Tauragės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui Mindaugui Stonkui,

Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus atstovui Izoletai Ligeikienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos probacijos skyrius siūlo nuteistajam V. J. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti laisvės atėmimo bausmę. Nurodė, kad probuojamasis priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei, turi priklausomybę alkoholiui, jos nesprendžia, nepaiso teismo jam skirtų draudimų ir įpareigojimų, į pareikštas drausminio poveikio priemones nereaguoja, pažeidinėja probacijos sąlygas.

Nuteistasis V. J. į teismo posėdį atvyko ir paaiškino, jog tris savaites iki Velykų gydėsi Švėkšnos psichiatrinėje ligoninėje nuo alkoholio. Šiuo metu alkoholio nevartoja ir potraukio nejaučia. Pasižada, kad ateityje alkoholio nevartos ir prašo teikimo netenkinti.

Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu teikimą palaikė jame nurodytais motyvais.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras prašo teikimą netenkinti, kadangi nuteistas V. J. gydėsi Švėkšnos psichiatrinėje ligoninėje, teismo posėdžio metu pasižadėjo daugiau alkoholio nevartoti. Be to, kitus teismo paskirtus įpareigojimus vykdo.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalį, bausmės vykdymo atidėjimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jei probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą, patikrino, ar probuojamasis V. J. turėjo realią galimybę įvykdyti teismo įpareigojimus, ir ar jis dėjo protingas ir pagrįstas pastangas, kad būtų įgyvendintas paskirtais įpareigojimais siekiamas tikslas.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad V. J. nuteistas 2016 m. rugsėjo 20 d. Šilalės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Pritaikius BK 64¹ straipsnį galutinai nuteistas laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be probacijos skyriaus leidimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. spalio 11 d.

V. J. priežiūrą Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos vykdo nuo 2016 m. spalio 13 d. 2016 m. spalio 18 d. probuojamasis pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka bei sąlygomis, išaiškintos galimos teisinės pasekmės už vengimą vykdyti bausmę. Tą pačią dieną buvo atliktas V. J. keliamos rizikos ir pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimas naudojant OASys metodiką. Pagal nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodiką nustatyta, jog probuojamasis priklauso žemos pakartotinio teistumo rizikos grupei. Probleminės sritys – teistumų skaičius bei alkoholio vartojimas. Dėl piktnaudžiavimo alkoholiu nustatyta žema rimtos žalos rizika. Todėl, sudarant individualų priežiūros planą, nuteistajam sutinkant, į resocializacijos priemones buvo įtraukta priemonė – nevartoti alkoholio, kurią probuojamasis turėjo vykdyti iki 2017 m. spalio 11 d., tačiau to nevykdė. 2017 m. sausio 25 d. jam buvo nustatytas lengvas girtumas (0,57 prom.), už tai pareikštas – įspėjimas. 2017 m. vasario 15 d. buvo nustatytas vidutinis girtumas (2,21 prom.). Abu kartus probuojamasis pripažino, kad yra vartojęs alkoholį bei sutiko būti tikrinamas specialiosiomis priemonėmis. Taigi, savo tokiu elgesiu probuojamasis pažeidė Probacijos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatytą bendrąją pareigą, kur numatyta, kad probuojamasis privalo vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Taip elgdamasis nuteistasis padidino riziką vėl nusikalsti bei panaudoti smurtą prieš kartu gyvenančią motiną. Kad probuojamasis vartoja alkoholį bei elgiasi agresyviai patvirtina ir jo motina. Todėl, po minėtų pažeidimų, 2017 m. vasario 20 d. buvo pakartotinai atliktas rizikos vertinimas pagal OASys metodiką. Vertinimo metu išryškėjo, kad be anksčiau nustatytų probleminių sričių, šiuo metu probleminės sritys yra ,,Ryšiai“ bei ,,Mąstymas ir elgesys“. Kadangi nuteistasis tebegyvena su savo motina ir nuolat girtauja, todėl nustatyta vidutinė rimtos žalos rizika motinai. Savo mąstymu ir elgesiu probuojamsis nesuvokia dėl savo veiksmų galimų pasekmių.

2017 m. vasario 20 d. teikimu Probacijos skyrius kreipėsi į Šilalės rajono apylinkės teismą dėl papildomų probacijos sąlygų skyrimo, t. y. uždraudimo vartoti alkoholį bei V. J. sutinkant gydytis nuo alkoholizmo. 2017 m. vasario 22 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi teikimas tenkintas ir V. J. paskirtos aukščiau minėtos papildomos pareigos. Tačiau ir po papildomų pareigų skyrimo V. J. gydytis alkoholizmo nepradėjo, alkoholio vartoti nenutraukė. 2017 m. kovo 13 d. patikrinus buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,34 prom.), todėl jam pareikštas įspėjimas ir pakartotinai primintos galimos teisinės pasekmės jei ir toliau vartos alkoholį. Tačiau, nepaisant to, 2017 m. kovo 14 d. 19 val. 35 min. apsilankę V. J. gyvenamoje vietoje policijos pareigūnai nustatė, kad probuojamasis yra neblaivus (2,20 prom.).

Išdėstytos aplinkybės neabejotinai rodo, jog Probacijos skyrius turėjo pilną pagrindą kreiptis su teikimu, prašant panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Visgi vertinant, ar yra tikslinga nuteistąjį pasiųsti realiai atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę, reikia nustatyti, ar tikrai išnaudotos visos galimybės taisyti nuteistąjį, laikant neizoliuotą nuo visuomenės, tačiau prižiūrimą. Probacija yra sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei, kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Neabejotinai nepateisinamas nuteistojo elgesys pastarajam pažeidinėjant Probacijos įstatyme nustatytas bendrąsias aprobuojamųjų pareigas, vartojant alkoholį. Tačiau iš pateiktos bylos medžiagos matyti, jog V. J. 2016 m. spalio 25 d. dalyvavo koordinacinio centro „Gilė” praktiniuose užsiėmimuose „Langas į šeimos santykius“, „Bendravimas ir bendrystė šeimoje“. Tą pačią dieną dalyvavo apleistų kapaviečių tvarkyme Šilalės mieste. 2017 m. sausio 16 d. į darbo planą įtraukta nauja priemonė “Aplankyti įstaigas dėl darbo paieškos”. Šią priemonę V. J. įgyvendino ir 2017 m. sausio 25 d. probacijos skyriui pateikė aplankytų įstaigų darbo paieškos kortelę. Probuojamasis taip pat 2017 m. kovo 13 d. lankėsi pas psichiatrą R. Augilių. Iš individualaus probuojamojo priežiūros plano matyti, jog V. J. dalyvavo penkiuose EPP programos užsiėmimuose. Be to, byloje yra pateikta Klaipėdos jūrininkų ligoninės psichiatrijos departamento pažyma Nr. PD2-253, iš kurios matyti, jog V. J. nuo 2017 m. vasario 24 d. gydėsi minėtame departamente priklausomybę nuo alkoholio. Taigi iš to kas išdėstyta, nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistasis V. J. piktybiškai ir sistemiškai nevykdo 2016 m. rugsėjo 20 d. teismo nuosprendžiu jam skirtų įpareigojimų, pažeidinėja probacijos sąlygas. Teismo skirtą įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, probuojamasis vykdo. Taip pat V. J. dalyvavo penkiuose EPP programos užsiėmimuose.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog V. J. laikosi teismo nuosprendžiu skirtų įpareigojimų, yra registruotas darbo biržoje, ieškosi darbo, laiko esant tikslinga suteikti nuteistajam dar vieną galimybę savo elgesiu įrodyti, kad jis gali pasitaisyti, vykdyti 2017 m. vasario 22 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtas papildomas pareigas, t. y. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei gydytis priklausomybės ligas ir tokiu būdu vykdyti bausmę be realaus jo atlikimo. Pabrėžtina, kad sprendžiant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes bei surinktus duomenis, sprendžia, kad patenkinus Probacijos skyriaus teikimą, būtų pažeistas proporcingumo principas, kadangi nuteistojo padaryti pažeidimai nelaikytini tokiais, kad būtų galima konstatuoti, jog jis nevykdo probacijos sąlygų, ir panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Be to, panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą teismo manymu, bus užkirstas kelias ne tik asmens ugdymui, bet ir tolesnei resocializacijai ir integracijai į visuomenę, be to, tai netikslinga ir ekonomiškai – valstybė privalės išlaikyti nuteistąjį. Esant aptartai situacijai Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimas netenkintinas.

Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad toks teismo rodomas pasitikėjimas nėra begalinis, todėl jis turi būti itin pavyzdingas ir pateisinti teismo jam parodytą pasitikėjimą, vykdyti teismo skirtus įpareigojimus, priešingu atveju, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas, jei tektų tokį klausimą svarstyti pakartotinai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 358, 362, 364 straipsniais, Bausmių vykdymo kodekso 3 straipsnio 1, 2 dalimis, Probacijos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu,

nutaria:

netenkinti Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus teikimo dėl 2016 m. rugsėjo 20 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu V. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.