Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

4. Skundu apygardos teismui pareiškėjas G. L. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, konstatuoti, kad jis terminą praleido dėl menko teisinio išsilavinimo, taip pat dėl kitų, nors ir subjektyvaus pobūdžio, bet pateisinamų priežasčių, todėl jo nurodytas termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir skundą tenkinti, praleistą terminą vykdomajam raštui pateikti vykdyti atnaujinti (CPK 608 straipsnis).

4.1. Skunde pareiškėjas G. L. nurodo, kad Lietuvos Respublikos CPK 608 straipsnis nustato, kad išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas CPK 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka. Prie pareiškimo dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, sudarančias pagrindą termino atnaujinimui (CPK 576 straipsnio 1 dalis). Taigi terminas gali būti atnaujintas, jei jis praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 įtvirtinta CPK 606 straipsnio 2 dalies norma, nustatanti nuo 2011 m. spalio 1 d. vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą iki penkerių metų.

4.2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, vertinant termino praleidimo priežasties svarbą, vertinama tai, kiek jis buvo praleistas, termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, pareiškėjo teisinį statusą, elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjo teigimu, vertinant jo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar priešingai savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju taikytini ne vidutinio individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai, taip pat atsižvelgtina į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-46/2006, 3K-3-258/2007).

4.3. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad jis neturi teisinio išsilavinimo, todėl nežinojo, kad privalo per penkerius metus po nuosprendžio įsiteisėjimo pateikti vykdomąjį raštą antstoliui. Įsivaizdavo, kad baudžiamosiose bylose vykdomuosius raštus antstoliui pateikia pats nuosprendį priėmęs teismas. Manė, kad jį kaip nukentėjusįjį, baudžiamajame procese gina valstybė. Buvo įsitikinęs, kad tik civilinėje byloje pats asmeniškai būtų privalėjęs kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir eiti pas pasirinktą antstolį dėl tolimesnio teismo sprendimo vykdymo. Taip pat pareiškėjas pažymi, kad po bylos išnagrinėjimo teisme, jis daugiau kaip dvejus metus gyveno ne Lietuvos Respublikoje, gyveno ir dirbo Airijoje, nes reikėjo uždirbti lėšų elementariam pragyvenimui, išlaikyti savo šeimą, augina du mažamečius vaikus. Kasdieniai rūpesčiai neleido tinkamai galvoti apie jau išnagrinėtą baudžiamąją bylą, pačiam asmeniškai pasirūpinti vykdomojo dokumento pateikimu antstoliams. Pateikti dokumentų dėl nebuvimo Lietuvos Respublikoje ir darbo Airijoje, šiuo metu negali fiziškai, nes nutarties apskundimo terminas yra tik septynios dienos, tačiau teismui davus daugiau laiko, tikrai juos pateiks.

4.4. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad jis prašo atnaujinti terminą vykdomojo rašto pateikimui baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju, jam buvo priteistas tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos atlyginimas iš nuosprendžiu pripažinto kaltu asmens. Taigi, nuteistajam nuo pat Kretingos apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendžio priėmimo baudžiamojoje byloje buvo žinoma, kad jis privalo atlyginti turtinę ir neturtinę žalas, tačiau jis šios savo pareigos nevykdė. Todėl vien formaliu pagrindu atmetus jo prašymą dėl termino atnaujinimo, iš esmės būtų pažeistas sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) ir kaltas dėl tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymo asmuo išvengtų savo pareigos atlyginti padarytą žalą. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju jis elgiasi sąžiningai, nes siekia gauti jam priteistą, nusikaltusio jam asmens nesumokėtą, žalos atlyginimą. Prašymo patenkinimas jam yra itin reikšmingas, nes turi du mažamečius vaikus, nusikaltimo metu jam buvo sukeltos sunkios turtinės pasekmės, taip pat padaryta moraline žala.

4.5. Pareiškėjas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, svarbūs šalių lygiateisiškumo bei dėl nevykdymo kylančių pasekmių proporcingumo principai, būtina siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Todėl aplinkybė, kad terminas pateikti vykdomąjį dokumentą yra nežymiai praleistas (vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas praleistas kiek daugiau kaip 4 mėnesius), negali būti pagrindas skolininkui (nagrinėjamu atveju nuteistajam A. N.) išvengti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui senaties termino taikymas neproporcingai pažeistų jo kaip nukentėjusiojo interesus, teisėtus lūkesčius ir teisinio tikrumo bei teismo sprendimo privalomumo principus.