Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-136-487/2025

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-03-20
Bylos Nr.: 1A-136-487/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-02-2-00472-2023-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Evaldas Gražys, Jolanta Čepukėnienė, Aiva Survilienė
Nuteistasis: L. J.
Advokatai: Ramūnas Mikulskas, Irena Maksimova

Kategorijos

1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-136-487/2025Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00472-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.8.1.1; (S) 1.2.14.6.1; 1.2.14.6.2.1; 1.2.14.6.2.2; 2.4.6.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Evaldo Gražio ir Aivos Survilienės,

Sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,civilinio ieškovo atstovui advokatui Ramūnui Mikulskui,nuteistosios L. J. gynėjai advokatei Irenai Maksimovai,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo L. J. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 183 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 183 straipsnio 1 dalį ir nubausta:

- pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (dėl 60 000 Eur pasisavinimo) 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (dėl 74 400 Eur pasisavinimo (nuosprendžio nustatomojoje ir rezoliucinėje dalyse klaidingai nurodyta 744 000 Eur suma)) 160 MGL (8 000 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 35 000 Eur pasisavinimo) laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 6 dalimi, L. J. įpareigojant: 1) visą laisvės apribojimo laiką dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) bausmę vykdančioje institucijoje per vieną mėnesį nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios sudaryti nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo planą ir viso bausmės vykdymo metu vykdyti šį planą; 3) nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos sutikimo;

- pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (dėl 19 200 Eur pasisavinimo) 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 33 500 Eur pasisavinimo) laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 6 dalimi, L. J. įpareigojant: 1) visą laisvės apribojimo laiką dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) bausmę vykdančioje institucijoje per vieną mėnesį nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios sudaryti nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo planą ir viso bausmės vykdymo metu vykdyti šį planą; 3) nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos sutikimo;

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 28 200 Eur pasisavinimo) laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 6 dalimi, L. J. įpareigojant: 1) visą laisvės apribojimo laiką dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) bausmę vykdančioje institucijoje per vieną mėnesį nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios sudaryti nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo planą ir viso bausmės vykdymo metu vykdyti šį planą; 3) nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos sutikimo;

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 26 200 Eur pasisavinimo) laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 6 dalimi, L. J. įpareigojant: 1) visą laisvės apribojimo laiką dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) bausmę vykdančioje institucijoje per vieną mėnesį nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios sudaryti nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo planą ir viso bausmės vykdymo metu vykdyti šį planą; 3) nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos sutikimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 4 dalimi, bausmė, paskirta už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje (dėl 19 200 Eur pasisavinimo) padarymą apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 3 dalyje (dėl 74 400 Eur pasisavinimo), padarymą. Ši subendrinta bausmė subendrinta su kitomis bausmėmis dalinio bausmių sudėjimo būdu ir L. J. paskirtas laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 6 dalimi, L. J. įpareigojant: 1) visą laisvės apribojimo laiką dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) bausmę vykdančioje institucijoje per vieną mėnesį nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios sudaryti nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo planą ir viso bausmės vykdymo metu vykdyti šį planą; 3) nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos sutikimo, ir 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtos bausmės sumažintos vienu trečdaliu ir L. J. paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 6 dalimi, L. J. įpareigojant: 1) visą laisvės apribojimo laiką dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) bausmę vykdančioje institucijoje per vieną mėnesį nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios sudaryti nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo planą ir viso bausmės vykdymo metu vykdyti šį planą; 3) nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos sutikimo, ir 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

L. J. išaiškinta, kad, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

L. J. išaiškinta, kad baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą laikotarpį – dvejus metus po nuosprendžio įsiteisėjimo, sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 6801, sumokėjusi baudą nuteistoji Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus raštinei privalo pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

Iš L. J. priteista 98 729,50 Eur civilinio ieškovo UAB „F“ naudai nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metinės palūkanos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, už priteistą sumą.

Iš L. J. priteista 4 000 Eur UAB „F“ turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

L. J. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į:

1) pinigines lėšas, esančias bei įplaukiančias į AB „Citadele bankas“, Lietuvos filiale, esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, paliekant visišką nuosavybės teisės apribojimą, tačiau leidžiant iš sąskaitoje esančių bei įplaukiančių piniginių lėšų atlyginti civiliniam ieškovui padarytą žalą;

2) pinigines lėšas, esančias bei įplaukiančias į AS „Luminor Bank“, Lietuvos skyriuje, esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, paliekant visišką nuosavybės teisės apribojimą, tačiau leidžiant iš sąskaitoje esančių bei įplaukiančių piniginių lėšų atlyginti civiliniam ieškovui padarytą žalą;

3) pinigines lėšas, esančias bei įplaukiančias į AS „Luminor Bank“, Lietuvos skyriuje, esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo, paliekant visišką nuosavybės teisės apribojimą, tačiau leidžiant L. J. kiekvieną mėnesį disponuoti, naudotis ir valdyti ne daugiau kaip 600 Eur sumą bei leidžiant iš sąskaitoje esančių bei įplaukiančių piniginių lėšų atlyginti civiliniam ieškovui padarytą žalą;

4) pinigines lėšas, esančias bei įplaukiančias į finansinės įstaigos OPENPAYD FINANCIAL SERVICES MALTA LIMITED sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas galioti nustatytas visiškas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas, tačiau leidžiant iš sąskaitoje esančių bei įplaukiančių piniginių lėšų atlyginti civiliniam ieškovui padarytą žalą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. J. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad:

1.1. Ji, pagal 2023 m. vasario 10 d. darbo sutartį Nr. 88 dirbdama UAB „F“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), vyriausiąja finansininke ir nuo 2023 m. kovo 7 d. užimamų pareigų pagrindu paskirta UAB „F“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „Luminor“, naudotoju, pasinaudodama jai suteiktais įgaliojimais – teise atlikti bankinius pavedimus iš įmonės sąskaitos, neteisėtai, turėdama nusikalstamą sumanymą pasisavinti svetimą turtą, būdama savo darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 13 d. iš UAB „F“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 11:21:57 val., atliko 50 000 Eur pavedimą į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Citadele“, bei 11:22:29 val. atliko 10 000 Eur pavedimą į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Luminor“, taip pasisavino jai patikėtą UAB „F“ labai didelės vertės turtą – 60 000 Eur ir padarė UAB „F“ 60 000 Eur dydžio žalą. Tokie L. J. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 3 dalyje.

1.2. Taip pat L. J. pagal 2023 m. vasario 10 d. darbo sutartį Nr. 88 dirbdama UAB „F“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), vyriausiąja finansininke ir nuo 2023 m. kovo 7 d. užimamų pareigų pagrindu paskirta UAB „F“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „Luminor“, naudotoju, pasinaudodama jai suteiktais įgaliojimais – teise atlikti bankinius pavedimus iš įmonės sąskaitos, neteisėtai, turėdama nusikalstamą sumanymą pasisavinti svetimą turtą, būdama savo darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 20 d. iš UAB „F“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 11:42:44 val. atliko 15 000 Eur pavedimą, 11:43:45 val. atliko 22 200 Eur pavedimą bei 17:08:24 val. atliko 37 200 Eur pavedimą į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Luminor“, taip pasisavino jai patikėtą UAB „F“ labai didelės vertės turtą – 74 400 Eur ir padarė UAB „F“ 74 400 Eur dydžio žalą (nuosprendyje padaryta klaidingai nurodyta 744 000 Eur suma). Tokie L. J. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 3 dalyje.

1.3. Taip pat L. J. pagal 2023 m. vasario 10 d. darbo sutartį Nr. 88 dirbdama UAB „F“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), vyriausiąja finansininke ir nuo 2023 m. kovo 7 d. užimamų pareigų pagrindu paskirta UAB „F“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „Luminor“, naudotoju, pasinaudodama jai suteiktais įgaliojimais – teise atlikti bankinius pavedimus iš įmonės sąskaitos, neteisėtai, turėdama nusikalstamą sumanymą pasisavinti svetimą turtą, būdama savo darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 22 d. 10:17:47 val. iš UAB „F“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 35 000 Eur pavedimą į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Luminor“, taip pasisavino jai patikėtą UAB „F“ didelės vertės turtą – 35 000 Eur ir padarė UAB „F“ 35 000 Eur dydžio žalą. Tokie L. J. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje.

1.4. Taip pat L. J. pagal 2023 m. vasario 10 d. darbo sutartį Nr. 88 dirbdama UAB „F“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), vyriausiąja finansininke ir nuo 2023 m. kovo 7 d. užimamų pareigų pagrindu paskirta UAB „F“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „Luminor“, naudotoju, pasinaudodama jai suteiktais įgaliojimais – teise atlikti bankinius pavedimus iš įmonės sąskaitos, neteisėtai, turėdama nusikalstamą sumanymą pasisavinti svetimą turtą, būdama savo darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 27 d. 11:24:04 val. iš UAB „F“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 19 200 Eur pavedimą į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Luminor“, taip pasisavino jai patikėtą UAB „F“ turtą – 19 200 Eur ir padarė UAB „F“ 19 200 Eur dydžio žalą. Tokie L. J. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 1 dalyje.

1.5. Taip pat L. J. pagal 2023 m. vasario 10 d. darbo sutartį Nr. 88 dirbdama UAB „F“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), vyriausiąja finansininke ir nuo 2023 m. kovo 7 d. užimamų pareigų pagrindu paskirta UAB „F“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „Luminor“, naudotoju, pasinaudodama jai suteiktais įgaliojimais – teise atlikti bankinius pavedimus iš įmonės sąskaitos, neteisėtai, turėdama nusikalstamą sumanymą pasisavinti svetimą turtą, būdama savo darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 28 d. 14:48:11 val. iš UAB „F“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 33 500 Eur pavedimą į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Luminor“, taip pasisavino jai patikėtą UAB „F“ didelės vertės turtą – 33 500 Eur ir padarė UAB „F“ 33 500 Eur dydžio žalą. Tokie L. J. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje.

1.6. Taip pat L. J. pagal 2023 m. vasario 10 d. darbo sutartį Nr. 88 dirbdama UAB „F“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), vyriausiąja finansininke ir nuo 2023 m. kovo 7 d. užimamų pareigų pagrindu paskirta UAB „F“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „Luminor“, naudotoju, pasinaudodama jai suteiktais įgaliojimais – teise atlikti bankinius pavedimus iš įmonės sąskaitos, neteisėtai, turėdama nusikalstamą sumanymą pasisavinti svetimą turtą, būdama savo darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 29 d. iš UAB „F“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 12:19:18 val. atliko 28 200 Eur pavedimą į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Luminor“, taip pasisavino jai patikėtą UAB „F“ didelės vertės turtą – 28 200 Eur ir padarė UAB „F“ 28 200 Eur dydžio žalą. Tokie L. J. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje.

1.7. Taip pat L. J. pagal 2023 m. vasario 10 d. darbo sutartį Nr. 88 dirbdama UAB „F“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), vyriausiąja finansininke ir nuo 2023 m. kovo 7 d. užimamu pareigų pagrindu paskirta UAB „F“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke „Luminor“, naudotoju, pasinaudodama jai suteiktais įgaliojimais – teise atlikti bankinius pavedimus iš įmonės sąskaitos, neteisėtai, turėdama nusikalstamą sumanymą pasisavinti svetimą turtą, būdama savo darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 30 d. iš UAB „F“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 10:13:27 val. atliko 26 200 Eur pavedimą į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Luminor“, taip pasisavino jai patikėtą UAB „F“ didelės vertės turtą – 26 200 Eur ir padarė UAB „F“ 26 200 Eur dydžio žalą. Tokie L. J. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistoji L. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 31 d. nuosprendį ir priimti naują – ją, L. J. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, teismo padarytos išvados neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių. Byloje neteisingai vertinti įrodymai, neatribota baudžiamoji atsakomybė nuo civilinės atsakomybės, pažeisti esminiai teisingumo ir ultima ratio (lot. paskutinis argumentas, paskutinė priemonė) teisės principai. Pirmosios instancijos teismas, apeliantės veiksmuose įžvelgęs visus nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnyje sudėties požymius, neteisingai motyvavo kaltės klausimą, jai palankias ir baudžiamąją atsakomybę eliminuojančias aplinkybes vertino kaip kaltės įrodymus.

2.2. Apeliantė savo skunde pažymi, kad laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 9 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. patyrė ypač agresyvią, nuolatinę psichinę įtaką (netgi psichinę prievartą), buvo įžūliai apgauta asmenų, siekusių neteisėtai išvilioti iš jos pinigines lėšas, ir tai jiems pavyko. Šiems asmenims ji pervedė virš 70 000 Eur savo asmeninių lėšų ir bendrai 276 500 Eur, laikinai paimtų iš UAB „F“. Šių asmenų veiksmų kryptingumą, nebaudžiamumą ir agresyvumą patvirtina tai, kad jie nenutraukė kontakto su ja, net juos informavus apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, sąskaitų areštą, dokumentų paėmimą, jų toliau buvo įtikinėjama pervesti pinigus. Visa tai patvirtina užfiksuoti pokalbių su sukčiais, kurie buvo inicijuoti pastarųjų, įrašai, kurie, nors skundžiamame nuosprendyje ir buvo paminėti, tačiau neįvertinti. Bendravimo su šiais asmenimis metu ji jautėsi sutrikusi, užhipnotizuota, pervedinėjo pinigus lyg veikdama prieš savo valią. Dėl patirto sukčiavimo pati kreipėsi į policiją ir dėl to buvo pradėtas bei atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame ji pripažinta nukentėjusiąja. Anot apeliantės, šios jos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pinigų pervedimo laikotarpiu ji buvo psichiškai paveikta, apgauta ir jos kaltės klausimas tiesiogiai koreliuoja su kitų asmenų neteisėtais – nusikalstamais veiksmais jos atžvilgiu. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, laikydamasis formalių nusikalstamos veikos požymių konstatavimo standartų.

2.3. Apeliaciniame skunde L. J. neneigia suvokusi, kad, pervesdama sau bendrovės lėšas netgi laikinam naudojimui, veikė neteisėtai. Tačiau šių pinigų ji nevogė, o siekė laikinai pasinaudoti. Jos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, jog garso įrašas, kuriame užfiksuotas jos pokalbis su sukčiais, buvo daromas jos sutikimu, jai žinant, kad jos yra klausomasi. Pokalbyje su pašnekovu išsakytu teiginiu apie vagystę ji siekė iššaukti pašnekovo reakciją ir taip išprovokuoti atskleisti reikšmingų aplinkybių apie jo daromą nusikalstamą veiką, kad pareigūnai galėtų ją išsiaiškinti.

2.4. Apeliantė jaučiasi kalta, pasidavusi svetimai įtakai ir padariusi žalą UAB „F“, dėl to nuoširdžiai gailisi, suvokia pareigą atlyginti žalą, tačiau mano, jog šiuo atveju jai turėtų būti taikoma ne baudžiamoji, o civilinė atsakomybė. Ji, ketindama laikinai pasinaudoti bendrovės lėšomis be jos vadovo žinios, nebuvo rūpestinga, apdairi ir sąžininga, yra bendrovės skolininkė, todėl egzistuoja visos prielaidos ir pagrindai jai taikyti civilinę atsakomybę. Šiuo aspektu apeliantė atkreipia dėmesį, kad byloje pateiktas civilinis ieškinys dėl žalos buvo įrodinėjamas bendrovės sąskaitų plano duomenimis apie skolininkus, nes pervestas sumas ji įtraukdavo į bendrovės buhalterinę apskaitą, taip rodydama savo skolą bendrovei – ji neslėpė, o išviešino savo skolinius įsipareigojimus bendrovei. Tai patvirtino ir bendrovės vadovas.

2.5. Dėl neteisėtumo požymio apeliantė skunde nurodo, kad, atlikdama skundžiamame nuosprendyje aptartas finansines operacijas, formaliai ji jokių neteisėtų veiksmų neatliko – neklastojo dokumentų, parašų ir buhalterinės atskaitomybės, nenaudojo kitų asmenų sąskaitų ir pan., todėl jos atlikti veiksmai niekaip neapsunkino tyrimo. UAB „F“ dirbo vyriausiąja finansininke, dėl to jai buvo patikėta bendrovės banko sąskaitų valdymo teisė, suteikta prieiga prie sąskaitų. Pagal nustatytą tvarką, atliekant finansines operacijas bendrovės sąskaitoje, direktoriaus patvirtinimo elektroniniu parašu nereikėjo. Jos veiksmų neteisėtumas pasireiškė tik tuo, kad ji, veikdama kitų asmenų apgaulės įtakoje, atliko keletą finansinių operacijų, nesusijusių su bendrovės veikla, t. y. pažeidė finansinių operacijų tvarką. Visiškai prisiima materialinę (civilinę) atsakomybę už bendrovei padarytą žalą, tačiau nemano, kad už tokį pažeidimą turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, nes jos kaltės laipsnis nėra pakankamas konstatuoti nusikalstamų veikų sudėtį.

2.6. Apeliantės įsitikinimu, jos veiksmuose nėra ir kito būtinojo baudžiamosios atsakomybės požymio – lėšų pasisavinimo neatlygintinumo. Ji niekada neketino pasisavinti UAB „F“ lėšas ir jų negrąžinti. Tai, anot apeliantės, patvirtina bendrovės direktoriui jos pateiktas paaiškinimas, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai. Bendrovės piniginių lėšų pervedimą į savo sąskaitas ji vertino kaip laikiną skolinimąsi, trumpalaikę paskolą (tokią, kurią jai buvo leista pasiimti bendrovės direktoriaus pavaduotojo leidimu 2023 m. lapkričio mėn. ir kurią tą pačią dieną grąžino). Dėl to, visų pavedimų paskirtyje rašydavo žodį „sąskaita“, taip numatydama, kad tai yra sąskaita jai, pagal kurią privalo ir įsipareigoja grąžinti iš bendrovės pervedamas lėšas. Ketinimą laikinai pasinaudoti bendrovės lėšomis įrodo ir tai, kad visi po 2023 m. lapkričio 13 d. padaryti pinigų pervedimai, atlikti siekiant kuo skubiau susigrąžinti anksčiau apgavikams pervestas lėšas, nes tokia buvo jų sąlyga.

2.7. Ketinimus neatlygintinai pasisavinti lėšas paneigia ir jos veiksmai, susiję su padarytos žalos padengimu. Nuoširdžiai gailėdamasi dėl neapgalvoto elgesio, ėmėsi visų įmanomų priemonių žalai atlyginti – pardavė būstą, perleido bendrovei savo automobilį, todėl šiai dienai yra jau atlyginta didesnė padarytos žalos dalis. Taip pat įsipareigojo toliau pagal galimybės atlyginti likusią žalą. Šių veiksmų ėmėsi, nepaisant to, kad jos ir bendrovės vadovo vertinimu, dalį žalos turėtų atlyginti AB „Luminor bankas“, kuris nevykdė pareigos stabdyti įtartinus bendrovės pervedimus į fizinio asmens sąskaitą, be jokių kliūčių ir klausimų didino pinigų pervedimo limitus. Tačiau, teismui konstatavus jos padarytą nusikalstamą veiką, bendrovei neatlygintos žalos suma visa apimtimi priteista tik iš jos.

2.8. Apeliantė nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ją kalta, pažeidė teisingumo principą. Šiuo aspektu teismas nevertino, kad baudžiamoji atsakomybė yra ultima ratio (lot. paskutinė priemonė) ir yra siejama su veikos pavojingumu bei bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnyje. Anot apeliantės, visi minėtame straipsnyje bausmės tikslai jos atžvilgiu yra pasiekti dar iki bausmės paskyrimo. Už padarytą veiką pati save nubaudė pačia griežčiausia – sąžinės bausme, dėl šios veikos patyrė labai didelius suvaržymus – prarado žmonių pasitikėjimą, darbą, draugus, santaupas, būstą, sveikatą, neturi aiškios ateities vizijos, nors privalo slaugyti neįgalų, nevaikštantį tėvą. Mano, kad nei jos padarytos veikos, nei asmenybės pavojingumas nėra tokio laipsnio, kad kartu su įpareigojimu atlyginti žalą turėtų atlikti ir kriminalinę bausmę – laisvės apribojimą bei baudą. Pasak apeliantės, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, nusikalstamos veikos sudėties nebuvimas jos veiksmuose suponuoja išvadą, kad jos nuteisimas prieštarauja pamatiniam teisės – teisingumo principui.

3. Teismo posėdyje gynėja palaikė nuteistosios apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokuroras ir civilinio ieškovo atstovas su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Kaip matyti iš nuteistosios L. J. skundo turinio, jame iš esmės ginčijama nuteistosios kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų, argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminių BPK pažeidimų, neteisingai vertino įrodymus ir neatribojo baudžiamosios atsakomybės nuo civilinės, pažeidė teisingumo ir ultima ratio (paskutinė priemonė) principus. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

5. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato BPK XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bendrosios bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos, neperžengiant apeliacinių skundų ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Taigi, šia nuostata apibrėžiamos ne tik bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma pareiga teismui patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, priėjo prie išvados, kad priešingai, nei skunde nurodo nuteistoji L. J., pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 301 straipsnio reikalavimų, ir jais remdamasis teisingai nustatė nuteistajai inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai sprendė, kad nuteistosios L. J. veiksmuose yra nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 1-3 dalyse, sudėtis. Matyti, kad teismas ištyrė ir išanalizavo visus byloje surinktus įrodymus – nuteistosios L. J., liudytojo E. M. parodymus, rašytinius bylos įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Skundžiamame nuosprendyje ne tik išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, bet ir išdėstyti aiškūs įrodymų vertinimo motyvai.

7. Kita vertus, atsižvelgiant į 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija; 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV- 3060 redakcija), teisėjų kolegija įvertins šių pakeitimų įtaką nuteistosios teisinei padėčiai.

Dėl L. J. pripažinimo kalta, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1-3 dalyse

8. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, to neginčija ir nuteistoji L. J., kad ji, būdama UAB „F“ vyriausiąja finansininke ir turėdama teisę valdyti bendrovės banko sąskaitas, atlikti pinginių lėšų pervedimus iš bendrovės banko sąskaitų, iš pastarosios 2023 m. lapkričio 13, 20, 22, 27, 28, 29 ir 30 dienomis pervedė į savo turimas sąskaitas dvejuose skirtinguose bankuose ir taip gavo šias pinigų sumas:

- 2023 m. lapkričio 13 d. iš UAB „F“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 50 000 Eur (t. 1, b. l. 15), o į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 10 000 Eur (t. 1, b. l. 16);

- 2023 m. lapkričio 20 d. iš UAB „F“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) skirtingu laiku pervedė 15 000 Eur (t. 1, b. l. 17), 22 200 Eur (t. 1, b. l. 18), 37 200 Eur (t. 1, b. l. 19);

- 2023 m. lapkričio 22 d. iš UAB „F“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 35 000 Eur (t. 1, b. l. 20);

- 2023 m. lapkričio 27 d. iš UAB „F“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 19 200 Eur (t. 1, b. l. 21);

- 2023 m. lapkričio 28 d. iš UAB „F“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 33 500 Eur (t. 1, b. l. 22);

- 2023 m. lapkričio 29 d. iš UAB „F“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 28 200 Eur (t. 1, b. l. 23);

- 2023 m. lapkričio 30 d. iš UAB „F“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 26 200 Eur (t. 1, b. l. 24).

9. Nuteistoji L. J., neginčydama paties lėšų pervedimo fakto, nesutinka su apygardos teismo atliktu teisiniu jos veiksmų vertinimu ir kvalifikavimu pagal BK 183 straipsnio 1-3 dalis. Apeliantės teigimu, skundžiamame nuosprendyje nebuvo tinkamai atsižvelgta į jai inkriminuotų veiksmų padarymo priežastis (ji pati buvo apgauta) bei tai, kad ji nuo bendrovės neslėpė ėmusi lėšas, visų pavedimų paskirtyje įrašydama žodį „sąskaita“ ir taip numatydama, kad tai yra sąskaita jai, pagal kurią privalo ir įsipareigoja grąžinti iš bendrovės sąskaitos į savo sąskaitas pervedamas lėšas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

10. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą svetimą turtą. Turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto pavertimas savo turtu, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas, t. y. kai imama elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaroma žala turto savininkui arba teisėtam valdytojui. Turto pasisavinimo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą paverčia savo turtu, tačiau turto savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162-648/2021, Nr. 2K-136-489/2023). Sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, taip pat svarbu nustatyti asmens, disponuojančio jam patikėto ar jo žinioje esančiu turtu, sumanymą: ar turtą kaltininkas siekė naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti juridinio asmens interesais.

11. Pagrindo abejoti tuo, kad L. J., kaip UAB „F“ vyriausioji finansininkė, buvo atsakinga už jai patikėtą bendrovės turtą, nėra. Iš byloje nustatytų duomenų seka, kad bendrovėje vyriausiosios finansininkės pareigose L. J. dirba nuo 2023 m. vasario 10 d. (1 t., b. l. 5–7). Ji, kaip vyriausioji finansininkė, buvo atsakinga už visos bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, jai, kaip banko sąskaitų valdytojai, buvo patikėtas banko sąskaitų generatorius, kurio pagalba ji turėjo prieigą prie bendrovės banko sąskaitų. UAB „F“ vardu „Luminor Bank AS“ atidaryta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis bendrovės ir banko sudarytu 2023 m. kovo 7 d. susitarimu dėl naudojimosi banko paslaugomis internete, šios banko sąskaitos valdytojais paskirti UAB „F“ vadovas A. K. ir vyriausioji finansininkė L. J. (1 t., b. l. 25). Taigi, minėta UAB „F“ banko sąskaita ir joje esančiomis piniginėmis lėšomis disponavo ir L. J.. Visi piniginių lėšų pervedimai iš bendrovės banko sąskaitos į nuteistosios turimas sąskaitas buvo atlikti L. J.. Dėl to ginčo taip pat nėra.

12. Nuteistoji, duodama parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, patvirtino, jog ji, kaip vyriausioji finansininkė buvo atsakinga už visą bendrovės buhalterinę apskaitą, buvo viena iš bendrovės banko sąskaitų valdytojų, t. y. jai buvo suteikti visi prisijungimo prie bendrovės banko sąskaitų kodai. Ji pati turi asmeninę sąskaitą banke „Luminor“ bei naudojosi elektronine bankininkyste, todėl jos bankininkystė buvo susieta su bendrovės (turėjo vieną prisijungimo kodą, prisijungdavo mobiliojo parašo pagalba). Atliekant finansines operacijas bendrovės sąskaitoje, direktoriaus patvirtinimo elektroniniu parašu nereikėjo. Tam, kad galėtų atlikti pavedimą, užtekdavo vieno darbuotojo parašo. Ji galėjo savo iniciatyva padaryti pavedimus iš bendrovės sąskaitos ir kito darbuotojo patvirtinimo nereikėjo. Iš bendrovės sąskaitos pinigus pervedinėjo į savo asmeninę sąskaitą, esančią banke „Luminor“ ir vieną kartą pervedė į savo sąskaitą, esančią banke „Citadele“ (2 t., b. l. 23–31; 3 t., b. l. 26–30). Taigi nustatyta, kad L. J., būdama UAB „F“ vyriausiąja finansininke, turėjo pirmo parašo teisę, vykdant bankinius pavedimus iš bendrovės banko sąskaitų. Nuteistosios teigimu, jai, kaip vyriausiajai finansininkei, turint pirmojo parašo teisę, bendrovės direktoriui nereikėjo prisijungti prie banko sistemos ir tvirtinti jos banko pavedimo. Tokiu būdu, L. J. galėjo atlikti bankinius pavedimus be UAB „F“ direktoriaus žinios.

13. Nuteistoji L. J. savo kaltę dėl jai inkriminuotų nusikaltimų pripažino, byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Nuteistoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nuosekliai parodė, kad, pamačiusi internete nuorodą, užsiregistravo investavimo platformoje, buvo įtikinta, jog, pervedus tam tikrą pinigų sumą, bus galima gauti didelį pelną. Visus kaltinime nurodytus pavedimus iš UAB „F“ banko sąskaitos į savo banko sąskaitas atliko, būdama darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Iš viso buvo padaryta 10 pavedimų, kuriuos visus padarė, būdama darbe. Šiuo metu teigė suprantanti, kad buvo apgauta, nuoširdžiai apgailestavo dėl savo veiksmų. Tuo metu buvusi tarsi paveikta hipnozės ir dariusi viską, kas jai buvo sakoma, taip nenorėdama pasisavinusi bendrovės, kurioje dirbo, lėšas (2 t., b. l. 23–31, 32–36, 42–43; 3 t., b. l. 26–30).

14. Taip pat iš byloje esančio L. J. darbovietėje pateikto paaiškinimo matyti, kad ji prisipažino pasisavinusi UAB „F“ turtą, į savo asmenines sąskaitas pervedusi 276 500 Eur, nors tam neturėjusi teisės ir teisinio pagrindo. Kodėl taip pasielgė negalėjusi paaiškinti. Visus pavedimus dariusi mažesnėmis sumomis tikėdamasi, kad darbdavys nepastebės. Tikisi visus pasisavintus pinigus greitu metu grąžinti (1 t., b. l. 54).

15. Liudytojas E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gruodžio 1 d. prisijungęs prie bendrovės banko sąskaitos pamatė, jog per itin trumpą laikotarpį, t. y. nuo 2023 m. lapkričio 13 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d., L. J. iš bendrovės banko sąskaitos be bendrovės vadovo žinios ir pavedimo piniginėms operacijoms atlikti, neteisėtai, t. y., nesant jokio teisinio pagrindo, į savo asmenines banko sąskaitas pervedė 276 500 Eur. Jam paklausus L. J., kur pinigai, kas čia per pervedimai, ji nieko konkrečiai nepaaiškino, tik pasakė, kad pinigai bus grąžinti pirmadienį, tačiau jis nieko nelaukęs kreipėsi su pareiškimu į prokuratūrą (t. 1, b. l. 44–48).

16. Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo (garso įrašas Nr. 841) matyti, kad nuteistoji L. J. 2023 m. gruodžio 21 d. pokalbio su asmeniu, galimai vardu D., metu pasakoja, kaip jaučiasi, kai atėjusi į darbą turi žiūrėti žmogui, kurio pinigus pavogė, į akis (pokalbis vyko rusų kalba) (t. 1, b. l. 124–126).

17. Būtina pažymėti, kad tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde nuteistoji L. J. pripažįsta savo kaltę, kad ji, pervesdama sau bendrovės lėšas, veikė neteisėtai ir padarė žalą UAB „F“. Tačiau apeliaciniame skunde, neneigdama bendrovės piniginių lėšų pervedimo į savo sąskaitas faktų, ji argumentuoja, jog teismas šiuos jos veiksmus netinkamai įvertino ir kvalifikavo pagal baudžiamąjį įstatymą, nors, jos manymu, jai turėtų būti taikoma ne baudžiamoji, o civilinė atsakomybė. Nuteistosios teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai motyvavo jos kaltės klausimą, todėl buvo pažeisti teisingumo ir ultima ratio (paskutinė priemonė) principai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

18. Teismų praktikoje atribojant baudžiamąją atsakomybę nuo kitos rūšies teisinės atsakomybės, pavyzdžiui, civilinės atsakomybės, gali būti remiamasi ultima ratio (paskutinė priemonė) principu, tačiau galimybė asmeniui ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka negali būti vertinama kaip savaiminis pagrindas netaikyti kaltininkui baudžiamosios atsakomybės. Civilinio proceso metu ginčo šalys (ieškovas ir atsakovas) daugeliu atvejų yra lygios. Teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje, išsprendžia tarp šalių kilusį ginčą. Baudžiamojo proceso metu, kai asmuo nuteisiamas už nusikalstamos veikos padarymą, be kita ko, įgyvendinama ir bendrosios prevencijos funkcija, t. y. visuomenei yra parodoma, kad tokio pobūdžio veiksmai yra netoleruojami ir draudžiami. Valstybė yra suinteresuota ne tik pritaikyti teisines priemones kaltininkui, bet ir kaip įmanoma labiau užkirsti kelią panašių nusikalstamų veikų darymui ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 253-458/2020). Bylą nagrinėjantis teismas vertina, ar kaltininko veiksmai yra tokie pavojingi, kad už juos kiltų baudžiamoji atsakomybė. Tačiau nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra suformuota konkrečių kriterijų, kuriais remiantis toks vertinimas atliekamas, todėl kiekvienos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teismas, įvertinęs veikos aplinkybes (kaltininko veiksmų intensyvumą, sistemingumą, tyčią, tikslą ir kt.), priima sprendimą pagal savo vidinį įsitikinimą.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje intensyvūs nuteistosios L. J. veiksmai, t. y. jai patikėtų bendrovės lėšų pervedimas be vadovo pavedimo ir žinios į savo sąskaitas asmeniniams poreikiams tenkinti – neabejotinai peržengė civilinių santykių ribas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tai, nuteistajai L. J. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo kontekste klaidos nepadarė. Šioje byloje susiklosčiusi faktinė situacija tinkamai ir pagrįstai vertinta, naudojantis baudžiamosiomis, o ne civilinėmis teisinėmis priemonėmis, todėl L. J. baudžiamasis įstatymas, priešingai nei apeliantė teigia skunde, buvo pritaikytas tinkamai. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad piniginių lėšų pervedimai iš UAB „F“ banko sąskaitos į nuteistosios bankų sąskaitas buvo padaryti savavališkai, veikiant pastarosios, o ne bendrovės interesais, šie pervedimai niekaip nebuvo susiję su bendrovės vykdoma veikla. Šį faktą, kaip minėta, patvirtina ir pačios apeliantės prisipažinimas, taip pat duomenys, kurie yra užfiksuoti UAB „F“ vadovo pareiškime, iš kurių matyti, kad aptarti piniginių lėšų pervedimai iš bendrovės banko sąskaitos į L. J. asmenines banko sąskaitas buvo padaryti be bendrovės atstovo žinios ir nurodymo. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad L. J. su UAB „F“ turtu elgėsi kaip su nuosavu turtu, savo nuožiūra, pažeisdama tokio turto patikėjimo jai sąlygas, neteisėtai bendrovės turtą pavertė savo turtu, numatė, jog dėl to UAB „F“ šio turto neteks ir to norėjo, taip tyčia pasisavino jai UAB „F“ patikėtą svetimą turtą (BK 183 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

20. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistosios L. J. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo, kaip pavienes nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje ( viena veika), 183 straipsnio 2 dalį (keturios veikos), 183 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), atsižvelgęs nuteistosios tyčios savintis jai patikėtas bendrovės pinigines lėšas susiformavimą ir kryptingumą. Iš pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje duotų nuteistosios L. J. parodymų matyti, kad ji pinigines lėšas skirtingomis dienomis, t. y. 2023 m. lapkričio 13, 20, 22, 27, 28, 29 ir 30 d., iš UAB „F“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo bankų sąskaitas, o iš šių sąskaitų – į kitas sąskaitas pervedė tuomet, kai pervesti pinigus nurodydavo asmuo ar asmenys, su kuriais ji bendravo apie pelno iš padarytų investicijų gavimą; jai buvo nurodoma, jog tam, kad ji galėtų gauti pelną į savo sąskaitą, ji turi pervesti daugiau pinigų ir ji tokius nurodymus vykdė. Tikslo iš karto pasisavinti UAB „F“ lėšas, t. y. 276 500 Eur ji neturėjo. Šių parodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad tyčia pasisavinti svetimą turtą jai susiformuodavo atskirai, t. y. konkrečią dieną nenustatytiems asmenims ar asmeniui nurodžius, kokią pinigų sumą ji turi pervesti tam, jog gautų sukauptą pelną iš savo pačios investuotų pinigų, todėl L. J. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo kaip septynias atskiras nusikalstamas veikas. Toks nuteistosios veiksmų kvalifikavimas atitinka ir suformuotą teismų praktiką

21. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje, priešingai nei teigiama L. J. apeliaciniame skunde, jos veiksmų kvalifikavimui pagal baudžiamąjį įstatymą ar juos vertinant civilinės atsakomybės kontekste, neturi reikšmės šių jai inkriminuotų veiksmų padarymo priežastys. Apeliantė skunde akcentuoja, kad ji buvo įžūliai apgauta asmenų, siekusių neteisėtai išvilioti iš jos pinigines lėšas, jog ji dėl to patyrė ypač agresyvią, nuolatinę psichinę prievartą, asmenys jai skambindavo reikalaudami pervesti pinigus net ir tuomet, kai jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistoji L. J., būdama išsilavinusi (turinti aukštąjį universitetinį išsilavinimą), užimanti bendrovėje atsakingas finansininkės pareigas, kurių pagrindu paskirta bendrovės banko sąskaitos naudotoja ir jai suteikti įgaliojimai vienu parašu atlikti bankinius pavedimus iš bendrovės sąskaitos, nenustatytų asmenų nurodymu pervesdama bendrovės lėšas į jų sąskaitas, neabejotinai suprato visiškai prarandanti šių piniginių lėšų kontrolę. Jos pačios parodymais nustatyta, kad ji pastebėjo ilgą laiką negaunanti nei pelno, nei atgaunanti investuotas lėšas, tačiau ir toliau atliko piniginių lėšų pervedimus pagal nenustatytų asmenų nurodymus. Nors L. J. apeliaciniame skunde neigia, kad pasisavino UAB „F“ lėšas neatlygintinai, o tik laikinai pasinaudojo, savo veiksmų – pinigų pervedimo į savo sąskaitas neslėpė nuo bendrovės, kadangi kiekvieno pavedimo skiltyje „Mokėjimo paskirtis“ nurodžiusi „sąskaita“, taip, pasak apeliantės, įvardindama, jog tai yra jos skola bendrovei, tačiau šios aplinkybės jos baudžiamosios atsakomybės nešalina. Kaip nustatyta bylos duomenimis, nuteistoji jai pagal užimamas pareigas patikėtas bendrovės pinigines lėšas pervedinėjo į savo sąskaitas be bendrovės vadovo žinios, neturėdama jokios teisės, siekdama asmeninės naudos, sumomis, kurios daugeliu atvejų viršijo nusikalstamų veikų padarymo metu nustatytą didelę turto vertę

22. Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad 2023 m. lapkričio mėn. direktoriaus pavaduotojo sutikimu jai buvo leista pasiimti trumpalaikę paskolą, lėšas pervedant į savo sąskaitą, kurią tą pačią dieną ir grąžino. Todėl ji ir byloje nagrinėjamus bendrovės lėšų pervedimus į savo sąskaitas prilygino kaip laikinam skolinimuisi, kaip ir prieš tai minėtu atveju. Iš tiesų, UAB „F“ direktoriaus pavaduotojo E. M. parodymais nustatyta, kad L. J. prašymu jis sutiko paskolinti nuteistajai 4 500 Eur, kuriuos pastaroji, pati prisijungusi prie bendrovės banko sąskaitos, pervedė į savo asmeninę sąskaitą, tačiau tą pačią dieną lėšas grąžino į bendrovės sąskaitą; apie kitus nuteistosios padarytus 10 pervedimų jis nieko nežinojo, sutikimo jai nėra davęs; priešingai, jis prašė L. J. pasiaiškinti, kodėl ji taip pasielgusi, tačiau ji nieko konkrečiai nepaaiškino (1 t., b. l. 44–48). Todėl skunde paminėtas atvejis, kai lėšos buvo paskolintos su bendrovės atstovo žinia ir leidimu, nėra analogiškas ir negali būti prilyginamas bei pateisinantis byloje nustatytus L. J. nusikalstamus veiksmus – nuteistoji bendrovės pinigines lėšas dešimčia pavedimų pervedė į savo sąskaitą be bendrovės vadovo žinios ar pavedimo, o savavališkai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo minėtus apeliantės veiksmus kaip nusikalstamus bei teisingai nustatė civiliniam ieškovui UAB „F“ padarytą turtinę žalą. Pažymėtina ir tai, kad nuteistoji L. J. tiek paaiškinime bendrovės administracijai, tiek ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu duodama parodymus, o tai atitinka kitus byloje ištirtais įrodymais užfiksuotus duomenis, akivaizdžiai suprato savo veiksmų neteisėtumą, o poziciją dėl civilinės atsakomybės išdėstė tik apeliaciniame skunde, nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ji atitinkamų argumentų neminėjo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad taip L. J. siekia sumažinti savo atsakomybės mastą. Skunde nurodomas argumentas dėl dalies UAB „F“ padarytos žalos atlyginimo, vykstant procesui, nuteistosios veiksmų kvalifikacijai įtakos neturi, o į tai atsižvelgiama skiriant bausmę bei sprendžiant civilinio ieškinio klausimą.

23. Atmetamas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog dalį žalos UAB „F“ turėtų atlyginti „Luminor Bank AS“, kuris, pasak apeliantės, nevykdė pareigos stabdyti įtartinus bendrovės pervedimus į fizinio asmens sąskaitą, be jokių kliūčių ir klausimų didino pinigų pervedimo limitus, t. y. netinkamai vykdė jam keliamus pinigų plovimo prevencijos įstatymų reikalavimus ir šių reikalavimų nevykdymas lėmė žalos atsiradimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką neteisėtai užvaldžiusio svetimą turtą kaltininko tolesni veiksmai su tokiu turtu veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. BK 183 straipsnyje numatyta nusikalstama veika laikoma baigta tada, kai svetimas turtas pasisavinamas, įgyjant realią galimybę šiuo turtu naudotis ir disponuoti. Nagrinėjamu atveju L. J., užimamų pareigų pagrindu turėdama teisę valdyti UAB „F“ banko sąskaitas bei atlikti pinginių lėšų pervedimus iš bendrovės banko sąskaitų, atliko 10 pervedimų į savo turimas sąskaitas ir taip gavo šios nutarties 8 punkte nurodytas pinigų sumas. Taigi, turto pasisavinimas buvo baigtas, kai minėtos lėšos atsidūrė apeliantės banko sąskaitose. Tai, kur ji vėliau panaudojo tas lėšas – nėra veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1,2,3 dalyse, įrodinėjimo dalykas, kaip ir banko atsakomybė dėl nesustabdytų galimai įtartinų piniginių lėšų pervedimų, kadangi tai banko ir jos, kaip klientės santykis, kuris sprendžiamas kitų teisės šakų nustatytomis priemonėmis.

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje, nurodant nuteistosios L. J. nusikalstamos veikos pagal BK 183 straipsnio 3 dalį faktines aplinkybes – jai patikėto didelės vertės svetimo UAB „F“ turto 74 400 Eur pasisavinimą, taip pat ir rezoliucinėje dalyje – L. J. pripažįstant kalta pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (dėl 74 400 Eur pasisavinimo iš UAB „F“) bei bendrinant už minėtą nusikaltimą paskirtą bausmę su kitomis, klaidingai nurodė pasisavintų lėšų sumą – 744 000 Eur. Šis teismo nuosprendžio trūkumas vertinamas kaip klaida, kuri nesukelia L. J. neigiamų teisinių pasekmių, nuteistosios teisės nebuvo suvaržytos. Tiek dėstant ir vertinant byloje esančius įrodymus, tiek nurodant motyvus dėl nuteistosios L. J. kaltės bei jai skiriamos bausmės už šį nusikaltimą, suma nurodyta teisinga, nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės buvo nustatytos tinkamai Todėl minėtos Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 31 d. nuosprendyje padarytos rašymo apsirikimo klaidos ištaisomos, konstatuojant, jog klaidų ištaisymas nekeičia priimto teismo nuosprendžio esmės.

Dėl L. J. paskirtos bausmės, priteisto civilinio ieškinio ir išlaidų advokatui

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo, prašant skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują – ją išteisinti, nepadarius nusikalstamos veikos, ribas, patikrino skundžiamą nuosprendį ir bausmės paskyrimo aspektu bei dėl priteisto civilinio ieškinio ir išlaidų advokatui, kuris byloje dalyvavo kaip civilinio ieškovo atstovas, apmokėti teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Apeliaciniame skunde nėra pateikta argumentų, kuriais būtų keliami ir ginčijami nuteistajai L. J. skirtų bausmių rūšių, dydžių ar jų subendrinimo tinkamumo klausimai. Patikrinus skundžiamo nuosprendžio dalį dėl bausmių rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšis ir nustatydamas jų dydžius, teisingai įvertino visas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes bei tinkamai jas individualizavo.

27. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. nuo 2025 m vasario 1 d. įsigaliojo BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymas Nr. VIII-1968). Todėl nauja įstatymo redakcija yra lengvinanti nuteistosios teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią, t. y. taikoma ir nusikalstamai veikai, padarytai iki šio įstatymo įsigaliojimo (BK3 straipsnio 2 dalis).

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių skyrimo nuteistajai L. J. yra teisėta ir pagrįsta, teismas išsamiai įvertino visas bausmei skirti reikšmingas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Pagrindo taikyti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas byloje nenustatyta. Pati apeliantė konkrečių argumentų dėl paskirtos bausmės (jos dydžio) skunde nenurodė. Parenkant bausmes buvo pagrįstai atsižvelgta į tai, kad L. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). L. J. padarė 7 nusikalstamas veikas nuosavybei, iš kurių dvi priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, keturios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai ir viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Visos nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Teismas įvertino ir tai, kad visas nusikalstamas veikas L. J. padarė siekdama po to, kai atliks su pasisavintomis piniginėmis lėšomis nenustatytų asmenų nurodytus veiksmus, įgyti galimybę naudotis didesne pinigų suma, iš kurios galės grąžinti bendrovei pasisavintą turtą. Taip pat teismas įvertino tai, kad L. J. pagal turėtas galimybes civiliniam ieškovui atlygino dalį savo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos, t. y. nuteistoji pardavė jai priklausantį butą bei automobilį, o gautos piniginės lėšos buvo panaudotos UAB „F“ padarytai turtinei žalai atlyginti, taip pat žalos atlyginimui buvo panaudotos ir gauto darbo užmokesčio lėšos. L. J. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirbo, ji yra paskirta savo garbaus amžiaus tėvo globėja ir turto administratore, pati taip pat turi sveikatos problemų.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai L. J. tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek skirta subendrinta bausmė (taikant dalinio sudėjimo ir apėmimo būdus), savo rūšimi ir dydžiu, nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos ir proporcingos, atitinka tiek nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jos asmenybę, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai. Bausmės nelaikytinos per griežtomis, jos atitinka šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą.

30. Apeliaciniame skunde nuteistoji L. J., prašydama ją išteisinti, dėl skundžiamu nuosprendžiu priteisto UAB „F“ civilinio ieškinio, jo dydžio nepasisako. Patikrinus skundžiamo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, jog baudžiamojoje byloje UAB „F“ pareikštas 276 500 Eur dydžio civilinis ieškinys dėl nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimo išspręstas netinkamai. Kaip minėta, UAB „F“ turtinė žala padaryta nusikalstamais L. J. veiksmais. Nuteistoji iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo bendrovei atlygino dalį žalos –177 770,50 Eur (3 t., b. l. 13), todėl UAB „F“ pareikštas civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, iš nuteistosios bendrovei priteista neatlyginta padarytos turtinės žalos dalis – 98 729,50 Eur, taip pat 5 procentų metinės palūkanos, jas skaičiuojant nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks teismo sprendimas teisingas ir pagrįstas.

31. Tinkamai buvo išspręstas bendrovės patirtų išlaidų advokato, kuris byloje dalyvavo kaip civilinio ieškovo UAB „F“ atstovas, darbo apmokėjimo atlyginimo klausimas. Matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į advokato darbo apimtį ir pobūdį (advokatas UAB „F“ atstovui padėjo parengti pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo vieno liudytojo apklausoje, teikė tris nedidelės apimties prašymus, susijusius su L. J. taikyta procesine prievartos priemone, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dalyvavo dviejuose teisiamuosiuose posėdžiuose), bylos sudėtingumą (baudžiamoji byla nėra didelės apimties), nusikaltimų sunkumą ir padarymo aplinkybes (buvo nagrinėjamos septynių nusikalstamų veikų, iš kurių dvi priskiriamos sunkių, keturios apysunkių ir viena nesunkių nusikaltimų kategorijoms, padarymo aplinkybės, veikos padarytos veikiant tokiu pat būdu), teisiamųjų posėdžių pirmosios instancijos teisme trukmę (advokatas dalyvavo dviejuose posėdžiuose) ir UAB „F“ prašomą priteisti turėtų išlaidų dydį proporcingai sumažino. Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėti teismo argumentai teisingi ir pagrįsti.

32. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

33. Apeliacinės instancijos teismo 2025 m. vasario 6 d. posėdyje civilinės ieškovės UAB „F“ atstovas advokatas Ramūnas Mikulskas pateikė prašymą dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme priteisimo ir 2024 m. spalio 7 d. mokėjimo nurodymo kopiją, patvirtinančią, kad bendrovės advokatui sumokėta 1 210 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Advokatas prašo priteisti šias išlaidas iš nuteistosios L. J. civilinės ieškovės naudai. Šis prašymas tenkinamas iš dalies.

34. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-177-696/2015, Nr. 2K-204-895/2018). Nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas gali nepriteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė.

35. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka pagal nuteistosios L. J. apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavo civilinės ieškovės UAB „F“ atstovas advokatas, kuris, atstovaudamas bendrovės interesams, pateikė motyvuotą poziciją dėl nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrįstumo. Atsižvelgiant į nuteistosios apeliacinio skundo apimtį ir turinį, bylos sudėtingumą, apimtį, apeliacinės instancijos teismo proceso trukmę, bylos išnagrinėjimo rezultatus, teisinių paslaugų pobūdį, atstovo dalyvavimą šioje byloje nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, advokato darbo laiko sąnaudas, o taip pat į nuteistajai L. J. nustatytų turtinių įpareigojimų apimtį, protingumo ir sąžiningumo principus, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad civilinės ieškovės UAB „F“ patirtų išlaidų už atstovo advokato Ramūno Mikulsko atstovavimą apeliacinės instancijos teisme suma 1 210 Eur yra neproporcingai didelė, todėl mažintina iki 500 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistosios L. J. apeliacinį skundą.

Ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 31 d. nuosprendyje rašymo apsirikimo klaidą, nuosprendžio nustatomojoje bei rezoliucinėje dalyse nurodant, kad L. J. pasisavino jai patikėtą labai didelės vertės UAB „F“ turtą – 74 400 Eur, padarydama UAB „F“ 74 400 Eur dydžio žalą, taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 3 dalyje (74 400 Eur pasisavinimas).

Išieškoti iš nuteistosios L. J. UAB „F“ naudai 500 Eur turėtoms išlaidoms advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėEvaldas GražysAiva Survilienė