Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-08-18 · Administracinė byla Nr. I-340-739/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-08-18
Bylos Nr.
I-340-739/2017
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00075-2017-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Pranckienė
Pareiškėjas
R. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-340-739/2017Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00075-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 18 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas R. V. ir atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujančio Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK) atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą proceso šalims pranešta įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas teismui pateiktame prašyme prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 58). Panevėžio AVPK atsiliepime nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvaus (b. l. 21).

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismui pateiktu skundu prašė iš atsakovo atstovo priteisti jam200,00Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl Panevėžio AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų, atlyginimą. Pareiškėjas skundepaaiškino, kadjį laikant Panevėžio AVPK areštinėje, Panevėžio AVPK pareigūnai 2017 m. sausio 3 d. iš pareiškėjo draugės nepriėmė ir pareiškėjui neperdavė sumuštinių keptuvės bei USB laikmenos, taip pat nesuteikė pasimatymo. Pareiškėjo paaiškinimais, perdavimai Panevėžio AVPK nebėra priimami ir pasimatymai su draugais bei artimaisiais nebėra suteikiami nuo 2016 m. gruodžio mėn. Dėl tokių laikymo Panevėžio AVPK areštinėje sąlygų, pareiškėjo teigimu, jis patyrė išgyvenimus, nepatogumus, kuriuos prašo atlyginti priteisiant nurodytą neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 2).

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundo reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutinka, pareiškėjo skundą prašėatmesti kaip nepagrįstą.Atsakovo atstovas atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2017 m. sausio 4 d., turėjo nuteistojo statusą, taip pat nurodė, kad daiktų perdavimai Panevėžio AVPK areštinėje laikomiems asmenims vykdomi, laikantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Areštinių veiklos taisyklės) ir Panevėžio AVPK viršininko 2015 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 50-V-442 patvirtintųPanevėžio AVPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinės apsaugos budinčios pamainos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimais. Atsakovo atstovo paaiškinimais, Areštinių veiklos taisyklių ir Taisyklių nuostatos nenumato galimybės nuteistiesiems asmenims gauti daiktus, maisto produktus ir banderolę su spauda. Panevėžio AVPK atsiliepime taip pat pažymėjo, jog neturi jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjo artimieji buvo atvykę ir norėjo su juopasimatyti, todėl Panevėžio AVPK pareigūnai nepažeidė teisės aktų reikalavimų, taip pat nenustatyta, jog dėl pareiškėjo nurodytų Panevėžio AVPK pareigūnų veiksmų jam būtų padaryta žala, atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (b. l. 20-21).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas pareiškėjo R. V. keliamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Panevėžio AVPK pareigūnų veiksmų, neužtikrinant pareiškėjo teisės gauti perduodamus daiktus ir pasimatyti su drauge 2017 m. sausio 3 d., pareiškėją laikant Panevėžio AVPK areštinėje, atlyginimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo17 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnio nuostatos įtvirtina viešosios civilinės atsakomybės specifiką, kuri pasižymi tuo, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, kurios civilinei atsakomybei atsirasti kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis aptartu teisiniu reglamentavimu, teismas daro išvadą, jog tam, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: Panevėžio AVPK pareigūnų neteisėti veiksmai arba neteisėtas neveikimas, pareiškėjo patirta žala ir priežastinis ryšys tarp Panevėžio AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų arba neteisėto neveikimo ir pareiškėjo patirtos žalos. Vadinasi, sprendžiant pareiškėjo keliamo ginčo ir formuluojamo reikalavimo pagrįstumo klausimą, pirmiausia, teismui kyla pareiga nustatyti, ar Panevėžio AVPK ir šios policijos įstaigos pareigūnų veikimas deliktinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo prasme laikytinas neteisėtu.

Bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 2 d. buvo konvojuotas iš Vilniaus pataisos namų į Panevėžio AVPK areštinę dėl Panevėžio apygardos administraciniame teisme teismo posėdyje nagrinėjamos administracinės bylos Nr. I-89-283/2017 pagal pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus, ir Panevėžio AVPK areštinėje laikomas iki 2017 m. sausio 4 d. (b. l. 25-26).

Teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką ginčo laikotarpiu nustatė Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu (aktuali 2008 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. 5-V-382 redakcija, įsigaliojusi nuo 2008 m. liepos 13 d.), o Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinės apsaugos budinčiosios pamainos darbo tvarką – Panevėžio AVPK viršininko 2015 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 50-V-442 patvirtintos Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinės apsaugos budinčios pamainos vidaus tvarkos taisyklės (b. l. 44-47). Areštinių veiklos taisyklių 7.14 punktasnustatė policijos areštinėje laikomų asmenų teisę vieną kartą per 15 dienų gauti artimųjų ar kitų asmenų perduodamus daiktus, maisto produktus ir banderolę su spaudos leidiniais, taip pat įtvirtino išimtį, jogšio punkto nuostata netaikoma nuteistiesiems asmenims, turintiems tik nuteistojo statusą. Pagal šių taisyklių 39 punkto nuostatas,teisė gauti perduodamus daiktus, maisto produktus ir banderolę su spauda netaikoma nuteistiems asmenims (turintiems tik nuteistojo statusą); nuteistieji, kuriems nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, ir nuteistieji, kurie įtariami kito nusikaltimo padarymu, už kurį jiems skirta kardomoji priemonė – suėmimas, šia teise gali naudotis taisyklėse nustatyta tvarka.Analogiško turinio nuostatą įtvirtinoirPanevėžio AVPK areštinėje ginčo laikotarpiu galiojusių Taisyklių 58 punktas, kuris be Areštinių veiklos taisyklių 39 punkte nurodytų asmenų, teisę gauti perduodamus daiktus ir banderolę su spauda taip pat suteikėir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 12 straipsnio 2 dalyje išvardintiems asmenims. Teismas pažymi, jog nurodyta įstatyminė nuostata (ginčui aktuali įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) įvardino asmenis, kurie pagal Suėmimo vykdymo įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, prilygintini suimtiesiems asmenims, t. y. nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendžiai įsiteisėjo, – iki jų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas (1 punktas); nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir LR BPK) 315straipsnio nuostatomis, pareiškė norą atlikti bausmę, – iki jų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas (2 punktas);nuteistieji, kuriems panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas arba lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų, arba lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, – iki jų pasiuntimo į pataisos įstaigas (4 punktas).

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendis(baudžiamoji byla Nr. 1-38-337/2011), kuriuo pareiškėjui paskirta laisvės atėmimo bausmė, įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-440/2011 atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą.Vadovaujantis LR BPK 22 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjas turi nuteistojo statusą. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas atlieka nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nenustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu būtų įgijęs kitą nei nuteistojo statusą, t. y. būtų įtariamas kito nusikaltimo padarymu, už kurį jam būtų skirta kardomoji priemonė. Todėl pareiškėjas nepriskiriamas Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje išvardintiems asmenims. Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas, jį laikant Panevėžio AVPK areštinėje, turėdamas nuteistojo statusą, negalėjo pasinaudoti subjektine teise gauti perduodamus daiktus. Teismas pažymi, kad analogiškąAreštinių veiklos taisyklių 7.14 ir 39 punktuose įtvirtintų teisės normų aiškinimą yra pateikęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-915/2009). Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad pagal Areštinių veiklos taisyklių 41 punkte ir Taisyklių 60 punkte nustatytą tvarką, pareiškėjo draugė Panevėžio AVPK atsakingam pareigūnui 2017m. sausio 3d. pateikė prašymą leisti perduoti daiktus, tai yra leisti pareiškėjui perduoti skunde nurodytą sumuštinių keptuvę ir USB laikmeną, o Panevėžio AVPK pareigūnai tokio prašymo netenkino. Teismas sprendžia, jog byloje nėra įrodytas pareiškėjo teisės gauti perduodamus daiktus pažeidimo faktas. Be to, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog Panevėžio AVPK pareigūnai būtų pažeidę bendro pobūdžio taisyklę elgtis taip, kaip jų veiklą nustato Areštinių veiklos taisyklių ir Taisyklių nuostatos, reglamentuojančios daiktų perdavimą areštinėje laikomiems asmenims.

Nuteistojo statusą turintis pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje buvo laikomas jo paties iniciatyva, tai yra pareiškėjui pageidaujant dalyvauti Panevėžio apygardos administracinio teismo posėdyje nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-89-283/2017. Ginčo laikotarpiu, tai yra 2017m. sausio 3d. galiojusių ir panašius santykius reguliavusių teisės aktų nuostatos numatė, kad nuteistiesiems, laikinai perkeltiems į policijos areštinę iš bausmių atlikimo įstaigų dėl tiriamos ar teisme nagrinėjamos bylos ar laikinai perkeltiems į areštinę iš bausmių atlikimo įstaigų dėl tiriamos arba teisme nagrinėjamos kitų asmenų padarytų nusikaltimų bylos,pasimatyti su giminaičiais neleidžiama(Areštinių veiklos taisyklių 21 punktas, Taisyklių 43 punktas).Atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalies nuostatas bei sistemiškai vertinant Areštinių veiklos taisyklėse ir Panevėžio AVPK areštinėje laikomiems asmenims taikytinų Taisyklių teisės normas, teismas daro išvadą, kad teritorinių policijos įstaigų areštinėse laikomiems asmenims, turintiems nuteistojo statusą, draudžiama pasimatyti su giminaičiais, įskaitant ir draugus. Be to, remiantis atsakovo atstovo atsiliepime ir rašytiniuose įrodymuose pateiktais duomenimis, Panevėžio AVPK neturi duomenų apie tai, kad pareiškėjo draugė 2017m. sausio 3d. buvo atvykusi ir prašė pasimatymo su pareiškėju. Panevėžio AVPK areštinėje nėra užregistruota prašymų dėl pasimatymo suteikimo, taip pat ir skundų dėl jo nesuteikimo (b. l. 20, 22).Todėl daroma išvada, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl pasimatymo jam nesuteikimo 2017m. sausio 3d. neįrodytos. Atsižvelgiant į pasakytą, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Panevėžio AVPK pareigūnaipažeidė jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

Nenustačius neteisėtų Panevėžio AVPK ir šios institucijos pareigūnųveiksmų, nėra būtinos CK 6.271straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, o nesant šios sąlygos, negali kilti ir atsakomybė už žalą.

Be to, pareiškėjas jam padaryta neturtine žala įvardija patirtus nepatogumus, išgyvenimus. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, patyrė ilgalaikį, intensyvų neigiamą poveikį. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).Materialiosios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Tačiau įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialinio teisinio pobūdžio faktas, nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad dėl jo skunde nurodyto vienkartinio sumuštinių keptuvės ir USB rakto neperdavimo bei pasimatymo su drauge nesuteikimo 2017m. sausio 3d. Panevėžio AVPK areštinėje, pareiškėjas galėjo patirti tokius stiprius ir gilius dvasinius išgyvenimus bei tokius didelius nepatogumus, kurie gali būti įvertinti kaip neturtinė žala. Todėl daroma išvada, kad byloje nenustatytas neturtinės žalos padarymo faktas

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodyti teiginiai, byloje nustatytos aplinkybės, nesudaro pagrindo konstatuoti, neteisėtus atsakovo veiksmus bei faktą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Nenustačius visų būtinų viešajai civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į pasakytą, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėja Dalia Pranckienė