Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-04-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-187-574/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-07
Bylos Nr.
AN2-187-574/2020
Teisminio proceso Nr.
4-39-3-00512-2019-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Jurgita Mačionytė (pirm.)
Nukentėjusysis
R. G.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų raj. PK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-187-574/2020Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00512-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 19.11; 2.6.10.2.4.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. balandžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiojo R. G. (R. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. vasario 17 d. nutarimo dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. P. S. nubaustas už tai, kad jis 2019 m. birželio 23 d. apie 03.20 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,08 promilės girtumas), pažemino statutinių valstybės tarnautojų, t. y. (duomenys neskelbtini) tyrėjo R. G. ir (duomenys neskelbtini) tyrėjo S. S., garbę ir orumą, vartodamas jų atžvilgiu įžeidžiančius bei necenzūrinius žodžius.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. vasario 17 d. nutarimu, nukentėjusiojo R. G. prašymas dalyje dėl neturtinės žalos iš P. S. atlyginimo netenkintas.

Šalies argumentai

3. Skunde R. G. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. vasario 17 d. nutarimą ir priteisti iš P. S. 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

3.1. Nurodo, jog nesutinka su apylinkės teismo įvykio aplinkybių vertinimu ir materialinės teisės normų aiškinimų, nes tai pažeidžia jo kaip nukentėjusiojo teises. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 578 straipsnio 1 dalis numato, kad nukentėjusysis turi teisę pareikšti prašymus, todėl teismo posėdyje, pasinaudodamas įstatyme numatyta teise, nukentėjusysis pareiškė prašymą atlyginti padaryta neturtinę žalą, kurią prašė išieškoti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens. Teismas atmesdamas šį prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo administracinėje byloje, cituodamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato galimybės atlyginti padarytą žalą administraciniame procese, nes žala atlyginama nukentėjusiojo atžvilgiu padarius nusikaltimą, atėmus gyvybę ir pan. Tačiau toks teisės aktų normų aiškinimas prieštarauja anksčiau minėtai ANK 578 straipsnio 1 daliai, kurioje numatyta, kad administracinėje byloje nukentėjusiajam asmeniui neturtinė žala gali būti atlyginama.

3.2. Nesutiktina su teismo pozicija, kad administracinėn atsakomybėn patraukto P. S. nukentėjusiojo atžvilgiu išsakyti necenzūriniai ir įžeidžiantys žodžiai nebuvo tokio masto ir intensyvumo, kad dėl jų būtų patirti didesni nepatogumai. Teigia, jog savo prašyme teismui nurodė, kad dėl administracinėn atsakomybėn patraukto P. S. tyčinių veiksmų, buvo pažeminta jo garbė ir orumas. Teismo posėdyje pažymėjo, kad P. S. jo atžvilgiu vartojo ne bet kokius, o visuotinai pripažintus necenzūrinius ir kitokius įžeidžiančius žodžius, kontekste minint jo pavardę. Pažymi, jog aplinkybė, kad yra policijos pareigūnas nereiškia, kad jis naudojasi nukentėjusiojo teisėmis mažesne apimtimi, nei kiti subjektai. Pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. S. jo neatsiprašė, o dėl jo atžvilgiu viešai išsakytų įžeidinėjimų dvasiškai išgyveno, kamavo nemiga, teko bendrauti su psichologais.

3.3. Teigia, jog teismas nurodė, kad jis nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad kreipėsi į psichologą, tačiau bendravo su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato psichologais, kurie teikia psichologinę pagalbą nuo teisės pažeidimų nukentėjusiems pareigūnams, todėl šią aplinkybę buvo galima patikslinti teismui kreipiantis į instituciją, tačiau tai nebuvo padaryta ir tapo formaliu pagrindu atmesti jo prašymą dėl žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į nukentėjusiojo R. G. skundą, administracinėn atsakomybėn patrauktas P. S. prašo palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. vasario 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

4.1. Nurodo, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, sutiktina, su teismo pozicija, jog vadovaujantis CK 6.250 straipsniu neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, nukentėjusiojo R. G. atžvilgiu joks nusikaltimas nėra padarytas, gyvybė neatimta, sveikata nei fizinė, nei psichinė nėra sutrikdyta, o be to kaip teisingai ir nustatė pirmos instancijos teismas įstatymai nenumato, kad policijos pareigūnams būtų atlyginama neturtinė žala jų atžvilgiu atlikus veiksmus, užtraukiančius administracinę atsakomybę pagal ANK 508 straipsnį. Teismų praktika šiuo klausimu yra vienareikšmė, bei jokioje byloje, kurioje priimtas sprendimas apkaltinti asmenį padarius ANK 508 straipsnyje numatytą nusižengimą nėra priteistas pareigūnui neturtinės žalos atlyginimas.

4.2. Kategoriškai nesutinka su apeliantu, kadangi jokios žymios neturtinės žalos pareigūnas nepatyrė, taip pat jis neįrodė jog dėl patirto įvykio nukentėjo jo psichinė sveikata, dėl ko jį galėjo kamuoti nemiga, bei dvasiniai išgyvenimai. Pažymi, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

4.3. Policijos pareigūnų profesinis pasirengimas įpareigoja sugebėti šalinti ir spręsti bręstančias ar jau kilusias konfliktines situacijas, kurių metu pasakytų žodžių ir jų turinio toleravimo laipsnis turi būti daug aukštesnis, dėl ko pareigūnui R. G. išgirdus jo atžvilgiu keleto sekundžių bėgyje išsakytus tris necenzūrinius žodžius, jis jokios apčiuopiamos neturtinės žalos nepatyrė. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog teismo nutarime nurodyti bei pareigūnui adresuoti žodžiai buvo ištarti nepažeidžiant viešosios tvarkos, įvykis įvyko kelyje Šalčininkai-Butrimonys, ir nieks išskyrus policijos pareigūnus išsakytų žodžių negirdėjo.

4.4. Apeliantas yra pareigūnas, dirbantis su administracinių nusižengimų bylomis, taigi jam turi būti suprantama, jog patirtą žalą privalo įrodyti leistinomis įrodomosiomis priemonėmis, tačiau jokių rašytinių dokumentų patvirtinančių, jog jis patyrė reikšmingą neturtinę žalą teismui nepateikė, nepaisant to, jog bylos nagrinėjimas vyko pakankamai ilgą laiką. Nesutiktina ir su jo argumentu, jog būtent teismas turėjo kreiptis į kaip jis nurodo „instituciją“ su prašymu išsireikalauti duomenis apie jo psichinės sveikatos būklę, kadangi įrodant patirtą žalą būtent nukentėjusysis turi būti aktyvus, bei pateikti teismui visus būtinus dokumentus. Pastebėtina ir tai, jog netgi teikiant skundą apeliaciniam teismui nukentėjusysis nenurodo kur gydėsi, kokia diagnozė jam nustatyta, kiek laiko truko jo konsultacijos, kas jam teikė psichologinę pagalbą. Taip pat jis neįrodė, bei net nepagrindė žodžiais teismo posėdžio metu, jog dėl išsakytų jo atžvilgiu išsireiškimų galėjo būti pakenkta jo dalykinei arba asmeninei reputacijai, jog po šio įvykio pradėjo šalintis draugų bei bendradarbių, dėl ko galėjo nukentėti jo bendravimas, nenurodė, kuom pasireiškė ir dėl ko būtent jis išgyveno po šio įvykio, dėl ko jį kankino nemiga, nepateikė duomenų ar nemiga jo nekankino iki šio atvejo.

4.5. Taip pat nurodo, jog analizuojant neturtinės žalos turinį, atkreiptinas dėmesys į dar vieną, manytina, ypatingai svarbų aspektą, o būtent į tai ar iš tikrųjų bet kokie asmens dvasiniai išgyvenimai ir fizinis skausmas, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų, automatiškai patenka į CK 6.250 straipsnio 1 dalies veikimo sferą ir tampa piniginės kompensacijos dalyku, t. y. „nusipelno“ atsakovo civilinės atsakomybės materialaus atlyginimo pavidalu. Nurodo, jog tam tikros vertybės pažeidimo, vienokio ar kitokio teisei priešingo elgesio ir dėl to patiriamų kito subjekto nepatogumų, rūpesčių ar išgyvenimų nebepakanka, kad galėtų vadintis neturtine žala ir būti kompensuotais, tokie išgyvenimai ir nepatogumui turi atitikti tęstinumo, pakankamo stiprumo, intensyvumo ir kitus panašius kriterijus, t. y. peržengti „įprastų rūpesčių“ ribas. Be kita ko pažymėtina ir tai, kad R. G. prašoma suma yra neproporcingai didelė bei neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, nes vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, net bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, priteistini neturtinės žalos dydžiai yra mažesni, bei svyruoja nuo 145-579 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: 2K- 316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K- 35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-141/2017, 2K-393/2017 ir kt.).

4.6. Akivaizdu, kad dėl trijų teismo nutartimi nustatytų nekentėjusiojo atžvilgiu išsakytų žodžių, R. G., būdamas pareigūnu, bei turintis ilgametės patirties dalyvaujant įvairaus pobūdžio konfliktuose bei incidentuose, nepatyrė nei trumpalaikės nei ilgalaikės psichinės sveikatos sutrikdymo, kuris galėtų paveikti jo asmenines arba dalykines savybes arba pakenkti jo reputacijai.

4.7. Atsiliepime į skundą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šalčininių raj., policijos komisariatas nurodo, jog mano, kad R. G. skundas yra pagrįstas ir jam ANK 578 straipsnio 1 dalies prasme priteistina neturtinė žala, kurią jis patyrė dėl jo atžvilgiu padaryto administracinio nusižengimo. ANK 578 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Pripažįstant policijos pareigūnus tokio pobūdžio administracinėse bylose nukentėjusiaisiais, jie gali naudotis nukentėjusiojo teisėmis visa apimtimi, reikalauti žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo R. G. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo nesant pagrindo nukentėjusiojo R. G. naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

6. ANK 578 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Teismų praktikoje teigiama, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju, bet kokios jam kilusios žalos atsiradimą turi lemti pats administracinio nusižengimo padarymas. Žala konkrečiam asmeniui yra arba būtinasis pažeidimo sudėties požymis arba žala padaroma, kai tiesiogiai administraciniu nusižengimu paveikiamos asmens teisės ir interesai.

7. Administracinių nusižengimų kodekse turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl būtina vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Vien tik atitinkamos neturtinės vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

8. Sutiktina su skundo motyvais, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo administracinėje byloje nurodant, kad teisės aktai nenumato galimybės atlyginti padarytą žalą administraciniame procese, nes žala atlyginama tik nukentėjusiojo atžvilgiu padarius nusikaltimą, atėmus gyvybę ir pan., netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, tačiau, nagrinėjamu atveju, tai nekeičia teismo priimto sprendimo dalyje dėl neturtinės žalos.

9. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Neturtinės žalos atlyginimo ribojimai galimi ir pateisinami tik siekiant užtikrinti, kad nebūtų nepagrįstai išplėsta civilinės atsakomybės apimtis ir sukurtos sąlygos piktnaudžiauti teise. Vadinasi, teismai, sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, visų pirma turi nustatyti, ar žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo, ar pažeista neturtinė vertybė yra aktuali šiandieninėje visuomenėje ir jos atlyginimas yra būtinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013). Pažymėtina, kad esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

10. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, daro išvadą, jog net ir tais atvejais, kai įstatymas tiesiogiai nenustato neturtinės žalos atlyginimo, asmuo turi teisę kreiptis, o teismas, spręsdamas bylą, – priteisti neturtinės žalos atlyginimą tiesiogiai taikydamas Konstituciją, jei nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos, o neturtinė vertybė, kuri buvo pažeista, yra pakankamai svarbi ne tik konkrečiam asmeniui, bet ir visuomenei. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog ir nesant CK 6.250 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai įtvirtintų reikalavimų, neturtinė žala asmeniui, nustačius kitas būtinas neturtinei žalai atsirasti aplinkybes, gali būti priteisiama.

11. Kaip jau minėta, siekiant neturtinės žalos priteisimo, taip pat būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltę. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog dėl neteisėtų administracinėn atsakomybėn patraukto P. S. veiksmų, t. y. ANK 508 straipsnio pažeidimo, buvo pažeminta apelianto garbė ir orumas. Taigi, nagrinėjamu atveju yra nustatyti neteisėti administracinėn atsakomybėn patraukto P. S. veiksmai, kurie sukėlė neigiamą emocinį poveikį apeliantui. Vis tik apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo ir P. S. atsiliepime pateiktais argumentais, jog nors apeliantas nurodė, kad dėl šio įvykio kreipėsi į psichologą, tačiau jokių įrodymų dėl to nepateikė, taip pat nepateikė ir kitų įrodymų patvirtinančių apelianto dėstomas aplinkybes dėl patirtų išgyvenimų, nemigos, bendravimo galimybių sumažėjimo ir pan. Atkreiptinas dėmesys, jog priešingai, nei teigia apeliantas, patirtos žalos įrodymo pareiga, tenka pačiam nukentėjusiajam, o ne bylą nagrinėjančiam teismui, todėl visus duomenis, susijusius su apelianto nurodytomis aplinkybėmis, teismui turėjo pateikti pats apeliantas. Taigi, nesant pakankamai objektyvių duomenų pagrindžiančių apeliantui padarytą neturtinę žalą, tenkinti apelianto prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo, nėra pagrindo.

12. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (M. v. Lithuania, no. 53161/99, judgment of 6 November 2003, § 33; Kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006). Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas žmogau teises, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (L. L. v. France, no. 7508/02, judgment of 10 October 2006, § 52).

13. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus (Kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014), neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis; jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Taigi, net ir tuo atveju, kai egzistuotų visos aplinkybės neturtinei žalai priteisti, laikytina, jog P. S. pasakytos frazės ir jų poveikis nėra tokio pobūdžio, jog be P. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn ir baudos jam paskyrimo, būtų reikalinga papildomai priteisti ir neturtinės žalos atlyginimą apeliantui R. G., šiuo atveju, teisės pažeidimo pripažinimas, laikytinas pakankamu pažeistai teisei apginti.

14. Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo R. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. vasario 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Teisėja Jurgita Mačionytė