- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-27
- Bylos Nr.
- e2A-991-653/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03205-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- R. Š.
- Atsakovas
- ADB Compensa Vienna Insurance Group
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Ignoto, Alvydo Barkausko, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui ADB Compensa Vienna Insurance Group dėl draudimo išmokos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 20425,17 Eur draudimo išmoką, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas atsisakė sumokėti ieškovui draudimo išmoką dėl to, kad ieškovas pateikė draudikui klaidingą, neteisingą ar neišsamią informaciją ar dokumentus, kurie turi esminės įtakos draudžiamojo įvykio faktui, priežastims, aplinkybėms ir (ar) galimam nuostolių (žalos) dydžiui įvertinti, arba siekiant neteisėtais būdais gauti draudimo išmoką. 2016 m. rugsėjo 23 d. įvyko vagystė ir apie tai buvo informuotas draudikas (atsakovas) bei policija. Ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-45241-16 dėl ieškovui priklausiusio traktoriaus ir žolės smulkintuvo vagystės buvo nutrauktas, kadangi „iš surinktos tyrimo medžiagos matyti, kad R. Š. galimai inscenizavo traktoriaus ir žolės smulkintuvo vagystę" ir „kad R. Š. veiksmuose yra požymiai nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 235 str. 1 d., 182 str. 2 d." Ieškovo nusikalstamos veikos nebuvo nustatyta pradėtame Panevėžio AVPK buvo pradėtas ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. 06-2-00350-16. Taigi, draudikas 2017 m. sausio 24 d. Sprendime rėmėsi prielaidomis, jog jis draudikui nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie 2016 m. rugsėjo 23 d. įvykį ir jo metu patirtą žalą. Iš tikrųjų jis sąžiningai, laiku ir tinkamai nurodė visą informaciją apie draudiminį įvykį ir šią aplinkybę patvirtina vėlesnis ikiteisminis tyrimas, kurio metu jo veiksmuose nebuvo nustatyta nusikalstama veika, kaip tai norėjo draudikas. Vėliau atsakovas sugalvojo kitas priežastis nemokėti draudimo išmokos - neva draudiminiu įvykiu pripažįstama ne bet kokia vagystė, o vagystė turi būti su įsibrovimu, ir pan. Technika buvo lauke, todėl objektyviai negalėjo būti įsibrovimo požymių, aprašytų Taisyklėse. Draudimo sutartyje vagystė įvardijama kaip paprasta „vagystė" (be kvalifikuojančio požymio - įsibrovimo).
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad šalių sudarytos draudimo sutarties kontekste ieškovas nelaikytinas vartotoju, o draudimo sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi, kadangi ieškovas draudimo sutartį sudarė ne namų ūkio poreikiams tenkinti, o verslo. Buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nustatyta, jog vagystė nebuvo įvykdyta, šis sprendimas nebuvo apskųstas. Atsakovas ieškovui nurodė, kad draudimo taisyklių specialiosios dalies 4.2.19. punkto pagrindu (žala atsirado dėl apdrausto objekto paslaptingo, neišaiškinto pradingo, arba jei jis buvo prarastas, sunaikintas ar apgadintas dėl apgavystės, sukčiavimo arba įprastos vagystės (ne vagystės su įsibrovimu)) deklaruojamą įvykį pripažino nedraudžiamuoju. Atsakovo vertinimu, šios ikiteisminių tyrimų metu nustatytos aplinkybės ir pareigūnų išvados, tarpusavyje koreliuoja ir sudaro pagrindą jam įvykį pripažinti nedraudžiamuoju.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-09-11 sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, jog ieškovas R. Š. 2016 m. rugpjūčio 24 d. su atsakovu ADB Compensa Vienna Insurance Group (draudiko) sudarė Savaeigės technikos draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdrausti šie objektai: Traktorius (duomenys neskelbtini) Belams 920.4, 2011 metų gamybos, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini) ir augalinių liekanų smulkintuvas Hermes HM-251 (toliau bendrai - technika). 2016 m. rugsėjo 23 d. ieškovas R. Š. pranešė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariatui apie aukščiau minėtos apdraustos savaeigės technikos vagystę. Apie technikos vagystę buvo pranešta ir atsakovui. Dėl technikos vagystės Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-45241-16 pagal LR BK 178 str. 3 d. (vagystė). Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro 2016-12-30 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-45241-16, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 3 d., požymių. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė 2017-02-02 nutarimu atsisakė tenkinti R. Š. skundus dėl prokuroro 2016-12-30 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą. Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. kovo 3 d. nutartimi pareiškėjo R. Š. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyr. prokurorės 2017 m. vasario 2 d. nutarimo atsisakyti tenkinti pareiškėjo skundą dėl šios prokuratūros prokuroro 2016 m. gruodžio 30 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-45241-16 buvo atmestas. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų skyriaus teisėjo 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi atmestas R. Š. skundas ir palikta galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartis.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovas nelaikytinas vartotoju, nes ieškovas draudimo sutartį sudarė ne namų ūkio poreikiams tenkinti, o verslo interesais, todėl ieškovas nelaikytinas šiuo atveju silpnąja draudimo sutarties šalimi, kuriai taikomas ypatingas apsaugos statusas. Draudimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta vadovaujantis Savaeigės technikos draudimo taisyklėmis, patvirtintomis ADB Compensa Vienna Insurance Group 2016 m. sausio 12 d. valdybos nutarimu, galiojančiomis nuo 2016 m. sausio 18 d. (toliau – Taisyklės). Šalys draudimo sutartimi be kita ko susitarė, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kai žala atsirado dėl apdrausto objekto paslaptingo, neišaiškinto pradingimo (Taisyklių specialiosios dalies 4.2.19. p.). Aukščiau minėtame nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nurodyta, jog iš surinktos medžiagos matyti, kad R. Š. galimai inscenizavo traktoriaus ir žolės smulkintuvo vagystę. Nei priimtomis operatyvinėmis nei procesinėmis prievartos priemonėmis nenustatyta jokių traktoriaus bei žolės smulkintuvo pagrobimo aplinkybių, negauta duomenų, kad traktorius ir žolės smulkintuvas buvo pagrobti. Nerasta jokių pėdsakų įvykio vietoje. Nenustatyta jokių liudytojų, kurie galėjo matyti traktoriaus bei žolės smulkintuvo vagystę, paties R. Š. parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl jų sąžiningumo, nes jo apklausos nurodytos kai kurios aplinkybės nesutampa su liudytojos N. Š. nurodytomis aplinkybėmis, todėl prokuroras padarė išvadą, kad traktoriaus ir žolės smulkintuvo vagystės nebuvo, tai galimai tik inscenizuotas įvykis. Ieškovas R. Š. įstatymų nustatyta tvarka skundė aukščiau minėtą prokuroro nutarimą, tačiau visi jo skundai buvo atmesti.
7. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad jis nebuvo supažindintas su aukščiau minėtomis draudimo Taisyklėmis. Pats ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad turto draudimo sutartis su draudimo kompanijomis sudaro nuo 2011 metų. Taip pat ieškovas paaiškino, kad buvo susitikęs su atsakovo atstovų ir aptarinėjo draudimo sutarties sąlygas. Be to, 2016-08-24 pasirašydamas Savaeigės technikos draudimo liudijime ieškovas savo parašu patvirtino, jog jis sutinka su draudimo sutarties sąlygomis ir sudaro draudimo sutartį, kad yra susipažinęs su draudimo sutarties sąlygomis ir jam įteikta jų kopija. Pažymėtina, kad 2016-11-17 apklaustas liudytoju, R. Š. pats nurodė, kad dirba draudimo bendrovėje BTA specialistu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog sprendime tik pakartotos ikiteisminio tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, o svarbūs įrodymai yra neaptarti, todėl teismo sprendimas šališkas, nepagrįstas, formalus, pagrįstas prielaidomis, netinkamai įvertinus įrodymų visetą.
10. Teismas be pagrindo atsisakė priimti ieškovo patikslintą ieškinį.
11. Teismų praktikoje vagystė suvokiama taip, kaip vagystę suvokia paprastas normalus asmuo, jam nėra svarbus turto netekimo būdas, svarbiausią reikšmę turi faktas, kad savininkas netenka turto, nežino, kur jis yra ir turi pagrindo manyti, kad jį kitas asmuo pasisavino. Teismas ignoravo šią teismų praktika., nepasisakė dėl Draudimo taisyklėse įvardinto vagystės įvykio, kuris pripažįstamas draudiminiu įvykiu. Teismas nepasisakė dėl taisyklių specialiosios dalies 4.2.19 sąlygos nesąžiningumo ir negaliojimo. Šis punktas neturėjo būti taikomas – turėjo būti vertinamas atsisakymas mokėti draudimo išmoką tik atsakovo 2017-01-24 sprendime nurodytu pagrindu – Taisyklių 7.2.2. p. Teismas nepasisakė kas yra laikomas „Apdrausto objekto paslaptingas, neišaiškintas pradingimas. Tokia sąlyga, apelianto vertinimu, reiškia, kad draudimas jokios draudimo apsaugos draudėjo turtiniams interesams netaiko. Taisyklių 4.2.19 p. nebuvo įtrauktas į draudimo sutartį. Aplinkybė, kad atsakingas už padarytą žalą asmuo gali būti nenustatytas, laikytina draudimo verslo rizika.
12. Apelianto veiksmuose nenustatyta nusikalstamos veikos, todėl teismas sprendimą grindė prielaidomis. Byloje nėra duomenų, kad draudėjas būtų prisidėjęs prie vagystės.
13. Atsakovas 2017-09-13 sprendime atsisakymą mokėti draudimo išmoką motyvavo draudimo taisyklių 7.2.2. punktu, todėl teismas turėjo nagrinėti ginčą šiose ribose.
14. Apelianto veiksmuose nenustatyta nusikalstamos veikos požymių, kad apeliantas būtų inscenizavęs Technikos vagystę. Apeliantas sąžiningai vykdė savo kaip draudėjo pareigas.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
16. Atsiliepime nurodoma, jog apeliantas neįrodė vagystės fakto, todėl nėra pagrindo vertinti draudimo sutarties sąlygų įvykus vagystei. Ieškovas nepasisakė dėl ikiteisminio tyrimo metu padarytų išvadų dėl vagystės nebuvimo, kad ieškovas teikė melagingus parodymus, kad inscenizavo vagystę. Draudimo apsaugos buvo taikoma nuo bet kokio staiga ir netikėto įvykio, įskaitant vagystę. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad išskaitos dydžio liudijime paminėjimas sudaro pagrindą vagystę vertinti kitaip, negu aiškinama draudimo taisyklėse. Byloje neįrodytas vagystės faktas, todėl sutartinių pareigų aiškinimas ir vertinimas nėra teisiškai reikšmingas.
17. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės liko nepaneigtos.
18. Viso ginčo nagrinėjimo metu būtent ieškovo neįrodyta vagystė buvo atsisakymo įvykį pripažinti draudžiamuoju pagrindas, todėl draudimas nuosekliai laikėsi pozicijos ir nenaudojo kito atsisakymo pagrindo.
19. Teismas pagrįstai nustatė, kad draudimo sutartis negali būti vertinama kaip vartojimo sutartis, todėl teismas neturėjo pagrindo išeiti už ieškinio ribų. Ieškovui neįrodžius turto vagystės rizikos pasireiškimo, tokios aplinkybės pagal draudimo sutartį aprašomos kaip neišaiškintas draudimo objekto dingimas, dėl kurio draudimo šalys nesusitarė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Apeliacinis skundas atmestinas.
21. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
22. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos sumokėti ieškovui draudimo išmoką, įvykus, ieškovo teigimu, apdraustos technikos vagystės faktui. Apeliacinės instancijos teisme apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu siekiant nustatyti ar įvykis yra draudžiamasis. Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių apie tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius ir technikos dingimo atlikto ikiteisminio tyrimo rezultatų bei ikiteisminio tyrimo metu konstatuotų aplinkybių ginčo tarp šalių nėra.
23. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, viena iš privalomųjų ir pagrindinių draudimo sutarties sąlygų yra draudimo rizika (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Ši sąlyga išreiškia draudimo sutarties esmę ir paskirtį – apsaugoti draudėjo ar apdraustojo interesus, prisiimant draudimo sutartyje sulygto draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę. Taigi draudimo rizika yra pavojaus, neigiamų padarinių atsiradimo tikimybė, o draudžiamasis įvykis yra tiesioginis draudimo rizikos materializavimosi padarinys, suponuojantis pareigą išmokėti draudimo išmoką (CK 6.987 straipsnis). Pagal Taisyklių 1.5 p. draudžiamasis įvykis – staiga ir netikėtai įvykęs nuo Draudėjo, su Draudėju nesusijusių asmenų, Apdraustojo ar naudos gavėjo valios nepriklausantis įvykis, kuriam įvykus Draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Tokio draudžiamojo įvykio buvimo faktą turi įrodyti ieškovas.
24. Šioje byloje svarbu tai, kad ieškovas grindžia draudžiamąjį įvykį jam priklausančios technikos vagystės faktu. Apeliantas neginčija ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių, tam tarpe 2017-08-25 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo ir N. Š. kaltę dėl nusikalstamų veiksmų, numatytų LR BK 22 str. ir kt str.) užfiksuoto R. Š. ir N. Š. telefoninio pokalbio turinio. Apeliantas nenurodė jokių nesutikimo argumentų dėl minėtame nutarime padarytų išvadų, paremtų surinktų kitų netiesioginių įrodymų analizę, jog R. Š. galimai inscenizavo traktoriaus ir žolės smulkintuvo vagystę. Analogiškos išvados buvo padarytos ir 2016-12-30 prokuroro nutarime, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-45241-16 nenustačius, jog buvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymius.
25. Civiliniame ir baudžiamajam procese įrodinėjimo taisyklės nevienodos. BPK str. str. reikalauja neabejotino visų reikšmingų aplinkybių išaiškinimo. Tuo tarpu civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007 m. ir kt.).
26. Taigi, šioje byloje ikiteisminio tyrimo institucijų priimtuose sprendimuose nustatytos aplinkybės bei ikiteisminių tyrimų nutraukimo pagrindai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog šiuo atveju technikos praradimo aplinkybės nebuvo nepriklausančios nuo ieškovo ar su juo susijusių asmenų valios, todėl ieškovo nurodytas įvykis negali būti pripažintas draudžiamuoju. Be to, minėtuose rašytiniuose įrodymuose – ikiteisminio tyrimo nutarimuose nustatytos aplinkybės apie galimą vagystės inscenizavimą, taip pat neleidžia vertinti technikos dingimo fakto taip, kaip apelianto nurodymu, aiškinama teismų praktikoje, t.y. kaip vagystę suvokia paprastas normalus asmuo, kai savininkas netenka turto, nežino, kur jis yra ir turi pagrindo manyti, kad jį kitas asmuo pasisavino. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo veiksmų kvalifikavimas baudžiamosios teisės aspektu nėra teisiškai reikšminga sprendžiant šį civilinį ginčą. Byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti draudžiamojo įvykio nebuvimo faktą. ,
27. Apelianto nurodyta teismų praktika yra susijusi su draudimo sutarties sąlygų aiškinimu ir taikymu, įvykus draudimo rizikai. Tačiau šiuo atveju, kaip buvo minėta, tokia draudimo rizika neįvyko, ieškovas neįrodė vagystės įvykio fakto, todėl jo nurodyta teismų praktika šioje byloje nėra aktuali.
28. Iš atsakovo 2017-01-24 ir 2017-08-25 sprendimų matyti, kad, nepriklausomai nuo to koks konkretus teisinis pagrindas šiuose sprendimuose buvo nurodytas, atsakovas atsisakė sumokėti draudimo išmoką dėl to, kad laikė neįrodymu vagystės fakto. Kita vertus, nagrinėjant bylą teisme, civilinio proceso taisykles nedraudžia atsakovui, atsikertant į ieškinį, nurodyti papildomas aplinkybes bei teikti papildomus įrodymus, t.y. ginčo nagrinėjimas teisme nėra apribotas atsakovo sprendimuose nurodytais motyvais.
29. Taigi, nenustačius vagystės fakto (nei taikant BK normas, nei aiškinant įvykio aplinkybes taip, kaip vagystė paprastai suprantama ir aiškinama apelianto nurodytoje teismų praktikoje), nesant įvykusiai draudimo rizikai, kiti apelianto argumentai yra teisiškai nereikšmingi, nes tokiu atveju draudimo apsauga netaikoma.
30. Apeliantas neginčija, kad šiuose draudimo santykiuose jis nėra vartotojas, byla nėra susijusi su viešuoju interesu, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo viršyti pareikštus reikalavimus ir spręsti dėl sutarties sąlygos galiojimo ex officio.
31. Be to, atsižvelgus į minėtas neaiškias technikos dingimo aplinkybes, į tai, kad Taisyklės yra neatskiriama draudimo sutarties dalis ir draudimo sutartyje nėra išlygos dėl kitokio vagystės sąvokos aiškinimo ir taikymo, atsakovas turėjo pagrindą atsisakyti mokėti draudimo išmoką ir Taisyklių 4.2.19 p. pagrindu. Kaip buvo minėta, šiuo atveju svarbu tai, kad neįrodytas draudžiamojo įvykio faktas, o ne aplinkybė ar nustatytas atsakingas už padarytą žalą asmuo.
32. LITEKO duomenimis ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį po to, kaip byla buvo parengta nagrinėti teismo posėdyje. Iš patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovas nurodė papildomai naują ieškinio dalyką (iš dalies panaikinti Savaeigės technikos draudimo taisyklių, patvirtintų UADB „Compensa Viena Insurance Group“ 2016 m. sausio 12 d. valdybos nutarimu, 4.2.19 punktą, panaikinant sąlygą, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikoma tuomet, jei žala atsirado „dėl apdrausto objekto paslaptingo, neišaiškinto pradingimo“) ir su tuo susijusį naują ieškinio pagrindą. Tokia ieškovo teisė po nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo yra ribojama pagal CPK 141 str. Pirmosios instancijos teismas motyvuota nutartimi 2018-08-06 atsisakė priimti patikslintą ieškinį. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, patvirtinančių šios teismo nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo. Dėl to, bei atsižvelgus į patikslinto ieškinio pateikimo stadiją, vadovaujantis CPK 7 str. nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškinį.
33. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą -neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas i-r apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos te ismo -priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.
34. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-11 d. sprendimą palikti nepakeistą.