Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus teikimą dėl nuteistojo R. M., gim. (duomenys neskelbtini), perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimas teismui pateiktame teikime nurodo, kad Kauno apygardos teismo 1996-10-18 nuosprendžiu R. M. pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 105 str. 5, 8, 12, p., 16 str. 2 d., 272 str. 3 d., 42 str. nuteistas mirties bausme, kuri remiantis BK 24 str. 4 d. pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos, visą bausmę atliekant kalėjime. Nuosprendis įsiteisėjo 2002-12-05.

R. M. paskirtos bausmės pradžia – 1995-07-15, kreipimosi į teismą su teikimu metu kalėjime jis atliko 23 metus 5 mėn. 3 dienas bausmės. Pažymi, kad nuteistasis su administracijos atstovais mandagus, taktiškas, korektiškas. Stengiasi nerodyti savo emocijų, yra uždaro būdo, emocionaliai reaguojantis į gyvenimo įvykius. Tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais normalūs. Tarp nuteistųjų autoriteto neturi. Apie kriminalinės subkultūros tradicijas nuomonės neturi, jų nesilaiko. Santykiai su artimaisiais silpni. Su motina dažniausiai bendrauja laiškais. Retkarčiais pasinaudoja teise paskambinti telefonu. Ypatingų interesų nepastebėta, interesai apsiriboja buitinių poreikių tenkinimu, buityje tvarkingas. Skaito periodinę spaudą, grožinę literatūrą, daug laiko skiria TV programų žiūrėjimui, labiausiai patinka pramoginės laidos. Noriai žaidžia stalo tenisą, tinklinį. Nuo 2006-01-09 nuteistasis dirba valstybės įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio Medienos gamybos ceche. Nusiskundimų dėl darbo kokybės ir tvarkos negauta. R. M. pasižymi kaip darbštus, sąžiningas darbuotojas, turi spec. vidurinį išsilavinimą. Dalyvauja organizuojamose socialinės reabilitacijos programose bei priemonėse: suimtųjų ir nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemonėse: fizinis lavinimas, savišvieta, kultūrinė veikla; ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonėse; kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programoje. Bausmės atlikimo laikotarpiu buvo skirta 1 nuobauda – 2011-08-09 nustatytas girtumas, paskirta 15 parų karcerio. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, bausmės atlikimo laikotarpiu 19 kartų paskatintas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nuteistojo elgesys atliekant bausmę kalėjime vertinamas gerai.

Taip pat pažymi, kad R. M. dėl padaryto nusikaltimo savęs neteisina, tačiau mano, kad nuteistas per griežtai. Vengia pokalbių apie įvykdytą nusikaltimą. Individualiuose bei teminiuose pokalbiuose dalyvauja be susidomėjimo. Į socialinės reabilitacijos priemones reaguoja pasyviai. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Buhalterinės apskaitos skyriaus duomenimis nuteistasis vykdomųjų raštų neturi (pažyma pridedama). R. M. nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti, taip pat į asmenų, kurių priežiūra yra sustiprinta, sąrašus. Psichologinės tarnybos duomenimis jis nepakankamai kritiškai vertina savo poelgius, linkęs akcentuoti neigiamą aplinkos įtaką jo elgesiui. Tačiau būnant kalėjime, nuteistojo elgesys nereikalavo išskirtinio dėmesio, jam priežiūros ypatumai nebuvo taikomi; psichokorekcijos užsiėmimuose nedalyvavo, save realizuodavo darbinėje veikloje.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Pagal BVK 165 str.1 d., nuteistieji laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka kalėjimuose. Pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi gali būti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

Taigi, įstatymas numato minimalų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo kalėjime laiką, po kurio, esant kitoms sąlygoms, nuteistasis gali būti perkeliamas iš kalėjimo į pataisos namus. Pažymėtina, kad teismas turi diskrecijos teisę, bet ne pareigą pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikusį nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą perkelti į pataisos namus.

Nuteistasis R. M. atitinka formalųjį perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus pagrindą, nes yra atlikęs apie 23 su puse metų, t. y. daugiau nei 10 metų, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, taip pat yra kalėjimo administracijos teikimas, kuriuo tarpininkaujama dėl nuteistojo perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus.

Tačiau, sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės sąlygų švelninimo nuteistajam, privaloma atsižvelgti ne tik į formalias sąlygas, kurios yra tik pagrindas pradėti svarstyti klausimą dėl asmens perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus, bet ir į nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, paties nuteistojo požiūrį į jo padarytas nusikalstamas veikas, jo elgesį bausmės atlikimo kalėjime metu, į tai, ar pakeitus bausmės atlikimo sąlygas, bus pasiekti nuteistajam paskirtos bausmės tikslai (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr.: 1S-507-628/2012, 1S-249-312/2013, 1S-29-562/2014 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad pataisos namuose nuteistųjų teisės ir laisvės yra mažiau ribojamos, jiems suteikiamos didesnės galimybės bendrauti tarpusavyje, palaikyti glaudesnius ryšius su išoriniu pasauliu, todėl asmenys, atliekantys bausmę pataisos namuose, privalo būti padarę išvadas dėl padarytais nusikaltimais sukeltų pasekmių, būti motyvuoti pasitaisyti, socialiai orientuoti adaptuotis visuomenėje ir, atlikę bausmę, gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Svarbu, kad bausmę atliekantys asmenys ne tik nedarytų naujų nusikalstamų veikų, bet ir savo elgesiu nedarytų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo R. M. asmens byla, Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo teikimu bei Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018-12-12 pateikta charakteristika, daro išvadą, kad aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti toliau šią bausmę atliekant tik kalėjime, t. y. nešvelninant jos atlikimo sąlygų, nenustatyta. Priešingai, R. M. bausmės atlikimo metu siekė keisti savo elgesį, dalyvavo įvairiose organizuojamose socialinės reabilitacijos programose. Kalėjimo administracijos apibūdinimas, kaip mandagus, taktiškas, korektiškas, buityje tvarkingas, palaikantis normalius santykius su kitais nuteistaisiais, nesilaikantis kriminalinės subkultūros tradicijų. Teikime nurodoma, kad R. M. skaito periodinę spaudą, grožinę literatūrą, daug laiko skiria TV programų žiūrėjimui, labiausiai patinka pramoginės laidos. Noriai žaidžia stalo tenisą, tinklinį. Nuo 2006-01-09 dirba valstybės įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio Medienos gamybos ceche, nusiskundimų dėl darbo kokybės ir tvarkos negauta, pasižymi kaip darbštus, sąžiningas darbuotojas. Bausmės atlikimo laikotarpiu jam buvo skirta viena drausminė nuobauda, kuri nėra galiojanti, o skatintas net 19 kartų. Be to, R. M. skolų (vykdomųjų raštų) neturi, padeda finansiškai mamai, su kuria bendrauja laiškais, kartais telefonu (asmens b. l. 111, 160). Psichologinės tarnybos 2018-11-28 išvadoje Nr. 55-16 pažymėta, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu R. M. elgesys ir emocinė būsena nereikalavo išskirtinio dėmesio, jam priežiūros ypatumai nebuvo taikyti (asmens b. l. 160).

Aptartos aplinkybės, išskyrus drausminės nuobaudos paskyrimą, iš esmės teigiamai charakterizuoja nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu.

Kaip minėta, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarstant klausimą dėl asmens perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus, būtina atsižvelgti ir į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, jo paties padarytos nusikalstamos veikos vertinimą, elgesį bausmės atlikimo kalėjime metu, į tai, ar pakeitus bausmės atlikimo sąlygas, bus pasiekti nuteistajam paskirtos bausmės tikslai.

R. M. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė skirta už itin sunkaus nusikaltimo – tyčinio, žiauraus ir iš savanaudiškų paskatų nužudymo, kuris sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes, padarymą. Be to, R. M. iki šio nusikaltimo padarymo buvo teistas taip pat už tyčinį nužudymą. Nuteistasis savęs neteisina, tačiau mano, kad nuteistas per griežtai.

Tačiau teismas, įvertinęs tai, kad R. M. kalėjime atlikto labai ilgą bausmės laiką (apie 23 su puse metų), jo elgesį bausmės atlikimo metu, sprendžia, kad yra pagrindas manyti, kad nuteistasis yra tiek pasikeitęs, jog tikslinga sušvelninti atliekamos bausmės režimo sąlygas, perkeliant jį iš kalėjimo į pataisos namus.

Pažymėtina, kad R. M. teismui pateiktame rašte išdėstyti nesutikimo su teikimu motyvai (galimybės dirbti neužtikrinimas, galimai kilsiantys konfliktai su kitais kalinamais asmenimis), siejami ne su BVK 165 str.1 d. nurodytomis nuteistųjų perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus sąlygomis, yra hipotetinio pobūdžio, t. y. grindžiami ne realiomis faktinėmis aplinkybėmis, o prielaidomis, todėl vertinant teikimo pagrįstumą nėra teisiškai reikšmingi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 165 str. 1 d., Baudžiamojo proceso kodekso 362 str., 364 str.,

nutaria:

Lukiškių tardymo izoliatoriaus teikimą tenkinti.

Nuteistąjį R. M., gim. (duomenys neskelbtini), jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimui perkelti iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į pataisos namus.

Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.