Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens H. H. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-4943-1081/2021 pagal pareiškėjos akcinės bendrovės SEB bankas pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. K., H. H. ir antstolei E. M. dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

6. Suinteresuotas asmuo H. H. atskiruoju skundu skųsdamas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. spalio 18 d. nutartį, prašo pripažinti automobilius: MERCEDES BENZ, C 270 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), MERCEDES BENZ, C 180, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), HONDA STREAM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas – (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), H. H. asmenine nuosavybe ir panaikinti areštą H. H. darbo užmokesčiui bei automobiliams. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Atskirais skundas netenkinamas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu teikia naujus įrodymus (banko sąskaitos išrašus, PVM sąskaitos faktūros kopiją, transporto priemonės Mercedes Benz C180 pirkimo - pardavimo sutarties kopiją, transporto priemonės Honda Stream pirkimo – pardavimo sutarties kopiją, laidavimo sutarties kopiją ir kt.), kurie, teismo vertinimu, yra nesusiję su nagrinėjamos bylos objektu ir neturi teisinės reikšmės šios bylos nagrinėjimui. Be to, dalis įrodymų pateikti ne valstybine kalba. Esant šioms aplinkybėms apelianto teikiamus įrodymus atsisakytina priimti ir juos vertinti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsisako priimti ir vertinti suinteresuoto asmens A. K. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktą pažymą dėl kilusio gaisro. Teismo vertinimu, ši pažyma, kaip ir apelianto teikiami įrodymai, yra nesusijusi su nagrinėjamos bylos objektu ir neturi teisinės reikšmės šios bylos nagrinėjimui (CPK 314 straipsnis).

11. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Gavęs šį skolininko sutikimą antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams, per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.

12. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 3 dalis).

13. Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad antstolis gali nukreipti išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kai skolininko dalis dar nėra nustatyta tik tuomet, kai šį turtą areštavus bei aprašius yra nustatoma skolininko dalis šiame turte. Kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo antstolis gali pasiūlyti suinteresuotiems asmenims tuomet, kai turtas yra aprašytas ir areštuotas. Preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė kol nėra įrodyta kitaip (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nuo jų dydžio nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys).

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolės E. M. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), užvesta pagal 2014 m. liepos 1 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl 10 185,49 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės A. K. išieškotojos AB SEB bankas naudai. Antstolė E. M. nustatė, kad skolininkės A. K. skolos mastas yra didelis, ji nedirba ir turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, tačiau jos sutuoktinis H. H. santuokoje yra įgijęs transporto priemonę ir gauna darbo užmokestį, todėl 2021 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymu dėl skolininko turto arešto Nr. (duomenys neskelbtini) ir turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkės sutuoktinio vardu registruotą turtą – transporto priemonę Honda Stream, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir darbo užmokestį, mokamą H. H. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlyta skolininkei per 20 dienų nuo patvarkymo surašymo dienos pateikti antstolei užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė per nustatytą terminą nepateikė antstolei sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolė 2021 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė išieškotojai AB SEB bankas kreiptis į teismą dėl skolininkei priklausančios turto dalies nustatymo. Išieškotoja AB SEB bankas praleido antstolės nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo, tačiau, išieškotojos prašymu, antstolė 2021 m. spalio 4 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujino praleistą terminą ir pasiūlė išieškotojai iki 2021 m. spalio 15 d. kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. 2021 m. spalio 15 d. išieškotoja AB SEB bankas kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti skolininkės A. K. turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su jos sutuoktiniu H. H.

15. Apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į tai, kad pagrindinis skolininkas M. K. „tvarkingai“ moka skolą AB SEB bankui pagal antstolės E. M. vykdomąjį raštą, atmetamas kaip nepagrįstas. Šiuo atveju, kaip teisingai nurodė pareiškėja AB SEB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą, skola iš M. K. išieškoma vykdymo procese priverstine tvarka, o ne mokama „tvarkingai“ skolininko, todėl ši aplinkybė nepaneigia kreditoriaus teisės vykdyti išieškojimą iš solidaraus bendraskolio (A. K.).

16. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi, šiuo atveju tam, kad pagal vieno iš sutuoktinio asmenines prievoles būtų nukreiptas išieškojimas į dalį bendrame turte, nėra reikšmingos aplinkybės, ar kitas sutuoktinis žinojo apie tokių prievolių egzistavimą bei tai, kad prievolė yra asmeninė.

17. CK 3.87 straipsnyje numatyta, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja tol, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

18. Nagrinėjamu atveju nepateikta įrodymų, kad santuoka tarp sutuoktinių būtų nutraukta, kad jie būtų sudarę vedybų ar povedybinę sutartį, ar sudarę kitokį notariškai patvirtintą susitarimą dėl turto, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo, todėl pagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą.

19. Kaip jau minėta, pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas ar nuosavybės pripažinimas asmenine, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus. Taigi, apelianto atskirajame skunde suformuluotas reikalavimas dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir šio reikalavimo pagrindu apelianto nurodyti argumentai, išeina iš ypatingosios teisenos ribų, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu plačiau nepasisako.

20. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi galutiniam ginčijamo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylos procesinės baigties

21. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.