- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-24
- Bylos Nr.
- e2A-140-524/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17170-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- V. M., J. G. M.
- Ieškovas
- N. M., J. M.
- Kategorijos
- 2.4.2.10Savininko teisių apsauga
- 2.4.2.12.2Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. M., J. G. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų N. M. ir J. M. patikslintą ieškinį atsakovams J. G. M. ir V. M. dėl iškeldinimo ir įpareigojimo atstatyti pusrūsio patalpas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai N. M. ir J. M. su patikslintu ieškiniu atsakovams J. G. M. ir V. M. kreipėsi į teismą prašydami:
1) iškeldinti atsakovą J. G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. M., a. k. nežinomas, iš ieškovams J. M. ir N. M. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančios pusrūsio patalpos, pusrūsio plane pažymėtos P-21 (35,40 kv. m), esančios adresu (duomenys neskelbtini), su visu jų turtu;
2) įpareigoti J. G. M. ir V. M. jų lėšomis per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išgriauti savavališkai įstatytas duris, nurodytas pusrūsio paaiškinimo schemoje, bei atstatyti ieškovams priklausančios 35,40 kv. m pusrūsio patalpos, plane pažymėtos P-21, esančios name adresu (duomenys neskelbtini), dešinėje pusėje esančią atitvarą, kurios plotis plane nurodytas 0,38 m, besiribojančią su bendro naudojimo pusrūsio laiptine taip, kad ji atitiktų valstybės įmonės Registrų centro pusrūsio plane buvusius užfiksuotus matavimo duomenis;
3) atsakovams neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, leisti ieškovams savo lėšomis atlikti minėtus darbus, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovų;
4) priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovams nuo 2011 m. lapkričio 10 d. asmeninės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį 163,52 kv. m buto su pusrūsio patalpomis, pažymėtomis P-18 (3,20 kv. m), P-19 (42,38 kv. m), P-20 (3,30 kv. m), P-21 (35,40 kv. m), esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įsigijus nurodytą nekilnojamąjį turtą, pusrūsio patalpas, pažymėtas P-21 (35,40 kv. m) – garažas (toliau – ir ginčo patalpa), buvo užėmę atsakovai ir jomis naudojosi. Ieškovams buvo paaiškinta, jog buvęs iki 2004 m. buto savininkas leido atsakovui naudotis ginčo patalpa dėl to, kad jie žodžiu buvo susitarę, jog sudarys ginčo patalpos mainų sutartį po to, kai atsakovai pastatys prie daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), analogiškas garažo patalpas ir jas įteisins. Dėl nurodytos priežasties atsakovai iki šiol ne tik naudojasi garažo patalpa, bet ir garažo, pusrūsio, plane pažymėto P-21, dešinėje pusėje esančioje plytų atitvaroje (kurios plotis – 0,38 m), besiribojančioje su bendro naudojimo pusrūsio laiptine, iškalė durų angą, į ją įstatė duris ir naudojosi bei iki šiol naudojasi bendro naudojimo laiptine, vedančia į pusrūsį, t. y. ją rakina ir nieko į ją neįleidžia, todėl ieškovai iki šiol negali patekti nei į ginčo patalpas, nei į laiptinę, vedančią į pusrūsį. Aplinkybę, kad atsakovas yra iškalęs angą ir įstatęs duris, pats pripažino pateiktame pareiškime. Į bylą yra pateikta pusrūsio plano paaiškinimo schema su nurodyta vieta, kurioje atsakovai savavališkai iškalė angą ir savavališkai įstatė duris. Tačiau ieškovų nesaisto ir negali saistyti atsakovo žodinis susitarimas (jei net toks ir buvo) su buvusiu iki 2004 m. turto savininku dėl ginčo patalpos mainų, todėl po ne kartą įvykusių derybų su atsakovu, 2019 m. sausio 23 d. registruotu paštu atsakovui buvo persiųstas pateiktas į bylą pareiškimas-pretenzija, kuriame prašoma iki 2019 m. liepos 1 d. atlaisvinti ieškovams nuosavybės teise priklausančią ginčo patalpą. Atsakovas į gautą pareiškimą-pretenziją 2019 m. birželio 4 d. pateikė pareiškimą, nurodydamas daug neaiškių bei nepagrįstų sąlygų, kurias ieškovai turėtų įgyvendinti savo lėšomis, kad jis atlaisvintų ginčo patalpą. Po gauto atsakovo pareiškimo ieškovai kelis kartus buvo susitikę su atsakovu, dalyvaujant ir liudytojams – buvusia buto savininke ir jos sutuoktiniu. Susitikimų metu atsakovas buvo paragintas geruoju atlaisvinti ginčo patalpą. Kartą jis patvirtino, jog išsikels, tačiau vėliau nebesutiko išsikelti iš ginčo patalpos, nurodydamas vis kitokias neaiškias priežastis ar sąlygas. Atsakovai iki šiol ginčo patalpos neatlaisvina ir ja toliau neteisėtai naudojasi. Tuo atsakovai pažeidžia ieškovų, kaip patalpos savininkų, teises, nes negali laisvai naudotis ir disponuoti savo nuosavybe – nekilnojamuoju turtu pagal paskirtį, t. y. neturi galimybės patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį garažą ir bendro naudojimo laiptinę, vedančią į pusrūsį. Nurodytas nuosavybės teisės pažeidimas apsunkina naudojimąsi butu pagal paskirtį, mažina jo vertę.
Atsiliepimas
3. Atsakovai atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad abi ginčo šalys turi po vieną valdomą garažą (talpinantį du automobilius), kuris užtikrina tinkamą šalims priklausančio nekilnojamojo turto – butų –naudojimą. Būtent dėl šių dviejų garažų ir buvo sudarytas mainų sandoris tarp O. M. (veikiančio V. M. vardu) bei atsakovo J. G. M.. Abu nurodyti asmenys apsikeitė jiems priklausančiu bei statomu lygiaverčiu turtu ir sutarta tvarka garažai valdomi iki šiol. Atsakovai neginčija fakto, kad faktinis garažų naudojimas neatitinka VĮ Registrų centro įregistruotų duomenų, tačiau tokia situacija susiklostė tik dėl to, kad pastačius naują priestatą (ūkinį pastatą bei garažą) atsakovas veikdamas kartu su O. M. sužinojo, kad statinio registravimas galimas tik suformavus žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, buvo sudarytas žodinis susitarimas, kurio pagrindu faktiškai šalys apsikeitė garažais, tačiau dėl jų registravimo buvo susitarta palaukti statinių įteisinimo ir tuomet visą sandorį įforminti vienu metu. Šalys negalėjo įtarti, kad žemės sklypo formavimo procesas gali užtrukti daugiau nei 10 metų. Tačiau atsakovas visą šį laiką sistemingai siekė tinkamo žemės sklypo įregistravimo ir tik 2020 m. gruodžio 29 d. šis procesas buvo užbaigtas įregistravus žemės sklypą Lietuvos Respublikos vardu. Tik užbaigus šį procesą atsakovas įgijo teisę įregistruoti statinį ir toliau dėti visas pastangas statinio įteisinimui. Atsakovai taip pat primena, kad šis procesas yra apsunkinamas pačių ieškovų, nes ieškovai iki šiol nėra suteikę atsakovui galimybės patekti į jo pastatytą garažą ir atlikti statinio kadastrinius matavimus. Atsakovui įgyvendinus visus šiuos procesus, kam dedamos maksimalios atsakovų pastangos, naujai pastatytas garažas bus tinkamai įregistruotas atsakovo vardu. Negana to, tai, kad mainų sandoris nebuvo įformintas, nekeičia fakto, kad ieškovai įsigydami turtą apie tokį susitarimą buvo informuoti ir jo tinkamai laikėsi beveik dešimt metų. Ieškovai iki šiol nėra paaiškinę, kodėl klausimas dėl neva neteisėtai valdomo garažo – ginčo patalpos – pradėtas kelti tik po beveik dešimties metų. Taip pat ieškovai apskritai nekelia klausimo, kad tenkinus ieškinį jie patys privalės išsikelti iš naujai pastatyto garažo, kurio statytojas yra atsakovas, nes jei būtų konstatuota, kad atsakovas neturi pagrindo naudoti ginčo patalpos, tai ieškovai neturi jokios teisės naudoti naujai pastatyto garažo. Siekiant tarp šalių kilusį ginčą išspręsti iš esmės, vertinant atsakovo veiksmus turi lygiagrečiai būti vertinami ir ieškovų veiksmai. Taigi, atsakovai reziumuoja, kad nors mainų sandoris nebuvo sudarytas raštu, tačiau jo egzistavimą patvirtina tiek atsakovų, tiek ieškovų aktyvūs veiksmai naudojant vieni kitiems priklausančius garažus beveik dešimt metų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas nusprendė iškeldinti atsakovą J. G. M. ir V. M. iš ieškovams J. M. ir N. M. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančios pusrūsio patalpos, pusrūsio plane pažymėtos P-21 (35,40 kv. m), esančios adresu (duomenys neskelbtini), su visu jų turtu bei įpareigoti J. G. M. ir V. M. jų lėšomis per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išgriauti savavališkai įstatytas duris, nurodytas pusrūsio paaiškinimo schemoje, bei atstatyti ieškovams priklausančios 35,40 kv. m pusrūsio patalpos, plane pažymėtos P-21, esančios name adresu (duomenys neskelbtini), dešinėje pusėje esančią atitvarą, kurios plotis plane nurodytas 0,38 m, besiribojančią su bendro naudojimo pusrūsio laiptine taip, kad ji atitiktų VĮ Registrų centro pusrūsio plane buvusius užfiksuotus matavimo duomenis, o atsakovams neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, leisti ieškovams savo lėšomis atlikti minėtus darbus, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovų. Teismas priteisė iš atsakovo J. G. M. ieškovui J. M. 1 675 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 8,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
6. Teismas pripažino, jog tarp šalių nekilo ginčo, kad ieškovai yra pusrūsio ginčo patalpų, pažymėtų P-21 (35,40 kv. m), – garažo savininkai. Byloje esančiais įrodymais nustačius ir šalims pripažįstant, kad atsakovai naudojasi šiomis patalpomis, tačiau ieškovai reikalauja atsakovų iš šių patalpų išsikelti, teismas neturi pagrindo pripažinti ieškinio reikalavimo iškeldinti atsakovus iš ieškovams asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančios pusrūsio patalpos, pusrūsio plane pažymėtos P-21 (35,40 kv. m), esančios adresu (duomenys neskelbtini), su visu jų turtu, nepagrįstu ar neteisėtu. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas J. G. M. savo 2019 m. birželio 4 d. atsakyme į pretenziją ieškovams nurodė jiems priklausančiame garaže, kuriuo jis naudojasi, iškalęs angą durims ir įstatęs duris. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad ir išvestinis ieškinio reikalavimas įpareigoti J. G. M. ir V. M. jų lėšomis per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išgriauti savavališkai įstatytas duris, nurodytas pusrūsio paaiškinimo schemoje, bei atstatyti ieškovams priklausančios 35,40 kv. m pusrūsio patalpos, plane pažymėtos P-21, esančios name adresu (duomenys neskelbtini), dešinėje pusėje esančią atitvarą, kurios plotis plane nurodytas 0,38 m, besiribojančią su bendro naudojimo pusrūsio laiptine, turi būti tenkinamas kaip pagrįstas, o atsakovams neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, ieškovams leistina savo lėšomis atlikti minėtus darbus, išlaidas išieškant iš atsakovų. Dėl kitų atsakovo nurodytų aplinkybių apie mainų sandorio tarp šalių egzistavimą jau pasisakyta 2021 m. balandžio 7 d. teismo nutartyje, kuria yra atsisakyta priimti priešieškinį, todėl teismas dėl šių bei analogiškų atsakovų nurodytų aplinkybių, susijusių su kitų galbūt sutartinių santykių tarp šalių buvimu, papildomai nepasisakė. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad jau priimti teismo sprendimai atsakovui neužkerta kelio savo galbūt pažeistas teises ginti ateityje. Ieškinį tenkinant visiškai, iš atsakovo ieškovui priteistina 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 75 Eur žyminio mokesčio, iš viso – 1 675 Eur bylinėjimosi išlaidų, be to, valstybei priteistina 8,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad svarbu tai, jog ieškovų teisės yra niekaip nepažeistos, nes, įsigydami nekilnojamąjį daiktą, ieškovai jau žinojo, kad garažo patalpomis ankstesni savininkai yra apsikeitę ir nuo 2004 m., kai turtą įsigijo ieškovų dukra, ir atitinkamai nuo 2011 m. ieškovai jokių pretenzijų atsakovams nekėlė, todėl ir byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kuo pasireiškė ieškovų teisių pažeidimas, kai jie naudojasi analogiškomis atsakovų lėšomis pastatyto garažo patalpomis. Pirmosios instancijos teismas tik fragmentiškai nurodė, kad remiasi teismų formuojama praktika, t. y. kad ieškovas, nebūdamas sutartinių teisinių santykių dalyvis, gali ginti savo turtines teises neprievoliniais teisiniais savo teisių gynimo būdais, nes jo nevaržo jokie sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai su atsakovu, kuris naudojasi ieškovo turto dalimi be jo sutikimo ar leidimo. Ginčo atveju yra visiškai priešingos aplinkybės – ieškovai įsigiję turtą niekuomet nesinaudojo ginčo patalpomis, o naudojosi atsakovo lėšomis pastatytu garažu. Taigi ieškovai konkliudentiniais veiksmais pripažino šalių sudarytą sandorį dėl garažo patalpų apsikeitimo ir jį savo veiksmais įgyvendino ir jokių ieškovų teisių atsakovai nėra pažeidę. Susiklostė tokia situacija, kad teismas gina tik ieškovų interesą, nurodydamas, kad tariama sutartis tarp šalių nesudaryta, ir visiškai nevertinama faktinė aplinkybė, kad ieškovė N. M. yra advokatė dar nuo 2001 m., t. y. asmuo, turintis specifinių teisės žinių, o ieškovas – J. M. – buvęs 107-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos pirmininkas, t. y. asmuo, kuris žinojo apie priestato prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybą, t. y. žinojo, kieno lėšomis pastatytas garažas, kuriuo ieškovų šeima naudojasi daugelį metų. Nors teismas ir nepriėmė atsakovo priešieškinio, pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su šalių daug metų vykdytu sandoriu dėl patalpų mainų. Tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė atstatyti ieškovų garažo sieną, tačiau liko visiškai nevertinti atsakovų nurodyti motyvai dėl inžinerinių tinklų tarp patalpų atstatymo, kaip buvo nurodyta 2019 m. birželio 4 d. atsakovo atsakyme ieškovams. Akivaizdu, kad toks formalus ginčo sprendimas sąlygos tik naujų ginčų ir bylų tarp šalių iškėlimą, o tuo pačiu pažeis proceso koncentruotumo principą, kad ginčas tarp šalių būtų išspręstas galutinai.
Atsiliepimas
9. Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacines instancijos teisme.
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad ginčas dėl dviejų garažų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos net nėra galimas, nes ieškovai su atsakovais nėra garažų bendraturčiai, o be to, apeliaciniame skunde atsakovų nurodytas naujai pastatytas garažas, nuosavybės teise atsakovams nepriklauso. Atsakovų teiginiai, kad nuo 1997 m. mainų sandorio pagrindu atsakovai naudojasi ieškovams priklausančiu garažu, kad rašytinio mainų sandorio šalys nesudarė, tačiau tokį savo susitarimą šalys įgyvendino konkliudentiniais veiksmais, pradėdamos valdyti turtą sutarta tvarka, kad ieškovai, įsigydami nuosavybės teise priklausantį turtą, perėmė visas iš šio susitarimo kylančias teises ir pareigas, tęsė mainų sandorio vykdymą ir daugiau nei 20 metų nekėlė jokių pretenzijų atsakovams dėl nepagrįstai valdomo turto, atmestini, nes neteisėti bei nepagrįsti. Procesiniuose dokumentuose bei teismui ieškovai nurodė, kad jei koks nors susitarimas dėl mainų ir yra buvęs tarp atsakovų bei iki 2004 m. buvusio buto savininko V. M., tai jis yra negaliojantis ir ieškovų nesaisto, o ir negali saistyti, todėl ieškovai negalėjo perimti iš tokio negaliojančio mainų susitarimo kylančias teises ir pareigas. Atsakovams pripažinus, jog rašytinio (juolab, notarinės formos) mainų sandorio atsakovai ir V. M. nesudarė, akivaizdu, kad ir negalėjo jo sudaryti, nes atsakovų nurodytas naujai pastatytas garažas iki šiol nepriklauso atsakovams nuosavybės teise, toks jų žodinis susitarimas dėl mainų (jei toks ir buvo) yra negaliojantis, todėl ieškovams negalėjo sukelti jokių teisinių pasekmių, net nevertinant, kad sandoris įstatymų nustatyta tvarka nebuvo ir negalėjo būti įregistruotas viešame registre. Patalpas adresu (duomenys neskelbtini), ieškovai įsigijo dovanojimo sutarties pagrindu, bet ne iš asmens, su kuriuo atsakovai nurodė, kad susitarė dėl mainų, t. y. ne iš O. M.. Nuo 1997 m. iki 2004 m. kovo 24 d. pusrūsio patalpos, plane pažymėtos P-21, savininku buvo V. M.. Tokiu būdu, jei atsakovai tarėsi dėl mainų, tai ne su patalpų savininku, o asmeniu, kuris neturėjo teisės atstovauti savininkui. Teismo nustatytos aplinkybės paneigia atsakovų teiginį, jog ieškovai konkliudentiniais veiksmais pripažino atsakovų ir O. M. sudarytą sandorį dėl garažo mainų apsikeitimo ir jį įgyvendino. Atsakovų teiginys, jog nebuvo atskleista bylos esmė, atmestinas. Ieškovai detaliai nurodė ir pagrindė, kad su atsakovais jų nesiejo ir negalėjo sieti atsakovo nurodyti mainų sutartiniai santykiai, leidžiantys jiems naudotis ieškovų turtu, o procesiniuose dokumentuose ieškovai nurodė, kad ieškovų teisių pažeidimas pasireiškia tuo, jog jie negali naudotis ir disponuoti savo nuosavybe pagal paskirtį – negali naudotis garažu, tai mažina ieškovų turto vertę. Teismas, vertindamas ieškinio reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo, pagrįstai rėmėsi teisės aktų nuostatomis bei kasacinio teismo praktika. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bylos, kuri priskiriama nagrinėti kito teismo teisėjams, teismingumas nekeičiamas – bylą nagrinėjantis kito teismo teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi Nr. 2KT-91-658/2021, sprendžiant Kauno apygardos teisme gautų bylų pagal apeliacinius skundus priskyrimo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo teisėjams klausimą, siekiant sumažinti apygardų teismų teisėjų, nagrinėjančių civilines bylas, darbo krūvio skirtumus, Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-2080-XX/2021 priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui, kuriame jai suteiktas bylos Nr. e2A-140-524/2022. Šios Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko nutarties 3 punkte atkreiptas dėmesys, kad Klaipėdos apygardos teismo teisėjų paskyrimas nagrinėti Kauno apygardos teismo kompetencijai priskirtas nagrinėti bylas nekeičia bylų teismingumo, Klaipėdos apygardos teismo teisėjai, nagrinėdami Kauno apygardos teismo priskirtas bylas, veiks Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 62¹ straipsnio 4 dalis).
Apeliacinis skundas atmestinas
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimas, kuriuo visiškai tenkintas ieškovų N. M. ir J. M. patikslintas ieškinys atsakovams J. G. M. ir V. M. dėl iškeldinimo ir įpareigojimo atstatyti pusrūsio patalpas, t. y. kuriuo teismas nusprendė iškeldinti atsakovą J. G. M. ir V. M. iš ieškovams J. M. ir N. M. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančios pusrūsio patalpos, pusrūsio plane pažymėtos P-21 (35,40 kv. m), esančios adresu (duomenys neskelbtini), su visu jų turtu, ir įpareigojo J. G. M. ir V. M. jų lėšomis per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išgriauti savavališkai įstatytas duris, nurodytas pusrūsio paaiškinimo schemoje, ir atstatyti ieškovams priklausančios 35,40 kv. m pusrūsio patalpos, plane pažymėtos P-21, esančios name adresu (duomenys neskelbtini), dešinėje pusėje esančią atitvarą, kurios plotis plane nurodytas 0,38 m, besiribojančią su bendro naudojimo pusrūsio laiptine taip, kad ji atitiktų VĮ Registrų centro pusrūsio plane buvusius užfiksuotus matavimo duomenis, o atsakovams neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, leido ieškovams savo lėšomis atlikti minėtus darbus, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovų. Teismas priteisė iš atsakovo J. G. M. ieškovui J. M. 1 675 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 8,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
14. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad, atsakovų įsitikinimu, teismo sprendimas yra priimtas netinkamai įvertinus šalis siejančius santykius ir neatskleidus bylos esmės, teismas neįsigilino į faktines bylos aplinkybes ir atsakovų pateiktus įrodymus bei paaiškinimus, teismas taip pat turėjo vertinti šalių bendradarbiavimą sutartinių santykių metu.
15. Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl ieškovų nuosavybės teisių pažeidimo ir konkliudentiniais veiksmais sudaryto šalių mainų sandorio, dėl inžinerinių tinklų tarp patalpų atstatymo.
Faktinės bylos aplinkybės
16. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovams nuo 2011 m. lapkričio 10 d. asmeninės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį 163,52 kv. m buto su pusrūsio patalpomis, pažymėtomis P-18 (3,20 kv. m), P-19 (42,38 kv. m), P-20 (3,30 kv. m), P-21 (35,40 kv. m), esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
17. Ieškovai yra įgiję nuosavybės teisę į pusrūsio patalpas, pusrūsio plane pažymėtas P-21 (35,40 kv. m), esančias adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovai naudojasi šiomis patalpomis, tačiau ieškovai reikalauja atsakovų iš šių patalpų išsikelti su visu jų turtu.
18. Atsakovas J. G. M. savo 2019 m. birželio 4 d. atsakyme į pretenziją ieškovams nurodė jiems priklausančiame garaže, kuriuo jis naudojasi, iškalęs angą durims ir įstatęs duris.
19. Atsakovai įrodinėja žodinį susitarimą, kurio pagrindu faktiškai šalys apsikeitė garažais, tačiau dėl jų registravimo buvo susitarta palaukti statinių įteisinimo ir tuomet visą sandorį įforminti vienu metu. Šalys negalėjo įtarti, kad žemės sklypo formavimo procesas gali užtrukti daugiau nei 10 metų.
Dėl ieškovų nuosavybės teisių pažeidimo ir konkliudentiniais veiksmais sudaryto šalių mainų sandorio
20. Byloje nėra ginčo, kad ieškovams nuo 2011 m. lapkričio 10 d. asmeninės nuosavybės teise priklauso ginčo patalpa P-21 (35,40 kv. m), esanti adresu (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas įsigijus byloje nurodytą nekilnojamąjį turtą bei ginčo pusrūsio patalpas, pažymėtas P-21 (35,40 kv. m), – garažą, jį buvo užėmę atsakovai ir jomis naudojosi.
21. Atsakovai ginasi nurodyta faktine aplinkybe, kad nuo 1997 m. buvo sudarytas mainų sandoris tarp O. M. (veikiančio V. M. vardu) bei atsakovo J. G. M.. Abu nurodyti asmenys apsikeitė jiems priklausančiu bei statomu lygiaverčiu turtu ir sutarta tvarka garažai valdomi iki šiol. Atsakovai neginčija fakto, kad faktinis garažų naudojimas neatitinka VĮ Registrų centro įregistruotų duomenų, tačiau tokia situacija susiklostė tik dėl to, kad pastačius nauja priestatą (ūkinį pastatą bei garažą) atsakovas veikdamas kartu su O. M. sužinojo, kad statinio registravimas galimas tik suformavus žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, buvo sudarytas žodinis susitarimas, kurio pagrindu faktiškai šalys apsikeitė garažais.
22. Ši nurodyta atsakovo pozicija dėl žodinio mainų sandorio, kurio dalykas buvo nekilnojamasis turtas, negali būti ginama, nes ji neparemta įstatymu.
23. Remiantis CK 6.432 straipsniu, pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą; mainų sutarčiai taikomos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančios normos, jeigu tai neprieštarauja CK XXIV skyriaus normoms ir mainų esmei. Mainų sutarties esmė – apsikeitimas daiktais, kartu perleidžiant nuosavybės teises į juos. Prielaida šiai sutarčiai sudaryti yra tai, kad sutampa šalių ketinimai įsigyti atitinkamą daiktą, perleidžiant kitai šaliai nuosavybėn kitą daiktą.
24. Pagal 1964 m. CK 279 straipsnį mainų sutartimi kiekviena iš šalių įsipareigoja perduoti turtą antrajai šaliai nuosavybėn arba patikėjimo teisėn; mainų sutarčiai taikomos 1964 m. CK 253–255, 255¹, 257–267 straipsniuose nustatytos taisyklės. Remiantis 1964 m. CK 255 straipsniu, nekilnojamojo turto mainų sandoris turi būti notarinės formos. Remiantis 1964 m. CK 58 straipsnio 3 dalimi, įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį darė negaliojantį.
25. Iš 1964 m. CK ir 2000 m. CK normų, kuriomis reglamentuojamas mainų sutarčių sudarymas ir vykdymas, tyrimo konstatuotina, kad atsakovų nurodoma sudaryta sutartis dėl nekilnojamojo turto pagal 1964 m. CK turėjo būti ir pagal 2000 m. CK turi būti notarinės formos.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu šalys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas patvirtina tam tikrą sandorį ir sukuria šalių teises ir pareigas, dėl kurių šalys apskritai nebuvo susitarusios. Nesant atsakovų nurodyto susitarimo, negali būti konstatuotas ir mainų sutarties buvimas. Nesant tokios sutarties, naudojimasis kito daiktu savaime nereiškia, kad šalys yra sudariusios mainų sutartį.
27. Byloje nustatyta, kad nėra notarine forma patvirtintos mainų sutarties. Pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.
28. CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį byloje, kad nėra atsakovų reikalavimo pripažinti jų nurodomą mainų sandorį galiojančiu bei neabejotinų įrodymų, jog šalys 1997 m. sudarė mainų sutartį, kurią CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu teismas galėtų pripažinti galiojančia, todėl tenkinti apeliacinio skundo jo motyvais nėra jokio pagrindo.
29. Atsakydama į apeliacinio skundo motyvą, jog, nors pirmosios instancijos teismas ir nepriėmė atsakovo priešieškinio, pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su šalių daug metų vykdytu sandoriu dėl patalpų mainų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad
30. 2021 m. balandžio 2 d. atsakovas J. G. M. pateikė byloje priešieškinį, kuriuo reiškia du alternatyvius reikalavimus: 1) pripažinti tarp J. G. M. ir O. M. (veikiančio V. M. vardu) sudarytą preliminarią mainų sutartį dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkų, kuria šalys susitarė sudaryti notarinę sutartį dėl garažo patalpų apsikeitimo, kai bus įteisinta J. G. M. lėšomis pastatyto Garažo2 statyba arba 2) iškeldinti ieškovus J. M. ir N. M. iš atsakovo J. G. M. lėšomis pastatyto Garažo2. Nors 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi šį priešieškinį atsisakyta priimti, tačiau atsakovai savo teises galėjo ginti kitoje byloje.
31. Ši byla yra iškelta dėl nuosavybės teisių gynimo ir tai nėra ginčas tarp bendraturčių, todėl apeliantai neturi teisės remtis jų įrodinėjama faktiškai nustatyta naudojimosi apsikeičiant garažais tvarka. Kasacinio teismo praktikoje tik dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto naudojimo yra nurodoma, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė suponuoja išvadą, jog teisėtas bendraturčių susitarimas turi šalims įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o jo pakeitimai galimi tik esant įstatymuose ar susitarime nustatytiems pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007).
32. Byloje įrodyta, kad ieškovų nuosavybės teisė į ginčo patalpą yra pažeista ir ji turi būti ginama.
33. Savarankiški savininko nuosavybės teisių gynimo būdai yra įtvirtinti CK 4.95 ir 4.98 straipsniuose. Dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo yra pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Aptariamoje teismų praktikoje suformuotos nuostatos, kad tokiais atvejais, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas (šiuo atveju tai yra nekilnojamasis daiktas – garažas) ir suinteresuotas asmuo savo teises gina siekdamas pašalinti pažeidimus, trukdančius naudotis jam priklausančiu daiktu, t. y. nurodo šių pažeidimų faktines aplinkybes, dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo sprendžiama CK 4.98 straipsnio pagrindu.
34. Tais atvejais, kai pradinio daikto savininko su vėlesniu daikto įgijėju jokie prievoliniai sutartiniai ryšiai nesieja, tai pradinis daikto savininkas savo teisę į daiktą gali ginti jį vindikuodamas iš įgijėjo (CK 4.95 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje daikto savininkas nebuvo išreiškęs valios perleisti nekilnojamąjį daiktą – garažą – sudarant įstatyme nustatytos formos sutartį, todėl apeliaciniame skunde apeliantai nepagrįstai remiasi CK 6.195 str. dėl sutarties spragų užpildymo. Fizinių asmenų disponavimas jiems nepriklausančiu ir be teisino pagrindo valdomu daiktu yra tęstinio pobūdžio veiksmas. Savininkui ilgai neginčijant šio fakto, leidimas juo naudotis šių veiksmų taip pat nepadaro teisėtų, byloje nėra įrodymų, kad atsakovai sąžiningai įgijo ginčo garažą, todėl ieškovai pagrįstai prašo taikyti CK 4.96 straipsnio nuostatas, nes jų nuosavybės teisė į ginčo nekilnojamąjį daiktą yra pažeista.
35. Kadangi atsakovai naudojasi ginčo garažu, kuris ieškovams teisėtai priklauso, tai tokį neteisėtą faktinį ginčo objekto valdymą nutraukia savininko reikalavimas grąžinti daiktą natūra.
Dėl inžinerinių tinklų tarp patalpų atstatymo
36. Ieškovai prašė įpareigoti J. G. M. ir V. M. jų lėšomis per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išgriauti savavališkai įstatytas duris, nurodytas pusrūsio paaiškinimo schemoje, bei atstatyti ieškovams priklausančios 35,40 kv. m pusrūsio patalpos, plane pažymėtos P-21, esančios name adresu (duomenys neskelbtini), dešinėje pusėje esančią atitvarą, kurios plotis plane nurodytas 0,38 m, besiribojančios su bendro naudojimo pusrūsio laiptine taip, kad ji atitiktų valstybės įmonės Registrų centro pusrūsio plane buvusius užfiksuotus matavimo duomenis.
37. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nurodė atstatyti ieškovų garažo sieną, tačiau liko visiškai nevertinti atsakovų nurodyti motyvai dėl inžinerinių tinklų tarp patalpų atstatymo, kaip buvo nurodyta 2019 m. birželio 4 d. atsakovo atsakyme ieškovams.
38. Atsakydama į šį apeliacinio skundo motyvą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šios bylos ginčo dalykas buvo suformuluotas ieškovų patikslintame ieškinyje ir dėl atsakovų atsiliepimo 6 priede išvardytų atsakovų nurodytų darbų pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė, nes atsiliepimas į ieškinį yra procesinis dokumentas, kuriame atsakovas išdėsto savo argumentus (nuomonę) dėl jam pareikštų reikalavimų, išdėstydamas materialiojo teisinio ir procesinio teisinio pobūdžio (formalius) atsikirtimus, kuriuos privalo pagrįsti įrodymais.
39. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).
40. Atsakant į apeliacinio skundo motyvą dėl inžinerinių tinklų tarp patalpų atstatymo ir dėl atsakovų teisių pažeidimo nepriimant priešieškinio, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2021 m. balandžio 2 d. atsakovo J. G. M. pateiktame priešieškinyje atsakovas reikalavimo dėl inžinerinių tinklų tarp patalpų atstatymo nesuformulavo. Atsakovas priešieškinyje reiškė du alternatyvius reikalavimus: 1) pripažinti tarp J. G. M. ir O. M. (veikiančio V. M. vardu) sudarytą preliminarią mainų sutartį dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkų, kuria šalys susitarė sudaryti notarinę sutartį dėl garažo patalpų apsikeitimo, kai bus įteisinta J. G. M. lėšomis pastatyto Garažo2 statyba, arba 2) iškeldinti ieškovus J. M. ir N. M. iš atsakovo J. G. M. lėšomis pastatyto Garažo 2.
41. Taigi šioje byloje pirmosios instancijos teismas atskleidė šalių ginčo esmę ir apimtis, nurodytas ieškinyje, o dėl atsakovų paminėto apeliacinio skundo motyvo dėl inžinerinių tinklų tarp patalpų atstatymo gali būti iškeltas kitas ginčas.
42. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).
44. CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Atmetus apeliacinį skundą ieškovams N. M. ir J. M. iš J. G. M. ir V. M. priteistini po 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93 str. 3 d., 98 str.), nes šios išlaidos neviršija paminėtų Rekomendacijų 8.11 p.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovams N. M. ir J. M. iš J. G. M. ir V. M. priteisti po 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.