Kauno apygardos teismo nutartis

2018-02-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-70-485/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-420-229/2016Nutartis · 2016-08-17Panevėžio apylinkės teismas
  2. T-69-229/2017Nutartis · 2017-02-27Panevėžio apylinkės teismas
  3. T-884-840/2017Nutartis · 2017-12-13Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2018-02-08Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-08
Bylos Nr.
1S-70-485/2018
Teisminio proceso Nr.
1-08-3-00038-2016-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis
Ž. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-70-485/2018Proceso Nr. 1-08-3-00038-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. L. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. lapkričio 13 d. nutarimą taikyti nuteistajam Ž. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ž. L. nuteistas Estijos Respublikos Pernu apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nuosprendžiu pagal Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktus, 255 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi ir 64 straipsnio 1 dalimi, jam paskirta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. ir 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartimis Estijos Respublikos Pernu apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalimi ir 255 straipsnio 1 dalimi jam paskirta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog nuteistojo laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. kovo 30 d., o pabaiga – 2019 m. rugsėjo 30 d., neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 metai 10 mėnesių 21 diena (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. lapkričio 9 d.).2017 m. lapkričio 13 d. Komisijos nutarimu buvo nutarta taikyti nuteistajam Ž. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 1 metų 10 mėnesių 21 dienos laisvės atėmimo bausmės, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam Ž. L. konstatavus, jog nors nuteistasis Ž. L. ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikalsŽ. L. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą.Skunde nurodo, jog teismas taikė anksčiau galiojusias Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatas, nors pasak jo, turėjo vadovautis galiojančiomis. Jo tinkamumą probacijai rodo nuteistojo gauti paskatinimai už darbą, nepriekaištingą elgesį ir t. t., tačiau teismas visa tai vertino tik kaip privalomas ir savaime suprantamas aplinkybes, taip sumenkindamas jo pastangas, o atsisakymą tvirtinti Komisijos nutarimą grindė subjektyviais argumentais, kurie su socializacijos procesu neturi nieko bendro, taip nuteikiant, jog Ž. L. pastangos keisti mąstymą, gražiai elgtis, dirbti yra nieko vertos. Jo nuomone, toks teismo požiūris griauna pačią teisinę sistemą ir demotyvuoja, taikant nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo skundas atmetamas. Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti juos iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (BVK 157 straipsnio 1 dalis). Šis nuteistojo padėties švelninimas nėra imperatyvas jį taikyti. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamos nutarties motyvus ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai patikrino Komisijos nutarimą ir pagrįstai nenustatė pagrindo dėl lygtinio paleidimo instituto patvirtinimo.Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą, nes yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Analizuojant pateiktą bylą, jos medžiagą ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo skundo argumentų kontekste, šiuo atveju labiau aktualus lygtinio paleidimo taikymui būtinas materialus jo pagrindas, kuris neįžvelgtas apylinkės teismo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad minėtas teismas tinkamai įvertino reikšmingus duomenis dėl minėtos sąlygos egzistavimo ir savo išvadą pagrindė nutartyje nurodytais motyvais. Kadangi teismo manymas ar nuteistasis jau patyrė pakankamus suvaržymus ir bausmės paskirtis pasiekė savo tikslą, nepasitvirtino, teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks aplinkybių vertinimas atliktas nepažeidus BPK 20 straipsnio nuostatų, suformuojant teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą bylos medžiaga ir vadovaujantis įstatymu. Nors ir apylinkės teismo padaryta išvada nagrinėjamu klausimu yra priešinga nuteistojo subjektyviam aplinkybių vertinimui, tačiau minėtų įstatymo pažeidimų skundą nagrinėjantis teismas šioje byloje nenustatė. Atsižvelgus į skundo argumentus bei išanalizavus bylos medžiagą, analizuojant socialinio tyrimo išvadą nustatyta, jog atliekant bausmę pataisos namuose Ž. L. savo elgesį veda tinkama linkme, daro išvadas, yra motyvuotas ne tik mokytis, bet ir dirbti, atlyginti jam priteistus finansinius įsipareigojimus, už tinkamo elgesio vedimą yra paskatintas, nenusižengiantis vidaus režimo taisyklėms, jų laikantis. Be to, tinkamai elgiantis jo bausmės atlikimo sąlygos yra palengvintos, Ž. L. šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Šiuos nuteistojo teigiamus aspektus, svarstant lygtinio paleidimo instituto galimybę, įvertino ne tik Komisija, bet ir apylinkės teismas, jie nepaneigti, tačiau nėra absoliutūs pagrįsti materialų lygtinio paleidimo taikymo pagrindą. Materialaus pagrindo tinkamam užtikrinimui svarbus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas. Nagrinėjamu atveju Ž. L. priklauso žemai rizikos grupei, tačiau vis tik labai artimai vidutinei. Šiuo aspektu analizuojant tyrimo duomenis matyti, jog nekintantys iš šio vertinimą sudarančių balų skaičiaus yra tik 2, o 37 dinaminiai, t. y. galintys mažėti. Be viso to, tikrinant skundžiamos nutarties pagrįstumą, sutiktina su teismo motyvais, jog nuteistojo atžvilgiu nustatyti kriminogeniniai veiksniai, kurie pakankamai svarbūs teismo įsitikinimui dėl šio instituto taikymo teisingumo, nes nurodyti veiksniai tokie kaip nuteistojo gyvenimo sąlygos, stilius ir draugai, jo mąstymas teismui teisingai suponavo abejones dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo. Įvertinus visa kas išdėstyta ir analizuota apylinkės teismo skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija taip pat nenustatė pakankamo pagrindo, kad pažanga mažinti nusikalstamo elgesio riziką yra būtent tokia, kuria būtų galima paneigti apylinkės teismo konstatuotą galutinę išvadą šiuo klausimu. Nuteistasis skunde savo situaciją vertina savaip ir mano, kad yra pagrindas jam taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas, nes Ž. L. yra tinkamas probacijos priežiūros kontrolei, tai jis įrodė savo elgesiu ir tinkamų išvadų padarymu, tačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija nurodo, jog aukščiau išdėstytomis nutarties analizuotomis aplinkybėmis ir išvadomis visa tai nepagrindžia pakankamo pagrįsto pagrindo sutikti su nuteistojo pozicija. Taip pat vertinant skundžiamos nutarties ne tik faktinį pagrindą, bet ir juridinį, aukštesniojo teismo kolegija nenustatė, jog procesinio sprendimo priėmime buvo taikytos negaliojančios teisės normos ar padaryti esminiai pažeidimai dėl ko būtų pagrindas konstatuoti nutarties neteisėtumą. Aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šiam klausimui reikiamus duomenis, savo išvadą dėl sprendimo netaikyti lygtinio paleidimo pagrindė nutarties motyvais, kurie nepaneigti nuteistojo skunde nurodyta argumentacija. Teismas nustatė, jog daroma pažanga dar nėra pakankama, ši išvada pagrįsta, kadangi akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nepatvirtina ne tik pagal OASys metodiką nuteistojo įvertintas elgesys, jam nustatyti 39 balai, kas sudaro nors žemą, bet artimą vidutinei rizikos grupei įvertinimą, bet ir kitų reikšmingų aplinkybių visuma šiuo klausimu. Dominuoja teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, tačiau nustatytų ir dar kartą įvertintų reikšmingų aplinkybių visuma neduoda pakankamos ir neabejotinos galutinės išvados teigti, kad pritaikius Ž. L. atžvilgiu lygtinį paleidimą bus pasiekti bausmės tikslai, užtikrinta bausmės paskirtis, o probacija pasieks savus tikslus.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o nuteistojo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo Ž. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaGytis Večerskas