnio 2 dalis).

15. Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos procesinės baigties visais atvejais sprendžia teismas, todėl aplinkybė, jog vienas ar keli nurodytų asmenų atsisakė pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, savaime neužkerta kelio baigti fizinio asmens bankroto bylą. Be to, įstatymo leidėjo įtvirtinta nuostata, jog bankroto administratoriaus surašytą aktą turi pasirašyti fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas, reiškia siekį užtikrinti, kad akte bus pateikta išsami ir teisinga informacija apie plano įgyvendinimą, kurios teisingumą patvirtina visi pasirašę asmenys. Dėl to tuo atveju, kai plano įgyvendinimo akto nepasirašo kreditorių susirinkimo pirmininkas, teismas turi nuosekliai ištirti ir įvertinti kreditorių susirinkimo pirmininko nurodomas nepritarimo priežastis, jų atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip įsitikindamas ir patvirtindamas, kad bankroto proceso metu buvo užtikrinta bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2020).

16. Kasacinis teismas savo praktikoje nurodė, kad būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Paaiškėjus, kad asmuo, kuriam jau iškelta bankroto byla, neatitinka reikalavimų, įstatyme keliamų siekiančiam bankrutuoti asmeniui, arba bankrutuojančiam asmeniui nevykdant įstatyme jam nustatytų pareigų ar mokumo atkūrimo plane prisiimtų įsipareigojimų, bankroto byla gali būti nutraukta – FABĮ 10 straipsnis nustato sąlygas, kurių nors vieną konstatavęs teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-219/2019).

17. FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad bankroto byla gali būti nutraukta, kai fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodytu pagrindu fizinio asmens bankroto byla gali būti nutraukta esant šių sąlygų visetui: lėšų ar kito turto nuslėpimo faktui; kai nuslėpto turto vertė didesnė už vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį; kai toks pajamų nuslėpimas turi neigiamą poveikį kreditorių interesams ar fizinio asmens mokumo atkūrimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-248/2018, 24 punktas).

18. Aptariamas fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindas susijęs su bankrutuojančio fizinio asmens pareigos teikti informaciją (ne)vykdymu. Asmuo, siekdamas, kad jo bankroto procedūra būtų sėkmingai užbaigta, o bankroto procesas nenutrauktas, turi laikytis jam įstatymo nustatytų pareigų, tokių kaip administratoriaus prašomos informacijos pateikimas, sąžiningas mokumo atkūrimo plane nustatytų sąlygų vykdymas, teisingos ir išsamios informacijos apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus teikimas, informavimas apie pasikeitusią finansinę būklę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-516-313/2018, 51 punktas).

19. Bankrutuojančio fizinio asmens pareigos įtvirtintos FABĮ 16 straipsnyje, didžioji jų dalis skirta informacijai teikti ir bankroto administravimo veiksmams atlikti. Operatyvus informacijos teikimas bankroto administratoriui ir kitiems subjektams yra reikšmingas užtikrinant sklandų bankroto procesą. FABĮ 16 straipsnio 6 punkte nustatyta bankrutuojančio fizinio asmens pareiga, pasikeitus finansinei būklei (padidėjus gaunamoms pajamoms, gavus palikimą, išlošus pinigų ir (ar) materialinių vertybių, gavus apdovanojimų, dovanų ir panašiai ar sumažėjus gaunamoms pajamoms ir kitais atvejais), ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių. FABĮ 16 straipsnyje nustatytos fizinio asmens pareigos turi būti vykdomos nuosekliai ir realiai, o ne vien formaliai, jų įgyvendinimas turi būti kontroliuojamas viso bankroto proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

20. FABĮ 16 straipsnio 6 punkte nustatyta bankrutuojančio fizinio asmens pareiga svarbi, be kita ko, dėl to, kad įstatyme įtvirtinta mokumo atkūrimo plano pakeitimo galimybė (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis).

21. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 18 punktas). Sąžiningumas ir skolininko bei kreditorių interesų derinimas yra pagrindiniai principai, kuriais pagrįstas visas fizinio asmens bankroto teisinis reguliavimas. Aptariamų principų svarba nuosekliai akcentuojama kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant FABĮ normas. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

22. Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019-11-26 nutartimi iškėlė bankroto bylą J. K., bankroto administratoriumi paskyrė bankroto administratorių Eriką Sinickį. Nutartis dėl J. K. bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2019-12-03. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-08-06 nutartimi tenkino bankroto administratoriaus prašymą, patvirtindamas bankrutuojančios J. K. 2020-06-04 kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą. 2023-11-13 parengtas bankrutuojančios J. K. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024-03-07 nutartimi baigė J. K. bankroto bylą.

23. Nagrinėjamu atveju, apeliantas nesutinka su fizinio asmens bankroto bylos užbaigimu, motyvuodamas tuo, kad teismas nevertino ar pareiškėja tinkamai įvykdė 2020-08-06 nutartimi patvirtintą Planą. Byloje nėra aišku, kokias pajamas ir kokias išlaidas patyrė pareiškėja Plano vykdymo metu, nekalbant apie tai ar buvo įvykdyti kiti bankrutuojančio asmens kreditoriams Plane prisiimti įsipareigojimai, susijęs su mokumo atkūrimu.

24. Bankroto administratorius nurodo, kad kreditoriui buvo pateikta jo prašyta informacija. 2023-11-24 gavęs bankroto administratoriaus pateiktą informaciją, iki pat 2023-12-28, kai bankroto administratorius surašė Plano įgyvendinimo akto nepasirašymo protokolą (t. y. daugiau nei mėnesį), kreditorius nepateikė bankroto administratoriui prašymo dėl informacijos pateikimo ar patikslinimo. Be to, kreditorius turėjo pareigą įrodyti aplinkybes, patvirtinančias bankrutuojančio fizinio asmens nesąžiningumą ir sudarančias FABĮ numatytą pagrindą nutraukti bankroto bylą.

26. Iš bylos duomenų nustatyta, kad bankroto administratorius kreditoriams pateikė Plano vykdymo veiklos ataskaitą, kuriai, 2022-06-09 vykusiame kreditorių susirinkime, buvo nepritarta. Kreditorius „PlusPlus Capital“ AS balsavo prieš bankroto administratoriaus pateiktą ataskaitą bei kartu su balsavimo biuleteniu pateikė nesutikimo pastabas. Kreditorius prašė paaiškinti, kokios yra priežastys, kad bankrutuojantis asmuo jokios veiklos, kuri generuotų pajamas, nevykdo beveik 2 metus. Pažymėjo, kad bankrutuojančiam asmeniui viso bankroto proceso metu išlieka pareiga pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą, tačiau šios pareigos bankrutuojantis asmuo nevykdo bei nededa pastangų savo mokumui atkurti bei maksimaliai atsiskaityti su kreditoriais. Kreditorius kėlė klausimus: koks yra J. K. pragyvenimo šaltinis nuo 2020-08-01; dėl kokių priežasčių ji ilgą laiką nevykdo jokios veiklos, generuojančios pajamas; kokių konkrečių veiksmų ji ėmėsi siekdama atkurti savo mokumą. Kreditorius atkreipė dėmesį, kad iš pateikto bankrutuojančio asmens Paysera banko sąskaitos išrašo matyti, jog bankrutuojančio asmens vardu atidarytos ir kitos sąskaitos, kurių išrašai nebuvo pateikti (apie kitų banko sąskaitų egzistavimą bankrutuojantis asmuo neužsiminė ir pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo). Kreditorius „PlusPlus Capital“ AS prašė pateikti nurodytų banko sąskaitų išrašus už visą bankroto proceso laikotarpį, prašė paaiškinti kokiu pagrindu J. K. laikotarpiu nuo 2020-08-06 iki 2022-04-25 gavo mokėjimo pavedimus iš UAB „Solio“ ir kam šios lėšos buvo panaudotos, prašė pateikti duomenis kokiu pagrindu bankrutuojantis asmuo gavo išmokas iš draudimo bendrovių.

27. Bankroto administratorius 2023-08-08 pateikė prašymą pirmosios instancijos teismui pratęsti J. K. Plano įgyvendinimo trukmę 4 mėnesiams ir nurodė, kad bankroto administratorius ne vieną kartą informavo J. K., jog pagal Planą ji dar turi atlikti 900 Eur mokėjimą. Bankrutuojantis fizinis asmuo J. K. 2023-06-27 informavo bankroto administratorių, kad šiuo metu ji negali sumokėti šios sumos. J. K. bankroto administratoriui nurodė, kad šeimoje įvyko nelaimė – mirė jos tėtis ir ji apmokėjo laidotuvių išlaidas. Be to, jau trečias mėnuo serga (nedirba, vos vaikšto) jos mama, todėl J. K. padės savo mamai finansiškai (gydytojai, vaistai, reabilitacijos ir pan.).

28. Atkreiptinas dėmesys, kad iš bylos duomenų nustatyta, kad kreditorius abejones dėl Plano vykdymo kėlė jau daug anksčiau – 2022-06-09 vykusiame kreditorių susirinkime. Kreditorius prašė patikslinti ir pateikti aiškią, susistemintą informaciją apie Plano vykdymo eigą. Bankroto administratorius persiuntė kreditoriui bankrutuojančio asmens paaiškinimus ir keletą nesusistemintų duomenų apie J. K. pajamas. Bankrutuojantis asmuo J. K. paaiškino, kad darbo santykiai su UAB „Maxima LT“ nutrūko abiejų šalių sutikimu, nes žadėjo pakelti algą, tačiau niekas nesikeitė, kad pradėjo naują gyvenimą Jungtinėje Karalystėje, nes Lietuvoje turėjo problemų su vaikais, sveikata. Nurodė, kad kurį laiką nedirbo, metus mokėsi anglų kalbos, nuo 2022 m. dirba, darbo užmokestį jai perveda į jos partnerio sąskaitą, dirbo kambarine viešbutyje puse etato, nes turi dukrą vežti ir pasiimti iš mokyklos. Paaiškino, kad dalinai apmokėjo laidotuvių išlaidas, bet didesne dalimi prisidėjo jos partneris, paskolino jai, laidotovių išlaidos sudarė apie 2 700 Eur.

29. Kaip matyti iš bankroto proceso rezultato – bankrutuojantis asmuo per 3 metus pervedė kreditoriams tik 1 800 Eur, kas leidžia manyti, jog kreditoriaus keliamos abejonės dėl Plano įgyvendinimo nėra visai nepagrįstos: bankrutuojantis asmuo ilgai nedirbo, duomenų, kad ieškojo darbo – į bylą nėra pateikta, turėjo sąskaitų kitose kredito įstaigose, galimai turėjo Plane nepatvirtintų išlaidų. Aukščiau nurodytos kreditoriaus abejonės dėl Plano tinkamo vykdymo nebuvo pašalintos teismui pateiktame Akte. Nemokumo administratorius kreditoriui pateikė tik fragmentiškus, neišsamius duomenis apie bankrutuojančio asmens patirtas išlaidas (laidotuvės, finansinė pagalba mamai), nesusistemintus duomenis apie bankrutuojančio asmens gautas pajamas, bankrutuojančio asmens paaiškinimus, kodėl nedirbo, kodėl dirbo puse etato ir pan., tačiau minėti duomenys nėra susisteminti ir neatsispindi teismui pateiktame Akte.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bankroto administratoriaus pateiktame Akte gana abstrakčiai aptartas Plane nustatytų priemonių įgyvendinimas, nurodyti ne visi mokumo atkūrimo plane nurodyti įsipareigojimai ir fizinio asmens veiksmai, kurių jis ėmėsi šiems įsipareigojimas įvykdyti, t. y. nenurodyta, kaip bankrutuojantis asmuo įgyvendino Plane nurodytas kitas priemones (nenurodoma kokias dėjo pastangas tam, kad kuo didesne apimtimi patenkintų kreditorių reikalavimus) mokumui atkurti, ar atkūrė savo mokumą; nenurodytos pajamos, kurias per visą bankroto proceso laikotarpį gavo bankrutuojantis asmuo ir kaip jos buvo paskirstytos (jeigu apskritai buvo gautos), nenurodyta kokias pajamas bankrutuojantis asmuo gauna šiuo metu; taip pat nenurodyta plane nustatyta per bankroto procesą skirta būtiniesiems poreikiams tenkinti suma ir faktiškai skirta suma šiems poreikiams tenkinti, bankrutuojančio asmens bankroto pabaigoje turimas turtas. Akte nenurodyta ir kokios buvo dedamos pastangos rasti darbą, kokios buvo galimybės dirbti papildomą darbą, kad padengtų daugiau kreditorių reikalavimų, kodėl bankrutuojantis asmuo ilgą laiką nedirbo, kodėl dirbo / dirba tik puse etato. Akte nenurodžius esminių mokumo atkūrimo plano sąlygų ir informacijos apie jų įgyvendinimą, pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio pagrindo daryti išvadą, kad Planas visiškai įvykdytas. Iš pateiktų Akte duomenų bei bankroto administratoriaus kreditoriui pateiktų fragmentinių ir nesusistemintų duomenų sunku įvertinti, kaip buvo įgyvendinti fizinio asmens įsipareigojimai ir kokių veiksmų jis ėmėsi tiems įsipareigojimams įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto administratorius nėra nurodęs visos aptartos informacijos, pateikti duomenys vien apie tai, kokio dydžio lėšos buvo gautos į depozitinę sąskaitą ir kaip jos buvo paskirstytos kreditoriams, savaime neleidžia daryti išvados apie plano įvykdymo tinkamumą ir bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimą.

31. Fizinio asmens pareiga pagrįsti gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas išlieka viso mokumo atkūrimo plano vykdymo metu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015). Kasdienės išlaidos, nepriklausomai nuo to, kokios buvo patvirtintos mokumo atkūrimo plane, gali kisti, todėl susidaręs galimai didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas leidžia patenkinti didesnę kreditorių skolos dalį, pervedant šią sumą į depozitinę sąskaitą. Dėl pakitusio pajamų ir išlaidų skirtumo susidariusios lėšos negali būti savaime skiriamos fizinių asmenų poreikiams tenkinti. Mokumo atkūrimo plane nurodytos priemonės fizinio asmens mokumui pagerinti yra fizinio asmens ir jo kreditorių susitarimo išraiška, o bankrutuojantys fiziniai asmenys turi pareigą nepriekaištingai vykdyti plane prisiimtus įsipareigojimus, todėl perviršiu esančios lėšos gali būti naudojamos būtiniesiems poreikiams tenkinti tik tuo atveju, kai parengiamas ir patvirtinamas plano pakeitimo projektas, kuriuo susitariama dėl kitokios tam tikrų sąlygų vykdymo tvarkos. Šios aplinkybės svarbios vertinant Plano įvykdymą, pirmosios instancijos teismas nevertino, kokios buvo gaunamos bankrutuojančio asmens pajamos, iš ko pragyveno bankrutuojantis asmuo, kai nedirbo, kokios buvo bankrutuojančio asmens išlaidos ir ar visos bankrutuojančio asmens turėtos išlaidos buvo panaudotos tik būtiniesiems poreikiams tenkinti. Pirmosios instancijos teismas turėjo tinkamai tai išsiaiškinti, pašalinti abejones dėl Akto ir kitų duomenų prieštaringumo. Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas Aktą, šių aplinkybių netyrė ir nevertino.

32. FABĮ normose aiškiai ir detaliai reglamentuojamas mokumo atkūrimo plano turinys, jo parengimas, tvirtinimas (šio įstatymo 7, 8 straipsniai), taip pat jo vykdymo kontrolė – administratorius ne rečiau kaip kartą per pusę metų rengia ir teikia teismui, kreditorių susirinkimui ir bankrutuojančiam asmeniui plano vykdymo eigos ataskaitą. Neįvykdžius plane nurodytų įsipareigojimų, būtų pažeista kreditorių ir fizinio asmens interesų pusiausvyra, t. y. pažeistas fizinio asmens ir jo kreditorių susitarimas. Tam, kad pasibaigus plano įgyvendinimo terminui būtų galima įvertinti, ar kreditorių ir fizinio asmens interesų pusiausvyra viso bankroto proceso metu buvo išlaikyta ir planas buvo tinkamai vykdomas, plano įgyvendinimo akte turi atsispindėti visos esminės plano nuostatos, tarp jų ir visų fizinio asmens plane nustatytų įsipareigojimų (į)vykdymas. FABĮ 30 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto parengimą ir pateikimą teismui, sistemiškai aiškintinos su FABĮ 7 straipsnio nuostatomis, įtvirtinančiomis mokumo atkūrimo plano turinį. Taigi mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte turi būti pasisakyta dėl kiekvienos FABĮ 7 straipsnyje nustatytos ir plane aptartos nuostatos, kad būtų galima spręsti, ar (ir kaip) konkreti plano dalis buvo įgyvendinta, ar fizinis asmuo, atlikdamas reikiamus veiksmus, įgyvendino plane nurodytus prisiimtus įsipareigojimus. Aktas turi būti išsamus ir pagrįstas mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitose nurodytais duomenimis, nes šis dokumentas faktiškai ir teisiškai lemia bankroto bylos pabaigą (FABĮ 30 straipsnio 2 dalis).

33. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrindu patvirtinti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą iš esmės laikė aplinkybę, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas iki Nepasirašymo protokolo surašymo dienos nepateikė bankroto administratoriui nei pasirašyto Akto, nei reikalavimo pateikti papildomą informaciją ir tai, kad jau suėjęs Plano įgyvendinimo terminas ir sumokėta paskutinė įmoka. Tačiau Plano įgyvendinimo terminas ir sumokėta paskutinė įmoka yra pagrindas pradėti bankroto pabaigos procedūrą, o ne pagrindas patvirtinti Aktą. Tam, kad būtų galima patvirtinti Aktą ir užbaigti bankroto procedūrą, turi būti vertinamas faktinis Plano įvykdymas. Priešingu atveju nustačius, kad Planas neįgyvendintas arba yra kitos aplinkybės, sudarančios pagrindą nutraukti bankroto bylą, fizinio asmens bankroto byla nutrauktina.

34. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė FABĮ 30 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas dėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto turinio, šio akto parengimo ir pateikimo teismui tvarkos, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą, vertinimą, ir nepašalino nurodytų prieštaravimų tarp bylos duomenų, kurie sudaro pagrindą abejoti padarytų išvadų pagrįstumu. Netinkamas teisės normų aiškinimas ir taikymas galėjo lemti išvados patvirtinti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą ir baigti bankroto bylą teisėtumą. Tai sudaro teisinį pagrindą panaikinti teismo nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Bylą nagrinėsiantis teismas turi pašalinti nutartyje aptartus trūkumus ir priimti FABĮ normų reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl bankroto bylos pabaigos arba nutraukimo. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nustačius ir ištyrus aplinkybes dėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto patvirtinimo, surenkant naujus įrodymus, būtų pažeista teisė į apeliaciją.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Kreditoriaus PlusPlus Capital AS atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.