Alytaus apylinkės teismo nutartis

2013 m.rugpjūčio 23 d.Varėna. Varėnos rajono apylinkės teisėjas Kęstutis Lukošiūnas, sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant pareiškėjos V. A. atstovui adv.Deimintui Radzevičiui viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal V. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims-A. R. ir R. D. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

Prieš mirtį K. S. buvo sudariusi testamentą, kuriuo jai nuosavybės teise priklausiusį gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, Merkinės sen., Varėnos rajone, po mirties paliko dukrai L. D.. L. D., kaip testamentinė įpėdinė, jai testamentu paliktus gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus po motinos mirties priėmė. Kadangi K. S. mirties dieną kito turto neturėjo, todėl ji su seserimi A. R., kaip pirmos eilės įpėdinės, į notarą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą nesikreipę.Joms su seserimis buvo žinoma, kad iki nacionalizavimo jų tėvai M. S. (miręs) ir K. S. (mirusi (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise valdė apie 5,25 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, Merkinės sen., Varėnos rajone. Siekdamos, kad butų atkurtos nuosavybės teisės į tėvų turėtą žemę po tėvų mirties 1993-03-18 kreipęsi į tuometinę Merkinės agrarinės reformos tarnybą, pateikdamos susitarimą, jog jos- V. A., L. D. ir A. R., kaip įpėdinės pageidaujančios, kad į tėvų turėtą 5,25 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, Merkinės sen., Varėnos rajone, būtų atkurtos joms lygomis dalimis, t.y. po 1,75 ha. Nuosavybės teisių į tėvų turėtą žemę atkūrimo eiga joms nebuvo žinoma ir tik 2012 m. pabaigoje sužinoję, kad dar iki mirties dėl nuosavybės teisių atkūrimo pirminį prašymą 1991-02-26 buvo pateikusi jų motina K. S.. Tai patvirtina Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimai 2002-10-02 Nr.38-14762 ir 2002-12-16 Nr.38-15632,kuriais nuosavybės teisės atkurtos į 3,43 ha ir 2,0 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, Merkinės sen., Varėnos rajone,mirusios K. S. vardu.Kadangi jai nebuvo žinomas faktas, kad pati motina K. S. iki mirties buvo pateikusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o iki jos mirties nuosavybės teisės nebuvo atkurtos ir mirties dieną ji kito turto, išskyrus gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, kuriuos testamentu paliko L. D. neturėjo, todėl po motinos mirties įstatymų nustatytais terminais į notarą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą kaip pirmosios eilės įpėdinė nesikreipusi.

Šiuo metu priimti palikimą neleidžia ta aplinkybė, jog dėl palikimo priėmimo yra praleistas įstatymų nustatytas terminas, kuris gali būti pratęstas tik teismine tvarka (LR CK 5.57 str.). Mano, kad įvertinus išdėstytas aplinkybes laikytina, kad terminas palikimui yra praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra pratęstinas.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, t. y. po 2001 m. liepos 1 d. K. S., mirė (duomenys neskelbtini), todėl šiuo atveju turi būti taikomos 1964 m. liepos 7 d. patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 str. numatyta, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas, jeigu pripažįstama, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. CK 569 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas, palikėjo mirties momentas. Pagal CK 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 587 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad CK 587 straipsnio 2 dalyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimą, kuris paveldėjimo teise pereina įpėdiniams, sudaro palikėjo turtinės teisės ir pareigos, ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės. Mirties momentu K. S. turėjo nekilnojamuosius daiktus, kuriuos testamentu perleido L. D. ir turtinę teisę į nuosavybės atkūrimą. Nuosavybės teisės į žemės sklypus K. S. atkurtos Alytaus apskrities viršininko 2002-10-02 ir 2002-12-16 sprendimais, todėl žemės sklypų, kaip turto, negalima laikyti turtu, kurį įpėdinis galėjo per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos priimti faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997-07-01 Nr. VIII-359) 2 straipsnio 2 dalį, jeigu piliečiai, kurie nustatytu laiku pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui. Pagal CK 587 straipsnio 1 dalį palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti, todėl nuosavybės teisės, atkurtos mirusiojo vardu, perduodamos įpėdiniui, priėmusiam palikimą. Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai nustato specifinę įpėdinio teisių į palikimą įgyvendinimo tvarką. Paveldėjimo teisinių santykių reglamentavimas tiek pagal 1964 m. Civilinį kodeksą, tiek pagal šiuo metu galiojančius įstatymus yra iš esmės analogiškas. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį įpėdinis turi priimti palikimą per tris mėnesius nuo jo atsiradimo dienos; tai yra teisės į palikimą įgyvendinimo, o ne jos gynimo terminas (CK 5.57 straipsnis); 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje buvo nustatytas ilgesnis - šešių mėnesių - terminas palikimui priimti, tačiau šio termino teisinė reikšmė ta pati (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008). 1964 m. redakcijos CK specialių ieškinio senaties terminų paveldėjimo teisiniuose santykiuose nenustatyta. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo termino palikimui priimti pratęsimo klausimu suformuotą teismų praktiką, teismai, spręsdami dėl termino palikimui priimti pratęsimo, privalo įvertinti objektyvias aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007). Kaip patvirtina minėti Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimai, mirus K. S., nuosavybės teisės buvo atkurtos mirusiosios vardu. Apie palikimą, kurį priimti prašoma pratęsti terminą, pareiškėjai tapo žinoma 2012 m. pabaigoje. Teikiami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad palikėjos mirties momentu paveldimo turto nebuvo, jai nebuvo žinomos turtinės ir asmeninės neturtinės reikalavimo teisės, kas sutrukdė įstatymo nustatytais terminais kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą bei laiku įgyvendinti subjektines teises paveldėjimo tikslu. Siekti priimti palikimą pradėjusi tada, kuomet sužinojusi, jog palikimo sudėtyje buvusi turtinė teisė į nuosavybės teisių atkūrimą buvo įgyvendinta 2002-10-02 ir 2002-12-16 Alytaus apskrities viršininko administracijai priėmus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo K. S. vardu. Pagal 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalį palikimo priėmimo veiksmų neatlikusiam per šešis mėnesius asmeniui šis terminas gali būti prailgintas teismo, jeigu jis pripažįsta, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės normų dėl termino palikimui priimti pratęsimo aiškinimo ir taikymo praktikoje ne vieną kartą konstatuota, kad su materialinės teisės normomis nustatytų terminų pabaiga yra siejamas teisių ar pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-696/2004), dėl to spręsdami termino palikimui priimti pratęsimo klausimą teismai turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-46/2006, 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-627/2006). Praleistas terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas asmeniui, turėjusiam norą ir apsisprendimą palikimo atsiradimo metu palikimą priimti, tačiau neįgyvendinusiam tokios savo valios dėl svarbių priežasčių. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą bei kitas reikšmingas aplinkybes. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Kaip matyti iš rašytinių įrodymų, ji esanti K. S. pirmosios eilės įstatyminė įpėdinė. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad ji dėl svarbių priežasčių nesikreipusi dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo ir tokio elgesio negalima laikyti aplaidžiu ir nesąžiningu, todėl praleistas terminas atnaujintinas (CPK 577 str.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš mirties liudijimo(b.l.6) matyti,kad K. S. mirė (duomenys neskelbtini).

Iš K. S. 1992-03-24 Alytaus m notarų biure surašyto ir patvirtinto testamento (b.l.18)matyti,kad ji padarė patvarkymą po savo mirties palikti gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais,esančius (duomenys neskelbtini) k Merkinės apyl.Varėnos raj. L. D..

Iš 1993-09-14 paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą(b.l.15)matyti,kad po K. S. mirties jos įpėdinė dukra L. D. paveldėjo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais,esančius (duomenys neskelbtini) k Merkinės apyl.Varėnos raj.

Gimimo liudijimu patvirtinama,kad pareiškėja yra K. S. dukra,o santuokos liudijimu(b.l.32) ir 2013-04-24 gyventojų registro tarnybos pažyma patvirtinama,kad po santuokos sudarymo pareiškėja turėjo sutuoktinio pavardę –B., o nuo 1981-05-29 sudarytos santuokos turi A. pavardę.

Iš 1993-03-18 A. R.,L. D. ir V. A. Merkinės agrarinės reformos tarnyboje pasirašyto susitarimo(b.l.13)matyti,kad jos buvo susitarę atkurti nuosavybės teises į M. S. ir K. S. išlikusį nekilnojamąjį turtą 5,25 ha žemės lygiomis dalimis po 1,75 ha.

Iš Alytaus apskrities viršininko administracijos 2002-10-02 sprendimo Nr.38-14762 ir 2002-12-16 sprendimo Nr.38-15632(b.l.24-25) matyti,kad mirusios K. S. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,43 ha ir 2,0 ha žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kaime, Merkinės sen., Varėnos rajone.

2013-04-24 gyventojų registro tarnybos pažyma patvirtinama,kad L. D. gim. (duomenys neskelbtini) yra mirusi (duomenys neskelbtini), kuri turėjo sūnų R. D. gim. (duomenys neskelbtini).

Iš nekilnojamojo turto registro išrašo (b.l.26-29)matyti,kad gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais,esantys (duomenys neskelbtini) k Merkinės sen.Varėnos raj.yra registruoti L. D. a.k(duomenys neskelbtini) vardu.

Iš pareiškėjos pareiškimo matyti,kad pareiškėja po motinos K. S. mirties (duomenys neskelbtini) neturėjo teisės paveldėti motinos likusį turtą –gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais esančius (duomenys neskelbtini) k Merkinės sen.Varėnos raj,kadangi motina šį turtą testamentiniu patvarkymu po savo mirties buvo paskyrusi kitai dukrai L. D. .Pareiškėja nežinodama apie tai,kad K. S. buvo kreipusis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą nesikreipė dėl palikimo priėmimo ir 1964 m redakcijos LR CK 587 str.3d.nustatytą 6 mėn. terminą paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą praleido dėl svarbių priežasčių. Todėl yra pagrindai šiam terminui atnaujinti ir pratęsti(1964 m redakcijos LR CK 588 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR 1964 m redakcijos CK 588 str. ir LR CPK 578 str.teismas

nutarė:

Pripažinti,kad V. A. (iki santuokos sudarymo 1981-05-29 pavardė buvo B.) a.k(duomenys neskelbtini) po motinos K. S. gim. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti pagal įstatymą praleido dėl svarbių priežasčių ir pratęsti terminą palikimui priimti trims mėnesiams.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui,skundą paduodant varėnos rajono apylinkės teisme .