- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-11
- Bylos Nr.
- e2S-228-544/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Pareiškėjas
- J. V.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-228-544/2023
teisėja Vijolė Vitienė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01950-2022-1
2023 m. balandžio 11 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-307-356/2023 pagal pareiškėjo J. V. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei A. M., V. I. dėl antstolio veiksmų ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. V. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas: 1) panaikinti antstolės A. M. 2022 m. lapkričio 11 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-22-104-47110 (skunde nurodytas Nr. S-22-104-17110); 2) įpareigoti antstolę pranešti išieškotojui iš solidarių skolininkų V. I. ir T. I. priverstinai išieškotų ir pervestų jo naudai pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-87-844/2015 solidarios prievolės sumos visų priverstinai išieškotų iš abiejų skolininkų lėšų konkrečių dėmenų pervedimo datas į antstolės depozitinę sąskaitą, kad išieškotojui būtų suteikta galimybė atlikti savo skaičiavimą dėl vykdomojo rašto Nr. 2-87-844/2015 būsenos; 3) likusios neįvykdytos prievolės pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-87-844/2015 vykdymą (už laikotarpį nuo lėšų pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą iki šių piniginių išlaidų pervedimo į išieškotojo sąskaitą) pripažinti išieškotojo patirtais nuostolius ir vykdyti tolesnį šios prievolės išieškojimą remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.57 straipsnio pagrindu.
2. Nurodė, kad tik pareiškėjui atlikus visus aritmetinius veiksmus su jo naudai visomis pervestomis įmokomis bus aišku, ar antstolės 2022 m. lapkričio 11 d. patvarkymas Nr. S-22-104-47110 yra teisėtas. Pareiškėjo manymu, 5 procentų dydžio procesinės palūkanos turi būti išieškomos pagal CK 6.54 straipsnio nuostatas: jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti; ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Priverstinai išieškotų iš skolininko lėšų pervedimas į antstolės depozitinę sąskaitą nėra tinkamas skolininko prievolės įvykdymas, nes neatitinka CK 6.56 straipsnyje nurodytų sąlygų. Laikotarpiu nuo priverstinai išieškotų iš skolininko lėšų pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą iki šių pinigų antstolės pervedimo į išieškotojo sąskaitą išieškotojas patiria nuostolius, kurių antstolė pareiškėjo naudai neišieškojo. Pareiškėjo manymu, antstoliai negalėjo tiksliai apskaičiuoti iš dviejų solidariųjų skolininkų išieškomas sumas, kad konstatuoti vykdomojo rašto įvykdymą visa apimtimi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2023 m. sausio 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolės A. M. veiksmų ir šios antstolės prašymą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio pagrindu skirti pareiškėjui J. V. baudą.
4. Teismas iš vykdomojoje byloje Nr. 0104/22/04263 esančių duomenų nustatė, kad antstolė A. M. 2022 m. lapkričio 11 d. priėmė patvarkymą Nr. S-22-104-47110, kuriuo visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0104/22/04263 ir vykdomąjį raštą Nr. 2-87-844/2015 grąžino teismui į pagrindinę bylą. Pagal vykdomąjį raštą išieškotojui pervesta: 1 140,29 Eur skola, kurią vykdomojo rašto pateikimo dienai sudarė 11,51 Eur bylinėjimosi išlaidos, 149,21 Eur delspinigiai, 168,63 Eur palūkanos, 810,94 Eur skola, taip pat vykdymo eigoje buvo priskaičiuota mokėti ir išieškota 373,82 Eur palūkanų bei grąžintos 36 Eur vykdymo išlaidos.
5. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju kreditorius J. V. ir skolininkas V. I. nebuvo sudarę susitarimo dėl kitokio nei numato įstatymas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintų Sprendimo vykdymų instrukcijos (toliau – SVI) 95, 133 punktai, CK 6.54 straipsnis) lėšų paskirstymo, priverstinis išieškojimas truko ilgiau nei 4 metus, iš skolininko išieškotų sumų iš karto nepakako visiems vykdomajame dokumente nurodytiems išieškotojo reikalavimams patenkinti, todėl vykdomojoje byloje Nr. 0104/22/04263 iš skolininko V. I. išieškotos lėšos buvo skirstomos vadovaujantis SVI 95 punktu, CK 6.54 straipsniu, o 5 procentų dydžio metinės palūkanos už laikotarpius nuo piniginių lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą iki jų pervedimo į išieškotojo J. V. sąskaitą pagrįstai nebuvo skaičiuojamos.
6. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, vadovaudamasis CPK 510, 512 straipsniais, jis turėjo galimybę, jeigu pačiam sudėtinga atvykti į antstolės kontorą, pareikšti tokio pat turinio prašymą dėl duomenų pateikimo, kokį nurodė vienu iš skundo reikalavimų. Gavus informaciją ir atlikus paskaičiavimus pareiškėjui galėjo paaiškėti, kad skundžiamas patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas. Antstolė A. M. tokį išieškotojo prašymą nutarė tenkinti ir pateikti reikalaujamą informaciją.
7. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjo skundo dalys, kad nesutinkama su patvarkymu, nes antstoliai negalėjo tiksliai apskaičiuoti iš dviejų solidariųjų skolininkų išieškomas sumas, kad konstatuoti vykdomojo rašto įvykdymą visa apimtimi, paremtos tik deklaratyviais teiginiais ir paduotos neįsitikinus antstolių padarytais pažeidimais vykdymo procese.
8. Nurodė, kad kita skundo dalis grindžiama pareiškėjo subjektyvia nuomone dėl teisės normų taikymo, t. y. kad palūkanos turi būti skaičiuojamos ir už laikotarpį, kai išieškotos lėšos pervedamos į antstolės depozitinę sąskaitą ir iki jos pervedamos į išieškotojo sąskaitą. Kad už šį laikotarpį palūkanos neskaičiuojamos, numato nutartyje nurodyti norminiai teisės aktai, pareiškėjui tokia palūkanų skaičiavimo tvarka išaiškinta kitose bylose, nagrinėtose pagal analogiško turinio jo skundus. Teismas sprendė, kad įsitikinus, jog pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-87-844/2015 yra išieškotos visos priteistos sumos, o 5 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuotos taip, kaip numato teisės normos, pareiškėjo skundo motyvai neduoda pagrindo prieiti prie išvados, kad pareiškėjo skundžiamas antstolės patvarkymas Nr. S-22-104-47110 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo būtų neteisėtas ar nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. V. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. sausio 6 d. nutartį ir: 1) išaiškinti prieštaravimą tarp SVI dalies dėl 5 procentų dydžio procesinių palūkanų išieškojimo ir teismų praktikos bei CK 6.54 straipsnio, nes pagal SVI 5 procentų dydžio procesinės palūkanos neskatina skolininkų kuo greičiau įvykdyti visą prievolę jo kreditoriui, nes priverstinai išieškojus iš skolininkų priteistą sumą jie neaišku kokiu įstatymo straipsniu vadovaujantis ir kokio įstatymo pagrindu remiantis yra automatiškai atleidžiami nuo prievolės toliau mokėti procesines palūkanas, ir taip atsiranda galimybė skolininkams piktnaudžiauti savo teisėmis bei toliau jau nemokėti procesinių palūkanų, kai savo prievolės skolininkai nėra visiškai įvykdę, nors vykdomajame rašte Nr. 2-87-844/2015 teismo yra nurodyta, kad 5 procentų dydžio procesinės palūkanos yra priteistos išieškotojo naudai už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) išaiškinti, kada į antstolių depozitines sąskaitas įplaukė ir iš kokių konkrečių dėmenų susideda abiejų antstolių priverstinai išieškoti 11,51 Eur bylinėjimosi išlaidų, 149,21 Eur delspinigių, 168,63 Eur palūkanų, 810,94 Eur skola, iš kokių konkrečių dėmenų susideda 373,82 Eur 5 procentų dydžio procesinių palūkanų suma bei nuo kokios priteistos sumos dydžio ir už kokį atitinkamą laikotarpį yra priskaičiuoti procesinių palūkanų sumos dėmenys vykdant vykdomąjį raštą Nr. 2-87-844/2015 apelianto naudai, nurodant antstolei vykdomojoje byloje Nr. 0104/22/04263 atlikti atitinkamą išrašą dokumente; 3) išaiškinti, kokias dokumentais remdamiesi antstoliai privalėjo tinkamai informuoti jį apie iš skolininko V. I. priverstinai išieškotų lėšų dėmenų patekimo į depozitines sąskaitas datas atliekant vykdomojo rašto Nr. 2-87-844/2015 priverstinį vykdymą.
10. Nurodo, kad teismas nenustatė aplinkybės, ar antstolė pateikė apeliantui žadėtą tinkamą informaciją apie išieškotas ir pervestas jo naudai sumas pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-87-844/2015 ne pagal vieną vykdomąją bylą Nr. 0104/22/04263, tačiau ir pagal kitą vykdomąją bylą Nr. 0104/22/04261, nes skolininkų V. I. ir T. I. prievolė solidari, todėl ir skundai iš abiejų vykdomųjų bylų turėjo būti išnagrinėti kartu.
11. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad antstolė pareiškėjui elektroniniu paštu pateikė duomenis tik apie iš abiejų skolininkų antstolio L. J. depozitinėje sąskaitoje gautas lėšas ir jų pervedimą pareiškėjui, ir tai padarė mechaniškai nuskanavusi antstolio atliktus juodraštinius įrašus ant vykdomųjų bylų Nr. 0104/22/04261 ir Nr. 0104/22/04263 viršelių ir prie jų dar papildomai įrištų lapų. Nurodė, kad jam ne visi duomenys aiškūs, nes įrašai nėra lengvai įskaitomi. Antstolė nepateikė konkrečių priverstinai išieškotų iš solidarių abiejų skolininkų pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-87-844/2015 dėmenų ir datų apie šių sumų patekimą į antstolių depozitines sąskaitas. Todėl jis neturėjo galimybės suskaičiuoti tikslios likusios priverstinai neišieškotos sumos.
12. Apeliantui iki šiol nėra žinoma tiksli 19,61 Eur pervedimo į depozitą data. Vykdomojoje byloje Nr. 0104/22/04263 papildomai įrištame lape galimai yra įrašyta 2021 m. rugsėjo 3 d. data, tačiau tai neatitiktų tikrovei, nes ji įrašyta jau po 2021 m. rugsėjo 29 d. įrašo. Tokiu atveju 19,61 Eur išieškotojui būtų pervesti net po 55 dienų, o ne po 30 dienų, kaip tą numato SVI.
13. Nurodo, kad nesutinka su nutartyje nustatyta aplinkybe, jog vykdomojoje byloje Nr. 0104/22/04263 antstolė 2022 m. lapkričio 11 d. priėmė patvarkymą Nr. S-22-104-47110, kuriuo visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą užbaigė vykdomąją bylą Nr. 0104/22/04263 ir vykdomąjį raštą Nr. 2-87-844/2015 grąžino teismui, nes pagal vykdomąjį raštą išieškotojui pervesta: 1 140,29 Eur skola, kurią vykdomojo rašto pateikimo dienai sudarė 11,51 Eur bylinėjimosi išlaidos, 149,21 Eur delspinigiai, 168,63 Eur palūkanos, 810,94 Eur skola, taip pat vykdymo eigoje buvo priskaičiuota mokėti ir išieškota 373,82 Eur palūkanos bei grąžintos 36 Eur vykdymo išlaidos. Antstoliai šias sumas jo naudai pervedinėjo dalimis ir jokiu dokumentu jo neinformavo, kada atskiri dėmenys patekdavo į abiejų antstolių depozitines sąskaitas. Nė vienoje vykdomojoje byloje nėra dokumento, pagal kurį jis, išieškotojas, pats suskaičiavęs gautų nurodytas sumas, nors jis antstoliui sumoka administravimo išlaidas ir už tai bei su prievolės įvykdymu susijusias išlaidas turi apmokėti skolininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.57 straipsnis).
14. Tvirtina, jog priverstinai išieškotų iš skolininko lėšų pervedimas į antstolės depozitinę sąskaitą nėra tinkamas skolininko prievolės įvykdymas, nes neatitinka CK 6.56 straipsnyje nurodytų sąlygų. Kol pinigai yra antstolės depozitinėje sąskaitoje, tol nuosavybės teisė į juos išlieka šių pinigų savininkui – skolininkui V. I.. Laikotarpiu nuo priverstinai išieškotų iš skolininko lėšų pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą iki šių pinigų antstolės pervedimo į išieškotojo asmeninę sąskaitą banke išieškotojas taip pat patiria nuostolius. Apeliantui nesuprantama, kodėl SVI yra tokia neteisinga, prieštaraujanti teismų praktikai ir CK 6.54 straipsniui. SVI įtvirtinta, kad skolininkui sumokėjus vykdomajame dokumente nurodytą pinigų sumą (be palūkanų), antstolis privalo apskaičiuoti palūkanas nuo vykdomajame dokumente nurodytos dienos iki vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos sumokėjimo dienos. Palūkanų dydis konkrečiu momentu apskaičiuojamas nuo tuo momentu likusios nepadengtos vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos (be palūkanų). Palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos (SVI 133 punktas). Pastarosios aplinkybės netinkamai yra nustatytos ir skundžiamoje nutartyje.
15. Nesutinka su valstybei iš jo priteistomis 13,28 Eur išlaidomis, susijusiomis su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi viena registruota pašto su patvirtinimu apie siuntos įteikimą siunta yra teismo įkainota net 6,64 Eur, nors apeliantas už registruotą siuntą be patvirtinimo apie siuntos įteikimą pašte moka tik 1,36 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
17. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo J. V. skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nutarties dalis, kuria atmestas suinteresuoto asmens antstolės A. M. prašymas dėl baudos skyrimo pareiškėjui J. V., neskundžiama.
18. Apeliantas nesutinka su antstolės A. M. 2022 m. lapkričio 11 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-22-104-47110, kuriuo vykdomoji byla Nr. 0104/22/04263 užbaigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą, vykdomasis dokumentas grąžintas Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams. Teigia, kad SVI dalis dėl procesinių palūkanų yra neteisinga, prieštarauja teismų praktikai ir CK 6.54 straipsniui, neskatina skolininkų kuo greičiau įvykdyti visą prievolę kreditoriui, nes, priverstinai išieškojus iš skolininkų priteistą sumą, neaišku kokiu pagrindu vadovaujantis skolininkai automatiškai atleidžiami nuo prievolės toliau mokėti procesines palūkanas, nors prievolės ir nėra visiškai įvykdę, todėl atsiranda galimybė skolininkams piktnaudžiauti savo teisėmis ir toliau jau nemokėti procesinių palūkanų. Be to, antstolių pažeidimai pasireiškė tuo, kad nebuvo nurodytos datos, nuo kada priverstinai išieškotos lėšos pateko į antstolių depozitines sąskaitas, išieškotos sumas neišskaidytos pagal datas konkrečiais dėmenimis, nenurodyta, nuo kokio priteistos sumos dydžio ir už kokį konkretų laikotarpį yra priskaičiuoti 373,82 Eur procesines palūkanas sudarantys dėmenys.
19. Iš vykdomosios bylos Nr. 0104/22/04263 duomenų nustatyta, kad vykdomoji byla yra pradėta pagal Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-87-844/2015. Šioje vykdomojoje byloje antstolis vykdė piniginį išieškojimą išieškotojo J. V. naudai iš skolininko V. I.. Nuo 2022 m. kovo 25 d. pasibaigus antstolio L. J. įgaliojimams, šio antstolio bylas perėmė antstolė A. M., kuri 2022 m. lapkričio 11 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-22-104-47110 vykdomąją bylą Nr. 0104/22/04263 užbaigė visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą ir vykdomąjį dokumentą grąžino Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams. Skundžiamame patvarkyme nurodyta, kad išieškotojui pervesta 1 140,29 Eur skola, 373,82 Eur palūkanos bei grąžinta 36 Eur vykdymo išlaidos. Išieškotojas 2022 m. lapkričio 22 d. antstolei pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti priimtą patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. 2022 m. lapkričio 29 d. patvarkymu Nr. SS-143 antstolė pareiškėjo skundo netenkino ir skundą su vykdomąja byla perdavė teismui.
20. Pažymėtina, kad įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų vykdymas reglamentuojamas CPK VI dalyje, taip pat jos normų taikymo tvarką detalizuojančioje SVI, kurioje yra nustatyta CPK VI dalies normų taikymo tvarka vykdant įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus. CPK 583 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad SVI ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims. Teismų praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei SVI normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų, reglamentuojančių teismo sprendimų vykdymą, reikalavimų.
21. Ginčo atveju yra aktualios SVI 133 punkto nuostatos, pagal kurias, skolininkui sumokėjus vykdomajame dokumente nurodytą pinigų sumą (be palūkanų), antstolis privalo apskaičiuoti palūkanas nuo vykdomajame dokumente nurodytos dienos iki vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos sumokėjimo dienos. Palūkanų dydis konkrečiu momentu apskaičiuojamas nuo tuo momentu likusios nepadengtos vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos (be palūkanų), t. y. nuo nesumokėto skolos likučio. Pagal SVI 133 punktą palūkanų dydis konkrečiu momentu apskaičiuojamas tuo momentu (tai dienai), kai skolininkas sumoka vykdomajame dokumente nurodytą pinigų sumą (be palūkanų) antstoliui, o ne tada, kad išieškotos sumos yra pervedamos išieškotojui. Antstoliui, vykdančiam išieškotojo pavedimą įvykdyti jo naudai priimtą teismo procesinį sprendimą, teisės aktuose suteikiama teisė nurodyti skolininko prievolės įvykdymo tvarką (kur ir kada konkrečiai turi būti pervedamos lėšos), taip pat skiriamas 30 dienų terminas visoms reikalingoms procedūroms įvykdyti ir lėšoms išieškotojui pervesti. Pažymėtina, kad šiame kontekste antstolis vertinamas kaip išieškotojo atstovas prievolės įvykdymui gauti. Jis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka gauna įvykdymą, todėl yra pagrindo vertinti, kad įvykdymą gavo ir jo atstovaujamasis, t. y. išieškotojas pagal teismo sprendimą vykdomojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2014).
22. Atsižvelgiant į nutarties 20-21 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog antstolės 2022 m. lapkričio 11 d. priimtas patvarkymas Nr. S-22-104-47110 dėl vykdomosios bylos Nr. 0104/22/04263 užbaigimo ir vykdomojo rašto Nr. 2-87-844/2015 grąžinimo tuo pagrindu, kad vykdomasis raštas yra priverstinai įvykdytas ir skolininko visa prievolė išieškotojo naudai jau yra priverstinai išieškota, galimai yra nepagrįstas, kadangi galėjo likti neišieškotų sumų, kurių dydžio jis pats neturi galimybės paskaičiuoti. Kaip matyti, antstolė 2022 m. lapkričio 29 d. patvarkyme atsisakyti tenkinti skundą Nr. SS-143 nurodė, kaip procesines palūkanas reikia skaičiuoti pagal SVI reikalavimus. Sutiktina, jog apeliantui yra žinoma (turi būti žinoma), kad pagal SVI 133 punktą skolininkui sumokėjus vykdomajame dokumente nurodytą pinigų sumą (be palūkanų), antstolis privalo apskaičiuoti palūkanas nuo vykdomajame dokumente nurodytos dienos iki vykdomajame dokumente nurodytos sumos sumokėjimo dienos, t. y. dienos, kurią į antstolio depozitinę sąskaitą gaunami pinigai. Kaip minėta, palūkanų dydis konkrečiu momentu apskaičiuojamas nuo tuo momentu likusios nepadengtos vykdomajame dokumente nurodytos pinigų sumos (be palūkanų), t. y. nuo nesumokėto skolos likučio. Šiuo atveju antstolė A. M., vykdydama savo pareigas, pagrįstai apskaičiavo pagal SVI 133 punkte nurodytą tvarką palūkanas bei nurodė galutinę paskaičiuotą palūkanų sumą, todėl teismui nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo įpareigoti antstolę atlikti išieškotojo nurodytus veiksmus, kurie jam padės pasitikrinti, ar skola pilnai išieškota.
23. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi jo lėšomis (CK 6.210 straipsnis). Procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Skolininkas, įmokėdamas lėšas į depozito sąskaitą, nustoja naudotis svetimomis lėšomis, todėl nėra pagrindo skaičiuoti palūkanas už sumokėtą sumą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog skolininkas, išieškomą sumą pervedęs antstoliui, įvykdo prievolę išieškotojo interesais veikiančiam subjektui, vadinasi, skolininko prievolė pasibaigė tinkamu įvykdymu. Atitinkamai, nuo šio momento (lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą) išieškotojas netenka teisės CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu reikalauti, kad toliau būtų skaičiuojamos procesinės palūkanos.
24. Pažymėtina, jog antstolis vykdo išieškojimą tiksliai taip, kaip tai nurodyta vykdomajame rašte, ir neturi įgaliojimų pats priteisti papildomas pinigų sumas išieškotojo naudai, įskaitant ir su prievole susijusias išlaidas vadovaujantis CK 6.57 straipsniu.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors apeliantas kelia abejones dėl dviejų antstolių vykdytoje vykdomojoje byloje pervestų lėšų teisingumo, jų apskaičiavimo, nurodo, kad jis negali aklai tikėti antstoliais, tačiau tokių savo abejonių nepagrindžiais jokiais bent kiek patikimesniais duomenimis (CPK 178 straipsnis). Dėl šios priežasties tik paties apelianto subjektyvūs pasvarstymai apie, galbūt, neteisingai nurodytas išieškotas sumas ar priskaitytas procesines palūkanas laikytini deklaratyviais ir atmestini.
26. Skundžiamos nutarties motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendė dėl pareiškėjo 2022 m. lapkričio 21 d. skundo reikalavimo įpareigoti antstolę pateikti duomenis apie iš abiejų solidarių skolininkų priverstinai išieškotų ir pervestų jo naudai lėšų visų atskirų sumų įplaukimo į antstolės depozitinę sąskaitą datas teisėtumo bei pagrįstumo, ir, atmesdamas pareiškėjo skundą, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas turėjo galimybę pareikšti tokio pat turinio prašymą dėl duomenų pateikimo antstolei, jeigu pačiam buvo sudėtinga atvykti į antstolės kontorą ir susipažinti su vykdomosios bylos duomenimis. Iš vykdomosios bylos duomenų sektų, kad apeliantas iki skundo pateikimo nebuvo pateikęs prašymo antstolei pateikti pažymą apie išieškotų sumų laiką, dydį, sudėtines dalis, todėl, nesant antstolio neteisėto veikimo ar neveikimo, teikti skundą pagal CPK 510 straipsnio nuostatas nebuvo pagrindo.
27. Pasisakant dėl apelianto prašymo atskirajame skunde pateikti šios nutarties 9 punkte nurodytus išaiškinimus teisės taikymo ir vykdymo veiksmų klausimais pažymėtina, kad prašymai dėl išaiškinimų yra pateikti tik atskirajame skunde, nes 2022 m. lapkričio 21 skunde dėl antstolio veiksmų buvo pareikšti reikalavimai dėl skundžiamo patvarkymo panaikinimo, dėl antstolės įpareigojimo pateikti duomenis apie išieškojimą ir dėl įpareigojimo CK 6.57 straipsnio vykdyti nebaigtą vykdyti prievolę pagal vykdomąjį raštą. Apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir teismo ištirtus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos ištyrė ir įvertino pagal įrodymų vertinimo taisykles CPK 312 straipsnyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas taipogi negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Šie reikalavimai taikomi ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). Apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, bet pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir/ar fakto padarytų klaidų taisymui. Atsižvelgiant į tai, atskirajame skunde apelianto pareikšti prašymai dėl įvairių išaiškinimų nenagrinėjami, nes tokių reikalavimų ir aplinkybių nebuvo nurodyta ir pareikšta įrodinėjant faktinį skundo pagrindą ir dalyką pirmosios instancijos teisme.
28. Pareiškėjas nesutinka ir su valstybės naudai iš jo priteistomis 13,28 Eur išlaidomis, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu. Pareiškėjui neaišku, kodėl viena registruota pašto su patvirtinimu apie siuntos įteikimą siunta yra įkainota net 6,64 Eur, nors už registruotą siuntą be patvirtinimo apie siuntos įteikimą pašte jis moka tik 1,36 Eur.
29. Bylos duomenys rodo, kad pirmosios instancijos teismas patyrė 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu suinteresuotam asmeniui. Sutartyje, sudarytoje 2022 m. spalio 28 d. Utenos apylinkės teismo ir AB Lietuvos pašto, yra numatyti pašto paslaugų teikimo įkainiai, o šioje byloje patirtos, iš apelianto priteistos išlaidos juos atitinka. Apeliantas tarpusavyje lygina skirtingų paslaugų (siuntos su įteikimu ir siuntos be įteikimo) kainas. CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.) minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma viršijo 5 Eur, šios išlaidos patvirtintos nustatyta tvarka, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybei, atsižvelgiant į bylos procesinį rezultatą, pagrįstai buvo priteistas iš pareiškėjo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai, 443 straipsnio 6 dalis).
30. Dėl kitų šalių argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
30. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog skundžiamas antstolės A. M. 2022 m. lapkričio 11 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-22-104-47110 yra teisėtas ir pagrįstas, jame nurodyti visi būtini ir esminiai duomenys, keliami tokio dokumento turiniui pagal CPK ir SVI 133 punkto nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo, todėl priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurią naikinti arba keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.