- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-16
- Bylos Nr.
- eAN2-119-519/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-00037-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Pažeidėjas
- L. S.
- Kategorijos
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. S. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. spalio 17 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja Jolita Milčinauskė 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu nubaudė L. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 2025 m. liepos 11 d., 11 val. 50 min., vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“ aplenkė kitą transporto priemonę, kai tai daryti draudžiama ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 140.1 punkto reikalavimus. Už šį administracinį nusižengimą L. S. paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. S. nesutikdamas su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu, pateikė Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams skundą dėl minėto nutarimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos teisenos jo atžvilgiu nutraukimo.
3. Skundžiama Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. spalio 17 d. nutartimi L. S. skundas netenkintas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūno 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Nutartyje nurodoma, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog L. S. lenkė 30 km/h važiuojančią transporto priemonę, kuri sudarė kelyje kliūtį ir formavo automobilių koloną ir tai įtakojo, jog jis buvo priverstas lenkimo manevrą užbaigti neleistinoje vietoje.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą, argumentai bei prašymai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. S. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. spalio 17 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti arba sušvelninti jam paskirtą nuobaudą – neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
4.1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai, nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, išaiškintos tiek kaltinančios, tiek teisinančios aplinkybės. Pažymi, kad teismas nesilaikė in dubio pro reo principo ir neišsamiai ištyrė įrodymus, dėl ko galima būtų teigti, jog pirmosios instancijos teismas priėjo prie nepagrįstos išvados.
4.2. Apelianto teigimu, byloje yra nustatytos nusižengimą paneigiančios aplinkybės - lenkimo manevro būtinumą sąlygojo kliūties jo važiuojamojoje dalyje buvimas, kurią buvo būtina aplenkti. Priekyje jo važiavo automobilis, kuris važiavo lėčiau nei 30 km/h, tokiu būdu už jo suformavo automobilių eilę ir trukdė visiems eismo dalyviams. Norėdamas apvažiuoti kliūtį, privalėjo aplenkti 3 transporto priemones. Apeliantas nesutinka su teismo argumentais, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis lenkė 30 km/h važiuojančią transporto priemonę, kuri sudarė kelyje kliūtį ir formavo automobilių koloną ir tai įtakojo, jog jis buvo priverstas lenkimo manevrą užbaigti neleistinoje vietoje. Taip pat nesutinka su teismo teiginiais, kad iš paminėto vaizdo įrašo matyti visai kitoks vaizdas: jis lenkė tris automobilius: krovininį automobilį, „Toyota“ ir „Hyundai“, jog aplenkus tiek krovininį automobilį, tiek automobilį „Toyota“, nebuvo tarpo iki ištisinės kelio ženklinimo linijos pradžios grįžti į savo eismo juostą rodo, jog visos trys lenkiamos transporto priemonės važiavo panašiu greičiu ir pakankamai dideliu (tikrai ne 30 ar 50 km/h greičiu). Apelianto teigimu, iš vaizdo įrašo galima tik spėlioti apie judančių transporto priemonių greitį, tačiau iš vaizdo įrašo nėra matyti jo lenkimo manevro pradžios, nes būtent tuo metu lenkiamų transporto priemonių greitis yra aktualus, o ne lenkimo manevro pabaigoje.
4.3. Apeliantas skunde cituoja KET 136, 136.1, 136.2, 136.3, 136.4, 136.5 punktų nuostatas. Tvirtina, kad jis šiuos reikalavimus įgyvendino, manevro pradžioje nebuvo net matomas joks kelio ženklas, taip pat ir kelio ženklas „Šalutinis kelias iš dešinės“, nes manevras tęsėsi apie 300 metrų. Prieš lenkimo manevro pradžią nebuvo privažiavęs šio ženklo ir jis nebuvo matomas, nes važiavo iš sunkiasvorės transporto priemonės paskos, kuri užstoja vaizdą iš dešinės. Apelianto teigimu, ši aplinkybė akivaizdžiai atsispindi ir vaizdo įraše. Pradėjus lenkimo manevrą leistinoje vietoje, pabaigti lenkimo manevrą yra galima net ir draudžiamoje vietoje, nes sustabdyti transporto priemonę, esant priešpriešinėje eismo juostoje, saugiai grįžti į savo eismo juostą iki ženklo galiojimo pradžios, nebuvo galimybių, būtų sukelta avarinė situacija, todėl manevro pabaigimas techniniu požiūriu buvo teisingiausias sprendimas. Atkreipia dėmesį ir į KET 162 punkto nuostatas, kurios nustato, kad vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos.
4.4. Apelianto teigimu, svarbu yra nustatyti manevro pradžios teisėtumą, nes manevro pabaigos momentas nėra pažeidimo sudėties elementas. Teismas nurodė, kad šiuo atveju jis negalėjo vadovautis KET 162 punkto nuostatomis, leidžiamomis iš šviesoforu reguliuojamos sankryžos išvažiuoti pasikeitus šviesoforo signalui. Teismas nurodo draudimą naudotis analogija, tačiau nenurodo jokių motyvų ir teisinio pagrindo. Teismas visiškai nevertino fakto, kad prieš lenkimo manevro pradžią nebuvo jokio draudimo lenkimo manevrui, manevro pradžioje nesimatė sankryža, o lenkimo manevro metu nebebuvo galimybių sustoti ir grįžti į savo eismo juostą, nesukeliant avarinės situacijos. Teismas šių aplinkybių net nevertino, nors atstovas teisme ne kartą nurodė, susiaurino bylos nagrinėjimą ir tokiu būdu neatskleidė bylos esmės.
4.5. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Apeliantas nurodo, kad veika pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį yra padaroma tiesiogine tyčia. Teigia, kad jo veiksmai gali būti vertinami tik kaip netiesioginės tyčios elementas, kas gali turėti esminės įtakos nuobaudos dydžio nustatymui, ko teismas visiškai nevertino, todėl net ir nustačius jo kaltę, nuobauda galėtų būti švelninama, neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Šios aplinkybės ir įrodymų trūkumas, pasak apelianto, aiškiai suponuoja administracinio nusižengimo sudėties nebuvimą, todėl nutartis yra naikintina.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. S. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Lorenas Dainauskas prašo L. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
5.1. Institucijos atstovo nuomone, Telšių apylinkės teismas, nagrinėjant administracinėn atsakomybėn patraukto L. S. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui. Taip pat įvertino visas apelianto ir jo atstovo nurodytas faktines aplinkybes bei motyvus nurodytus teisme. Atsižvelgiant į byloje surinktų duomenų visumą, atsakomybėn patraukto L. S. skundo netenkino, priimant teisėtą ir pagrįstą nutartį.
5.2. Atstovo teigimu, ištirtais administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais pagrįstai konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo L. S. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, yra neginčijamai įrodyta, įrodymų pakanka ir abejoti jų patikimumu nėra pagrindo, o L. S. nurodytos aplinkybės nesuponuoja pagrindo administracinio nusižengimo teisenai jo atžvilgiu nutraukti ir nešalina administracinės atsakomybės dėl padaryto KET pažeidimo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
6. Visų pirmiausiai apygardos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (pavyzdžiui, EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, EŽTT praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pavyzdžiui, EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).
7. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo ir Institucijos atstovo atsiliepimo argumentus, taip pat skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytas išvadas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria L. S. skundas netenkintas, paliekant Institucijos 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą galioti, yra teisėta ir pagrįsta bei motyvuotai paremta visapusišku byloje surinktų įrodymų vertinimu.
8. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. S. iš esmės neginčija nustatytų esminių faktinių bylos aplinkybių, t. y. neginčija to, kad aptariamojoje situacijoje jis atliko lenkimo manevrą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. S. neigia savo kaltę, tvirtindamas, kad lenkimo manevro pradžioje nematė kelio ženklo „Šalutinis kelias iš dešinės“, t. y. buvo įsitikinęs, jog lenkimą pradėjo leistinoje vietoje, lenkimo manevrą tęsė apie 300 metrų, nes norėdamas apvažiuoti kliūtį, privalėjo aplenkti 3 transporto priemones, jog nebuvo tarpo iki ištisinės kelio ženklinimo linijos pradžios grįžti į savo eismo juostą, todėl buvo priverstas lenkimo manevrą užbaigti neleistinoje vietoje. Taigi apeliantas iš esmės ginčija teisinį situacijos vertinimą, tvirtindamas, kad jis įgyvendino KET 136 punktų nuostatas ir nesutinka su teismo argumentais, kodėl jis negalėjo susidariusioje situacijoje vadovautis KET 162 punkto nuostatomis, bei prašo administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Taip pat apeliaciniame skunde prašoma vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi neskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo. Tokiu atveju apygardos teismas patikrina bylą tiek kiek to prašoma apeliaciniu skundu.
9. Nagrinėjamu atveju L. S. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už KET 140.1 punkto pažeidimą, tai yra lenkimą vietoje, kuriose draudžiama lenkti. KET įtvirtinta, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“ (140.1 punktas). Pirmos instancijos teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad L. S. lenkė transporto priemonę vietoje, kurioje Kelių eismo taisyklės draudžia tai daryti. Ši aplinkybė yra užfiksuota administracinio nusižengimo byloje esančiame vaizdo įraše, to neginčija ir pats apeliantas.
10. Apeliantas, teigdamas, kad prieš lenkimo manevrą nematė kelio ženklo, nutyli, jog jis nesiėmė objektyviai galimų pastangų tokį ženklą apskritai pastebėti. Iš užfiksuoto apelianto važiavimo būdo matyti, kad jis judėjo gerokai greičiau nei automobilių srautas, važiuodamas iš paskos gana aukšto krovininio automobilio, neįvertino, jog tokia transporto priemonė objektyviai sudaro kliūtį jam kaip padidinto pavojaus šaltinio – automobilio, valdytojui pastebėti kelio ženklus, kurie yra priekyje ir jis iki lenkimo manevro pradėjimo nesiėmė jokių veiksmų tam, kad įsitikintų tuo, jog planuojamą lenkimo manevrą atliks saugiai, o ne sankryžoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jei L. S. ir nepastebėjo kelio ženklo, įspėjančio apie šalutinį kelią iš dešinės, jis negalėjo nepastebėti horizontalaus kelio ženklinimo, kuris įspėja apie artėjimą prie ištisinės linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. O ši linija aiškiai draudžia važiuoti priešpriešinio eismo juosta paženklintame kelio ruože.
11. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad vairuotojas, būdamas padidinto pavojaus šaltinio valdytoju, privalo laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, manevruoti kelyje tik būdamas visiškai įsitikinęs, jog tai daryti yra leistina, o lenkimas yra sąmoningas ir apgalvotas manevravimas kelyje, todėl prieš pradėdamas lenkimo manevrą, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti yra ne tik saugu, bet, pažymėtina, ir nedraudžiama. Kartu pažymėtina ir tai, kad vairuotojas, lenkdamas kitą automobilį, kartu privalo stebėti ir kelyje esančius ženklus, o jų nepastebėjimas nešalina atsakomybės dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad jeigu vairuotojui lenkimo manevro nepavyksta atlikti nepažeidžiant KET, jis privalo grįžti į savo eismo juostą, o ne bet kokia kaina užbaigti lenkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-67-387/2022).
12. Akivaizdu, kad L. S., nepaisydamas nei kelio ženklų, nei horizontalaus kelio ženklinimo, atliko lenkimo manevrą, suvokdamas, jog kelio ruože, kuriuo važiavo, lenkti draudžiama. Tokiu būdu jis sąmoningai pažeidė Kelių eismo taisykles ir tai parodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Apelianto argumentai, kad jis lenkimo manevrą pradėjo leistinoje vietoje, lenkė transporto priemonę, kurios greitis buvo mažesnis nei 30 km/h, kuri sudarė kelyje kliūtį ir tai įtakojo, jog jis buvo priverstas lenkimo manevrą užbaigti neleistinoje vietoje, jo atsakomybės už draudžiamoje vietoje atliktą lenkimą nešalina. Dar kartą akcentuotina tai, kad vairuotojas, prieš atliekant lenkimo manevrą, privalo įsitikinti, ar spės užbaigti manevrą, nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių, tačiau šiuo atveju L. S. neįvertino šios aplinkybės, lenkimo manevrą tęsė ir būdamas sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“. Atitinkamai nustačius, kad lenkimo manevras buvo atliktas neleistinoje vietoje – sankryžoje, priešais jį važiavusių transporto priemonių greitis, administracinio nusižengimo konstatavimui įtakos neturi, kaip ir neturi apelianto skunde nurodomos KET 162 punkto nuostatos, leidžiančios iš šviesoforu reguliuojamos sankryžos išvažiuoti pasikeitus šviesoforo signalui, nes kaip jau buvo minėta, vairuotojas, prieš atliekant lenkimo manevrą, privalo įsitikinti, ar spės užbaigti manevrą, nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde nurodytos KET 162 punkto nuostatos pagal analogiją negali būti taikomos apelianto atžvilgiu, nes minėtas KET punktas yra XVIII skyriuje, reglamentuojančiame važiavimo per sankryžas tvarką, kai tuo tarpu KET 140.1 punktas, pagal kurį apeliantui yra pritaikyta atsakomybė, yra KET XVI skyriuje, reguliuojančiame lenkimo ir eismo juostose tvarką, todėl ir turi būti taikytinas, kaip specialus nagrinėjamoje eismo situacijoje, vertinant padaryto pažeidimo aplinkybes.
13. Įvertinus apeliaciniame skunde ir administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, matyti, kad priešingai nei nurodo L. S., jo veiksmuose yra visi ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymiai, t. y. jis vairuodamas automobilį, per sankryžą, pažymėtą kelio ženklu kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“ lenkė kitą, ta pačia kryptimi važiavusią, transporto priemonę, taip pažeisdamas KET 140.1 punktą. Iš bylos duomenų aiškiai matyti, kad apeliantas administracinį nusižengimą padarė tyčia, suprasdamas, kad sankryžoje lenkdamas kitą transporto priemonę pažeidžia kelių eismo taisykles ir siekė taip elgtis.
Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo
14. Vadovaujantis ANK 420 straipsnio 1 dalimi, šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi ANK imperatyviai įpareigoja skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą.
15. Nagrinėjamu atveju L. S. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą Institucijos nutarimu buvo paskirta 200 Eur bauda, kurios jis neginčija ir minimalus administracinio poveikio priemonės terminas – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Apygardos teismo vertinimu, Institucija tinkamai individualizavo skiriamą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, todėl ją keisti nėra jokio pagrindo.
16. Nors apeliaciniame skunde apeliantas tvirtina, kad jo padarytas administracinis nusižengimas padarytas esant netiesioginiai tyčiai, ir skiriant jam administracinę nuobaudą nebuvo įvertintos nusižengimo padarymo aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su vaizdine medžiaga, kurioje užfiksuotas administracinio nusižengimo padarymo momentas, neturi pagrindo pritarti šiems apeliacinio skundo argumentams. Šiuo atveju L. S. vairavimas, koks užfiksuotas byloje esančiame vaizdo įraše, vertinamas kaip keliantis pavojų žmonių, eismo saugumui ir aiškiai padarytas tyčia.
17. ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Be kita ko, tiek baudos dydis, tiek specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatomi atitinkamai pagal straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį ir administracinio poveikio priemonės minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2, 3, 4 dalys).
18. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, motyvuotu sprendimu gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Be to, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Prie išskirtinių aplinkybių, suteikiančių teisę teismui pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, galėtų būti priskiriamas nedidelis veikos pavojingumas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad L. S. padarytas nusižengimas rodo didelį šios veikos pavojingumą, ir šis jo padarytas nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos.
20. Paminėtina ir tai, kad nėra nustatyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat apeliantas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimumą.
21. Įvertinęs visa tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad L. S. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32 ir 34 straipsnių nuostatų ir yra ne per griežta, priešingai – proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, todėl spręstina, jog apylinkės teismas, padarė teisingą išvadą, kad nėra teisinio pagrindo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Paminėtina, jog tiek administracinės nuobaudos, tiek administracinio poveikio priemonės tikslas yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti juos, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau administracinių nusižengimų nedarytų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl per švelnus asmens nubaudimas jam gali suformuoti nebaudžiamumo įspūdį ir paskatinti vėl daryti teisei priešingus veiksmus.
22. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas L. S. skundas ir paliktas nepakeistas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnės 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl L. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2025 m. spalio 17 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.