Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. T. skundą dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nubaustas (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Institucija) (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Nutarimas) už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), krašto kelio (duomenys neskelbtini) kilometre (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,40 promilių neblaivumas. Nutarime konstatuota, jog E. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus ir tuo padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Institucijos Nutarimu E. T. už minėto administracinio nusižengimo padarymą skirta administracinė nuobauda – 800 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, gali būti paskiriama mažesnė nei ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Susipažinęs su visa pateikta medžiaga bei išklausęs proceso dalyvius, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto, aplinkybių, jo kvalifikavimo ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. E. T. sutinka su padarytu nusižengimu, jis pripažįsta savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonių individualizavimo klausimas, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Byloje nustatyta, jog E. T. padarė vieną šiukščiausių administracinių nusižengimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus. Jam nustatytas 1,40 promilių neblaivumas. Teismas pažymi, jog nepaisant to, kad E. T. buvo nustatytas lengvas girtumas, ar to, kad nusižengimas padarytas nedarbo dieną, esant geroms eismo sąlygoms, kad jis buvo sustabdytas vykdant iš anksto policijos suplanuotą prevencinę priemonę, šios aplinkybės nusižengimo mažiau pavojingu (kaip mano Pareiškėjas) nedaro, nes E. T., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, kėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, juo labiau, vairuodamas judriu paros metu, krašto keliu (duomenys neskelbtini), jungiančiu (duomenys neskelbtini), kuriuo judėjimas būna tikrai intensyvus. E. T. argumentai, kad alkoholį vartojo prieš 5 valandas, nėra pagrindas išvadai, jog jis vairavo automobilį neblaivus dėl klaidos, nes, kaip pats nurodo, turėdamas apie (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą, iš vakaro vartodamas pakankamai didelį kiekį alaus, negalėjo nesuprasti, jog vairavimo metu jis yra neblaivus ir vairuoti transporto priemonės būdamas tokios būklės negali, ypatingai šiuo atveju, kada jam nustatytas neblaivumo laipsnis (1,40 promilės) yra labai artimas vidutiniam neblaivumo laipsniui (1,51) ir itin reikšmingai – beveik visa promile viršija ribą, nuo kurios draudžiama vairuoti transporto priemones (0,41 promilių). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pirmojo tikrinimo metu E. T. buvo nustatytas net 1,78 promilių neblaivumas, taigi atitinkantis vidutinį girtumą, kuris užtrauktų jau netgi baudžiamąją atsakomybę, ir tai patvirtina, jog, sėsdamas už vairo, E. T. turėjo jausti dar didesnius neblaivumo požymius, kurie, einant laikui, silpnėjo. Nors Pareiškėjas Skunde nurodo, kad prieš sėsdamas už vairo nesijautė neblaivus – galvos neskaudėjo, akys nebuvo raudonos ir pan., tačiau iš (duomenys neskelbtini) D. L. tarnybinio pranešimo dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo matyti, jog jau vien bendraujant su vairuotoju, buvo juntamas alkoholio kvapas, todėl, atsižvelgus į bendrą vairuotojo būklę, jis buvo patikrintas alkoholio matuokliu. Taigi E. T. visgi buvo nustatyti neblaivumo požymiai, todėl minėtos aplinkybės teismui neleidžia spręsti, jog Pareiškėjas negalėjo suprasti, jog vairuoja neblaivus.

Pareiškėjas Skunde akcentuoja, jog yra drausmingas vairuotojas, niekada nebuvo atimta teisė vairuoti, nėra padaręs šiurkštaus nusižengimo ar nusižengimo dėl alkoholio poveikio. Per paskutinius 5 metus yra registruoti keli nusižengimai, bet visos baudos sumokėtos, dalis šių pažeidimų padaryti ne Pareiškėjo, o jo draugės, be to – pateikė įmokos mokėjimo kvitą, iš kurio matyti, jog yra sumokėjęs ir skundžiamu nutarimu paskirtą baudą, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog E. T. per šį laikotarpį administracine tvarka baustas 18 kartų (be šio nagrinėjamo administracinio nusižengimo), iš jų net 15 kartų už administracinius nusižengimus, susijusius būtent su automobilių vairavimu. Ir nors Pareiškėjas Skunde nurodo, kad beveik visus šiuos pažeidimus padarydavo jo draugė, o jis, kaip automobilio savininkas, gavęs pranešimus, sumokėdavo baudas, tai vertintina kaip jo gynybinė pozicija, kadangi teismui Pareiškėjas duomenų, pagrindžiančių, kad pažeidimus padarė ne jis, o kitas asmuo, nepateikė. Netgi ir preziumuojant, kad dalį administracinių nusižengimų padarė ne Pareiškėjas, o jo draugė, už kurią Pareiškėjas tik prisiėmė atsakomybę, tokio jo elgesio negalima vertinti kaip socialiai atsakingo ir pilietiško, kaip apibūdina pats Pareiškėjas, nes tokiu būdu nusižengęs asmuo atsakomybės išvengtų. Taigi akivaizdu, jog byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados, jog Pareiškėjas yra drausmingas vairuotojas ar pilietiškas, socialiai atsakingas asmuo, o padarytas nusižengimas yra tik atsitiktinio pobūdžio.

E. T. nurodė, jog šis administracinis nusižengimas galėtų būti vertinamas kaip padarytas esant būtinajam reikalingumui, kadangi jis važiavo todėl, jog į mobiliojo ryšio telefoną gavo žinutę, jog neveikia jo sodybos, kuri anksčiau buvo apvogta, vaizdo kameros. Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, kad būtinasis reikalingumas – tai tokia situacija, kurioje tam tikram įstatymo saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Taikant būtinojo reikalingumo nuostatas (ANK 16 straipsnis), turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms, o būtent: 1) pačiam asmeniui, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-12-689/2020, 2AT-61-495/2022). Teismo vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant į teismų praktikoje išgrynintas būtinojo reikalingumo instituto taikymo sąlygas, nelaikytinos atitinkančiomis ANK 16 straipsnio apibrėžtį. Teismo vertinimu, nenustatyta, jog gresiantis pavojus yra realus ir, kad jis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, t. y. nedarant administracinio nusižengimo, byloje nėra jokių duomenų, kad E. T. sodybos negalėjo pasiekti kitu būdu. Teismas pažymi, jog E. T. nepateikė duomenų apie tai, kad to turtui buvo kilusi reali ir akivaizdi grėsmė, kad, kilus tokiai grėsmei, jos pašalinti nebuvo galimybės kitaip, nei pačiam, esant neblaiviam, vairuojant automobilį į sodybą. Be to, teismas neturi ir pagrindo vertinti, kad vagystės iš sodybos atveju nuosavybei padaryta žala būtų didesnė ar reikšmingesnė nei žala ne tik turtui, bet ir asmens sveikatai ar gyvybei, kuri gali būti padaryta neblaiviam asmeniui valdant padidinto pavojaus šaltinį. Taigi Pareiškėjo argumentavimas dėl būtinojo reikalingumo egzistavimo yra vien deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas.

Skunde nurodoma, jog Pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemonę reikalinga darbinių funkcijų vykdymui, pateikiamas darbovietės (duomenys neskelbtini) teigiamo E. T. charakteristika, kurioje nurodomos ir aplinkybės, būtinos teisės vairuoti transporto priemones turėjimui. Tačiau teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (kasacinė nutartis Nr. 2AT-3-2011). Svarbu ir tai, jog aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbas yra susijęs su automobilio vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes, sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (pareigos vairuotojas – ekspeditorius), toks pavojus tampa dar didesnis. Pažymėtina, jog E. T. darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, kaip rodantis sektiną pavyzdį, veiklus, atsakingas darbuotojas, todėl, teismo vertinimu, ir darbdavys yra suinteresuotas išlaikyti šį darbuotoją sudarant jam sąlygas dirbti ir toliau – kitose pareigose, nereikalaujančiose teisės vairuoti transporto priemones, administracinės poveikio priemonės taikymo laikotarpiu. Tai, be kita ko, ir darbdavio jau yra padaryta, Pareiškėjui suteikus kitas pareigas.

Pareiškėjas Skunde nurodo, jog teisė vairuoti jam reikalinga padedant savo ligotai (duomenys neskelbtini), tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir E. T. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto ir ypač didelį pavojų kelių eismo saugumui keliančio elgesio jo nesustabdė. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo (duomenys neskelbtini) S. T. šeimos sudėtį, kartu su ja gyvenančius asmenis, tik teismo posėdžio metu nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miręs. Taip pat nepateikta duomenų apie Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) sveikatos būklę šiuo metu – teikti tik (duomenys neskelbtini) (taigi buvę daugiau nei prieš metus) duomenys apie (duomenys neskelbtini) diagnozuotą ligą ir taikytą gydymą. Tačiau netgi laikant, kad nėra kitų artimųjų ar slaugos specialistų, prižiūrinčių E. T. (duomenys neskelbtini), neabejotina, kad tokiu atveju Pareiškėjas privalėjo būti itin atsargus, įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs, prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Pažymėtina ir tai, kad iš E. T. parodymų, duotų teismo posėdžio metu matyti, jog (duomenys neskelbtini), gyvenanti miesto teritorijoje, palyginti nedideliu atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gydymo įstaigų, prireikus gali į jas nuvykti ir viešuoju transportu.

Skunde Pareiškėjas akcentuoja ir kitas šeimines aplinkybes, tai, kad išlaiko (duomenys neskelbtini), kad aktyviai dalyvauja jo auklėjime, kad turi kreditorinių įsipareigojimų –(duomenys neskelbtini) paskolą ir, kad teisės vairuoti praradimas apsunkins tiek bendravimą su (duomenys neskelbtini), tiek gaunamas pajamas, kurias būtina skirti (duomenys neskelbtini), kreditorinių įsipareigojimų vykdymui. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrų nepatogumų tiek pats asmeniškai, tiek nepatogumų, susijusių su rūpinimusi kitais asmenimis. Tačiau teismas pažymi, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019, 2AT-36-387/2021). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, jog tai, kad nuobauda (šiuo atveju – administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų / administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019).

Skunde pateikiama teismų praktika, kur teismai yra linkę sumažinti skirtinos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – terminą ar administracinio poveikio priemonės apskritai neskirti. Tačiau teismas pažymi, jog cituojami Klaipėdos apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo sprendimai savaime neįpareigoja tokį sprendimą priimti ir šioje byloje. Vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Be to, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Sprendžiant nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimo (termino sutrumpinimo) klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju byloje nustatytos aplinkybės yra vertinamos individualiai. Teismo vertinimu, nesant analogiškoms šioje byloje ir minimose bylose nustatytoms aplinkybėms, nurodytą praktiką laikyti precedentu šioje konkrečioje byloje nėra jokio pagrindo.

Pažymėtina ir tai, jog Institucija įvertino Skunde nurodytus argumentus, jog E. T. policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės, kaltės neginčijo, gailėjosi, tai Nutarime pripažindama kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Pareiškėjo vertinimu, jo atsakomybės švelninimą ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu turėjo nulemti pažeidimo padarymo priežastis, šeiminės bei darbinės (atitinkamai – finansinės) aplinkybės. Tačiau, kaip minėta, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas tik atsižvelgus į visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas aplinkybes, nurodytas ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Pažymėtina ir tai, jog Nutarimu buvo paskirta ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda ir minimalios administracinio poveikio priemonės. Tad Pareiškėjo Skunde nurodyti jį teigiamai charakterizuojantys duomenys bei aplinkybės, dėl kurių jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, kurios, kaip minėta, buvo įvertintos ir Institucijos individualizuojant asmeniui skiriamą nuobaudą, teismo vertinimu, nelaikytinos išimtinėmis, lemiančiomis ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą. Pažymėtina ir tai, kad teismui pateiktas kvitas, patvirtinantis šioje administracinio nusižengimo byloje paskirtos nuobaudos – baudos sumokėjimą, taip pat nelaikytina aplinkybe, įtakojančia ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog skundžiamas Nutarimas, kuriuo paskirta administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, yra teisėtas ir pagrįstas, jos nepaskyrus ar nustačius trumpesnį terminą nei minimalus (ANK 34 straipsnio 6 dalis), nuobauda būtų aiškiai per švelni ir netinkamai individualizuota, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Paskirtų poveikio priemonių terminai šiuo atveju, yra teisingi bei proporcingi, tinkami paveikti administracinį nusižengimą padariusį asmenį. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad per švelnus asmens baudžiamumas Pareiškėją gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti naują administracinį nusižengimą.

Įvertinus tai, kas aptarta, darytina išvada, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jo Skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, nes byloje nenustatyta jokių išimtinių ar išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų manyti, jog Institucijos paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių paskyrimas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams, todėl Skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

atmesti E. T. skundą ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą.