- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-20
- Bylos Nr.
- e2A-66-912/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-68-3-33171-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Šulcas, Terebeiza Tomas Venckus
- Ieškovas
- E. U.
- Atsakovas
- V. V.
- Trečiasis asmuo
- E. O., AB „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. U. ieškinį atsakovui V. V. dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys: E. O., AB „Lietuvos draudimas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 20 000 Eur žalos atlyginimą, 1 890,41 Eur palūkanų už žalos atlyginimo termino praleidimą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas jį pripažino kaltu padarius finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir nuteisė laisvės atėmimo bausme. Nesutikdamas teismo nuosprendžiu, ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti nuosprendį ir jį išteisinti. Siekdamas pasinaudoti garantija į tinkamą gynybą ir teisę turėti gynėją (advokatą) baudžiamajame procese, ieškovas ieškojo kito advokato, kuris atstovautų klientus, kaltinamus padarius finansines nusikalstamas veikas. Ieškovas retai būdavo Lietuvoje, nes dirbo užsienyje. Ieškovas užsiminė trečiajam asmeniui E. O. (toliau – trečiasis asmuo), kad reikalingas kompetentingas advokatas. Trečiasis asmuo nurodė, kad pažįsta tokį advokatą, bet nepasakė jo kontaktinių duomenų. Vėliau trečiasis asmuo informavo, kad tai – advokatas V. V. (atsakovas), kuris sutiko ginti ieškovo interesus. Atsakovas paprašė 10 000 Eur avanso už tai, kad susipažintų su baudžiamosios bylos medžiaga ir ją įvertintų. Ieškovas perdavė pinigus trečiajam asmeniui, šis – atsakovui. Trečiasis asmuo informavo ieškovą, kad atsakovas susipažino su baudžiamąja byla, gali padėti ieškovui, nes dėl dalies straipsnių suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis, dalį veikų reiktų perkvalifikuoti, todėl ieškovas turėtų būti išteisintas ar galėtų tikėtis bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu. Už tai atsakovas paprašė 50 000 Eur. Ieškovas, tarpininkaujant trečiajam asmeniui, už teisines paslaugas perdavė atsakovui 60 000 Eur. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu ieškovas išteisintas dėl dalies nusikalstamų veikų, už kurių padarymą buvo nuteistas, bet už kitas veikas palikta reali, nors ir sutrumpinta, laisvės atėmimo bausmė. Atsakovo teisinės paslaugos baudžiamojoje byloje kainavo labai brangiai (60 000 Eur), bet atsakovas žadėto rezultato nepasiekė. Ieškovas, tikėdamasis apeliacinės instancijos teismo nuosprendį apskųsti kasacine tvarka, sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu R. Ž.. Šis advokatas, susipažinęs su baudžiamosios bylos duomenimis, informavo ieškovą, kad atsakovas, tikėtina, nesuteikė ieškovui teisinių paslaugų. Ieškovas susisiekė su trečiuoju asmeniu, prašydamas pranešti atsakovui, kad jam žinomos aplinkybės, jog atsakovas, tikėtina, nesuteikė teisinių paslaugų, todėl turėtų grąžinti pinigus. Atsakovas per trečiąjį asmenį grąžino ieškovui 24 500 Eur ir 7 500 Eur, iš viso 32 000 Eur. Trečiasis asmuo nurodė ieškovui, kad atsakovas žadėjo likusius 28 000 Eur grąžinti vėliau. Po kurio laiko trečiasis asmuo paaiškino ieškovui, kad atsakovas pirmiau grąžino 25 000 Eur ir 10 000 Eur, iš viso 35 000 Eur, bet trečiasis asmuo pasiliko sau 8 000 Eur. Ieškovas vėliau sužinojo, kad trečiojo asmens nurodytas 10 000 Eur avansas atsakovui neperduotas, trečiasis asmuo perdavė atsakovui 5 000 Eur avansą ir pasiliko sau 5 000 Eur. Ieškovas suprato, kad atsakovui perduoti 55 000 Eur už teisines paslaugas. Atsakovas per trečiąjį asmenį grąžino 35 000 Eur (25 000 + 10 000). Atsakovas negrąžino ieškovui 20 000 Eur (55 000 – 35 000). Atsakovas žadėjo grąžinti likusius pinigus, vėliau nurodė, kad juos išleido ieškovo naudai ir interesais, todėl ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą. Atsakovas atsisakymą grąžinti likusią sumą grindė tuo, kad šiuos pinigus panaudojo kaip kyšį ieškovo apeliacinį skundą nagrinėjusiam teisėjui, kad šis priimtų ieškovui palankų sprendimą. Tai sužinojęs trečiasis asmuo kreipėsi į Advokatų tarybą, kuri kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 6 d. nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką (baudžiamoji byla Nr. 1A-159-449/2018). 20 000 Eur suma neperduota jo apeliacinį skundą nagrinėjusiam teisėjui ir šis jų nepriėmė, t. y. galutinai paaiškėjo tiek atsakovo padarytos žalos dydis, tiek ir žalos padarymo būdas. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu advokato profesinių pareigų vykdymu, bendros rūpestingumo ir atidumo pareigos, kliento interesų prioriteto pažeidimu. Atsakovas priėmė iš ieškovo 55 000 Eur už teisines paslaugas, bet sąmoningai jų neteikė, nesudarė teisinių paslaugų teikimo sutarties gautus pinigus ketino panaudoti nusikalstamai veikai įvykdyti, t. y. papirkti ieškovo apeliacinį skundą nagrinėjusį teisėją, kad šis priimtų ieškovui palankų teismo sprendimą. Atsakovas pasiliko sau likusius pinigus. Šie veiksmai atlikti veikiant tyčia. Atsakovas padarė ieškovui 20 000 Eur žalą. Ši žala priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais. Aplinkybė, kad atsakovas neatliko savo pareigų, jam ieškovo įteiktus 55 000 Eur ketino panaudoti nusikalstamai veiklai įvykdyti (paveikti teisėją), ieškovui tapo žinoma ir įrodyta Lietuvos apeliaciniam teismui 2018 m. birželio 6 d. priėmus nuosprendį (baudžiamoji byla Nr. 1A-159-449/2018). Nuo šio momento skaičiuotinos palūkanos dėl laiku neatlygintos žalos ieškovui.
Atsiliepimas
3. Atsakovas prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškovas reikalavimus įrodinėja baudžiamosios bylos duomenimis. Baudžiamojoje byloje ieškovas nepripažintas nukentėjusiuoju asmeniu, nepareiškė pareiškė civilinio ieškinio, bet apklaustas kaip liudytojas. Atsakovas mano, kad 60 000 Eur suma skirta iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) Kriminalinės žvalgybos biudžeto asignavimų kovai su korupcija. Jeigu būtų nustatyta, kad žala padaryta jo veiksmais, įvykis turėtų būti pripažintas draudiminiu ir padarytą žalą turėtų atlyginti jo profesinę civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovas teigė, kad pinigus perdavė trečiajam asmeniui, iš kurio turėtų reikalauti juos gražinti. Sieti sužinojimo apie padarytą žalą datą su Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 6 d. nuosprendžiu nėra pagrindo, nes ieškovas 2016 m. balandžio 18 d. ir gegužės 27 d. STT pateiktuose parodymuose nurodė apie jam negrąžinamus pinigus, t. y. suprato, jog jam padaryta žala. Atsakovas prašo teismo taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti.
4. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – draudikas) prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad atsakovas vykdė neteisėtą, nusikalstamą veiklą, nesusijusią su advokato profesine veikla. Draudikas neapdraudė šios veiklos, todėl neturi atlyginti prašomos priteisti žalos. Atsakovo, kaip advokato, profesinė civilinė atsakomybė aprausta nuo 2012 m. kovo 7 d. iki 2018 m. kovo 8 d. Draudikas apie ieškovo reikalavimą atsakovui sužinojo 2021 m. vasario 22 d., gavęs teismo pranešimą šioje byloje. Draudimo apsaugos laikotarpis ir išplėstinis pranešimo terminas pasibaigę, per juos reikalavimas draudikui nepateiktas. Šios aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad draudikui nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką pagal draudiko ir atsakovo sudarytas draudimo sutartis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė valstybei iš ieškovo 17,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
6. Teismas nustatė, kad ieškovą ir trečiąjį asmenį siejo pavedimo teisiniai santykiai. Ieškovas perdavė trečiajam asmeniui pinigus, kurie turėjo būti skirti apmokėti atsakovui už teisines paslaugas apeliacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr.1A-1/2014. Ieškovas buvo nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir siekė būti išteisintas.
7. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo perdavė iš ieškovo gautus 55 000 Eur atsakovui. Įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais nustatyta, kad trečiasis asmuo atsakovui perdavė pinigus ne kaip atlyginimą už būsimas ar jau suteiktas teisines paslaugas ieškovo naudai, bet kaip kyšį, kad atsakovas, pasinaudodamas savo pažintimis, kita tikėtina įtaka paveiktų Lietuvos Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją L. Ž., kad šis, apeliacine tvarka nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtų palankų sprendimą ir nuteistajam (ieškovui) paskirtų švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu (baudžiamoji byla Nr.1A-1/2014). Baudžiamojoje byloje nustatyta aplinkybė (dėl 55000 Eur sumos tarp trečiojo asmens ir atsakovo perdavimo–priėmimo kaip kyšio) – prejudicinis faktas ir civilinėje byloje iš naujo neįrodinėjama. Teismas atmetė ieškovo teiginius, kad trečiasis asmuo (ar ieškovas per trečiąjį asmenį) perdavė pinigus atsakovui už jo teisėtus veiksmus (CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo neįvykdė ieškovo jam duoto pavedimo panaudoti perduotus pinigus ieškovo nurodytu būdu – ieškovo interesais nesudarė su advokatu sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo, bet perdavė atsakovui pinigus, veikdamas ne ieškovo vardu, bet pagal nusikalstamą susitarimą su atsakovu (kyšio perdavimas). Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad dalis sumos (35 000 Eur) grąžinta trečiajam asmeniui; trečiasis asmuo iš atsakovo gautus pinigus grąžino ieškovui. Likusi 20 000 Eur suma nerasta, todėl Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 6 d. nuosprendžiu nusprendė išieškoti iš atsakovo konfiskuotino turto vertę atitinkančią 20 000 Eur sumą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas nustatė, kad ieškovo ir atsakovo nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai, atsakovas nei tiesiogiai, nei per trečiąjį asmenį neprisiėmė jokių įsipareigojimų ieškovo atžvilgiu (dėl teisinių paslaugų suteikimo ir pan.). Atsakovas gavo 55 000 Eur sumą ne iš ieškovo, bet iš trečiojo asmens ir dėl šios sumos panaudojimo susitarė su trečiuoju asmeniu. Ieškovas su atsakovu pats tiesiogiai niekada nebendravo, visi pavedimai atsakovui duoti tik per tarpininką – trečiąjį asmenį.
10. Ieškovas negavo iš trečiojo asmens informacijos, kad įvykdė jis pavedimą ieškovo nurodytu būdu, t. y. susitarė su atsakovu dėl teisinių paslaugų ieškovui teikimo baudžiamojoje byloje. Ieškovas nesikreipė į atsakovą dėl informacijos apie jam suteiktas teisines paslaugas ieškovui nepalankaus apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo. Ieškovas 2014 m. vasario mėn. sužinojo iš advokato R. Ž., kad atsakovas nesuteikė teisinių paslaugų. Jis iš karto kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl jam perduotų pinigų grąžinimo. Aplinkybė, kad atsakovas neketina grąžinti 20 000 Eur paaiškėjo 2014 m. balandžio mėnesį, todėl trečiasis asmuo kreipėsi į Advokatų tarybą.
11. Teismas nurodė, kad ieškovas, trečiajam asmeniui neįvykdžius jo duoto pavedimo, įgijo teisę reikalauti iš trečiojo asmens pavedimui įvykdyti perduotų lėšų sumos, kurios dalies trečiasis asmuo negrąžino ieškovui. Ieškovui nekyla 20 000 Eur reikalavimo teisė į atsakovą nei iš sutarties, nei iš delikto. Atsakovo iš trečiojo asmens gautų pinigų panaudojimo būdas, nenustačius, kad pinigų perdavimo atsakovui metu trečiasis asmuo būtų veikęs ieškovo vardu ir interesais, atsakovui nei tiesiogiai, nei per trečiąjį asmenį neprisiėmus jokių įsipareigojimų ieškovui, neturi įtakos ir nesukuria ieškovui reikalavimo teisės į atsakovą dėl atsakovo iš trečiojo asmens (ne iš ieškovo) gautų pinigų grąžinimo. Atsakovo įvykdyta nusikalstama veika (prekyba poveikiu), kurios padarymas konstatuotas įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais, nenukreipta į ieškovą, todėl ieškovui nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamaisiais buvo patraukti atsakovas ir trečiasis asmuo, nesuteiktas nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens statusas, taip pat ieškovui nepasiūlyta pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Atsakovo veiksmai, pasireiškę pinigų iš trečiojo asmens priėmimu nusikalstamai veikai vykdyti, nėra pagrindas vertinti kaip deliktą ieškovo atžvilgiu, nes pinigus atsakovas gavo ne iš ieškovo.
12. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas pareiškė reikalavimus netinkamam atsakovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui iš atsakovo 20 000 Eur žalos atlyginimą, 1 890,41 Eur palūkanų, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.
12.2. Teismas klaidingai nurodė, kad trečiasis asmuo patvirtino ir neginčijo, kad ieškovas jį žodžiu įgaliojo sudaryti susitarimą su advokatu (atsakovu) dėl teisinių paslaugų teikimo. Ieškovas teiravosi trečiojo asmens, ar šis nepažįsta advokato, kuris specializuotųsi finansinių nusikaltimų srityje ir galėtų ginti ieškovo interesus apeliacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Trečiajam asmeniui nurodžius advokatą, ieškovas perdavė pinigus trečiajam asmeniui, kad šis juos perduotų atsakovui už teisinių paslaugų suteikimą. Atsakovas turėjo pareigą sudaryti teisinių paslaugų sutartį. Atsakovas turėjo suteikti paslaugas ieškovui, bet ne trečiajam asmeniui. Perduoti atsakovui pinigai priklauso ieškovui. Ieškovas negavo teisinių paslaugų, nors už jas sumokėjo.
12.3. Atsakovas, per trečiąjį asmenį gavęs iš ieškovo 55 000 Eur, ketino panaudoti juos nusikalstamu būdu ne trečiojo asmens, bet ieškovo interesais ir naudai, t. y. siekė papirkti ieškovo, bet ne trečiojo asmens apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje nagrinėjusį teisėją, kad šis paskirtų ieškovui kitą, ne realaus laisvės atėmimo, bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
12.4. Teismas paneigė universalų teisės principą, kad iš neteisės teisė neatsiranda. Skundžiamu sprendimu atsakovas savo neteisėtais veiksmų įgijo teisę į ieškovo už teisinių paslaugų suteikimą skirtus ir atsakovui perduotus pinigus.
12.5. Pirmos instancijos teismas atsisakymą tenkinti ieškinį grindžia aplinkybe, jog ieškovas nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju atsakovo ir trečiojo asmens baudžiamojoje byloje. Ši aplinkybė nepaneigia ieškovo reikalavimo teisės į atsakovą civilinėje byloje. Atsakovas ir trečiasis asmuo nuteisti už padarytas nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Šios nusikalstamos veikos nukreiptos ne į ieškovo, bet į valstybės institucijų ir pareigūnų teisėtus interesus, todėl ieškovas negalėjo būti pripažintas nukentėjusiuoju ir pareikšti civilinį ieškinį.
12.6. Teismas netinkamai taikė deliktinės civilinės atsakomybės institutą. Aplinkybė, kad ieškovas su atsakovu nesudarė teisinių paslaugų teikimo sutarties (jų nesiejo sutartiniai santykiai) ir pinigus už teisinių paslaugų suteikimą atsakovui perdavė ne pats ieškovas, bet trečiasis asmuo, būtų aktualios, jeigu ieškovas prašytų taikyti sutartinę atsakomybę, t. y. teismas nenustatė sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų viseto – atsakovą ir ieškovą siejusių sutartinių teisinių santykių nebuvimo ar šių nerašytinių sutartinių santykių patvirtinimo konkliudentiniais veiksmais nebuvimo (pvz., pinigus Atsakovui perdavė ne pats ieškovas, bet trečiasis asmuo). Ieškovas prašė taikyti atsakovui deliktinę civilinę atsakomybę, nes neteisėtais atsakovo veiksmais 20 000 Eur dydžio žala padaryta ieškovui, bet ne kitiems asmenims (pvz., trečiajam asmeniui). Ieškovas perdavė atsakovui per trečiąjį asmenį 55 000 Eur teisėtiems tikslams, t. y. atsakovui, kaip advokatui, leidžiama dalyvauti baudžiamuosiuose procesuose, teisėtomis priemonėmis ginti ieškovo interesus, kad jis būtų išteisintas arba jo apeliacinį skundą nagrinėjusi teisėjų kolegija būtų įtikinta, kad Baudžiamajame kodekse numatytų bausmės tikslų bus pasiekta, skiriant ieškovui bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Atsakovas šių tikslų nesiekė, bet atliko neteisėtus veiksmus.
Atsiliepimas
2. Atsakovas prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Baudžiamojoje byloje kaip įrodymai konkuruoja trečiojo asmens parodymai, kad atsakovas paėmė pinigus, ir atsakovo parodymai, kad jis pinigų neėmė ir nežadėjo niekam daryti įtakos, pinigus galėjo paimti atsakovo pažįstamas V. M.. Teismai vertino atsakovo argumentus kaip gynybinę poziciją ir padarė nepagrįstą prielaidą, kad atsakovo teiginiai neatitinka tikrovės.
13.2. Ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį, jis nebuvo pripažintas byloje nukentėjusiuoju asmeniu, dalyvavo kaip liudytojas, nepareiškė civilinio ieškinio. Atsakovas mano, kad ieškovas nepripažintas nukentėjusiuoju, nes 60 000 Eur skirta iš Specialiųjų tyrimų tarnybos Kriminalinei žvalgybai skirtų kovai su korupcija lėšų.
13.3. Ieškovas turi reikalauti lėšų iš asmens, kuriam jas perdavė.
13.4. Ieškinio reikalavimams taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas praleido senaties terminą, nes žala padaryta 2014 m. birželio mėnesį.
3. Trečiasis asmuo AB „ Lietuvos draudimas“ atsiliepime prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pat argumentais, kaip ir nurodytieji ieškovo apeliaciniame skunde. Papildomai ieškovas nurodė šiuos argumentus:
14.1. Atsakovas vykdė tyčinę, neteisėtą, nusikalstamą veiklą, kuri nesusijusi su advokato profesine veikla, todėl ji neapdrausta bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimu. Įvykis, iš kurio apeliantas kildina savo reikalavimą, nepripažintinas draudžiamuoju.
14.2. Praleisti draudimo teisiniams santykiams aktualūs terminai. Draudikas buvo apdraudęs atsakovo, kaip advokato, profesinę civilinę atsakomybę nuo 2012 m. kovo 7 d. iki 2018 m. kovo 8 d. Draudikas apie apelianto reikalavimus sužinojo 2021 m. vasario 22 d., gavęs teismo pranešimą. Atsakovas galėjo vykdyti poveikio veiksmus teisėjui iki 2014 m. sausio 31 d, t. y. iki apeliacinio teismo procesinio sprendimo priėmimo. Draudimo apsaugos laikotarpis ir išplėstinis pranešimo terminas draudikui pasibaigę, todėl draudikui nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegija konstatuoja:
13. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
14. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu V. V. (atsakovas) pripažintas kaltu pagal BK 226 straipsnio 4 dalį, E. O. – pagal BK 226 3 dalį. Atsakovas nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, dirbdamas advokatu, 2013 m. liepos mėn. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo darbo vietoje pažadėjo ir susitarė iš trečiojo asmens savo naudai priimti 55 000 Eur kyšį už tai, kad, pasinaudodamas savo pažintimis, kita tikėtina ir tariama įtaka paveiks Lietuvos Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją L. Ž., kad šis neteisėtai veiktų, vykdydamas įgaliojimus, apeliacine tvarka nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr.1A-1/2014, priimtų palankų sprendimą ir nuteistajam E. U. (ieškovui) paskirtų švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, t. y. baudą. Veikdamas pagal šį nusikalstamą susitarimą V. V., 2013 metų liepos mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo darbo vietoje iš trečiojo asmens per du kartus priėmė 5 000 Eur ir 50 000 Eur, t. y. 55 000 Eur kyšį.
15. Trečiasis asmuo nuteistas už tai, kad jis 2013 m. liepos mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, advokato V. V. kontoroje vykusių susitikimų metu, siekdamas, kad už 55 000 Eur kyšį advokatas (atsakovas), pasinaudodamas savo pažintimis, kita tikėtina įtaka Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui L. Ž., jį paveiktų, kad šis neteisėtai veiktų, vykdydamas įgaliojimus, apeliacine tvarka nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr.1A-1/2014, priimtų palankų sprendimą nuteistajam E. U. (ieškovui) ir jam paskirtų švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, t. y. baudą. Veikdamas pagal šį nusikalstamą susitarimą, trečiasis asmuo 2013 metų liepos mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, advokato V. V. kontoroje tiesiogiai pažadėjo ir susitarė su atsakovu duoti ir pastarajam per du kartus perdavė 5 000 Eur ir 50 000 Eur, t. y. 55 000 Eur kyšį (baudžiamoji byla Nr. 1-196-365/2017).
16. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, t. y. nuspręsta taikyti BK 68² straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir nuteistajam V. V. atimti teisę užsiimti advokato veikla 3 (trejiems) metams, taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį ir iš nuteistojo V. V. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią 20 000 Eur sumą valstybės nuosavybėn (baudžiamoji byla Nr. 1A-159-449/2018).
Dėl deliktinės atsakomybės taikymo
17. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio2 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio2 dalis). Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Asmeniui taikoma civilinė atsakomybė, jeigu nustatomos visos privalomos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246-249 straipsniai).
18. Ieškovas nurodė, kad jis ieškojo asmens, kuris specializuotųsi finansinių nusikaltimų srityje ir galėtų ginti ieškovo interesus apeliacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kurioje ieškovas nuteistas už finansinius nusikaltimus (baudžiamoji byla Nr. Nr.1A-1/2014). Trečiasis asmuo nurodė ieškovui advokatą (atsakovą), kuriam ieškovas per trečiąjį asmenį perdavė 10 000 Eur už susipažinimą su baudžiamąja byla ir jos įvertinimą. Vėliau trečiasis asmuo informavo ieškovą, kad atsakovas gali padėti ieškovui, nes dėl dalies straipsnių, kuriais kaltintas ieškovas, taikytinas senaties terminas, dalį veikų reiktų perkvalifikuoti, todėl ieškovas turėtų būti išteisintas ar galėtų tikėtis bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu. Už tai atsakovas paprašė 50 000 Eur. Ieškovas, tarpininkaujant trečiajam asmeniui, perdavė atsakovui 50 000 Eur. Iš viso ieškovas perdavė atsakovui per trečiąjį asmenį 55 000 Eur (5 000 Eur trečiasis asmuo pasiliko sau). Lietuvos apeliacinis teismas išteisino ieškovą dėl dalies nusikalstamų veikų, už kurių padarymą buvo nuteistas, bet už kitas veikas paliko laisvės atėmimo bausmę, kurią sutrumpino. Ieškovas, norėdamas apskųsti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu R. Ž.. Pastarasis, susipažinęs su bylos duomenimis, nurodė ieškovui, kad atsakovas nesuteikė jam teisinių paslaugų bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje.
19. Nurodytos aplinkybės yra pagrindas teigti, kad ieškovas siekė sudaryti teisinių paslaugų sutartį su atsakovu. Trečiasis asmuo veikė ieškovo vardu, ieškojo ieškovui advokato, jį surado, tarėsi dėl paslaugų, perdavė ieškovo pinigus, skirtus apmokėti už teisines paslaugas. Pirmiau nurodyti trečiojo asmens veiksmai yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovą ir trečiąjį asmenį siejo pavedimo teisiniai santykiai.
20. Ieškovas ir atsakovas pirmą kartą susitiko nagrinėjant bylą baudžiamąją bylą Nr. 1-196-365/2017, kurioje atsakovas ir trečiasis asmuo kaltinami prekyba poveikiu, ieškovas apklaustas liudytoju. Taigi ieškovas ir atsakovas, kol buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje ieškovui pareikšti kaltinimai, nebuvo susitikę, nesitarė dėl teisinių paslaugų, kokias atsakovas turėjo suteikti ieškovui. Aplinkybė, kad ieškovas perdavė didelę pinigų sumą (60 000 Eur) trečiajam asmeniui, kuris ją turėjo perduoti atsakovui, nepatvirtina atsakovo teikiamų paslaugų kiekio ir pobūdžio.
21. Ieškovas nedalyvavo, kai trečiasis asmuo tarėsi su atsakovu dėl paslaugų teikimo ieškovui, nežino šio susitarimo turinio ir sąlygų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-196-365/2017 įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais nustatyta aplinkybė, kad trečiasis asmuo perdavė atsakovui 55 000 Eur kyšį, kuriuo siekė paveikti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją, yra prejudicinis faktas ir jo nereikia įrodinėti šioje byloje. Ieškovas teisingai nurodo, kad atsakovas, kaip advokatas, turėjo pareigą sudaryti teisinių paslaugų sutartį su ieškovu. Ieškovas nurodo, kad iš advokato R. Ž. sužinojo, atsakovas nesuteikė jam teisinių. Nors ieškovo perduota atsakovui per trečiąjį asmenį pinigų suma didelė, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovas ar atsakovas būtų siekę sudaryti teisinių paslaugų sutartį. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas, siekdamas, kad atsakovas suteiktų jam teisines paslaugas, bandė su juo susisiekti (susitikti, pasikalbėti telefonu). Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad ieškovas, pareikalavęs grąžinti jam pinigus, atsisakė su trečiuoju asmeniu eiti susitikti su atsakovu. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas turėjo suteikti paslaugas ieškovui, bet ne trečiajam asmeniui, atsakovui perduoti ieškovui priklausę pinigai, ieškovas negavo paslaugų, nors už jas sumokėjo, atsakovas ketino panaudoti iš ieškovo gautas lėšas (55 000 Eur) nusikalstamu būdu ne trečiojo asmens, bet ieškovo interesais ir naudai, nepaneigia aplinkybės, kad atsakovui perduotos lėšos yra kyšis. Nurodytos aplinkybės nėra pagrindas spręsti, kad ieškovas per trečiąjį asmenį perdavė atsakovui pinigus, kad šis atliktų teisėtus veiksmus, atstovautų ieškovą baudžiamojoje byloje.
22. Ieškovas teisingai nurodė, kad jis ir atsakovas nesudarė teisinių paslaugų teikimo sutarties, ieškovas pats neperdavė pinigų atsakovui, jų nesiejo teisiniai santykiai, todėl šiuo atvejų netaikytinas sutartinės civilinės atsakomybės institutas. Ieškovas nurodo, kad perdavė pinigus atsakovui per trečiąjį asmenį, siekdamas, kad jam atsakovas, kaip advokatas, suteiktų teisines paslaugas, t. y. kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu jis būtų išteisintas arba būtų sušvelninta paskirta jam laisvės atėmimo bausmė. Byloje nėra duomenų, kurie būtų pagrindas daryti išvadą, kad atsakovui trečiasis asmuo perdavė ieškovo pinigus nurodytu tikslu, t. y. gauti teisėtas teisines paslaugas. Akcentuotina tai, kad trečiasis asmuo nuteistas už tai, kad perdavė atsakovui 55 000 Eur kyšį, kad atsakovas padarytų poveikį ieškovo baudžiamąją bylą nagrinėjusiam teisėjui. Taigi trečiasis asmuo perdavė atsakovui pinigus, ne veikdamas ieškovo vardu ir interesais (kad atsakovas atstovautų ieškovą baudžiamajame procese), bet siekdamas neteisėto tikslo (paveikti bylą nagrinėjusį teisėją). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys pareikštas ne tam atsakovui. Atsakovo veiksmai, pasireiškę pinigų iš trečiojo asmens priėmimu nusikalstamai veikai vykdyti, nevertinti kaip ieškovui padarytas deliktas, nes pinigus atsakovas gavo iš trečiojo asmens, siekusio neteisėtų tikslų. Civilinėje teisėje galioja bendras principas kad iš neteisės negali atsirasti teisė.
23. Apeliantas teisingai nurodo, kad nusikalstama veika, nustatyta BK 226 straipsnyje (prekyba poveikiu) nukreipta į valstybės institucijų ir pareigūnų teisėtus interesus. Šioje byloje nesprendžiami klausimai, pagrįstai ieškovas nepripažintas nuketėjusiuoju, turėjo teisę reikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kurioje trečiasis asmuo ir atsakovas nuteisti dėl prekybos poveikiu, ar ne. Pažymėtina tai, kad apeliantas nepripažintas nukentėjusiuoju ar civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje, neužkerta kelio jam savo teisėtus interesus ginti civilinio proceso tvarka. Taigi ieškovas, manydamas, kad pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, turi teisę reikšti ieškinį pagal CPK įtvirtintas taisykles.
24. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus ir proceso dalyvių paaiškinimus, tinkamai pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 26 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atmesti ieškovo E. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimo.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą.