- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-24
- Bylos Nr.
- e2S-759-603/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01646-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės AB SEB banko
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės SEB banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės AB SEB banko ieškinį atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sprendimo panaikinimo, panaikinti 2025 m. sausio 13 d. atsakovės valstybės įmonės (toliau - VĮ) Registrų centro sprendimą likviduoti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Ejotra“, įpareigoti atsakovę atkurti UAB „Ejotra“ registraciją Juridinių asmenų registre.
2. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindė tuo, kad yra UAB „Ejotra“ kreditorė, iš skolininkės vykdomasis priverstinis skolos išieškojimas. Skolininkė turi nekilnojamojo turto. Atsakovei priėmus sprendimą likviduoti skolininkę, ieškovei užkertamas kelias patenkinti savo reikalavimą iš skolininkės turto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 27 d. nutartimi ieškovės AB SEB banko ieškinį atsakovei VĮ Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo atsisakė priimti.
4. Teismas rėmėsi apeliacinės instancijos teismų nagrinėtomis civilinėmis bylomis, kuriose spręsti ieškinių, pareikštų VĮ Registrų centui kaip Juridinių asmenų tvarkytojui dėl sprendimų likviduoti juridinį asmenį panaikinimo, priimtinumo klausimai. Nurodė, kad šiuo aspektu pasisakyta, jog Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimus likviduoti juridinį asmenį teismui gali ginčyti likviduotas juridinis asmuo, likviduoto juridinio asmens dalyviai ir vadovas (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-332-513/2024; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1300-863/2024). Taip pat pažymėjo, jog Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimo likviduoti juridinį asmenį neturi teisės ginčyti juridinio asmens kreditoriai; kreditoriai savo reikalavimus gali pareikšti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka (Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1959-601/2024).
5. Teismas nurodė, kad ieškovė yra likviduotos UAB „Ejotra“ kreditorė, todėl pagal nurodytus išaiškinimus ieškovė neturi teisės ginčyti atsakovės VĮ „Registrų centras“ sprendimo likviduoti UAB „Ejotra“. Kadangi ieškinys civilinio proceso tvarka nenagrinėtinas, nutarė ieškinį atsisakyti priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Apeliantė pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 27 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. pirmosios instancijos teismo aptartos civilinės bylos Nr. e2A-332-513/2024 ir Nr. e2A-1300-863/2024 savo faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo nagrinėjamos civilinės bylos, kadangi aptartose civilinėse bylose sprendžiami juridinio asmens vadovo, akcininko reikalavimai panaikinti sprendimą likviduoti klausimai, šiose bylose nėra pasisakoma, kad tik šie subjektai yra tinkami tokio pobūdžio ieškiniui pareikšti, nespręstas ir subjekto tinkamumo pareikšti ieškinį CK 2.70 straipsnio 10 dalies pagrindu klausimas;
6.2. vertinant lingvistinį teisminės praktikos formavimą, nepritartina teismo vertinimui, kad „suinteresuotas asmuo“ teisminėje praktikoje susiaurinamas gali būti iki subjektų rato, apibrėžiant tik juridiniu asmeniu, likviduoto juridinio asmens dalyviais ir vadovu. CK 2.70 straipsnio nuostatos nenumato, kad teisę reikšti ieškinį dėl sprendimo likviduoti turi teisę tik apibrėžtas subjektų ratas. Nesant imperatyvaus draudimo įmonės kreditoriui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos dėl JAR tvarkytojo sprendimo likviduoti įmonę, kreiptis į teismą dėl teiminės gynybos, nutartis priimta netinkamai pritaikius materialinės teisės normas;
6.3. ieškovės pareikštas reikalavimas sukelia materialinius teisinius padarinius – tikimybę atgauti bent dalį skolos tęsiant priverstinio vykdymo veiksmus iš įmonės nekilnojamojo turto. Atsakovei priimant ginčo sprendimą įmonės nekilnojamas turtas buvo areštuotas antstolių vykdančių priverstinį išieškojimą ieškovo naudai, tačiau visiškai neatsižvelgta į tai, kad įmonė turi turto, turi kreditorių vykdančių priverstinį išieškojimą iš to turto. Atsakovė formaliai taikė teisinį reglamentavimą dėl juridinių asmenų išregistravimo ir priėmė ginčo sprendimą, kurį panaikinus ir atstačius duomenis apie įmonę būtų užtikrinta ieškovo teisė patenkinti reikalavimą iš įmonės nekilnojamojo turto;
6.4. pagal kasacinio teismo išaiškinimus bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme, o įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus ieškovui neįrodžius turint teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
9. Apeliacijos objektas šioje byloje – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Ejotra“ Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva yra likviduota (2025 m. sausio 13 d. sprendimas likviduoti juridinį asmenį). Taigi, Juridinių asmenų registro tvarkytojas atliko CK 2.70 straipsnyje ir juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytus veiksmus, reikalingus juridiniam asmeniui, likviduojamam Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, išregistruoti (CK 2.70 straipsnio 8 dalis). VĮ „Registrų centras“ duomenimis, UAB „Ejotra“ išregistruota iš juridinių asmenų registro. Ieškovė, nurodydama, jog yra likviduotos UAB „Ejotra“ kreditorė, ieškiniu dėl sprendimo panaikinimo, prašo panaikinti 2025 m. sausio 13 d. atsakovės VĮ „Registrų centras“ sprendimą likviduoti UAB „Ejotra“, įpareigoti atsakovę atkurti UAB „Ejotra“ registraciją Juridinių asmenų registre. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nurodydamas, jog ieškovė kaip kreditorė negali ginčyti Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimo, sprendė atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Nors apeliantė nepritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nepritarti apylinkės teismui, jog šiuo atveju taikytinas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas.
11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad teisė kreiptis į teismą yra asmens konstitucinė teisė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, taip pat CPK 5 straipsnio 1 dalyje, kuriame įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, reiškiančiu, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Tačiau kartu pažymėtina, jog kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
12. CK 2.95 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, t. y. išregistravus juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro, pasibaigia juridinio asmens civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas. Taigi, ieškovė reiškia reikalavimą dėl juridinio asmens, kuris jau yra išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, t. y. jau pasibaigęs juridinis asmuo, registracijos Juridinių asmenų registre atkūrimo.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, įtvirtintą CK 2.70 straipsnyje, laiko, jog teisė ginčyti tokį Juridinių asmenų registro tvarkytojo sprendimą likviduoti juridinį asmenį Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, suteikta pačiam likviduotam juridiniam asmeniui (pavyzdžiui, juridinio asmens dalyviui, valdymo organo nariui). Šią aplinkybę, nors ir netiesiogiai, patvirtina ir tai, kad panašaus pobūdžio bylose ieškovais yra likviduoto ir išregistruoto asmens buvę vadovai, akcininkai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024; Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-332-513/2024; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1300-863/2024; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-635-520/2024). Tuo tarpu, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas ir pripažino pati ieškovė, tokio juridinio asmens kreditoriai savo reikalavimus gali pareikšti CK 2.70 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka, t. y. pasibaigusio juridinio asmens dalyviai trejus metus yra solidariai atsakingi ir privalo atlyginti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad juridinis asmuo likviduotas Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva dėl juridinio asmens dalyvių nesąžiningų veiksmų. Toks aiškinimas pagrįstas tuo, kad kreditoriai tiesiogiai ginčyti registratoriaus sprendimų, priimtų likviduojamo juridinio asmens atžvilgiu, negali, tačiau nuo nesąžiningų dalyvių veiksmų gali gintis, pareikšdami ieškinius tiesiogiai jiems. Aiškinant priešingai juridinių asmenų likvidavimo Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva institutą, būtų susiduriama su kliūtimis išregistruoti „neveikiančius“ juridinius asmenis supaprastinta tvarka. Tokios praktikos laikomasi ir apeliacinės instancijos teismuose (pvz. Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1959-601/2024).
14. Nors apeliantė nurodo argumentus dėl suinteresuotumo (ne)buvimo, remiasi tuo, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas netikrina asmens teisės į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme (ne)turėjimo aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismo nurodytoje teisminėje praktikoje nebuvo sprendžiamas analogiškas klausimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad juridinis asmuo yra pasibaigęs, neturi teisinės reikšmės ir nekeičia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
15. Apibendrindamas nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė atsisakymą priimti ieškinį reglamentuojančias procesinės teisės normas, turėjo faktinį ir teisinį pagrindą atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu pagrindu, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
netenkinti atskirojo skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.