Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turinti (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota (duomenys neskelbtini), teista:

1) Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį paskirta galutinė sumažintas bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, mokytis, arba dirbti, sudalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį paskirta sumažinta bausmė – 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 35 valandas per mėnesį visuomenės labui. Bausmė atlikta, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje (netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis) BK 215 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas) BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. I. M. yra kaltinama tuo, kad neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, o būtent: 2022 m. gruodžio 15 d. apie 16.00 val., būdama (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų, (duomenys neskelbtini) skyriaus kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena nukentėjusysis mažametis L. M., kartu su savo motina J. Š., pasinaudodama J. Š. pasitikėjimu ir jai vienai pasilikus kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), ji iš J. Š. mobiliojo ryšio telefono dėklo pagrobė L. M. priklausančią AB „Swedbank“ banko elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su kredito įstaigos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) bei ant kortelės priklijuotą lapelį su užrašytu „PIN“ kodu Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai įgijo ir laikė svetimą – L. M. priklausančią banko mokėjimo kortelę ir naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, I. M. kaltinama tuo, kad neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę bei jos duomenis, ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: ji, turėdama tikslą neteisėtai panaudoti elektroninę mokėjimo priemonę – L. M. kredito įstaigoje AB „Swedbank“ banke išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su L. M. kredito įstaigos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis – „PIN“ kodą Nr. (duomenys neskelbtini), pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, be L. M. ir J. Š. žinios, sutikimo ir leidimo, laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. gruodžio 19 d. atliko 2.1. punkte nurodytas finansines operacijas:

2.1. 2022 m. gruodžio 15 d. UAB „Vilniaus kooperacijos prekybos“ parduotuvėje, per terminalą „Koops“ išgrynino 5 Eur. (operacijos kodas (duomenys neskelbtini)); 2022 m. gruodžio 16 d. UAB „Jotvidanė“ parduotuvėje, per terminalą „Perlo“ išgrynino 290 Eur (operacijos kodas (duomenys neskelbtini)); 2022 m. gruodžio 18 d. „SEB“ bankomate „ATM166“ išgrynino 290 Eur (operacijos kodas (duomenys neskelbtini)); 2022 m. gruodžio 19 d. UAB „Vilniaus kooperacijos prekybos“ parduotuvėje, per terminalą „Koops“ išsigrynino 210 Eur (operacijos kodas (duomenys neskelbtini)), ir tokiu būdu I. M. neteisėtai panaudojo L. M. išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę bei jos duomenis, ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – L. M. priklausantį 795 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje.

3. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai gailėjosi bei iš esmės atkartojo aplinkybes, kurios nurodytos kaltinamajame akte, bei sutiko su civiliniu ieškiniu (b. l. 4–10).

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kalta dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamoji.

5. Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė, padarius nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:

5.1. Mažamečio nukentėjusiojo L. M. atstovė pagal įstatymą, civilinė ieškovė J. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su mažamečiu sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini) socialinių globos namų (duomenys neskelbtini) padalinyje. Jos sūnui buvusi globėja „Swedbank“ banke atidarė sąskaitą ir padarė minėto banko kortelę, į kurią kas mėnesį pervedami vaiko pinigai iš (duomenys neskelbtini). Kortelė buvo perduota jai ir ji kortele disponuoja, t. y. vaiko pinigus išleidžia jo reikmėms. „Swedbank“ banko kortelę ji laikė pas save mobilaus ryšio telefono dėkliuke, kartu su ant lapuko užrašytu kortelės PIN kodu. 2022 m. gruodžio 16 d. pas ją į kambarį buvo atėjusi kaltinamoji, po ko, vakare apie 18 val., išėjus kaltinamajai pasigedo banko kortelės. 2022 m. gruodžio 20 d. apie 13.00 val., ji nuvažiavo į banką, kur banko darbuotoja jai pasakė, kad banko kortelė nėra užblokuota ir iš jos nuo 2022 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. gruodžio 22 d. iš L. M. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pasinaudojus kortele buvo išgryninti pinigai. Viso pasinaudojus kortele nuo sąskaitos buvo nuskaičiuota 798 Eur. Ji suprato, kad kortelė buvo pavogta, tad per susirašinėjimo programėlę „Messenger“ parašė kaltinamajai, kad grąžintų pasisavintus pinigus ir banko kortelę, nes kitaip kreipsis į policiją. Kaltinamoji jai atrašė, kad pinigus grąžins ir prašė niekur nesikreipti bei nesakyti globos namų personalui, tada ji suprato, kad kaltinamoji tikrai pasisavino kortelę ir pinigus. Grįžusi namo 18.00 val., papasakojo socialinėms darbuotojoms apie kortelės vagystę ir iš jos išgrynintus pinigus. Ji paprašė socialinės darbuotojos paskambinti bendruoju pagalbos telefonu ir išdėstyti susiklosčiusią situaciją (b. l. 12, 40–42, 60–64).

5.2. Iš Inetos Ivankevičienės tarnybinio pranešimo teismas nustatė, kad 2023 m. kovo 2 d. iš AB „Swedbank“ banko gautas nukentėjusiojo L. M. banko sąskaitos išrašas. Atliekant banko sąskaitos išrašo analizę buvo nustatyta, kad: 1) 2022 m. gruodžio 15 d., UAB „Vilniaus kooperacijos prekybos“ parduotuvėje, per terminalą „Koops“ išgryninti 5 Eur, operacijos kodas (duomenys neskelbtini) bei už išgryninimo operaciją atskaičiuotas 0,50 Eur mokestis, operacijos kodas (duomenys neskelbtini); 2) 2022 m. gruodžio 16 d., UAB „Jotvidanė“ parduotuvėje, per terminalą „Perlo“ išgryninti 290 Eur, operacijos kodas (duomenys neskelbtini) bei už išgryninimo operaciją atskaičiuotas 1,45 Eur mokestis, operacijos kodas (duomenys neskelbtini); 3) 2022 m. gruodžio 18 d., „SEB“ bankomate „ATM166“ išgryninti 290 Eur, operacijos kodas (duomenys neskelbtini); 4) 2022 m. gruodžio 19 d. UAB „Vilniaus kooperacijos prekybos“ parduotuvėje, per terminalą „Koops“ išsigryninti 210 Eur, operacijos kodas (duomenys neskelbtini) bei už išgryninimo operaciją atskaičiuotas 1,05 Eur mokestis, operacijos kodas (duomenys neskelbtini). Išgrynintų pinigų suma – 795 Eur, atskaičiuotų mokesčių suma – 3 Eur., bendra suma – 798 Eur (b. l. 136, 137).

5.3. Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo teismas nustatė, kad 2022 m. gruodžio 20 d., 22.01 val., socialinė darbuotoja J. P. pranešė, kad globos namuose dienos metu kita globos namų gyventoja iš gyventojos pavogė banko kortelę ir nuėmė 800 Eur (b. l. 33–37).

5.4. Iš parodymų patikrinimo vietos protokolo teismas nustatė, kad kaltinamoji einant nuo gatvės link namo kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), į sniegą numetė L. M. banko kortelę. Paėjus apie 3 metrus nuo gatvės link namo (duomenys neskelbtini), ant sniego rasta banko „Swedbank“ banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri išduota L. M. vardu (b. l. 161–167).

5.5. Iš daiktų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas – nukentėjusiajam L. M. priklausanti „Swedbank“ banko debetinė mokėjimo kortelė. Ties kortelės vidurine dalimi matomas juodos spalvos gamyklinis įspaudas su banko mokėjimo kortelės numeriu „(duomenys neskelbtini)“, taip pat juodos spalvos gamyklinis įspaudas su asmens vardu ir pavarde „L. M.“, matoma kortelės galiojimo data „(duomenys neskelbtini)“ ir CVC „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 100-105).

5.6. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros vieta yra (duomenys neskelbtini) socialinių globos namų (duomenys neskelbtini) padalinyje, adresu (duomenys neskelbtini)., esantis kambarys Nr. (duomenys neskelbtini). Kambario durys pažymėtos skaičiumi Nr. (duomenys neskelbtini), įėjus į kambarį, tiesiai yra langai, šalia lango stovi stalas. Ant stalo guli mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ su pilkos spalvos, knygos tipo dėkliuku, atvertus dėkliuką jo kairėje pusėje matomi skyreliai, dešinėje įdėtas telefonas (b. l. 13; 18–24).

5.7. Iš AB „SEB“ banko pateiktos fotonuotraukos darytos AB „SEB“ bankomate Nr. ATM166 teismas nustatė, jog fotonuotraukose užfiksuota kaltinamoji nusiimanti pinigus (b. l. 118–123).

5.8. Iš AB „Swedbank“ banko rašto bei banko sąskaitos išrašo, teismas nustatė, kad sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso L. M. (b. l. 134–135).

5.9. Iš nepilnamečio vaiko motinos ir kaltinamosios susirašinėjimo teismas nustatė, kad kaltinamoji iškart prisipažino pasisavinusi banko mokėjimo kortelę ir nuo sąskaitos išgryninusi pinigus (b. l. 43–50).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

6. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai (apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar turtinės prievolės panaikinimas) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Šios nusikalstamos veikos dalykas – svetimas turtas, turtinė teisė bei turtinė prievolė, kurių vertė viršija 5 MGL (250 Eur) rodiklį, bet nėra didesnė nei 250 MGL (12 500 Eur). Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-1073/2020). Sukčiavimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti šia nusikalstama veika atsiradusius padarinius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimas laikomas baigtu, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263-696/2016).

7. Vadovaujantis BK 214 straipsnio 1 dalimi, atsakomybė kyla tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

8. BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

9. Teismų praktikoje neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieš jo valią. Pažymėtina, kad svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas finansinei operacijai atlikti be šios priemonės naudotojo ar ją išdavusius kredito įstaigos sutikimo yra neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509/2014).

10. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad I. M. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas, t. y. ji iš J. Š. mobiliojo ryšio telefono dėklo pagrobė L. M. priklausančią AB „Swedbank“ banko elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su kredito įstaigos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), bei ant kortelės priklijuotą lapelį su užrašytu PIN kodu Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai įgijo ir laikė svetimą – L. M. priklausančią banko mokėjimo kortelę ir naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po ko, panaudodama apgaulę – pateikdama banko kortelę kaip savo, šią banko kortelę panaudojo 4 finansinėms operacijoms inicijuoti, o būtent: 2022 m. gruodžio 15 d. UAB „Vilniaus kooperacijos prekybos“ parduotuvėje, per terminalą „Koops“ išgrynino 5 Eur. (operacijos kodas (duomenys neskelbtini)); 2022 m. gruodžio 16 d. UAB „Jotvidanė“ parduotuvėje, per terminalą „Perlo“ išgrynino 290 Eur (operacijos kodas (duomenys neskelbtini)); 2022 m. gruodžio 18 d. „SEB“ bankomate „ATM166“ išgrynino 290 Eur (operacijos kodas (duomenys neskelbtini)); 2022 m. gruodžio 19 d. UAB „Vilniaus kooperacijos prekybos“ parduotuvėje, per terminalą „Koops“ išsigrynino 210 Eur (operacijos kodas (duomenys neskelbtini)). Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą, remdamasis žemiau išdėstytais motyvais.

10.1. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai. Pripažino, kad mažamečio vaiko motinai išėjus iš kambario ir kaltinamajai likus vienai kambaryje, ji susigundė paimti svetimą mobilųjį telefoną, kur atvertus telefono dėkliuką pamatė ir banko kortelę su ant lapelio užrašytu PIN kodu. Apimta silpnumo akimirkos kaltinamoji banko kortelę bei jos duomenimis įsidėjo į kišenę. Vėliau išėjusi iš kambario iškart sumanė nueiti į vietinę parduotuvę, kur išsigrynino 5 Eur. Supratusi, kad kortelėje yra pinigų, ji kitomis dienomis, o tiksliau 2022 m. gruodžio 16 d., 2022 m. gruodžio 18 d. ir 2022 m. gruodžio 19 d. neteisėtai disponuodama L. M. kortele išsigrynino kaltinamajame akte nurodytas sumas, iš viso 793 Eur.

10.2. Teismas pagrindo netikėti minėtais kaltinamosios viso proceso metu nuosekliais duotais parodymais neturi, kadangi jie atitinka tiek nukentėjusiojo mažamečio vaiko įstatyminės atstovės J. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tiek rašytinę bylos medžiagą, o būtent – parodymų patikrinimo vietos protokolo bei daiktų apžiūros protokolo duomenis, kaltinamosios susirašinėjimo su nukentėjusiojo įstatymine atstove duomenis, AB „SEB“ banko pateiktas fotonuotraukas, kuriuose fiksuota kaltinamoji nusiimanti kaltinamajame akte nurodytas pinigų sumas, bei AB „Swedbank“ pateiktus banko sąskaitos išrašus.

10.3. Taigi, kaltinamoji aukščiau nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę (banko kortelę), panaudojo šią kortelę bei svetimos mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (žinomą kortelės PIN kodą, kadangi jis buvo užrašytas ant lapelio), neteisėtai inicijuodama finansinę operaciją, kurios metu, melagingai identifikuodama save kaip nukentėjusįjį suklaidino elektroninę banko sistemą, ir iš savininko sąskaitos išgrynino pinigus, t. y. 795 Eur, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo minėtą pinigų sumą. Kaltinamajai buvo visiškai aišku, jog nukentėjusiojo banko kortele ji disponuoja neteisėtai, neturi jokio leidimo šios kortelės pagalba inicijuoti finansinę operaciją ir paimti iš nukentėjusiojo sąskaitos lėšas. Inicijuodama šias finansines operacijas, išgrynindama kaltinime nurodytą sumą bei tokiu būdu užvaldydama L. M. priklausantį turtą, ji neabejotinai suvokė neteisėtą ir pavojingą savo veiksmų pobūdį, tačiau norėjo taip veikti, t. y. nusikalstamus veiksmus atliko veikdama tiesiogine tyčia. Veikos baigtos, kadangi kaltinamoji pinigus užvaldė.

11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu kaltinamosios I. M. nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

12. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

13. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-492/2014 ir kt.).

14. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

15. BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmių rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

16. BK 215 straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmių rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

17. BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmių rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

18. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino, padariusi nusikalstamas veikas ir dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

19. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jai inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė, būdama recidyviste (turėdama neišnykusį teistumą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)).

20. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du apysunkiai nusikaltimai ir vienas nusunkus nusikaltimas, veikos baigtos, padaryta 798 Eur turtinė žala, kurią kaltinamoji sutinka atlyginti. Teismas atsižvelgia į vieną kaltinamosios atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją – nedirbanti, tačiau registruota Užimtumo tarnyboje, teista, bausta administracine tvarka, bauda nesumokėta, todėl laikoma, jog ji galiojanti, augina mažamečius vaikus, duomenų, kad būtų įrašyta į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamosios asmenybės bei gyvenimo būdo ypatumus, kurie rodo, jog už ankstesnę nusikalstamą veiką paskirta pakankamai švelni bausmė kaltinamajai poveikio neturėjo, į tai, kad kaltinamoji šiuo metu nedirba ir kartu su vaikais gyveno socialiniuose namuose, kas rodo, jog kaltinamosios pajamos yra itin mažos, bei vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai už nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje, bus pasiekti, paskyrus sankcijose numatytą griežtesnę bausmės rūšį – areštą, o būtent: 1) už nusikalstamą veiką numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje – 60 parų; 2) už nusikalstamą veiką numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje – 50 parų; už nusikalstamą veiką numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje – 25 paras. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, skiriamos už BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, bendrintinos apėmimo būdu, kadangi šie nusikaltimai padaryti idealiąja sutaptimi, o subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu bendrintina su bausme, skiriama už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kadangi šis nusikaltimas padarytas realiąja sutaptimi (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-357-497/2021).

22. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

23. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

24. Teismas, vertindamas bausmės vykdymo atidėjimą, visų pirma, atsižvelgia į tai, jog kaltinamoji yra kritiška savo veiksmams, nesiekia išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės, nuo pat pradžių prisipažino padariusi nurodytas nusikalstamas veikas. 3-ijų metų laikotarpiu tik 2 kartus bausta administracine tvarka, viena iš jų nuobauda sumokėta. Ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė – viešieji darbai – atlikti. Nagrinėjamu laikotarpiu dirbo, o praradus darbą iškart užsiregistravo į Užimtumo tarnybą. Kaltinamoji augina mažamečius vaikus, materialinė padėtis itin sunki. Be to, teisiamojo posėdžio metu paliko nuoširdžiai susikrimtusio asmens įvaizdį. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog yra pagrindas spręsti, kad kaltinamoji pasitaisys, o bausmės tikslai kaltinamosios atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Visgi, atsižvelgiant į tai, jog bylos nagrinėjimo metu buvo priimta nutartis dėl kaltinamosios atvesdinimo į teisiamąjį posėdį, bei tai, jog procesinių dokumentų kaltinamajai iš pirmo karto nepavyko įteikti, darytina išvada, jog kaltinamoji savo veiksmais gali apsunkinti tarnyboms bausmės vykdymo atidėjimo priežiūrą, todėl kaltinamajai skiriama intensyvi priežiūra – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, taip pat skiriami įpareigojimai.

25. Tad, atsižvelgiant į aukščiau esančias aplinkybes bei vadovaujantis BK 75 straipsniu, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams, su intensyvia priežiūra – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – nustatant jos buvimo vietą – adresu (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi medicinos įstaigose, kartu paskiriant įpareigojimus: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 1 dalis ir 5 dalies 5, 8 punktai).

Dėl civilinio ieškinio

26. Civilinė ieškovė nukentėjusiojo įstatyminė atstovė J. Š. pareiškė 798 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.

27. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda, netekus turto, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

28. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji padarė nusikalstamas veikas, kurios priežastiniu ryšiu susijusios su civilinei ieškovei padaryta turtine žala. Į bylą pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių civilinės ieškovės J. Š. patirtus nuostolius (t. y. AB „Swedbank“ banko išrašai ir kt.). Ieškinio suma, teismo nuomone, yra protinga, atitinkanti realius nuostolius, kaltinamoji su civiliniu ieškiniu sutiko visiškai, tad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos laikomas pagrįstu. Ši turtinė žala atsidaro dėl kaltų kaltinamosios nusikalstamų veiksmų, jos kaltė, pasireiškė tiesiogine tyčia, todėl kaltinamoji turi pareigą atlyginti nukentėjusiajam padarytą ir šioje byloje įrodytą turtinę žalą.

Dėl procesinių klausimų

29. Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 168–169) – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,

nusprendė:

I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

I. M., pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

I. M., pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 25 (dvidešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, subendrinti apėmimo būdu, ir I. M. paskirti subendrintą bausmę – 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su paskirta bausme pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, ir I. M. paskirti subendrintą 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir I. M. skirti galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant jai intensyvią priežiūrą – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – nustatant jos buvimo vietą – adresu (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi medicinos įstaigose, kartu paskiriant I. M. įpareigojimus: 1) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

I. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinės ieškovės J. Š. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš I. M. 798 Eur (septynių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų) dydžio sumą turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.