Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini) transportas“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Darvita“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini) transportas“ dėl pirkėjo išlaidų, nustatytiems daikto trūkumams pašalinti, atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 3 554,23 Eur parduoto ekskavatoriaus remonto išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad jų įmonė užsiima kasimo darbais, todėl ieškojo ekskavatoriaus. 2018 m. vasarą pamatė skelbimą „Autoplius“, kad parduodamas reikiamo pajėgumo geros būklės ekskavatorius. Ekskavatorių vizualiai apžiūrėjo pasienyje ant platformos, apie 5-6 dienos iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Pirkti važiavo į (duomenys neskelbtini), kur ekskavatorių užkūrė, juo pravažiavo, bet patikrinti, ar jis įjungia antrą pavarą, negalėjo, nes nebuvo net kur išbandyti. Pardavėjas paaiškino, kad būklė gera, matėsi tik tai, kad ekskavatorius neturėjo kaušo, rato guolio gedimas, o daugiau jokių gedimų nesimatė. Ekskavatoriuje esantis skydelis jokių gedimų nerodė, todėl ieškovė 2018 m. liepos 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš atsakovės ekskavatorių (duomenys neskelbtini), už 25 410 Eur. Įsigijus traktorių ir pradėjus jį naudoti, buvo apstebėta, kad ekskavatorius važiuoja tik 8 km/h greičiu, nors antra pavara turėtų važiuoti apie 25-30 km/h greičiu. Ieškovė keletą kartų telefonu susisiekė su A. Š., aiškinosi dėl ekskavatoriaus važiavimo galios. Atsakovė iš pradžių žadėjo atlyginti nuostolius, jeigu ieškovė taisys ekskavatorių, tačiau vėliau nesutiko. Ieškovė 2018 m. spalio 4 d. pristatė ekskavatorių į UAB „Intrac Lietuva“ apžiūrai, kurios metu buvo pastebėta, kad nuo hidro paskirstytojo yra atjungtos dvi žarnos ir sujungtos tarpusavyje, todėl nebuvo antros pavaros, tai yra ekskavatorius negalėjo važiuoti 25-30 km/h greičiu, nes neįsijungdavo funkcija pagreitintojas-palėtintojas. Be to, išardžius agregatą, pastebėta, kad reduktoriuje, kuris jungia pagreitintoją, sudilę diskai, didelė dalis guolių laisvi, keli dantračio dantys nulūžę, korpusas pažeistas rūdžių. 2018 m. spalio 11 d. ieškovė pranešė atsakovei apie ekskavatoriaus gedimus ir nusiuntė pretenziją. Atsakovei atmetus pretenziją, ekskavatorius buvo paliktas UAB „Intractus Lietuva“ patalpose. 2018 m. lapkričio 8 d. visiškai išardžius ekskavatoriaus agregatą buvo pastebėti ne tik minėti defektai, bet ir tai, kad šis mazgas jau anksčiau buvo ardytas ir iš jo buvo išimta viena pora diskelių, nes asmuo, kuris ardė šį mazgą, nesugebėjo diskelių sudėti, todėl lengvai surinko be keleto diskelių ir taip galėjo sutverti mazgą. Po atlikto remonto ekskavatoriuje pradėjo veikti pagreitintojas-palėtintojas ir ekskavatoriaus galia padidėjo iki 28 km/h. Ekskavatorių remontavo naujomis detalėmis, bet pirko ne originalias, o pigesnes, kitų gamintojų detales

2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pardavė tinkamos kokybės nenaują daiktą, todėl ji negali atsakyti už gedimus, apie kuriuos nieko nežinojo, bei tai, kad ieškovė pati tinkamai neišbandė ekskavatoriaus. Atsakovė užsiiminėja savaeigių mašinų pirkimu-pardavimu. Šią veiklą vykdo apie 2 metus ir per tą laiką pardavė apie 50-60 vienetų savaeigių mašinų. Ekskavatorius (duomenys neskelbtini) nupirktas Prancūzijoje, buvo geros būklės, todėl iš karto padavė skelbimą į „Autoplius“. Iš pradžių ekskavatorių apžiūrėjo ieškovės atstovai prie sienos, ant platformos ir sutiko pirkti. Jis užregistravo ekskavatorių, o ieškovės atstovai atvyko į (duomenys neskelbtini) jo pirkti, nes pirmos apžiūros metu gavo avansą. Ekskavatorių ieškovė išbandė, juo važiavo. Važiuojant buvo vietos ir galimybių įjungti antrą pavarą bei išbandyti greitį. Visos ekskavatoriaus funkcijos Prancūzijoje veikė. Jeigu būtų buvusi transmisijos klaida, tai ekskavatoriaus viduje, ant ekrano būtų degusi kokia nors lempelė, bet nedegė. Jokių pokalbių telefonu su ieškove dėl atsiradusių defektų nebuvo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovės MB „(duomenys neskelbtini) transportas“ 3 554,23 Eur remonto darbų sumą, 900 Eur išlaidų, susijusių su advokato paslaugomis, 107 Eur žyminį mokestį ieškovei UAB „Darvita“ ir 3,65 Eur pašto išlaidų valstybei.

4. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, konstatavo, kad atsakovė MB „(duomenys neskelbtini) transportas“ turėjo garantuoti, kad parduodamas naudotas ekskavatorius CASE atitinka įprastus reikalavimus, tai yra jis turi kasti žemę, taip pat turėti du bėgius, tai yra pirmą bėgį, kuriuo važiuoti apie 8 km/h greičiu, antrą bėgį, kitaip vadinamą pagreitintoją-palėtintoją, kad galėtų važiuoti apie 25-30 km/h greičiu ir tik tokiu būdu būtų galima ekskavatorių eksploatuoti bei, kad esami nusidėvėjimai atitinka naudoto daikto trukmę ir sąlygas.

5. Teismas nurodė, kad 2018 m. spalio 10 d. ir 2018 m. lapkričio 8 d. defektinių aktų matyti, jog pristatytas apžiūrai į UAB “Intrac Lietuva“ ekskavatorius (duomenys neskelbtini) neturi važiavimo galios, važiuoja lėtai 8 km/h greičiui, kai turėtų važiuoti apie 25-30 km/h greičiu. Pastebėta, kad nuo hidraulinio paskirstytojo yra atjungtos dvi žarnos ir sujungtos tarpusavyje. Sujungus šias žarnas tinkamai, taip kaip buvo ši technika pagaminta, važiavimas nepagerėjo ir neveikia perjungimas pargeitintojo-palėtintojo. Išardžius reduktorių, kuris jungia pagreitintoją jame pastebėti defektai: sudilę diskeliai, didelis guolių laisvumas, keli dantračio dantys nulūžę, viduje matosi pažeists rūdžių korpusas ir stūmoklis. Šie defektai galėjo būti senai, nes pagal rūdžių kiekį ir diskelių būklę taip dirbama su technika jau senai. Pastebėta, kad šis mazgas buvo anksčiau ardytas, bet trūkstant žinių apie šią techniką ir šio mazgo surinkimą, remontuojantis žmogus negalėjo tinkamai surinkti, todėl buvo išimtos kelios dalys, tai yra viena pora diskelių. Be šių dalių buvo lengvai įdėtas mazgas atgal į vietą. Be šių detalių technika galėjo dirbti dalinai, bet neveikia pagreitintojas-palėtintojas.

6. Iš byloje esančių įrodymų teismas padarė išvadą, kad ekskavatorių nebuvo galima naudoti tinkamai pagal paskirtį, kuri yra numatyta gamintojo. Nurodė, kad atsakovas A. Š. aiškino, kad pagreitintojas-palėtintojas buvo nusidėvėjęs atsižvelgiant į ekskavatoriaus eksploatavimo laiką. Kad pargreitintojo-palėtintojo mechanizmas buvo dėvėtas ir kai kurios detalės galėjo išsidėvėti šalys neneigė, o liudytojas N. S. tai tik patvirtino, tačiau diskelių išėmimas iš mazgo, dviejų žarnų sujungimas kitokiu būdu, nėra susiję su ekskavatoriaus eksploatavimo trukme, o su noru parduoti netinkamos kokybės daiktą, o šiuo atveju ekskavatorių, kas ir buvo padaryta.

7. Teismas nustatė, kad pirkėjas tikrino ir bandė ekskavatorių, tačiau ekskavatoriaus kompiuterio duomenys gedimo nerodė, pagreitintojo-palėtintojo mazgas rodė, kad įsijungė, o realiai išbandyti šį mazgą reikėjo įsibėgėjimo tako. Teismas vertino, kad ieškovė, vadovaujantis protingais kriterijais, patikrino perkamą prekę ir pirminiai duomenys ją tenkino, o patikrinti visą pagreitintojo-palėtintojo mazgą ieškovė neturėjo galimybės, nes tam reikia specialių žinių, ką patvirtino liudytojas N. S., o atsakovė šių trūkumų ieškovei neatsklaidė. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad ekskavatorius buvo parduotas su paslėptais trūkumais, dėl ko vadovaujantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktu ieškovė pagrįstai reikalauja atlyginti išlaidas susijusias su pagreitintojo-palėtintojo mazgo remontu. Teismas nurodė, kad atsakovė neteikė teismui įrodymų apie tai, kad ji sutarties sudarymo momentu nežinojo arba negalėjo žinoti apie šį daikto trūkumą.

8. Teismas sprendė, jog yra pagrindas vadovautis ieškovės pateikta 2018 m. lapkričio 8 d. sąskaita faktūra dėl atliktų remonto darbų kaštų, kadangi ieškovė pasirinko patį ekonomiškiausią užslėpto defekto remontą. Ieškovė remontą atlikto neoriginaliomis detalėmis, kurios kelis kartus pigesnės nei originalios. UAB „Intrac Lietuva“ pritaikė tiek detalėms, tiek remonto darbams nuolaidas. Teismas konstatavo, kad ieškovės sumokėta 3 554,23 Eur kaina yra pagrįsta ir įrodyta. Be to, atsakovė nedėjo jokių pastangų bendradarbiauti ir spręsti susidariusią problemą.

9. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė yra juridinis asmuo, kuris vykdo veiklą apie 2 metus, veiklos paskirtis – „žemės ūkio mašinų, įrangos ir reikmenų didmeninė prekyba“. A. Š. paaiškinimais, šiuo laikotarpiu pardavė apie 50-60 žemės ūkio mašinų, traktorių. Liudytojas R. Z. patvirtino, kad jis remontuoja atsakovės pateiktas žemės ūkio mašinas, tai yra atsakovė prekiauja ne nauja technika, kurią remontuoja, todėl susiduria ir su gedimais. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad būtent atsakovė yra profesionalus pardavėjas, nes ieškovė užsiima visai kitokia veikla, todėl atsakovė, gindama savo interesus, negali vadovautis CK 6.334 straipsnio 4 dalies nuostatomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniame skunde atsakovė MB „(duomenys neskelbtini) transportas“ prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pirmos instancijos teismas padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, jog atsakovė ieškovei pardavė ekskavatorių su paslėptais trūkumais, dėl kurių ekskavatoriaus negalima naudoti tam tikslui, kuriam ieškovė ketino jį naudoti, arba dėl kurių ekskavatoriaus naudingumas sumažėtų taip, kad ieškovė apie tuos trūkumus žinodama, arba apskritai nebūtų ekskavatoriaus pirkusi, arba nebūtų už jį tiek mokėjusi. Ieškovė teigė, jog pirkdama ekskavatorių ji jo neišbandė, tačiau šiuos parodymus paneigia 2019 m. balandžio 15 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. M., kuris parodė, jog matė kai greta važiuojančio ekskavatoriaus ėjo A. S. Tai suponuoja, jog ekskavatoriumi važiavo arba pats pirkėjas arba jo atsivežtas asmuo. 2019-04-15 teismo posėdyje apklaustas liudytojas T. S. (posėdžio garso įrašas 01:20-01:39 vai.) parodė, jog ekskavatorių pabandė kai važiavo antrą kartą ir viskas tiko, mano, jog per mažai važiavo, tačiau iš nuotraukos matyti, jog toje vietoje, kur ekskavatorius buvo užkeliamas ant platformos, yra gatvė, kurioje yra pakankamai atstumo išbandyti ar ekskavatorius važiuoja ir antra pavara.

10.2. Liudytojų D. S. ir T. S. parodymai apie įsigyto ekskavatoriaus gedimų pastebėjimą ir nustatymą yra nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl negali būti šioje byloje laikomi įrodymais. 2019-04-15 teismo posėdyje D. S. duoti parodymai (teismo posėdžio garso įrašas 00:08 min. iki 00:41 min.) apie tai, kaip buvo pastebėta nupirkto ekskavatoriaus gedimai, kas juos pastebėjo, apie tai, ar nusipirkus ekskavatorių su juo buvo dirbama, iš esmės prieštarauja jo parodymams, kuriuos jis davė 2019-02-14 parengiamajame teismo posėdyje (teismo posėdžio garso įrašas 00:13 min. iki 00:30 min.). Nors liudytojas D. S. parodė, kad apie tai, jog numatoma atlikti ekskavatoriaus defektaciją buvo telefonu pranešta atsakovei bei, kad su atsakove telefonu buvo bendrauta dar ir iki šio momento, tačiau teismui pateiktos telefono skambučių išklotinės šių liudytojų parodymų nepatvirtina. Visiškai kitokias, nei liudytojas D. S., įsigyto ekskavatoriaus gedimų išaiškėjimo aplinkybes nurodė UAB „Darvita“ vadybininku dirbantis liudytojas T. S., todėl jo parodymų taip pat negalima laikyti įrodymais ir vadovautis byloje priimant sprendimą.

10.3. Byloje pateiktas pirmas defektacijos aktas buvo surašytas 2018-10-10, t. y. praėjus net trims mėnesiams po ekskavatoriaus įsigijimo, todėl atsakovė negali būti atsakinga už nustatytus gedimus ir dėl šios priežasties, nes liudytojas D. S., atsakydamas į klausimą, ar su ekskavatoriumi buvo dirbama atsakė, jog „principe nedirbo“, o tai duoda pagrindą teigti, jog su ekskavatoriumi buvo dirbama. Minėtų liudytojų parodymų analizė duoda pagrindą teigti, kad ieškovė neįrodė, jog įsigyjant ekskavatorių šis turėjo trūkumus, kurie vėliau buvo nustatyti UAB „INTRAC“ serviso specialistų.

10.4. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad ji, sutarties sudarymo momentu, nežinojo arba negalėjo žinoti apie šį daikto trūkumą. Atsakovė parodė, kad ji ekskavatorių Prancūzijoje pirko pagal skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad ekskavatorius yra veikiantis. Apie ekskavatoriaus trūkumus skelbime nebuvo nurodyta. Pati atsakovė net nebuvo išvykusi į Prancūziją apžiūrėti ekskavatoriaus ir ji parduodamą ekskavatorių pirmą kartą pamatė kartu su ieškove. Šios aplinkybės ieškovei buvo žinomos ir jų neginčijo.

10.5. Teismui pripažinus, jog parduodant ekskavatorių jis turėjo UAB „INTRAC“ serviso specialistų defektacijos aktuose nurodytus gedimus, nebuvo pagrindo tenkinti ieškinį. Ieškovės direktorius D. S. apklaustas liudytoju parodė, jog atliekant defektaciją nustatyti guolių laisvumai ir kitų detalių nusidėvėjimas yra natūralus apie 7 000 moto valandų pradirbusio ekskavatoriaus nusidėvėjimas. Tai patvirtino ir UAB „INTRAC“ vadovas liudytojas N. S., kuris parodė, jog sudilę diskeliai ir guolių laisvumas yra natūralus nusidėvėjimas, nes ekskavatorius pradirbęs apie 8 000 moto valandų, o nenatūralus nusidėvėjimas yra tai, jog nuskilę dantračio dantys. Taigi, ieškovės ieškinys galėjo būti tenkintas tik atlyginant šios detalės kainą. Pirmos instancijos teismas pripažino, kad dalis pagreitintojo-palėtintojo detalių buvo susidėvėję dėl normalaus ekskavatoriaus eksploatavimo tačiau, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių nusidėvėjimo mąstą ir kaštus, tačiau esant tokiai situacijai akivaizdu, kad ir ieškovė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių realiai patirtą žalą, t. y. neįrodė, kad ji patyrė 3 554,23 Eur dydžio žalą.

10.6. Nepagrįsta teismo išvada, kad MB „(duomenys neskelbtini) transportas“ yra profesionalus pardavėjas. Iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus 2019-06-27 pažymos Nr. S2-262(30.13.) matyti, jog 2018 metais MB „(duomenys neskelbtini) transportas“ vardu buvo registruoti tik šeši ratiniai ekskavatoriai ir tik vienas iš jų markės (duomenys neskelbtini). Pats faktas, jog MB „(duomenys neskelbtini) transportas“ veiklos tikslai ir rūšis yra žemės ūkio mašinų, įrangos ir reikmenų didmeninė prekyba, neduoda pagrindą atsakovę pripažinti profesionaliu pardavėju, tuo labiau, kad atsakovė prekiauja ne nauja, o naudota technika, žemės ūkio mašinomis ir variklinėmis transporto priemonėmis, t. y. užsiima iš esmės skirtinga veikla. Ieškovė, dar prieš sudarydamas sandorį, suvokė (turėjo suvokti), kad perka seną, naudotą ekskavatorių, kuris ilgą laiką eksploatuotas, yra nusidėvėjęs, gali būti remontuotas, žinojo, kad ekskavatoriaus techninė būklė nepatikrinta. Tačiau ieškovė elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, rizikavo ir nesiėmė priemonių, leidžiančių įsitikinti tikrąja šio ekskavatoriaus būkle, juolab, kad ieškovė jau turėjo įsigijusi ir daugiau tokio pobūdžio technikos, ją naudojo savo darbinėje veikloje. Jau vien pats prekės pobūdis - naudotas ekskavatorius - lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus. Tokiu atveju pats pirkėjas turi išsiaiškinti, ar perkama prekė jam bus tinkama. Įsigyjant jau eksploatuotą ekskavatorių, jo pirkėjas negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar jo nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo ekskavatoriaus. Elgdamasi neapdairiai ieškovė turi prisiimti savo veiksmų riziką.

11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Darvita“ prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

11.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ekskavatorius turėjo paslėptų defektų, kurie atsirado ne dėl normalaus daikto eksploatavimo, o dėl žmogaus įsikišimo, siekiant apeiti gamintojo nustatytus parametrus dėl defekto rodymo ekskavatoriaus monitoriuje, išimant detales, kurių nesant pagreitintojas-palėtintojas visiškai negalėjo pasileisti ir ratinis ekskavatorius negalėjo išvystyti reikiamo greičio. Tiek 2018-10-10 ir 2018-11-08 UAB „Intrac Lietuva“ defektiniai aktai, tiek liudytojas N. S., tiesiogiai dalyvavęs nustatant ratinio ekskavatoriaus defektus, patvirtino, kad visas mazgas buvo ardytas anksčiau ir jame trūksta diskelių, be kurių pagreitintojas-palėtintojas visiškai negalėjo pasileisti ir veikti, be to nuo hidraulinio paskirstytojo buvo sujungtos dvi žarnos ir sujungtos tarpusavyje tikslu, apgauti kompiuterį, esantį ekskavatoriuje, kad pastarasis nefiksuotų gedimo ir leistų tariamai įjungti pagreitintoją-palėtintoją nors pastarasis realiai neveikė.

11.2. Apelianto teiginius, kad defektai galėjo atsirasti ieškovės ekskavatoriaus eksploatavimo metu, atmestini, nes šiuos teiginius paneigia N. S. parodymai, kuris paaiškino, kad visas pagreitintojo-palėtintojo mazgas galėjo būti taisomas prieš vienus ar du metus, atsižvelgiant į hermetiko nusidėvėjimą, tai yra ieškovas jo neremontavo. Kita vertus, iš liūdytojo parodymų ir defektinių aktų akivaizdu, kad defektas nėra susijęs su normaliu nusidėvėjimu eksploatuojant daiktą. Kaip nustatė UAB „Intrac Lietuva“ specialistai, hidraulinio paskirstytojo abi žarnos turėjo būti atjungtos ir perjungtos kitaip,, nei gamintojo nurodymai, nes pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu kompiuteris gedimo nerodė. Kad kompiuteris galėjo atlikus šį sujungimą neveikti pripažino ir atsakovės pasikviestas liudytojas R. Z.

11.3. Nors apeliantė teigia, kad ieškovės atstovai, atvykę pirkti ekskavatorių, turėjo galimybę pasitikrinti jį, išbandyti, tačiau akivaizdu, kad nustatyti defektai yra paslėpti, jie negalėjo būti matomi ir identifikuoti ieškovės atstovams apžiūrėjus ekskavatorių ir jį išbandžius vietoje, kadangi pagreitintojas-palėtintojas realiai neveikė, o kompiuteris gedimo nerodė. Patikrinti visą pagreitintojo-palėtintojo mazgą ieškovė neturėjo galimybės, nes tam reikia specialių žinių, o atsakovė šių trūkumų ieškovei neatsklaidė. Ieškovė ekskavatoriaus neeksploatavo iki 2018-10-10 apžiūros ir remonto, kadangi mėnesį ekskavatorius stovėjo aikštelėje, buvo remontuojami einami gedimai, be to, ekskavatorius neturėjo kaušo ir tai pripažino atsakovas. Nors apeliantė tvirtina, kad ji nėra atsakingas dėl nustatytų paslėptų defektų, kad jis pirko ekskavatorių Prancūzijoje pati jo nepažiūrėdama, tačiau šiuos apeliantės teiginius paneigia ekskavatoriaus įsigijimo dokumentai, kuriuose įvardijama, kad ekskavatorius neturi defektų.

11.4. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovė yra profesionalus pardavėjas. Atsakovė MB „(duomenys neskelbtini) transportas“ yra juridinis asmuo, kuris vykdo veiklą apie 2 metus, veiklos pobūdis „Žemės ūkio mašinų, įrangos ir reikmenų didmeninė prekyba“. A. Š. paaiškino, kad per šį laikotarpį pardavė apie 50-60 žemės ūkio mašinų, traktorių. Liudytojas R. Z. patvirtino, kad jis remontuoja atsakovo pateiktas žemės ūkio mašinas, tai yra atsakovas prekiauja ne nauja technika, kurią remontuoja, todėl susiduria ir sugedimais. Visa tai tik patvirtina faktą, kad atsakovė, būdama profesionalas pardavėjas, turėjo informuoti pirkėją apie prekės kokybę, jos veikimo trūkumus, konkrečiai važiavimo greitį, paslėptus defektus, gedimus. Atsakovė, gavusi pretenziją dėl prekės trūkumų, tiesiog atsisakė bendradarbiauti su ieškove.

11.5. Teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB „Darvita“ pasirinko patį ekonomiškiausią užslėpto defekto remontą. Ieškovė remontą atlikto neoriginaliomis detalėmis, kurios kelis kartus pigesnės nei originalios, o UAB „Intrac Lietuva“ pritaikė tiek detalėms, tiek remonto darbams nuolaidas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės patirta ir sumokėta 3 554,23 Eur remonto kaina yra pagrįsta ir įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

13. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamos kokybės daikto pardavimą, bei pirkėjo teisių, nusipirkus netinkamos kokybės daiktą, gynimo.

14. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog 2018 m. liepos 11 d. UAB „Darvita“ ir MB „(duomenys neskelbtini) transportas“ sudarė rašytinę pirkimo pardavimo sutartį, kuria bendrovė „Darvita“ įsigijo iš atsakovės MB „(duomenys neskelbtini) transportas“ ekskavatorių (duomenys neskelbtini) už 25 410 Eur sumą (b. l. 10, 11). 2018 m. spalio 11 d. pirkėja pareiškė pretenziją paravėjai, kurioje nurodė, kad pardavėjos parduotas daiktas turi esminių trūkumų – nėra pavarų, dėl ko agregatas važiuoja tik pastoviu 8 km/h greičiu, pastebėti esminiai transmisijos defektai, dėl ko jo negalima tinkamai naudoti pagal tikslinę paskirtį (b. l. 12). Ieškovė suremontavo įgytą ekskavatorių, jos remontas kainavo 3 554,23 Eur sumą (1 t. b. l. 7). Ieškovė reiškė ieškinį atsakovei, kuriame teigė, jog parduoto daikto kokybė neatitiko pirkimo pardavimo sutarties sąlygų bei šiam daiktui priskirtiems bendriesiems reikalavimams, nes juo negalima naudotis pagal jo paskirtį, nurodė, kad šiuo atveju pardavėja atsakinga už parduoto daikto netinkamą kokybę, CK 6.333 straipsnio 2 dalies, 6 dalies pagrindu prašė priteisti iš atsakovės ekskavatoriaus atstatymo išlaidas.

15. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovės MB „(duomenys neskelbtini) transportas“ 3 554,23 Eur remonto darbų, 900 Eur išlaidų, susijusių su advokato paslaugomis sumas, 107 Eur žyminį mokestį ieškovei UAB „Darvita“. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovė, skundas grindžiamas tais motyvais, jog teismas netinkami įvertino surinktus įrodymus byloje, dėl ko šalių ginčą teismas išsprendė neteisingai. Nurodo, kad pirkėja išbandė perkamą ekskavatorių, tuo metu pretenzijų pardavėjui nepareiškė, todėl ieškovė neįrodė, jog, įsigyjant ekskavatorių, šis turėjo trūkumus; pardavėja ekskavatorių įsigijo Prancūzijoje, jo pati neišbandė, apie jokius defektus nežinojo, todėl jokių defektų nuo pirkėjos nenuslėpė; ieškovė pretenziją atsakovei pareiškė tik 2018 m. spalio 10 d., t. y. praėjus net trims mėnesiams po ekskavatoriaus įsigijimo, todėl atsakovė negali būti atsakinga už nustatytus gedimus; elgdamasi neapdairiai, ieškovė turi prisiimti savo veiksmų riziką.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16. Po apeliacinio skundo pateikimo, apeliantė pateikė Kauno apygardos teismui papildomus įrodymus – (duomenys neskelbtini) savivaldybės Žemės ūkio skyriaus pažymą apie registruotas transporto priemones, išrašą iš interneto sistemos Maps.lt (b. l. 154-157), kuriais įrodinėja tas aplinkybes, kad yra pardavusi nedaug variklinių transporto priemonių, todėl nėra profesionali šios rinkos dalyvė, bei kad ieškovė turėjo galimybę apeliantės nurodytoje teritorijoje išbandyti ekskavatorių. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Šios taisyklės aiškinimas reiškia, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remti savo poziciją apeliacinės instancijos teisme. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota nuostata dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo, nustatant, kad šis institutas taikomas paprastai išmintinais atvejai, privalomai užtikrinant priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-349-248/2019, 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018). Nurodomais motyvais teisėjų kolegija netenkina apeliantės prašymo prijungti pateiktus naujus rašytinius įrodymus byloje.

Dėl ginčo esmės

17. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus tokiam daiktui keliamus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

18. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad atsakovės parduotas ekskavatorius turėjo paslėptų trūkumų ­– ekskavatoriaus transmisijos reduktoriaus žarnos buvo atjungtos nuo reduktoriaus ir sujungtos neleistinai tarpusavyje, nepataisomai sudilę jame esantys reduktoriaus diskeliai, jame aplamai trūko dviejų diskelių, buvo nulūžę keli reduktoriaus dantračiai, dėl ko neveikė ekskavatoriaus pagreitintojas – palėtintojas, nesijungė aukštesnės pavaros, ko pasėkoje ekskavatorius galėjo važiuoti maksimaliu 8 km/h greičiu, nors pagal technines gamintojo charakteristikas turėjo važiuoti apie 25 – 30 km/h greičiu (b. l. 8, 9, 12). Kadangi bylos šalių sudarytoje daikto pirkimo pradavimo sutartyje nebuvo detaliai aptarti parduodamo ekskavatoriaus kokybiniai kriterijai, sprendžiama, jog pirkėja turėjo protingą lūkestį, jog perkamas daiktas bus tinkamas naudoti pagal jo tikslinę paskirtį – važiuoti iki reikiamos darbų vietos ir atlikti žemės kasimo darbus. Iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, jog paaiškėję daikto defektai buvo paslėpti – reduktoriaus žarnos buvo atjungtos nuo reduktoriaus ir susijungtos tarpusavyje, kad būtų dirbtinai sukeltas slėgimas reduktorių aptarnaujančioje sistemoje, o reduktoriaus vidinių detalių –pavarų diskelių trūkumas, šių diskelių susidėvėjimas, dantračių lūžiai negalėjo būti matomi prieš sudarant ir sudarant pirkimo pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija vertina, kad dėl paaiškėjusių daikto trūkumų ekskavatoriaus nebuvo galima naudoti pagal jo tikslinę paskirtį, nes jo naudingumas buvo sumažėjęs taip, kad daikto pirkėjas galimai būtų jo nepirkęs arba siūlęs mokėti už jį mažesnę kainą, nei pirkimo pardavimo sutartyje šalys yra nurodę.

19. Kaip jau minėta šios nutarties 16 pastraipoje, įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketina po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo naudoti (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Iš byloje pateikto VĮ Juridinių asmenų registro išrašo turinio (b. l. 31) matyti, jog atsakovės veikla yra žemės ūkio mašinų, įrangos didmeninė prekyba, variklių transporto priemonių pardavimas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė yra profesionali variklinių transporto priemonių pardavėja, todėl jai keliami aukštesni parduodamų prekių garantijos ir kokybės reikalavimai. Pirmiau nurodomų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog pardavėja turėjo pareigą garantuoti pirkėjai, kad parduodamas ekskavatorius neturi paslėptų daikto trūkumų, o šios nuostatos neįgyvendinęs, turi prisiimti neteisėto veikimo pasekmes. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tas aplinkybes, jog prieš sudarant pirkimo pardavimo sutartį ekskavatorius neturėjo kasimo kaušo, matėsi rato guolio gedimas ir dėl šių akivaizdžių gedimų pirkėja jokių pretenzijų pardavėjai nereiškė.

20. Nors apeliantė teigia, kad ieškovės atstovai, atvykę pirkti ekskavatorių, turėjo galimybę pasitikrinti jį, išbandyti, tačiau kaip minėta anksčiau šioje teisėjų kolegijos nutartyje, nustatyti ekskavatoriaus agregatų defektai buvo paslėpti, jie negalėjo būti matomi ir identifikuoti ieškovės atstovams apžiūrėjus ekskavatorių ir jį išbandžius gatvėje, kadangi reduktoriaus pagreitintojas-palėtintojas realiai neveikė, o ekskavatoriaus kompiuteris dėl atjungtų slėginių žarnų gedimo defektų ekrane nerodė. Pažymėtina, kad nei įstatymas, nei šalių pirkimo – pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja ar netinkamai pasinaudojo savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 23 punktas). Nustatyta, kad ieškovė vadovaujantis protingais kriterijais patikrino perkamą prekę ir pirminiai duomenys ją tenkino, o patikrinti visą pagreitintojo-palėtintojo mazgą ieškovė neturėjo galimybės, nes jis buvo su paslėptais trūkumais, apie kuriuos atsakovė pirkėjai neparanešė.

21. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad ekskavatorius nuo pirkimo momento buvo ieškovės eksploatuojamas dėl ko ir sugedo ( CK 6.333 straipsnio 3 dalis ). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumos (defektiniai aktai, pretenzija (b. l. 8, 9, 12), liudytojų paaiškinimų teismo posėdžių metu, aplinkybių, kad buvo pirkimo pardavimo metu ekskavatoriaus rato guolio gedimas, jog ekskavatorius buvo be kasimo kaušo) galima pagrįstai spręsti, kad ekskavatoriaus defektai buvo atsiradę iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ir jo eksploatuoti ieškovė po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo neturėjo realios galimybės

Dėl įrodymų vertinimo

22. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde nurodomų argumentų, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą, pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilęs dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo, pardavėjo pareigų nevykdymo, pirkėjo teisių gynimo būdo bei apimties nustatymo. Šioje nutartyje jau konstatuota, kad ieškovė pirko naudotą ekskavatorių, turėdama tikslą jį naudoti pagal paskirtį, verslo poreikiams, žemės kasimui, todėl pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas agregatas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį. Ekskavatoriaus trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų galėjęs juos pastebėti be specialaus tyrimo, vien užvedus ir pavažiavus ekskavatoriumi gatve, kaip teigia atsakovė savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose byloje. Kadangi atsakovė turėjo garantuoti parduoto naudoto ekskavatoriaus kokybę, tai ji atsakinga už paaiškėjusius paslėptus šio daikto trūkumus ir ieškovė neturi pareigos įrodinėti, kad dėl jos kaltės nebuvo iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo išsiaiškinta dėl buvusių daikto trūkumų. Pirmiau nurodomų motyvų pagrindu teisėjų sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, skundžiajame apeliacine tvarka teismo sprendime detaliai nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas išvadas ir kuriais įrodymais vadovaujantis, teismas tenkino ieškovės ieškinį. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantė, teikdama argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymų visumą, nenurodo tai patvirtinančių konkrečių aplinkybių ir faktų, o pakartodama atsikirtime į ieškinį nurodomas aplinkybes, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos apeliaciniame skunde išvardintos faktinės aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei Marijampolės rajono apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendime. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aukščiau šioje nutartyje nurodomi apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl jame nurodomų proceso teisės normų pažeidimo.

Dėl bylos baigties

23. Nurodomais pirmiau motyvais teisėjų kolegija apeliacinį skundą laiko nepagrįstu, o skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

24. Nustatyta, kad ieškovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 168, 169). Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovės (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti uždarai akcinei bendrovei Darvita (į. k. 303343605) iš mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini) transportas“ (į. k. 304785875) 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.