- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-06
- Bylos Nr.
- eB2-2669-580/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00967-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Suinteresuotas asmuo
- E. Š., V. Š., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Svydis Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Reikalavimas.LT“
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Azovlitas“
- Advokatai
- Aivaras Gilys
- Kategorijos
- 3.4.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Azovlitas“ pareiškimą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Galmeta“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės “Divingas”, bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys V. Š. (V. Š.), E. Š. (E. Š.), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Svydis Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Reikalavimas.LT“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-112-580/2022 iškėlė UAB „Galmeta“ bankroto bylą, administratoriumi paskirtas UAB „Divingas“. Nutartis įsiteisėjo 2018-10-09. Po nutarties iškelti bankroto bylą:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Vilniaus apygardos teismo 2018-11-19 nutartimi buvo patvirtinta 2 000 Eur administravimo išlaidų suma iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą;
1.2. Vilniaus apygardos teismo 2019-01-14 nutartimi patvirtintas atsakovo kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo patikslintas teismo 2019-02-25, 2019-04-01, 2019-06-10, 2020-07-13 nutartimis;
1.3. Vilniaus apygardos teismas 2019-04-15 nutartimi atsakovas pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto;
1.4. Vilniaus apygardos teismo 2021-05-28 nutartimi atsakovo likvidavimo terminas buvo pratęstas iki 2022-06-01.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas kreditorius BĮ UAB „Azovlitas“ prašo UAB „Galmeta“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Nurodo, kad:
2.1. pareiškėjas BĮ UAB „Azovlitas“ yra II eilės kreditorius bendrovės bankroto byloje, kurio finansinis reikalavimas sudaro 107 084,74 Eur;
2.2. bankrotas pripažintinas tyčiniu, remiantis šiais pagrindais: bendrovės vadovai pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; bendrovės vadovai perkėlė bendrovės veiklą į kitą juridinį asmenį UAB „Verkon“; bendrovės vadovai tyčia sudarė nuostolingus ir ekonomiškai nepagrįstus sandorius, kurių realumas ir tikrumas kelia abejonių; bendrovės veikla buvo organizuojama taip, jog apsunkintų galimybes kreditoriams nukreipti išieškojimą į bendrovę; bendrovė apgaulingai ir netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą;
2.3. remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, vadovu iki bankroto bylos iškėlimo buvo suinteresuotas asmuo V. Š., bendrovės akcininku iki bankroto bylos iškėlimo buvo E. Š.. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti buvę darbuotojai M. P. (M. P.) ir V. M. (V. M.) iš esmės patvirtino, jog bendrovei vadovavo V. Š. ir E. Š.. Darbuotojai nurodė, jog nors V. Š. buvo bendrovės vadovas, kasdienius sprendimus priimdavo bendrovės darbų vadovas E. Š.. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog abu asmenys yra bendrovės teisinis ir faktinis vadovai, šių asmenų sprendimai ir veiksmai lėmė bendrovės nemokumą;
2.4. ikiteisminio tyrimo metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) specialistai nustatė, jog bendrovės nepatenkinama padėtis ir finansinė būklė atitiko nemokumą nuo 2017-03-31. Laikytina, jog bendrovė buvo nemoki jau 2017 m. pavasarį ir vadovų sprendimai tik pablogino bendrovės finansinę būklę. Bendrovė neturėjo galimybių greitai grąžinti skolas kreditoriams, tačiau vadovai nesiėmė veiksmų spręsti nemokumo bei prastos finansinės būklės klausimų. 2017-04-28 akcininkui E. Š. buvo išmokėti 45 900 Eur dividendai. Bankroto bylą iškėlus tik 2018-09-28, vadovai pažeidė pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo;
2.5. vadovai sąmoningai perkėlė bendrovės veiklą į kitą juridinį asmenį UAB „Verkon“. Bendrovę ir UAB „Verkon“ sieja tie patys asmenys. Remiantis viešojoje erdvėje buvusia informacija, bendrovei ir UAB „Verkon“ vadovavo tie patys du asmenys – vadovas V. Š. ir darbų vadovas E. Š.. Bendroves sieja identiška vykdoma veikla. Tai atsispindėjo bendrovių interneto svetainėse, kuriose vykdomos veiklos aprašymai bei vadovaujantys asmenys nurodyti tie patys. Komercinės veiklos perkėlimą į UAB „Verkon“ rodo, jog į UAB „Verkon“ perėjo dirbti net šeši asmenys. Be V. Š. ir darbų vadovo E. Š. į UAB „Verkon“ perėjo dirbti V. M., V. M. (V. M.), R. N. (R. N.) ir M. P.. Šių asmenų parodymai ikiteisminio tyrimo metu patvirtina faktą, jog komercinė veikla buvo perkelta į UAB „Verkon“;
2.6. vadovai tyčia sudarė nuostolingus ir ekonomiškai nepagrįstus sandorius, priėmė bendrovės interesams priešingus sprendimus. Pagal pareiškėjos pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 209 straipsnyje, 222 straipsnio 1 dalyje. Bendrovės vadovo V. Š. ir galimai kitų asmenų nusikalstamų veikų epizodas yra susijęs su bendrovės 2018-04-13 pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartimi su „East Europe Hunting“ S. R. O. (buv. Kaprova 42/14, Senamiestis, 110 00 Praha) dėl pilnai įrengtos lazerinės pjovimo mašinos „Trumf“ L605 įsigijimo. 2018-04-20 bendrovė „East Europe Hunting“ S. R. O. sumokėjo 231 500 Eur avansą už pilnai įrengtą lazerinę pjovimo mašiną „Trumf“ L605;
2.7. „East Europe Hunting“ S. R. O. veikla yra susijusi su nekilnojamojo turto nuoma, dėl ko atitinkamai kelia abejonių tai, ar „East Europe Hunting“ S. R. O. galėjo parduoti lazerinę pjovimo mašiną. Bendrovės bankroto administratoriui lazerinė pjovimo mašina nebuvo perduota. Įvertinus 2018-04-13 pirkimo–pardavimo sutartį, kyla abejonių dėl šio dokumento tikrumo. Pirkimo–pardavimo sutarties Priede Nr. 1 nurodytas netinkamas sutarties numeris. Dokumentuose esantys „East Europe Hunting“ S. R. O. atstovo P. S. parašai akivaizdžiai skiriasi vienas nuo kito. Abejones kelia tai, jog pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad sutarties šalių ginčą sprendžia Londono arbitražo teismas. Tikėtina, kad taip buvo siekta sumažinti galimybes bendrovės bankroto administratoriui ar kreditoriams imtis veiksmų prieš „East Europe Hunting“ S. R. O., išsiaiškinant tikrąsias sutarties (ne)pasirašymo aplinkybes;
2.8. abejones kelia vadovo 2018 m. balandžio mėn. užpildyta avansinės apyskaitos forma, kuria nurodyta, kad vadovas iš savo asmeninių lėšų sumokėjo 231 500 Eur avansą „East Europe Hunting“ S. R. O. Bendrovės vadovas bankroto byloje yra pareiškęs kreditorinį reikalavimą 1 794,26 Eur sumai, tai rodo, kad bendrovė yra pilnai atsiskaičius su vadovu ir išmokėjusi 231 500 Eur. Bendrovė, kaip bankrutuojanti įmonė, negalėjo turėti tokio dydžio apyvartinių lėšų (grynųjų pinigų). Remiantis banko sąskaitų išrašų duomenimis, laikotarpiu, kai buvo užpildyta avansinė apyskaita, nebuvo išimta tokio dydžio pinigų suma, kurių pakaktų padengti vadovo neva patirtas 231 500 Eur išlaidas, nerasta duomenų, jog su vadovu būtų atsiskaityta grynaisiais pinigais (nerasta kasos išlaidų orderių);
2.9. 2017–2018 m. reguliariai buvo išimamos piniginės lėšos iš banko sąskaitų ir kasos (nuo 400 Eur iki 2 000 Eur). Viso V. Š. išėmė 236 218,49 Eur;
2.10. bendrovė, neįvertindama savo finansinių galimybių, sudarė didelės vertės 1 199 050 Eur turto pirkimo sandorį, kurio vertė 3,38 karto viršijo visą bendrovės turtą ir 44,40 karto viršijo nuosavą kapitalą. Bendrovė negalėjo pateikti dokumentų, įrodančių tokio įrenginio įsigijimo tikslingumą ir užtikrinančių finansavimą (tolimesnio verslo plėtros plano, rinkos analizės, gautinų paskolų sutarčių, akcininko sprendimo dėl įstatinio kapitalo didinimo ir kt.);
2.11. 2017-04-28 akcininkui E. Š. išmokėta 45 900 Eur dividendų. Toks veiksmas lėmė tai, jog bendrovė neteko turto ir sumažino finansines galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Dividendas išmokėti, kai bendrovė turėjo skolų kreditoriams;
2.12. ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog bendrovė apgaulingai ir netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą. Bendrovė buhalterinėje apskaitoje neapskaitė iš UAB „Transpcar“ gautų 5 700 Eur pagal bendrovės vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus. Šiais veiksmais pažeistos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies nuostatos.
3. BUAB „Galmeta“ nemokumo administratoriaus UAB „Divingas“ prašė prašymą tenkinti. Nurodė, kad:
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Vilniaus apygardos teismo 2018-09-28 nutartimi nustatytas 10 dienų terminas vadovui V. Š. perduoti nemokumo administratoriui bendrovės turtą ir visus dokumentus. Įpareigojimai dėl dokumentų ir turto perdavimo nebuvo įvykdyti. V. Š. perdavė tik dalį bendrovės dokumentų ir turto. Vadovas neperdavė bankroto administratoriui apskaitos programos, apskaitos registrų ir kitų dokumentų bei apskaitoje bankroto bylos įsiteisėjimo dieną apskaityto turto. Neperduoto turto likutinė vertė sudaro 6 525,99 Eur;
3.2. dėl dokumentų neperdavimo tiksliai nustatyti bendrovės nemokumo momentą yra neįmanoma. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos Valdybos ūkinės Finansinės veiklos tyrimo skyriaus Specialisto išvadoje konstatuota, jog UAB „Galmeta“ nepatenkinama padėtis ir finansinė būklė pripažintina nemokia nuo 2017-03-31. BUAB „Galmeta“ vadovas V. Š. nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo;
3.3. 2018-04-13 tarp BUAB „Galmeta“ ir „East Europe Hunting“ S. R. O. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis dėl lazerinės pjovimo mašinos „Trumf“ L605 įsigijimo. 2018-04-20 bendrovė sumokėjo 231 500 Eur „East Europe Hunting“ S. R. O. Tokiais veiksmais vadovas siekė išnaudoti bendrovės kasą. Lazerinė pjovimo mašina, už kurią sumokėta 231 500 Eur suma, nėra apskaityta;
3.4. BUAB „Galmeta“ ir jos kreditorių interesus pažeidęs 45 900 Eur dividendų išmokėjimo sandoris pripažintas negaliojančiu teismų procesiniais sprendimais, tenkinant administratoriaus ieškinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-12-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-815-585/2020 paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo 2020-01-30 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-237-640/2020). Byloje nustatyta, kad 45 900 Eur BUAB „Galmeta“ lėšos grynaisiais pinigais 2017-04-28 kasos išlaidų orderio Nr. 34 pagrindu buvo išmokėtos kaip dividendai E. Š., kuris nuo 2012-07-01 yra vienintelis akcininkas. E. Š. yra ir buvusio BUAB „Galmeta“ vadovo V. Š. tėvas. V. Š. nuo 2012-07-16 iki pat bankroto bylos iškėlimo vadovavo BUAB „Galmeta“. E. Š. buvo ne tik ieškovės akcininkas, bet ir iki 2018-07-19 dirbo BUAB „Galmeta“ darbų vadovu;
3.5. tai, kad BUAB „Galmeta“ apskaita buvo tvarkoma netinkamai, patvirtina, jog nemokumo administratoriui nebuvo perduota įmonės apskaitos programa, apskaitos registrai, dokumentai, iš kurių būtų galima identifikuoti BUAB „Galmeta“ apskaitoje apskaitytas prekių atsargas, jų pokyčius (pirkimus ir pardavimus), likučius, atsiskaitymo už prekes operacijas. Pagal nemokumo administratoriaus perimtus apskaitos ir kitus dokumentus negalima identifikuoti šių ūkinių operacijų, buvo perkamos medžiagos pagal PVM sąskaitą, tačiau negalima nustatyti, į kokiam objektui medžiagos priskiriamos, kokio objekto darbų atlikimui ir kada medžiagos nurašomos, kokiai sumai nurašomos ir kt.;
3.6. BUAB „Galmeta“ apskaita neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnyje nustatytų pagrindinių reikalavimų apskaitos informacijai, kad įmonės apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“. BUAB „Galmeta“ apskaita buvo vedama netinkamai ir, tikėtina, apgaulingai, o tai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai sudaro Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą įmonės tyčinio bankroto požymį.
3.7. buvę BUAB „Galmeta“ darbuotojai sudarė absoliučią daugumą UAB „Verkon“ darbuotojų. UAB „Verkon“ valdė prieš tai BUAB „Galmeta“ valdę asmenys. UAB „Verkon“ vykdė analogišką veiklą bei naudojo BUAB „Galmeta“ priklausiusią įrangą, tai patvirtina ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindą.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė prašymą dėl tyčinio bankroto pripažinimo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad:
4.1. teismo patvirtinta bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 324 251,02 Eur, iš kurių 2 429,88 Eur VMI prie FM finansinis reikalavimas;
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo E. Š. teismo posėdžio metu prašė prašymą atmesti. Nurodė, kad BUAB „Galmeta“ dirbo darbų vadovu, įmonei nevadovavo. Nors buvo akcininkas, bet mažai kontroliavo įmonės veiklą. Vadovu buvo V. Š.. BUAB „Galmeta“ dirbo iki 2018 metų liepos mėn. 2019 m. liepos mėnesį įsidarbino UAB „Verkon“ darbų vadovu. Abi įmonės užsiėmė metalo konstrukcijų gamyba ir montavimu, tačiau nuomojo skirtingas gamybines patalpas. BUAB „Galmeta“ veikė . (duomenys neskelbtini), o UAB „Verkon“ – . (duomenys neskelbtini). UAB „Verkon“ dirbo 4-5 darbuotojai, kurie anksčiau dirbo BUAB „Galmeta“. Buvo naudojama BUAB „Galmeta“ turėtą šlifavimo mašiną ir kompresorius. V. Š. sakė, jog įranga išnuomota iš BUAB „Galmeta“. Apie sandorį su „East Europe Hunting“ S. R. O. nežinojo, o 45 900 Eur dividendų negavo. Apie dividendų išmokėjimą sužinojo ir teismo sprendimą vykdančio antstolio ir kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nes dokumentuose dėl pinigų gavimo yra ne jo parašai.
6. Suinteresuotas asmuo V. Š. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, neatvykimo priežasčių nenurodė. E. Š. paaiškino, kad sūnus skundėsi dėl sveikatos, tačiau teismui nepateikta duomenų dėl priežasčių, trukdančių atvykti į posėdį, o taip pat nepateikta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
7. Bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas spręstinas vadovaujantis ĮBĮ normomis, nes įrodinėjama, kad BUAB „Galmeta“ nemokia tapo 2017-03-01, t. y. iki JANĮ įsigaliojimo ir įmonės bankroto bylos iškėlimo Vilniaus apygardos teismo 2018-09-28 nutartimi.
8. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalies nuostatas tyčinis bankrotas yra įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, o ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje reglamentuoti atvejai, kuriuos nustačius tyčinis bankrotas preziumuojamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti, naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia.
9. Nagrinėjant klausimą dėl BUAB „Galmeta“ bankroto pripažinimo tyčiniu būtina nustatyti:
9.1. įmonės nemokumo momentą, įvertinant įmonės turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį, momentą, kada vadovas turėjo objektyvias galimybes aiškiai suvokti, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto, kada atsirado jo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo;
9.2. ar esant įmonei nemokiai sąmoningai buvo sudaryti sandoriai, pažeidžiantys kreditorių teises;
9.3. nustatyti priežastinį ryšį tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo;
9.4. ištirti ir įvertinti, ar tolesnė įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti reikalavimų patenkinimą;
9.5. nustatyti ir įvertinti, ar dėl nemokumo administratorei neperduotų įmonės dokumentų bei turto negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Dėl faktinio įmonės vadovo
10. Pareiškėjas UAB „Azovlitas“ prašo nustatyti, kad E. Š. buvo faktinis įmonės vadovas. Juridinių asmenų registro duomenimis, BUAB „Galmeta“ vadovu nuo 2012-07-16 iki bankroto bylos iškėlimo 2018-10-16 buvo suinteresuotas asmuo V. Š.. E. Š. buvo BUAB „Galmeta“ akcininku ir iki 2018-07-19 dirbo darbų vadovu. E. Š. su V. Š. sieja giminystės ryšiai, E. Š. yra V. Š. tėvas.
11. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017, 26 punktas).
12. Prašydamas pripažinti E. Š. faktiniu BUAB „Galmeta“ vadovu, pareiškėjas rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu apklaustų buvusių darbuotojų M. P. ir V. M. paaiškinimais, kitų įrodymų ar argumentų nepateikė. Iš M. P. 2021-01-15 liudytojo apklausos protokolo matyti, jog liudytojas paaiškino, kad į darbą jį priėmė, darbo sutartį sudarė bei atlyginimą mokėjo V. Š., į E. Š. arba meistrą A. M. kreipdavosi dėl dažų metalo konstrukcijoms gavimo. Iš V. M. 2021-01-15 liudytojo apklausos protokolo matyti, jog liudytojas paaiškino, kad E. Š., kaip darbų vadovas, buvo atsakingas brėžinių patikrinimą, korekcijas, darbų paskirstymą.
13. Pareiškėjo nurodyti liudytojai neparodė, kad BUAB „Galmeta“ veiklos metu E. Š. būtų atlikęs įmonės vadovo funkcijas ir priėmęs sprendimus dėl įmonės veiklos, daręs įmonei esminę įtaką ar kontroliavęs jos veiklą. Abu liudytojai aiškino, jog E. Š. veikla atitiko darbų vadovo pareigas. Byloje nėra duomenų, kad E. Š. būtų vadovavęs įmonei, todėl šis argumentas atmetamas.
Dėl nemokumo momento nustatymo
14. Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis nustatė, kad įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Byloje įrodinėjama, jog BUAB „Galmeta“ nemokumas kilo nuo 2017-03-31. Pareiškėjas remiasi ikiteisminio tyrimo metu parengta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialistų išvada.
15. 2022-02-04 Specialisto išvadoje nustatyta, kad pagal BUAB „Galmeta“ balansus ir statistines ataskaitas nuo 2017-03-01 apskaičiuotos finansinių rodiklių skaitinės reikšmės yra tokios, kai nepatenkinama padėtis, įmonės būklė nepatenkinama ir pripažintina nemokia pagal ekonominius finansinius rodiklius (iš 10 koeficientais apibrėžiamų rodiklių tik po du rodiklius atitinkamais laikotarpiais peržengė patenkinamų rodiklių ribą), šių rodiklių skaitiniai dydžiai iki 2018-10-10 tik blogėjo. Iš Specialisto išvados dalies „UAB „Galmeta“ mokumo rodikliai 2017-2018 metais“ matyti, jog buvo patikrinti ir išanalizuoti visi gauti įmonės finansiniai dokumentai.
16. 2022-02-04 Specialisto išvadoje pateiktas įmonės finansinės būklės vertinimas byloje nėra ginčijamas, todėl teismas šioje byloje remiasi atlikti tyrimu ir pripažįsta, kad įmonė nemokia tapo nuo 2017-03-01.
Dėl tyčinio bankroto prezumpcijos taikymo pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1punktą
17. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato prezumpciją, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys.
18. Aptariamos tyčinio bankroto prezumpcijos konstatavimui nepakanka nustatyti vien aplinkybę, kad į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą įmonę, perėjo dirbti įmonės darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys, turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga šios prezumpcijos taikymui – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises.
19. Pareiškėjas nurodo, kad vadovai sąmoningai perkėlė bendrovės veiklą į kitą juridinį asmenį UAB „Verkon“. Abiejose įmonėse vadovavo tie patys du asmenys – vadovas V. Š. ir darbų vadovas E. Š.; bendrovės vykdė identišką veiklą; panašios interneto svetainės; į UAB „Verkon“ perėjo dirbti šeši anksčiau BUAB „Galmeta“ dirbę asmenys. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Verkon“ įsteigta 2004-11-03, bankroto byla įmonei iškelta 2021-12-08 nutartimi, nuo 2021-04-23 įmonėje liko dirbti 1 darbuotojas. Byloje yra nustatyta, kad po bankroto bylos BUAB „Galmeta“ iškėlimo dalis šios įmonės darbuotojų perėjo dirbti į UAB „Verkon“, kur vykdė panašią veiklą. Iš nemokumo administratoriaus atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2019-07-05 UAB „Verkon“ darbuotojų skaičius padidėjo nuo 2 iki 5 darbuotojų. Suinteresuotas asmuo E. Š. patvirtino, kad jis 2019 m. liepos mėnesį įsidarbino UAB „Verkon“ darbų vadovu. Liudytojas M. P. liudytojo apklausos protokole nurodė, kad 2019 m. pradžioje jam paskambino E. Š. ir pasiūlė darbą UAB „Verkon“. Liudytojas V. M. liudytojo apklausos protokole nurodė, kad 2019 m. vasarą iš buvusių bendradarbių sužinojo, kad BUAB „Galmeta“ dirbs kaip kita įmonė. Pareiškėjas nurodė, kad į UAB „Verkon“ perėjo dirbti taip pat ir V. M. bei R. N.. Taip pat E. Š. pripažino, kad abi įmonės užsiėmė metalo konstrukcijų gamyba ir montavimu, nuomojo skirtingas gamybines patalpas: BUAB „Galmeta“ veikė . (duomenys neskelbtini), o UAB „Verkon“ – . (duomenys neskelbtini). Taip pat suinteresuotas asmuo pripažino, kad UAB „Verkon“ buvo naudojama BUAB „Galmeta“ šlifavimo mašina ir kompresorius.
20. BUAB „Galmeta“ bankroto byla buvo iškelta 2018-09-28 nutartimi, UAB „Verkon“ darbuotojų skaičius iki 5 padidėjo 2019-07-05, t. y. praėjus 9 mėnesiams po bankroto bylos iškėlimo. E. Š. bei V. M. nurodė, jog jis tuo laiku įsidarbino UAB „Verkon“. Tuo remiantis spręstina, kad buvę BUAB „Galmeta“ darbuotojai į UAB „Verkon“ perėjo dirbti praėjus gana ilgam laikui po bankroto bylos iškėlimo. Tai, kad darbuotojai UAB „Verkon“užsiėmė panašia veikla, yra pagrįsta jų profesinių žinių turėjimu. Nėra duomenų, kad būtų įvykusi antra būtina sąlyga – UAB „Verkon“ būtų perėmusi BUAB „Galmeta“ nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises. E. Š. pripažino, kad UAB „Verkon“ veikloje buvo naudojama BUAB „Galmeta“ turėta šlifavimo mašina ir kompresorius. Nei pareiškėjas, nei nemokumo administratorius nenurodė, kad šie mechanizmai BUAB „Galmeta“ turėti nuosavybės teise ir neteisėtai nebuvo perduoti administratoriui po bankroto bylos iškėlimo. Nesant dokumentų dėl mechanizmų nuosavybės, nėra pagrindo spręsti, jog tokiu būdu bankrutuojančios įmonės turtas buvo perkeltas į kitą įmonę. Pastebėtina tai, kad nėra duomenų, jog mechanizmai būtų perduoti UAB „Verkon“ ar naudojami iki BUAB „Galmeta“ bankroto bylos iškėlimo, kad tokiu būdu būtų siekiama išvengti pareigos perduoti turtą administratoriui, kai bus iškelta bankroto byla. Galimas mechanizmų perdavimas po bankroto bylos iškėlimo praėjus beveik metams negali būti pripažįstamas BUAB „Galmeta“ bankroto priežastimi, o turi būti vertinamas, kaip pareigos perduoti administratoriui nemokios įmonės turtą nevykdymas.
21. Tyčinis bankrotas gali būti nustatomas tik tada, kai įmonės privedama prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Tai, kad dalis įmonės darbuotojų, praėjus daugiau nei pusei metų įsidarbino kitoje įmonėje, negali patvirtinti sąmoningo veikimo, siekiant bankroto, komercinę veiklą perkeliant į UAB „Verkon“. Nėra keista, kad atitinkamos profesinės patirties darbuotojai, kurie anksčiau dirbo viename kolektyve, ir toliau tęsia veiklą kitoje įmonėje. Nenustatyta, kad BUAB „Galmeta“, E. Š. ar V. Š. tokiu būdu sukurtu santykiu su UAB „Verkon“ galėjo gauti tam tikrą naudą, kad privedant BUAB „Galmeta“ prie bankroto tyčia, būtų siekiama skolinius įsipareigojimus palikti skolininkui, o veiklą perkelti į kitą įmonę UAB „Verkon“. Vien ta aplinkybė, jog keli darbuotojai pradėjo kartu dirbti vienoje įmonėje bei užsiimti panašia ūkine veikla, savaime negali lemti išvados dėl tyčinio bankroto. Pareiškėjo argumentai dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto pažeidimo atmetami.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimo
22. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas nurodo, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.
23. Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimu, kaip nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi galėtų būti vertinami tokie sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei. Tačiau net ir nustačius, kad sandoris yra galimai ekonomiškai įmonei nenaudingas, tai savaime nėra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi. Taigi, tyčinio bankroto pagrindu laikomi ne bet kokie įmonei ekonomiškai nenaudingi sandoriai, bet sandoriai, kurie yra tiesiogiai susiję su blogu įmonės valdymu ir jos nemokumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-496-1120/2021).
24. Pareiškėjas prašo, kad teismas įvertintų, jog BUAB „Galmeta“ vadovai tyčia sudarė 2 nuostolingus ir ekonomiškai nepagrįstus sandorius: 2018-04-13 pirkimo–pardavimo sutartį su „East Europe Hunting“ S. R. O. bei 2017-04-28 akcininkui E. Š. išmokėjo 45 900 Eur dividendų.
25. Iš pateiktos suvestinės matyti, jog BUAB „Galmeta“ apskaitoje yra užfiksuotas 231 500 Eur avansas, sumokėtas „East Europe Hunting“ S. R. O. BUAB „Galmeta“ 2018-04-13 pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį su „East Europe Hunting“ S. R. O. dėl pilnai įrengtos lazerinės pjovimo mašinos „Trumf“ L605 įsigijimo. Sandorių šalių santykiai detaliai ištirti 2022-02-04 Specialisto išvadoje. Iš sutarties ir 2022-02-04 Specialisto išvados matyti, kad bendra lazerinio pjaustymo mašinos kaina yra 1 199 050 Eur. V. Š. 2018-04-01 – 2018-04-30 avansinėje apyskaitoje atvaizduotas mokėjimas savo lėšomis grynaisiais pinigais. 2022-02-04 Specialisto išvadoje patvirtinta, kad sandorio vertė 3,38 karto viršijo bendrovės turtą (354 430 Eur) ir 44,40 karto viršijo nuosavą kapitalą (27 005 Eur), nurodytus 2018-12-31 balanse. Taip pat nustatyta, kad BUAB „Galmeta“ neturėjo galimybės sumokėti likusios 967 550 Eur sumos, kurią turėjo mokėti po mechanizmo pristatymo, kurio data neaptarta, kadangi specialistų nustatytas pinigų likutis sandorio sudarymo metu buvo 181 918,91 Eur. Lazerinė pjovimo mašina nebuvo pristatyta. Specialisto išvadoje nustatyta, kad V. Š. laikotarpiu nuo 2018-04-13 iki 2018-09-19 BUAB „Galmeta“ gautus 241 169,98 Eur panaudojo taip pat ir 231 500 Eur užskaitymui.
26. Pareiškėjas kelia abejones dėl 2018-04-13 pirkimo-pardavimo sutarties realumo, nurodo, kad „East Europe Hunting“ S. R. O. veikla yra susijusi su nekilnojamojo turto nuoma, sutarties Priede Nr. 1 nurodytas netinkamas sutarties numeris, „East Europe Hunting“ S. R. O. atstovo P. S. parašai akivaizdžiai skiriasi vienas nuo kito, ginčų sprendimui nurodytas Londono arbitražo teismas, abejoja ir dėl avanso sumokėjimo realumo. Nors pareiškėjo abejonės turi tam tikrą pagrindą, tačiau byloje surinkti duomenys nepatvirtina fakto, kad sandoris nebuvo sudarytas. Yra pateiktas sutarties tekstas, nėra duomenų apie suklastotus parašus, kitus neteisėtus susitarimus, 2022-02-04 Specialisto išvadoje, išanalizavus pateiktus finansinius dokumentus, patvirtintas avanso sumokėjimo įforminimas bei užskaitymas V. Š. naudai iš BUAB „Galmeta“ gautų lėšų. Pareiškėjo pozicija dėl sutarties vertinimo yra prieštaringa, viena vertus, jis abejoja dėl sandorio buvimo, kita vertus, prašo sandorį vertinti, kaip tyčinio bankroto sąlygą pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
27. Teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad 2018-04-13 pirkimo–pardavimo sutartis su „East Europe Hunting“ S. R. O. laikytina nuostolinga ir ekonomiškai nenaudinga sutartimi, kas atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą. 2018-04-13 pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta, bendrovei neįvertinus savo finansinių galimybių, sudarytas didelės vertės 1 199 050 Eur turto pirkimo sandoris, kurio vertė 3,38 karto viršijo visą bendrovės turtą ir 44,40 karto viršijo nuosavą kapitalą. Bendrovė nepateikė dokumentų, įrodančių tokio įrenginio įsigijimo tikslingumą ir užtikrinančių finansavimą (tolimesnio verslo plėtros plano, rinkos analizės, gautinų paskolų sutarčių, akcininko sprendimo dėl įstatinio kapitalo didinimo ir kt.). Net ir nustačius, jog sandoris nebuvo realus, kaip nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas sandoris turi būti vertinamas V. Š. veiksmas, kai jis, kaip nustatyta Specialisto išvadoje, laikotarpiu nuo 2018-04-13 iki 2018-09-19 BUAB „Galmeta“ gautus 241 169,98 Eur panaudojo taip pat ir 231 500 Eur užskaitymui už atvaizduotą avanso mokėjimą „East Europe Hunting“ S. R. O.
28. BUAB „Galmeta“ ir jos kreditorių interesus pažeidęs 45 900 Eur dividendų išmokėjimo sandoris pripažintas negaliojančiu teismų procesiniais sprendimais, tenkinant administratoriaus ieškinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-12-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-815-585/2020 paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo 2020-01-30 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-237-640/2020). Vilniaus apygardos teismo 2020-01-30 sprendime patvirtinta, kad BUAB „Galmeta“ E. Š. išmokėjo grynaisiais pinigais 45 900 Eur dividendų ir tuo pažeidė imperatyvias įstatymo normas – Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalies 1 punktą, kuris nustato, jog visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų: bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo. Byloje nustatyta, jog ieškovas išmokėjimo atsakovui dividendų momentu turėjo neįvykdytų prievolių. Sandoris pripažintas negaliojančiu CK 1.80 ir CK 6.66 straipsniu pagrindais. Nagrinėjant šį pareiškimą dėl tyčinio bankroto E. Š. aiškino, jog jis nieko nežinojo apie dividendus, kad sužinojo iš antstolio, tačiau, kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo proceso civilinėje byloje Nr. e2-237-640/2020, atsakovo interesus byloje atstovavo advokatas V. R., E. Š. vardu buvo pateiktas apeliacinis skundas.
29. Byloje nustatyta, kad 45 900 Eur BUAB „Galmeta“ lėšos grynaisiais pinigais 2017-04-28 kasos išlaidų orderio Nr. 34 pagrindu buvo išmokėtos kaip dividendai E. Š.. Lėšų išmokėjimo sandoris, kuris dėl kreditorių teisių pažeidimo buvo įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo pripažintas prieštaraujančiu imperatyvioms teisės normoms ir dėl to negaliojančiu, šios bylos kontekste vertinamas kaip nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas sandoris, kas atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
30. BUAB „Galmeta“ bankrotas pripažįstamas tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto
31. Prašydamas taikyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, pareiškėjas kartu remiasi ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kuris nurodo, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonei iki tyčinių veiksmų atlikimo jau esant nemokiai, tokios įmonės padėties pabloginimas gali pasireikšti kaip vengimas atsiskaityti su bendrovės kreditoriais ĮBĮ numatyta tvarka ir schemų, kurios užtikrina, kad dar likęs nemokios įmonės turtas bus paskirstytas apeinant bankroto procedūroje numatytą tvarką, įgyvendinimas. Kadangi pagal kasacinio teismo išaiškinimą tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis, nemokios įmonės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).
32. Teismas sprendžia, jog ankstesniame nutarties skyriuje nustatyti BUAB „Galmeta“ veiksmai tinkamai kvalifikuotini pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, o turto išėmimas buvo susijęs su nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių vykdymu, todėl atskirai nevertintinas pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto
33. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
34. Iškėlus bankroto bylą, įmonės vadovas turi pareigą nemokumo administratoriui perduoti įmonės turtą bei dokumentus. Nemokumo administratorius pažymėjo, kad jam nebuvo perduota įmonės apskaitos programa, apskaitos registrai, dokumentai, iš kurių būtų galima identifikuoti BUAB „Galmeta“ apskaitoje apskaitytas prekių atsargas, jų pokyčius (pirkimus ir pardavimus), likučius, atsiskaitymo už prekes operacijas. Pagal nemokumo administratoriaus perimtus apskaitos ir kitus dokumentus negalima identifikuoti šių ūkinių operacijų, buvo perkamos medžiagos pagal PVM sąskaitą, tačiau negalima nustatyti, į kokiam objektui medžiagos priskiriamos, kokio objekto darbų atlikimui ir kada medžiagos nurašomos, kokiai sumai nurašomos ir kt.
35. 2022-02-04 Specialisto išvadoje, atsakant į klausimą dėl BUAB „Galmeta“ buhalterinės apskaitos tvarkymo tinkamumo, pažymėta, jog dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies nesilaikymo negalima iš dalies nustatyti BUAB „Galmeta“ turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2018-04-25 iki 2018-09-28. Specialistas pažymėjo, kad buhalterinėje apskaitoje nefiksuota 5 700 Eur, gautų 2018-04-25 ir 2018-04-27 iš UAB „Transpcar“.
36. 2022-02-04 Specialisto išvadoje matyti, jog tyrimui buvo pateikti BUAB „Galmeta“ buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie išsamiai išvardinti išvados skiltyje „Tirti pateikta“ ir bei „Tyrimas“, kur pažymėta, jog papildomi specialistų prašyti dokumentai pateikti Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos ENTV skyriaus 2021-11-22 raštu Nr. IBPS-S-586570-21. Tyrimo metu nustatyta, jog BUAB „Galmeta“ buhalterinę apskaitą nuo 2016-01-01 tvarkė įgaliotos buhalterės pagal sudarytas sutartis. Specialisto išvadoje nėra nurodyta, kad kokios nors išvados negali būti padarytos dėl dokumentų stygiaus, jų nepateikimo ar neradimo. Buvo nustatyta tik dviejų sąskaitų neįtraukimas į buhalterinę apskaitą. Teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo laikyti, kad BUAB „Galmeta“ apskaita buvo tvarkoma netinkamai tokiu mastu, kad tai būtų tyčinio bankroto priežastimi. Nors nemokumo administratorius nurodo, jog jam nebuvo pateikti tam tikri dokumentai, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog dokumentai buvo pateikti ikiteisminio tyrimo atlikimui. Todėl išvada dėl dokumentų neišsaugojimo galėtų būti daroma tik tokiu atveju, jei būtų nustatyta, kad dokumentai neišsaugoti ir nepateikti taip ir ikiteisminiam tyrimui, tačiau tokių vertinimų nėra atlikta.
37. Pripažįstant bankrotą tyčiniu reikalinga nustatyti, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai arba netinkamai, tame tarpe buvo įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai. Teismui nepateikta pakankamų duomenų, kuriais remiantis būtų pagrindas nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto aplinkybių buvimą, todėl argumentai dėl šio punkto taikymo atmetami.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto
38. Pareiškėjas prašė įvertinti, jog BUAB “Galmeta” vadovas taip pat pažeidė pareigą kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.
39. Įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), todėl šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 27 p.).
40. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos pažeidimas pats savaime nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti. Tyčinis bankrotas dėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos pažeidimo teismo gali būti konstatuotas tik tada, jei būtų nustatyta, kad, apeliantui nesikreipiant dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, atsakovės kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930-1 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nei pareiškėjas, nei nemokumo administratorius tokios analizės nepateikia, taip pat nenurodo konkrečių aplinkybių, kokiu būdu ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies pareigos nevykdymas sąlygojo tyčinio bankroto kilimą. BUAB “Galmeta” kreditoriai teismui taip pat jokio vertinimo neteikė. Faktai nėra akivaizdūs, teismas savo nuožiūra nesiima kelti argumentų dėl pareigos nevykdymo galimos įtakos tyčinio bankroto kilimui.
41. Apibendrinant išdėstytą, sprendžiama, jog yra pagrindas BUAB „Galmeta“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Kitais pagrindais prašymas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
patenkinti pareiškėjo UAB „Azovlitas“ prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
BUAB „Galmeta“ bankrotą pripažinti tyčiniu.
Nutarties kopiją išsiųsti nemokumo administratoriui ir byloje dalyvaujantiems asmenims.
Įpareigoti nemokumo administratorių su nutartimi supažindinti kreditorius.
Nutarčiai įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nutarties kopiją pateikti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.