- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-12
- Bylos Nr.
- 2S-199-796/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Pareiškėjas
- M. M.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą dėl antstolio G. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis G. B., V. J., M. J., uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas M. M. skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolio 2025 m. gegužės 8 d. patvarkymą Nr. S-25-40-13200 dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo vykdomojoje byloje Nr. 0040/20/00770 ir įpareigoti antstolį perskaičiuoti atlyginimo ekspertams, vertėjams ir kitiems asmenims dydį, jį sumažinant.
2. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu patvarkymu antstolis nustatė, jog atlyginimas ekspertams, vertėjams ir kitiems asmenims yra 19 900 Eur. Kadangi patvarkymas nebuvo siunčiamas skolininkui, o su patvarkymu skolininkas susipažino tik 2025 m. birželio 30 d., susipažinęs su vykdomąja byla Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2YT‑28218‑1134/2025 metu, todėl 20 dienų terminas nėra praleistas. Pareiškėjo vertinimu, atlyginimo ekspertams, vertėjams ir kitiems asmenims suma – 19 900 Eur, yra nepagrįsta, todėl perskaičiuotina ir mažintina. Pateikta 2025 m. vasario 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyta sąskaita faktūra Nr. 1396 nepagrįsta, byloje nėra duomenų apie turto vertintojo pateiktą kainą prieš atliekant ekspertizę, t. y. ar ji atitinka siūlytą kainą, duomenų apie papildomos turto vertinimo ekspertizės atlikimo kainą, byloje nėra ir pačių turto vertinimo ekspertizių, kad būtų galima palyginti jų tapatumą, t. y. pakartotinės ekspertizės būtinumą. Kaip matyti iš anksčiau vykusio ginčo dėl turto vertinimo ekspertizės (civilinė byla Nr. 2YT-22011-1099/2023), antstolis teigė, kad bus vertinamos ne turtinės teisės, bet pats turtas, kaip nekilnojamasis turtas. Tad jei turtinės teisės (nes turtas tuo metu nebuvo įregistruotas pareiškėjo vardu) turėjo būti vertinamos kaip nekilnojamasis turtas ir dar 2023 m. spalio 10 d. buvo paskirta turto vertinimo ekspertizė, kurios aktas buvo parengtas 2024 m. birželio 17 d., neaišku, kam reikėjo skirti papildomą ekspertizę, kadangi turto vertė nesikeitė. Iš 2025 m. vasario 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos sąskaitos faktūros Nr. 1396 neaišku, kokia paslaugų kaina yra pagal 2023 m. spalio 10 d. antstolio patvarkymą ir kokia pagal 2024 m. gruodžio 3 d. patvarkymą. Papildomos ekspertizės nereikalingumą pareiškėjui žodžiu minėjo ir antstolio padėjėjas V. T. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertintojas K. K.. Kadangi ekspertas pirmą ekspertizės aktą parengė, t. y. ūkinę operaciją atliko 2024 m. birželio 17 d., sąskaita faktūra už šią ekspertizę turėjo būti išrašyta ne 2025 m. vasario 15 d., o ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 30 d. Nepagrįstas poreikis skirti papildomą ekspertizę kilo tik praėjus pusei metų, t. y. 2024 m. gruodžio 3 d. Abiejų ūkinių operacijų sujungimas į vieną suponuoja, kad nurodyta suma tyčia yra padidinta. Šios antstolio išlaidos tretiesiems asmenims yra akivaizdžiai nepagrįstos ir neteisėtos, todėl patvarkymas, kuriuo siekiama tokias išlaidas paskirstyti, taip pat yra neteisėtas ir naikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Antstolis G. B. 2025 m. liepos 28 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skolininko skundą ir perdavė jį nagrinėti teismui. Nurodė, kad yra pasibaigęs per Antstolių informacinę sistemą priimto ir matomo skundžiamo vykdymo išlaidų apskaičiavimo apskundimo terminas, taip pat nesutiko su skolininko argumentais. Nurodė, kad skolininkas sąmoningai neregistravo turto per teismo numatytą terminą savo vardu VĮ Registrų centre ir neužbaigė notarinės paveldėjimo procedūros, siekdamas išvengti (arba apsunkinti) išieškojimą iš areštuoto turto, ir tokiais savo veiksmais nevykdė teismo sprendimo, o vėliau ir antstolio įpareigojimo, antstolis buvo priverstas inicijuoti turtinių teisių į nekilnojamąjį turtą vertinimo procesą. Teismui pakeitus įpareigojimo vykdymo tvarką (po turtinių teisių į nekilnojamąjį turtą įvertinimo) ir leidus išieškotojams savo lėšomis atlikti skolininkui priklausančių turtinių teisių įregistravimą ir užbaigti paveldėjimo procedūrą pas notarą, pasikeitė areštuoto turto nuosavybės forma ir iš dalies pasikeitė paveldėto turto dalys. Antstolis privalėjo skirti papildomą ekspertizę, siekiant nustatyti turto vertę. Abiejų ekspertizių metu buvo vertinami 138 objektai (dalis iš jų buvo kompleksiniai). Skolininkas 2025 m. gegužės 28 d. jau yra apskundęs eksperto atlygį (jo dalį) kaip nepagrįstai įtrauktą į 2025 m. gegužės 9 d. suformuotą išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-25-40-13223; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT‑28218‑1134/2025 netenkino skolininko skundo.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo M. J. atsiliepimu prašė skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad jis nėra praleidęs termino pateikti skundą. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su papildoma ekspertize vykdomoje byloje, nurodė, kad situacija buvo lemta paties pareiškėjo nesąžiningų veiksmų, nevykdant įsiteisėjusių sprendimų dėl paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimų įregistruoti turtą. Todėl antstolio 2023 m. spalio 10 d. patvarkymu Nr. S-23-40-19826 buvo paskirta turtinių teisių ekspertizė (2023 m. lapkričio 9 d. minėtas patvarkymas buvo patikslintas, patvarkymu Nr. S-23-40-22320 sumažinta vertinamo turto dalis). Teismui pakeitus sprendimo vykdymo tvarką ir suinteresuotam asmeniui įregistravus pareiškėjo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą, pasikeitė areštuotas turtas, t. y. vietoje turtinių teisių, pareiškėjas įgijo nekilnojamąjį turtą. Antstolis 2024 m. gruodžio 3 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S-24-40-26503, atsižvelgiant į užbaigtas pareiškėjui priklausančių turtinių teisių paveldėjimo ir turto registravimo procedūras, patvarkė atlikti ne turtinių teisių, o nuosavybės teise skolininkui priklausančio turto vertinimo procedūrą. Turtinės teisės ir nekilnojamasis turtas yra dvi skirtingos turto rūšys, kurių rinkos vertė taip pat gali būti skirtinga. Todėl siekiant objektyviai įkainoti areštuotą turtą, buvo reikalinga skirti papildomą ekspertizę. Ekspertizės nebūtų prireikę, jei pareiškėjas būtų gera valia įvykdęs teismo sprendimą ir pats kreipęsis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir paveldėto turto įregistravimo nuosavybės teise. Pareiškėjas buvo pateikęs skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo ginčijo 2023 m. spalio 10 d. patvarkymą skirti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti.
5. Suinteresuotas asmuo UAB „Julianus Inkaso“ atsiliepime teismo prašė sprendimą priimti savo nuožiūra.
6. Suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepime nurodė palaikantis M. J. atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
8. Teismas, pasisakydamas dėl termino paduoti skundą, nusprendė, kad skundžiamas patvarkymas skolininkui nebuvo tinkamai išsiųstas, todėl skolininkas nepraleido termino skundui paduoti.
9. Teismas nustatė, kad ekspertizę atlikti buvo pavesta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri skolininko turtui atliko dvi nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizes (2024 m. birželio 17 d. ekspertizės aktas Nr. 24‑06‑17A ir 2025 m. vasario 15 papildomas ekspertizės aktas Nr. 25-02-15A), jų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė 2025 m. vasario 15 d. sąskaitą faktūrą Serija NEG Nr. 1396 – 19 900 Eur sumos. Antstolis 2025 m. gegužės 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S‑25‑40‑13200 šias išlaidas paskyrė prie išlaidų tretiesiems asmenims už vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas – atlyginimas ekspertams. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad antstolis vykdomosiose bylose turto vertinimo ekspertizes skyrė be teisinio pagrindo ir, jog ekspertizių skyrimas būtų nuginčytas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad skolininkas skundė antstolio 2023 m. spalio 10 d. patvarkymą skirti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti; Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2023 m. gruodžio 22 d., skolininko skundo netenkino. Teismas nesutiko su skolininko skunde nurodytais argumentais, kad byloje nėra ir pačių turto vertinimo ekspertizių, kad būtų galima palyginti jų tapatumą, t. y. pakartotinės ekspertizės būtinumą, nes teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0040/20/00770 kopijoje yra abiejų ekspertizių santraukos.
10. Teismo vertinimu, nesant nuginčytam ekspertizių paskyrimui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrįstai atliko ekspertizes ir išrašė 2025 m. vasario 15 d. sąskaitą faktūrą. Byloje nėra duomenų, kad minėta PVM sąskaita faktūra būtų nuginčyta. Skolininkas skunde nurodo, kad sąskaita išrašyta nesavalaikiai, tačiau teismas nurodė, kad teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, nagrinėja tik skundžiamo patvarkymo pagrįstumą ir nenagrinėja kitų antstolio priimtų patvarkymų pagrįstumo bei nenagrinėja trečiųjų asmenų sąskaitos išrašymo aplinkybių. Teismas nusprendė, kad 19 900 Eur yra faktiškai patirtos vykdymo išlaidos, pagrįstos išrašyta sąskaita. Šios išlaidos laikomos pagrįstomis ir teisėtai įtrauktomis į skundžiamą patvarkymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 24 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – panaikinti antstolio 2025 m. gegužės 8 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S‑25‑40‑13200 vykdomojoje byloje Nr. 0040/20/00770. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
11.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nenuginčyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. vasario 15 d. sąskaita faktūra. Minėta sąskaita faktūra nėra civilinius santykius (šalių valią) įforminantis dokumentas, kurį būtų galima ir (ar) reikėtų ginčyti, norint įrodyti teisinius santykius – šiuo atveju papildomos nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės skyrimo reikalingumą ir užmokesčio dydį. Sąskaita yra neteisinga ir ja negalima remtis skirstant išlaidas.
11.2. Apeliantas remiasi Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies reglamentavimu ir nurodo, kad ekspertas pirmą ekspertizės aktą parengė, t. y. ūkinę operaciją atliko 2024 m. birželio 17 d., todėl sąskaita faktūra už šią ekspertizę turėjo būti išrašyta ne 2025 m. vasario 15 d., t. y. praėjus ne dvejiems metams nuo ūkinės operacijos atlikimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 30 d., ypač atsižvelgiant į tai, kad nepagrįstas poreikis skirti papildomą ekspertizę kilo tik praėjus pusei metų, t. y. 2024 m. gruodžio 3 d. Abiejų ūkinių operacijų sujungimas į vieną suponuoja, kad suma tyčia padidinta, siekiant pasipelnyti pareiškėjo turto ir jo išlaikomų nepilnamečių vaikų sąskaitą, taip mažinant galimybes pirmos eilės išieškotojams gauti jiems priklausantį išlaikymą.
11.3. Nenurodžius (nesant duomenų) patvarkymuose skirti ekspertizes galimos ekspertizės kainos (įkainių) ir neginant skolininko (pareiškėjo), teisių, sudaromos sąlygos antstoliui piktnaudžiauti savo procesine padėtimi. Patvarkymo 5.5 punkte nurodyta 19 900 Eur išlaidų suma yra neteisėta, kadangi 2025 m. vasario 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita faktūra Nr. 1396 nepagrįsta – nėra duomenų apie turto vertintojo pateiktą kainą prieš atliekant ekspertizę.
11.4. Nepagrįsti teismo motyvai, kad neva antroji ekspertizė buvo paskirta dėl skolininko veiksmų. Tiek pirmosios, tiek antrosios turto vertinimo ekspertizės metu buvo vertinamas tas pats objektas – nustatoma nekilnojamojo turto vertė, o keitėsi tik išvada – pirmu atveju suformuluota apie teisės į nekilnojamąjį turto vertę, o kitu – apie paties nenekilnojamojo turo vertę, t. y. vertinimo metodai, kriterijai ir objektas buvo tas pats. Tai įrodo ir faktas, kad antroji ekspertizė buvo atlikta vos per porą mėnesių. Todėl pareiškėjo negalėjimas dėl objektyvių priežasčių (areštuotų ir nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimui padengti pervedamų visų jo pajamų) įregistruoti nuosavybės teisių, neturėjo ir negalėjo turėti esminės įtakos antrosios turto vertinimo ekspertizės skyrimui, išskyrus išvadų performulavimą bei turto dalies pakeitimą, kuris atliktas dėl antstolio kaltės, netinkamai nustačius pareiškėjo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atskiros metodikos, skirtos vertinti teisių į nekilnojamąjį turtą rinkos vertę, nėra – taikomi tokie patys vertinimo metodai kaip nekilnojamajam turtui. Pirmosios ekspertizės metu nustačius ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertę, papildomai jos nustatinėti antrosios turto vertinimo ekspertizės metu nebuvo objektyvaus būtinumo, užteko tik performuluoti išvadas. Akivaizdu, kad bendra suma už abi ekspertizes yra nepagrįsta.
11.5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad neva pareiškėjas neskundė 2024 m. gruodžio 3 d. patvarkymo dėl informacijos pateikimo Nr. S-24-40-26503. Minėtame patvarkyme, kaip ir ankstesniame 2023 m. spalio 10 d. patvarkyme skirti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti Nr. S-23-40-19826, nebuvo nurodyta nei papildomos ekspertizės kaina, nei įkainiai.
11.6. Pareiškėjui antstolio padėjėjas ne kartą sakė, jog išieškota suma bus skirta ne tik ekspertui, bet ir turto įregistravimui bei varžytinių paskelbimui, tačiau faktiškai didžioji dalis – 19 000 Eur suma – buvo skirta už abi ekspertizes, jų nedetalizuojant, be įkainių, be galimybės patikrinti atlikto darbo kiekio pagrįstumą, ypač antrosios ekspertizės atveju. Pareiškėjui ekspertas sakė, kad nieko iš esmės neperdarinės ir nekeis, todėl ir antrosios ekspertizės tikslas buvo logiškas – patikslinti pareiškėjo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nes pats antstolis suklydo dėl pareiškėjo teisių apimties skiriant pirmąjį vertinimą. Be to, kadangi antrosios ekspertizės nei rezultatas, nei kaina 2024 m. gruodžio 3 d. patvarkymo priėmimo metu nebuvo žinomos, todėl antrosios turto vertinimo ekspertizės skyrimas 2024 m. gruodžio 3 d. nėra ir negali būti susijęs su šios ekspertizės rezultatų vertinimu 2025 m. gegužės 8 d. patvarkyme bei vėliau, skundžiant jos atlikimo išlaidas, t. y. darbų kiekį, kuris nebuvo niekur ir niekada nurodytas. Skųsti ekspertizės atlikimo pagrįstumą (atliktų darbų kiekio ir kainos aspektais) pareiškėjas galėjo tik gavęs vertintojo sąskaitą ir skundžiamą patvarkymą.
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo M. J. prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
12.1. Pareiškėjas nepateikė įrodymų teiginiams dėl neva per didelės ekspertizių kainos pagrįsti. Sąskaita išrašyta iš karto atlikus papildomą ekspertizę ir praėjus ne dvejiems metams po pirmosios ekspertizės atlikimo. Sąskaitos išrašymo data niekaip nepagrindžia pareiškėjo teiginių apie neva per didelę ekspertizės kainą, neteisingą sąskaitą.
12.2. Įstatymas nenumato, kad patvarkyme skirti ekspertizę turi būti nurodoma ekspertizės kaina (įkainis). Todėl pareiškėjo teiginiai apie tai, jog antstolis patvarkymuose nenurodė ekspertizių kainos ir taip pažeidė pareiškėjo teises, yra visiškai nepagrįsti.
12.3. Pareiškėjo argumentai, kad byloje nėra duomenų apie turto vertintojų pateiktą kainą prieš atliekant ekspertizę, nepagrindžia pareiškėjo skundo. Pareiškėjas turi galimybes susipažinti su vykdomąja byla ir matyti visą informaciją ne tik kreipdamasis per teismą. Teigdamas, kad už ekspertizę sumokėta suma neatitinka pasiūlytos kainos, pareiškėjas turi tokius savo teiginius pagrįsti ir įrodyti.
12.4. Pareiškėjas tikslingai nevykdė teismo sprendimo, sąmoningai neregistravo nekilnojamojo turto savo vardu ir neužbaigė paveldėjimo procedūros, tikėdamasis, kad taip nebus galima atlikti išieškojimo veiksmų. Antstolio 2023 m. spalio 10 d. patvarkymu buvo paskirta turtinių teisių ekspertizė, kadangi pareiškėjas nekilnojamojo turto, kaip objekto, neturėjo. Teismui pakeitus sprendimo vykdymo tvarką ir suinteresuotam asmeniui įregistravus pareiškėjo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą, pasikeitė areštuotas turtas, t. y. vietoje turtinių teisių, pareiškėjas įgijo nekilnojamąjį turtą. Atitinkamai 2024 m. gruodžio 3 d. patvarkymu antstolis, atsižvelgęs į užbaigtas pareiškėjui priklausančių turtinių teisių paveldėjimo ir turto registravimo procedūras, patvarkė atlikti ne turtinių teisių, o nuosavybės teise skolininkui priklausančio turto vertinimo procedūrą. Turtinės teisės ir nekilnojamasis turtas yra dvi skirtingos turto rūšys, kurių rinkos vertė taip pat gali būti skirtinga. Antroji ekspertizė buvo reikalinga tik dėl sąmoningų pareiškėjo veiksmų, siekiant išvengti priverstinio turto realizavimo ir išieškojimo.
12.5. Pareiškėjas skundą ir prašymą panaikinti patvarkymą grindžia ir aplinkybe, kad antroji ekspertizė buvo nereikalinga ir atlikta nepagrįstai. Taigi skundu pareiškėjas iš esmės ginčija ir antrosios ekspertizės paskyrimo pagrįstumą. Todėl teismas pagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad pareiškėjas neskundė antstolio patvarkymo dėl antrosios ekspertizės paskyrimo.
12.6. Pareiškėjo veiksmai yra nesusiję su jo deklaruojamu siekiu panaikinti patvarkymą dėl neva neteisingos ekspertizės kainos. Suinteresuotas asmuo jau daug metų kovoja su pareiškėjo piktybiškais veiksmais bet kokiais būdais stengiantis išvengti išlaikymo skolos mokėjimo ir išieškojimo.
13. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, susijusių su vykdymo išlaidų apskaičiavimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
16. Antstolis G. B. vykdo 9 vykdomąsias bylas skolininko M. M. atžvilgiu (vykdomąsias bylas Nr. 00040/20/00909, Nr. 0040/20/00770, Nr. 0040/15/00989, Nr. 0040/20/01453, Nr. 0040/20/01454, Nr. 0040/20/01455, Nr. 0040/24/00902 (išieškotoja M. J. (buvusi pavardė – M.)); vykdomąją bylą Nr. 0040/24/00903 (išieškotojas V. J.); vykdomąją bylą Nr. 0040/17/01319 (išieškotoja UAB „Julianus Inkaso“)). Byloje nustatyta, kad antstolis G. B. vykdomojoje byloje Nr. 0040/20/00770 priėmė 2025 m. gegužės 8 d. patvarkymą Nr. S-25-40-13200 dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo. Pareiškėjas M. M. skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti minėtą antstolio 2025 m. gegužės 8 d. patvarkymą ir įpareigoti antstolį perskaičiuoti atlyginimo ekspertams, vertėjams ir kitiems asmenims dydį, jį sumažinant.
17. Byloje kilęs klausimas dėl antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimo teisėtumo. Skundžiamame antstolio 2025 m. gegužės 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-25-40-13200 nurodyta, kad vykdymo išlaidų suma iš viso sudaro 33 158,19 Eur, iš jų: vykdomosios bylos administravimo išlaidos – 1 282,08 Eur (635,63 + 646,45), atlygis antstoliui – 7 341,66 Eur, išlaidos tretiesiems asmenims už vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas – 24 534,45 Eur; likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma – 31 954,31 Eur. Minėtame patvarkyme nurodyta, kad dalį išlaidų tretiesiems asmenims už vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas sudaro atlyginimas ekspertams, vertėjams ir kitiems, šių išlaidų suma – 19 900 Eur. Pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų laikosi pozicijos, kad 19 900 Eur išlaidų dalis yra nepagrįsta ir neteisėta.
18. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0040/20/00770 medžiagos nustatyta, kad vykdomojoje byloje yra pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. vasario 15 d. sąskaita faktūra serija NEG Nr. 1396. Minėtoje 2025 m. vasario 15 d. sąskaitoje faktūroje nurodyta 19 900 Eur suma už atliktas ekspertizes (kiekis – 2 vnt.) areštuoto turto vertei nustatyti, paskirtas antstolio 2023 m. spalio 10 d. patvarkymu Nr. S-23-40-19826, 2023 m. lapkričio 9 d. patvarkymu Nr. S‑23-40-22320 (ekspertizės aktas Nr. 24-06-17A) ir 2024 m. gruodžio 3 d. patvarkymu Nr. S‑24-40-26503 (papildomas ekspertizės aktas Nr. 25‑02‑15A).
19. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažymėjo tai, kad bylos nagrinėjimui pateikta ne visos apimties vykdomosios bylos medžiaga ir taip pat vadovavosi kitose tarp tų pačių byloje dalyvaujančių asmenų nagrinėtose civilinėse bylose nustatytomis aplinkybėmis. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Apeliacine tvarka nekilo ginčo dėl esminių pirmosios instancijos teismo nustatytų vykdymo proceso eigos aplinkybių. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, remiasi byloje esančiais duomenimis ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
20. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT‑22011‑1099/2023 priimtoje 2023 m. gruodžio 13 d. nutartyje (įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 22 d.) nustatyta, kad vykdymo proceso metu antstolis priėmė 2023 m. spalio 10 d. patvarkymą Nr. S-23-40-19826 skirti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti, kuriuo skyrė ekspertizę nustatyti areštuoto turto, t. y. 69 nekilnojamojo turto objektų (jų 1/2 dalies) vertę, ekspertizę pavedė atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekspertui K. K.. Minėtoje civilinėje byloje pareiškėjas M. M. buvo pateikęs skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo ginčijo 2023 m. spalio 10 d. patvarkymą skirti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti, tačiau teismas įsiteisėjusia nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
21. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2YT‑22011‑1099/2023) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartyje (įsiteisėjo 2024 m. sausio 25 d.), priimtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-2950-1098/2024, nurodyta, kad antstolis 2023 m. lapkričio 8 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23-40-22063, kuriuo sumažino skolininko vertinamo turto dalį nuo 1/2 dalies iki 1/4 dalies, o 2023 m. lapkričio 9 d., t. y. kitą dieną, patikslintu patvarkymu Nr. S-23-40-22320 antstolis panaikino 2023 m. lapkričio 8 d. patvarkymą Nr. S-23-40-22063 ir sumažino skolininko vertinamo turto dalį iki 1/8 dalies.
22. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2YT‑12802-466/2025, nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 17 d. sprendimu tenkino M. M. ir V. J. patikslintą ieškinį atsakovams M. M. ir V. M., pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento tarp atsakovų 2021 m. liepos 23 d. sudarytą paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl M. M. paveldėjimo teisių po savo tėvo J. M. mirties dovanojimo atsakovei V. M.. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 17 d. sprendimu įpareigojo atsakovą M. M. per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir per 14 dienų nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos įregistruoti nuosavybės teises į paveldėtą turtą. M. M. 2023 m. sausio 19 d. įsiteisėjusio teismo sprendimo geruoju nevykdė. Antstolis 2024 m. liepos 11 d. (2024 m. liepos 16 d. prašymą patikslino) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nutarė pakeisti 2022 m. spalio 18 d. Vilniaus apygardos teismo priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1716-275/2022 vykdymo tvarką ir leido išieškotojai M. M. atlikti visus veiksmus / procedūras skolininko M. M. vardu paveldėjimo byloje po J. M. mirties ir įregistruoti paveldėto nekilnojamojo turto nuosavybės teises VĮ Registrų centre M. M. vardu. M. M. atliko būtinus veiksmus / procedūras skolininko M. M. vardu paveldėjimo byloje po J. M. mirties ir veiksmus dėl paveldėto nekilnojamojo turto nuosavybės teisių VĮ Registrų centre įregistravimo M. M. vardu.
23. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2‑1716‑275/2022 priimtoje 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, nutaręs pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. sprendimo vykdymo tvarką ir leisti išieškotojai atlikti veiksmus skolininko vardu paveldėjimo byloje ir įregistruoti paveldėto nekilnojamojo turto nuosavybės teises VĮ Registrų centre M. M. vardu, konstatavo, jog teismo įpareigojimas neįvykdytas dėl atsakovo delsimo.
24. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-28218-1134/2025 buvo nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl antstolio G. B. 2025 m. gegužės 9 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. S-25-40-13223 vykdomojoje byloje Nr. 0040/20/00770. Minėtoje civilinėje byloje priimtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 8 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2YT-28218-1134/2025), vertinant pareiškėjo argumentus, kad į vykdymo išlaidas įtrauktos sumos už atliktas ekspertizes areštuoto turto vertei nustatyti, buvo nustatyta, jog antstolis 2024 m. gruodžio 3 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S-24-40-26503, atsižvelgiant į užbaigtą skolininkui priklausančių turtinių teisių paveldėjimo ir turto registravimo procedūrą, nurodė atlikti ne turtinių teisių, o nuosavybės teise skolininkui priklausančio turto vertinimo procedūrą, taip pat iš dalies pakeitė vertinamo turto dalis. Minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 8 d. nutartis Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2‑2177‑480/2025, buvo panaikinta ir pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų perduotas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Skundą išnagrinėjus iš naujo priimtoje įsiteisėjusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 12 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. 2YT-3165-1099/2026), nustačius, jog teisme yra nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų sudarant 2025 m. gegužės 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-25-40-13200, nurodyta, jog teismas pakartotinai klausimo dėl 19 900 Eur atlyginimo ekspertams išmokėjimo nenagrinėjo ir dėl jo nepasisakė. Be to, pažymėtina tai, kad apeliacine tvarka nekilo ginčo dėl nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo, remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 8 d. nutartimi, nustatytos aplinkybės dėl antstolio 2024 m. gruodžio 3 d. priimto patvarkymo ir jo turinio, ši aplinkybė laikytina teisingai nustatyta.
Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo
25. Vadovaujantis CPK 610 straipsnio 1 dalimi, vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. CPK 609 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodyta, kad vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos; išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 134 punktą, išlaidos tretiesiems asmenims (pašto ir kurjerių, turto saugojimo, turto perkėlimo (perkraustymo) ir (ar) išvežimo, elektroninių varžytynių vykdymo, atlyginimo ekspertams, vertėjams ir kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims, skelbimams visuomenės informavimo priemonėse, banko pavedimų, mokamų užklausų ir kitos išlaidos, kurias antstolis privalo sumokėti tretiesiems asmenims, vykdydamas antstolio funkcijas) atlyginamos (išieškomos) atsižvelgiant į faktines išlaidas, susijusias su šių veiksmų atlikimu. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, atlyginimas ekspertams, kaip išlaidos tretiesiems asmenims už vykdomojoje byloje suteiktas paslaugas, yra priskiriamas prie vykdymo išlaidų.
26. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nenuginčyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. vasario 15 d. sąskaita faktūra. Apeliantas nurodo, kad sąskaita yra neteisinga ir ja negalima remtis skirstant išlaidas, o sąskaita faktūra nėra civilinius santykius (šalių valią) įforminantis dokumentas, kurį reikėtų ginčyti atskirai.
27. Apeliantas netiksliai nurodo, jog sąskaita faktūra už 2024 m. birželio 17 d. ekspertizę išrašyta praėjus dvejiems metams po ūkinės operacijos atlikimo. Remiantis bylos duomenimis, pirmasis ekspertizės aktas Nr. 24-06-17A sudarytas 2024 m. birželio 17 d., o papildomas ekspertizės aktas Nr. 25-02-15A sudarytas 2025 m. vasario 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą Serija NEG Nr. 1396 už atliktas abi paminėtas ekspertizes išrašė 2025 m. vasario 15 d. Taigi minėta sąskaita faktūra už atliktas ekspertizes išrašyta iš karto po to, kai buvo atlikta papildoma ekspertizė.
28. Apeliantas akcentuoja Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, kad apskaitos dokumentai parengiami ūkinės operacijos metu arba jai įvykus ar pasibaigus ir pateikiami (išsiunčiami) gavėjui nedelsiant, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos po įvykusios ar pasibaigusios ūkinės operacijos dienos. Vertinant šiuos apelianto argumentus, viena vertus, pažymėtina tai, kad vykdymo procese paslaugas suteikusių trečiųjų asmenų (eksperto) apskaitos dokumentų parengimo ir pateikimo tvarkos laikymasis nebuvo šios bylos, iškeltos pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, nagrinėjimo dalykas. Kita vertus, byloje pateikti duomenys pagrindžia tai, kad vykdymo procese paskirtos dvi ekspertizės buvo atliktos – buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksperto K. K. 2024 m. birželio 17 d. ir 2025 m. vasario 15 d. sudaryti ekspertizės aktai. Taigi bylos duomenys patvirtina tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. vasario 15 d. sąskaitoje faktūroje Serija NEG Nr. 1396 nurodyti darbai buvo atlikti ir dviejų ekspertizių areštuoto turto vertei nustatyti rezultatai (ekspertizių aktai) buvo pateikti antstoliui vykdymo procese. Vien tai, kad 2025 m. vasario 15 d. sąskaitoje faktūroje nurodyta bendra suma už visus atliktus darbus (kiekis – 2 vnt.), nesudaro pakankamo pagrindo padaryti išvadą, kad nurodyta suma taip yra tyčia padidinta, siekiant pasipelnyti iš pareiškėjo, kaip tai deklaratyviai nurodo apeliantas.
29. Apeliantas, viena vertus, nenutinka, kad antroji ekspertizė buvo paskirta dėl skolininko veiksmų – sąmoningo turto neįregistravimo savo vardu per teismo numatytą terminą ir notarinės paveldėjimo procedūros neužbaigimo, ir nurodo, jog negalėjimas įregistruoti nuosavybės teisių, neturėjo ir negalėjo turėti esminės įtakos antrosios turto vertinimo ekspertizės skyrimui, išskyrus išvadų performulavimui bei turto dalies pakeitimui. Kita vertus, apeliantas nurodo, kad antrosios ekspertizės tikslas buvo logiškas – patikslinti pareiškėjo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nes, apelianto teigimu, antstolis suklydo dėl pareiškėjo teisių apimties skirdamas pirmąjį vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad iš anksčiau nustatytos vykdymo proceso eigos matyti, kad antstolio 2024 m. gruodžio 3 d. patvarkymas Nr. S‑24-40-26503 priimtas atsižvelgus ir į užbaigtą skolininkui priklausančių turtinių teisių paveldėjimo ir turto įregistravimo procedūrą. Iš 2024 m. birželio 17 d. ir 2025 m. vasario 15 d. ekspertizių aktų santraukų matyti, kad buvo pakitusi vertinamo turto nuosavybės forma ir iš dalies pasikeitė vertinamo turto dalys.
30. Iš pareiškėjo atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantas laikosi esminės pozicijos, jog ekspertas, apelianto vertinimu, atliko dvi vienodas ekspertizes ir 19 900 Eur atlyginimas ekspertui yra nepagrįstas. Apeliantas, savo poziciją, kad galutinė suma už abi ekspertizes yra nepagrįsta, grindžia argumentais, jog tiek pirmosios, tiek antrosios turto vertinimo ekspertizės metu buvo vertinamas tas pats objektas – nustatoma nekilnojamojo turto vertė, o keitėsi tik išvada – pirmuoju atveju suformuluota apie teisės į nekilnojamąjį turto vertę, o kitu – apie nekilnojamojo turto vertę, taip pirmosios ekspertizės metu nustačius nekilnojamojo turto rinkos vertę, papildomai jos nustatinėti antrosios turto vertinimo ekspertizės metu nebuvo objektyvaus būtinumo, užteko tik performuluoti išvadas.
31. Iš 2024 m. birželio 17 d. ekspertizės akto Nr. 24-06-17A santraukos duomenų nustatyta, kad ekspertizei skirta užduotis – nustatyti, kokia yra išvardyto turto objektų 1/8 dalių turtine teise priklausančių M. M., rinkos vertė. Iš 2025 m. vasario 15 d. ekspertizės akto Nr. 25‑02‑15A santraukos duomenų nustatyta, kad ekspertizei skirta užduotis – nustatyti, kokios yra nurodyto vertinamo nekilnojamojo turto objektų, asmeninės nuosavybės teise priklausančių M. M., rinkos vertės. Iš ekspertizių aktų santraukų matyti, kad abiejų ekspertizių metu buvo vertinami 69 objektai (atitinkamos nekilnojamojo turto objektų dalys). Reikšminga įvertinti ir tai, kad iš bylai pateiktų 2024 m. birželio 17 d. bei 2025 m. vasario 15 d. ekspertizių aktų santraukose pateiktų išvadų dėl vertinamų objektų rinkos verčių nustatyta, jog dalies vertintų objektų dalys ir nustatytos rinkos vertės nėra tapačios, be to, papildomos ekspertizės metu pateiktos kitokios išvados dėl dalies objektų, dalis objektų įvertinta kaip nedalomo turtinio vieneto junginys (visuma), išvados dėl dalies objektų pateiktos atsižvelgus į apžiūros metu nustatytas aplinkybes (pvz., ekspertizės aktų 19–22, 31, 32, 35 punktai).
32. Apeliantas remiasi argumentais, kad 2024 m. gruodžio 3 d. patvarkyme Nr. S-24-40-26503, kaip ir ankstesniame 2023 m. spalio 10 d. patvarkyme Nr. S-23-40-19826 skirti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti, nebuvo nurodyta nei papildomos ekspertizės kaina, nei įkainiai, o patvarkymuose skirti ekspertizes nenurodžius galimų ekspertizės kainų (įkainių), neginamos skolininko (pareiškėjo) teisės ir sudaromos sąlygos antstoliui piktnaudžiauti savo procesine padėtimi. Vertinant apelianto argumentus reikšminga tai, kad CPK 682 straipsnio 1 dalis numato, jog antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą, kuriame turi būti nurodytas ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Taigi nėra numatyta, kad patvarkyme skirti ekspertizę turi būti nurodoma ekspertizės kaina (įkainis). Ekspertizės kainą nustato ne antstolis, o paslaugą teikiantis ir ekspertizę atliekantis ekspertas (turto vertintojas), todėl antstolis, priimdamas patvarkymą dėl ekspertizės paskyrimo, vykdymo proceso šalims negali tiksliai nurodyti, kiek kainuos ekspertizė.
33. Apeliantas nurodo, kad byloje nėra duomenų apie turto vertintojo pateiktą kainą prieš atliekant ekspertizę, t. y. ar ji atitinka siūlytą kainą, duomenų apie papildomos turto vertinimo ekspertizės atlikimo kainą. Pastebėtina tai, kad atskirajame skunde apeliantas nurodo, jog su antstolio padėjėju bendravo išieškotos sumos paskirstymo (taip pat ir ekspertui) klausimu, taip pat bendravo ir su ekspertu. Apeliantas nenurodo, kad jis šiuo aspektu aktyvai naudojosi savo, kaip skolininko, vykdymo procese turimomis teisėmis ir kėlė klausimą dėl ekspertizės (pirmosios ir (ar) papildomos) atlikimo kainos (CPK 643 straipsnis).
34. Bylų pagal skundus dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo procesiniai ypatumai nustatyti CPK 443 straipsnyje. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 8 dalimi, nagrinėjantis bylą CPK V dalyje nustatyta (ypatingosios teisenos) tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 8 dalis). Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog CPK 443 straipsnio 8 dalies nuostata byloje dalyvaujančių asmenų neatleidžia nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑105/2013). Taigi pareiškėjui taip pat išlieka procesinė pareiga nurodyti faktines aplinkybes ir įrodymus, rinkti ir pateikti įrodymus aplinkybėms, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pagrįsti (CPK 178 straipsnis).
35. Apeliantas nesutinka su skundžiamame patvarkyme nurodyta 19 900 Eur išlaidų suma ir laikosi pozicijos, kad 2025 m. vasario 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyta sąskaita faktūra Nr. 1396 yra nepagrįsta. Apeliantas nurodo, kad skųsti antrosios ekspertizės atlikimo pagrįstumą atliktų darbų kiekio ir kainos aspektais pareiškėjas galėjo tik gavęs vertintojo sąskaitą ir skundžiamą patvarkymą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinta ir tai, kad pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamame patvarkyme nurodytu atlyginimo ekspertui dydžiu, nei su skundu dėl antstolio veiksmų, nei kartu su atskiruoju skundu, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą pagrįstai įvertinti, jog 2025 m. vasario 15 d. sąskaitoje faktūroje nurodoma suma už dvi vykdymo procese atliktas ekspertizes areštuoto turto vertei nustatyti nagrinėjamu atveju yra akivaizdžiai nepagrįstai didelė, neatitinka rinkos kainų už panašaus pobūdžio ir apimties paslaugas (pvz., duomenų apie žemesnes tokios apimties ekspertizių rinkos kainas; kito eksperto sutikimo atlikti tokios apimties ekspertizes už mažesnę kainą ar kt.).
36. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad 19 900 Eur išlaidos eksperto atlyginimui yra faktiškai patirtos vykdymo išlaidos, pagrįstos rašytiniu įrodymu – sąskaita faktūra. Byloje nustatyta, kad dviejų ekspertizių areštuoto turto vertei nustatyti rezultatai (ekspertizių aktai) buvo pateikti antstoliui vykdymo procese. Kaip nustatyta anksčiau, ekspertizių (pradinės ir papildomos) metu įvertinas gana didelės apimties ekspertizės objektų kiekis (69 objektai), pateiktos išvados dėl įvertintų turto objektų rinkos verčių nėra visiškai tapačios. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų ir konkrečių duomenų, objektyviai pagrindžiančių atliktų ekspertizių turto vertei nustatyti bendros kainos nepagrįstumą, todėl nenustatyta pagrindo pripažinti, jog į skundžiamą antstolio 2025 m. gegužės 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S‑25-40-13200 įtraukta atlyginimo ekspertui kaina yra per didelė ir turėtų būti mažinama (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjo ginčijama išlaidų suma pagrįstai priskirta prie vykdymo išlaidų ir teisėtai įtraukta į skundžiamą patvarkymą.
37. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo M. J. pareiškė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo bylinėjimosi išlaidų, dėl to tokių išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.