Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės ir Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Bonus Admin ir Co“, R. L.–P., V. Ž., uždarajai akcinei bendrovei „Žavi šypsena“, G. S., I. K., A. D., A. Z., D. S., R. S., S. S., D. J. (D. J.), O. J., A. K., S. S., I. G., G. N., V. B., J. M., P. L., I. R., J. J., T. F. dėl įsakymų pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

10. Nesutinka, kad administratorės skyrimo procedūros pažeidimai tik formalaus pobūdžio, priešingai, teigia, kad Apraše nustatytų reikalavimų nesilaikymas turi būti vertinamas kaip esminio pobūdžio pažeidimas, sudarantis pagrindą pripažinti skundžiamus įsakymus negaliojančiais. Apeliantės nuomone, ta aplinkybė, kad patalpų savininkams priimant sprendimą dėl administratorės pasirinkimo buvo pateikti netikslūs UAB „Bonus Admin ir Co” paslaugų įkainiai, leidžia vertinti pažeidimus ne kaip formalius, o esminius, nes paneigta bendraturčių teisė gauti informaciją ir priimti sprendimą gautos informacijos pagrindu.

11. Taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino prioritetinių savininkų interesų taikymo principą ignoruodamas teisinį reglamentavimą, kuriuo turėjo vadovautis Klaipėdos miesto savivaldybė, priimdama minėtus įsakymus. Priešingai, teismas turėjo panaikinti skundžiamus įsakymus užtikrindamas teisingumo įgyvendinimą ir neužkirsdamas kelio patalpų savininkams pasirinkti jų bendrosios dalinės nuosavybės administratorių, o savivaldybei – įforminti savininkų išreikštą valią. Pažymi, kad savivaldybei, kaip viešojo administravimo subjektui, iš įstatymo kyla pareiga užtikrinti, kad jos veikla bei visi priimti sprendimai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, o teismo sprendimas, kuriame akivaizdūs teisės aktų pažeidimai traktuojami kaip formalūs, neabejotinai prieštarauja teisinio saugumo, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas UAB „Vitės valdos“ ieškinys dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų, kuriais paskirtas naujas daugiabučio namo administratorius, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) (CPK 301 straipsnio 1 dalis), todėl šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo.

18. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, kvalifikavo šalių teisinius santykius, ginčo dėl jų nėra, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jų iš naujo nekartoja. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

19. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką nustato Vyriausybė (CK 4.84 straipsnio 2 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu rengia ar susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo šaukia savivaldybės vykdomoji institucija CK 4.85 stripsnyje nustatyta tvarka. Įgyvendindama CK nuostatas Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtino Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), kuris nustato bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarką (1 punktas), kuris ir yra taikomas savivaldybių vykdomosioms institucijoms, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams ir asmenims, pretenduojantiems teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas (2 punktas).

20. Aprašo 21 punkte įtvirtinta, jog sprendime dėl administratoriaus skyrimo nurodomas teisinis administratoriaus skyrimo pagrindas, daugiabučio namo adresas, šio namo naudingas plotas, gyvenamųjų patalpų (butų) ir kitų patalpų skaičius, daugiabučiam namui priskirto žemės sklypo plotas ir patalpų savininkų teisės į jį ar jo dalį, informacija apie asmenį, kuris skiriamas administratoriumi (fizinio asmens vardas ir pavardė, asmens dokumento numeris, deklaruota gyvenamoji vieta, adresas korespondencijai siųsti; juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas, pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas, jeigu juridinis asmuo yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas), bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifas (koks nurodytas deklaracijoje ir sąraše, priklausomai nuo daugiabučio namo naudingo ploto), bendrojo naudojimo objektų administravimo laikotarpis, nurodytas Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 4 dalyje, administratoriaus įgaliojimų pabaigos atvejai ir data.

21. Apeliantė skundą argumentuoja iš esmės vieninteliu motyvu, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. AD1-881 „Dėl UAB „Bonus Admin ir Co“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore“ neatitikimu Aprašo 21 punkto reikalavimams, o būtent tuo, kad įsakyme nurodytas bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifas 0,030 Eur už 1 kv.m be PVM (2.1 įsakymo punktas) neatitinka administratorės deklaracijoje ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patvirtintame sąraše nurodyto tarifo (priklausomai nuo daugiabučio namo naudingojo ploto), t. y. 0,014 Eur už 1 kv.m be PVM daugiabučiuose namuose, kurių naudingasis plotas nuo 1 000 kv.m iki 3 000 kv.m. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl nurodyto neatitikimo, tačiau nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybių kotekste konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodytą neatitikimą įvertino kaip formalų, nedarantį skundžiamo administracijos direktoriaus įsakymo neteisėtu. Be to, pažymėtina ir tai, kad UAB „Bonus Admin ir Co“ deklaracijoje nurodyti ne tik bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifai daugiabučiuose namuose bet ir tai, kad šie tarifai yra skirti namų grupei, o konkrečiam namui taikomas tarifas bus nurodytas kiekvienam namui atskirai bendrojo naudojimo objektų administratorių atrankos procedūrų metu atsižvelgiant į konkretaus namo sandarą ir ypatumus.

22. Asmenys, pretenduojantys teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, patys pasiskaičiuoja konkretų administravimo tarifą, jį nurodo deklaracijoje, būtent šis kriterijus turi būti išviešintas gyventojams, priimantiems sprendimą dėl administratoriaus pasirinkimo, o savivaldybės, rengdamos administracijos direktoriaus įsakymą dėl administratoriaus skyrimo, nagrinėdamos asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, pateiktus dokumentus, patikrina, kad pretendento siūlomas daugiabučio namo administravimo tarifas neviršytų savivaldybės tarybos patvirtinto maksimalaus administravimo tarifo (Aprašo 5 punktas).

23. Nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad patalpų savininkai balsavimo dėl administratorės pasirinkimo metu nebuvo supažindinti su tikrąja paslaugų kaina ir nepriėmė jokio sprendimo dėl didesnio administravimo tarifo taikymo. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2020 m. birželio 26 d. UAB „Bonus Admin ir Co“ daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojams elektroniniu laišku pateikė komercinį pasiūlymą, kuriame aiškiai nurodyta siūloma administravimo kaina 0,030 Eur už 1 kv.m be PVM arba 0,036 Eur už 1 kv.m su PVM. Pažymėtina, jog iš byloje esančių balsavimo raštu biuletenių taip pat matyti, jog gyventojams nebuvo siūlomas konkretus administratorius, t. y. atsakovė gyventojų valiai nedarė jokios įtakos, priešingai, gyventojai biuleteniuose patys vienbalsiai nurodė, kad administratore renkasi UAB „Bonus Admin ir Co“. Trečiųjų asmenų namo gyventojų atsiliepime pirmosios instancijos teismui taip pat nurodyta, kad jiems visą laiką buvo žinomas UAB „Bonus Admin ir Co“ administravimo tarifas 0,030 Eur už 1 kv.m be PVM, jį sužinojo ne tik iš pateikto pasiūlymo, bet ir susitikimo su UAB „Bonus Admin ir Co“ atstovais metu ir būtent už tokį pasiūlymą jie balsavo. Taigi nepagrįsti apeliantės argumentai, kad buvo paneigta bendraturčių teisė gauti informaciją ir priimti sprendimą gautos informacijos pagrindu. Taip pat nėra pagrindo apeliantės teiginiams, kad atsakovė butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu dėl administratorių pasirinkimo biuleteniuose pateikė klaidinančią ir neatitinkančią tikrovės informaciją apie UAB „Bonus Admin ir Co“ paslaugų kainą (CPK 178 straipsnis).

24. Apeliantei argumentuojant, kad su balsavimo raštu biuteleniais butų ir kitų patalpų savininkams nebuvo pateiktas sąrašas su administratorių tarifais, o balsavimo biuleteniuose pateikta tik nuoroda į sąrašą internete, pažymėtina, kad pagal Aprašo 11 punktą asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, sąrašas būtent ir turi būti skelbiamas savivaldybės vykdomosios institucijos interneto svetainėje. Aprašo 18 punkte taip pat nėra detalizuota, kokiu būdu ar tvarka su balsavimo raštu biuleteniais turi būti pateikiamas minėtas sąrašas, todėl teisėjų kolegija vertina, kad balsavimo biuleteniuose pateikta nuoroda į savivaldybės interneto svetainėje paskelbtą sąrašą yra tinkamas sąrašo pateikimo būdas.

25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ginčo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai išreiškė savo valią dėl UAB „Bonus Admin ir Co“ išrinkimo administratore ir savo sprendimo neginčija. Šiuo atveju sprendimas dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo yra išimtinai butų ir kitų patalpų savininkų valios išraiška ir absoliuti jų teisė, o savivaldybei nustatyta pareiga, o ne teisė šią valią įgyvendinant paskirti administratorių Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 4.84 straipsnis). Tuo tarpu, ieškovė nėra įgaliota reikšti minėto daugiabučio namo savininkų vardu reikalavimus, kuriuos įgyvendina patys savininkai, bet ne daugiabučio namo administratorius, kurio kompetencija apsiriboja įgyvendinant Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bei namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Daugiabučių butų savininkų teisė pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių yra besąlyginė, todėl būtent savininkai turi teisę nuspręsti, kas administruos jų bendrojo naudojimo objektus, neatsižvelgdami į administratoriaus ekonominius ir kitus interesus. Šiuo atveju iš rašytinių įrodymų matyti, jog daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai nusprendė pakeisti ginčo daugiabutį namą administruojantį juridinį asmenį, turėjo visą informaciją, reikalingą sprendimui priimti, todėl ieškovės teiginys dėl tariamų daugiabučio namo butų savininkų teisių ir teisėtų interesų gynimo yra nepagrįstas, ypač įvertinus aplinkybę, kad gyventojų ir savininkų pasirinktos naujos administratorės tarifas yra 0,030 Eur už 1 kv.m be PVM, t. y. daugiau nei dvigubai mažesnis nei ieškovės, kuris yra 0,0673 Eur už 1 kv.m be PVM (pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. AD1-2613, kuriuo ieškovė paskirta administruoti daugiabutį gyvenamąjį, esantį (duomenys neskelbtini)).

26. Ginčijami Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai yra administraciniai sprendimai (individualūs administraciniai aktai), kurie turi būti teisėti ir pagrįsti, atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Formalius šio sprendimo trūkumas, jeigu jis neturėjo jokios įtakos asmens, kuriam jis priimtas, teisių ar pareigų įgyvendinimui, negali lemti administracinio akto neteisėtumo iš esmės. T. y. ne kiekvienas formalus administracinio akto trūkumas sudaro pagrindą jį panaikinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius turėjo kompetenciją priimti skundžiamus įsakymus, jų priėmimo procedūra nebuvo pažeista, ginčo dėl to apeliantė nekelia, įsakymai priimti įgyvendinant daugiabučio namo gyventojų ir savininkų valią dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo, nustatyta, kad informacija jų valiai susiformuoti buvo teisinga ir pakankama. Esant šioms aplinkybėms nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad vien bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo, kuris buvo nurodytas UAB „Bonus Admin ir Co“ deklaracijoje ir savivaldybės institucijos patvirtintame sąraše neperrašymas (Aprašo 21 punktas), o kito, gyventojams iki balsavimo iš anksto žinomo tarifo nurodymas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. įsakyme Nr. AD1-881, lemia šio įsakymo neteisėtumą iš esmės.

27. Konstatavus, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. įsakymas Nr. AD1-881 „Dėl UAB „Bonus Admin ir Co“ skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore“ yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo pripažinti neteisėtu ir panaikinti susijusį Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. įsakymą Nr. AD1-883 „Dėl namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo pasibaigimo“.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Kaip minėta, apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020; 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-701/2021; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

29. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovė ir jos pusėje veikę tretieji asmenys nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos neskirstomos.

Dėl baudos apeliantei

32. Trečiasis asmuo P. L. prašo apeliantei UAB „Vitės valdos“ skirti baudą pagal ANK 505 straipsnį už valstybės institucijų sprendimų / nutarimų nevykdymą, kadangi ieškovė nevykdo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. įsakymų Nr. AD1-881 ir Nr. AD1-881, atsisako perduoti namą ir jo administravimą naujajai administratorei ir, trečiojo asmens teigimu, nepgarįstai toliau skaičiuoja mokesčius.

33. Trečiojo asmens prašymas netenkintinas. Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl administracijos direktoriaus įsakymų teisėtumo, tuo tarpu, pagal ANK 572 straipsnio 1 dalį administracinių nusižengimų bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkių teismai arba, pagal to paties straipsnio 2 dalį, šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos tam tikrose institucijose. Jeigu trečiasis asmuo mano, kad ieškovės veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis, jis turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas su skundu ir / arba inicijuoti naują civilinį ginčą dėl UAB „Vitės valdos“ veiksmų neteisėtumo ir žalos (nuostolių) atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Netenkinti trečiojo asmens P. L. prašymo skirti baudą apeliantei UAB „Vitės valdos“.