- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-16
- Bylos Nr.
- 2YT-9311-984/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00420-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Pareiškėjas
- K. M., M. M., D. M.
- Advokatai
- Česlovas Bakasėnas, Irina Kizina
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal pareiškėjų K. M. pareiškimą bei M. M. ir D. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byloje dalyvaujant suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriui, M. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. M. kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė mirusios motinos V. M. palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad jo tėvai M. M. ir V. M. susilaukė trijų vaikų – pareiškėjo, M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvai iki mirties gyveno socialiniame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo tėvui M. M., jo palikimą priėmė sutuoktinė V. M., kuri su vaikais liko gyventi minėtuose namuose, naudojosi visais namuose likusiais baldais, namų apyvokos reikmenimis. Jai buvo išduotas ir paveldėjimo teisės liudijimas. (duomenys neskelbtini) mirė V. M., kurios vardu liko registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties pareiškėjas su šeima ir toliau gyveno tame pačiame bute, naudojosi visu po motinos mirties likusiu turtu bute, taip pat žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuriame ir iki motinos mirties, ir iki šiol augina daržoves, ankstesniais metais turėjo šiltnamį. Kasmet dalį sklypo užaria, leidžia sklypu naudotis mirusio brolio sutuoktinei R. M.. Kitu žemės sklypu pareiškėjas nesinaudoja, kol jis neįteisintas jo vardu. Po V. M. mirties per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau faktiškai pareiškėjas priėmė mirusios motinos palikimą ir jį valdo iki šiol.
Atsiliepimas
Pareiškėjai D. M. ir M. M. atsiliepime su pareiškėjo pareiškimu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad jie yra V. M. sūnaus G. M., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai. Mirus tėvui, jie dar būdami nepilnamečiai, kartu su savo motina R. M., dirbo V. M. žemės sklypą, kad galėtų pragyventi, t. y. nuolat, kasmet, iki šiol, tai vienoje, tai kitoje sklypo dalyje sodino bulves, kitas kultūras, statė šiltnamius. Iki šio pareiškimo pateikimo manė, kad minėtas žemės sklypas priklauso pareiškėjui, kuris leidžia jiems naudotis močiutės palikta žeme. Taip pat nežinojo ir apie tai, kad mirusi močiutė turėjo senelio miško ūkio paskirties žemę. Mano, kad socialinio būto, priklausančio juridiniam asmeniui, perėmimas, negali būti laikomas mirusio asmens turto valdymu.
Šalies argumentai
Pareiškėjai D. M. ir M. M. teismui pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie pareiškimo, kuriuo prašė pripažinti, kad jie faktiniu valdymu priėmė močiutės V. M. palikimą. Nurodė, kad močiutė, dar būdama gyva, leido sūnaus G. M. šeimai, o vėliau ir mirusio sūnaus našlei su vaikais naudotis jos žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Mirus tėvui, jie ir motina toliau užsiiminėjo daržininkyste, iki minėto sklypo iš Širvintų važinėjo su dviračiais, derlių parvežti prašydavo laiptinės kaimyno, samdė traktorininką žemei užarti. Pamena, kad jų motina atidavė pareiškėjui močiutės žemės dokumentus, tačiau nežinojo, kokiam tikslui. K. M. neprieštaravo, kad jie nuolat dirbtų žemę. Po močiutės mirties, esant sunkiai turtinei padėčiai šeimoje, jie toliau nuolat augino daržoves minėtame žemės sklype. Pažymėjo, kad ne pareiškėjas, o būtent jie su motina dirbo tame žemės sklype. Ir nors jie ir jų įstatyminė atstovė nesikreipė į notarų biurą po močiutės mirties dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau faktiniu valdymu priėmė močiutės palikimą ir iki šiol nuolat dirba jai priklausiusią žemę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą ir suinteresuotų asmenų D. M. ir M. M. pareiškimą dėl prisidėjimo prie pareiškimo, nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikins, kad minėti asmenys faktiškai priėmė mirusiosios palikimą, tai neprieštaraus pareiškimo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą bei suinteresuotų asmenų D. M. ir M. M. pareiškimą dėl prisidėjimo prie pareiškimo, nurodo, kad neprieštarauja pareiškimų patenkinimui, jeigu teismas nustatys, kad minėti asmenys po V. M. mirties priėmė palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti ir valdo iki šiol kaip savo.
Suinteresuotas asmuo M. M. atsiliepimo nepateikė.
Pareiškėjas K. M. teismo posėdyje savo pareiškimą palaikė. Patvirtino, kad po motinos mirties laiku nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, nes neturėjo visų dokumentų, taip pat dėl lėšų trūkumo. Motiną laidojo ir kapą sutvarkė savo lėšomis, iš dalies prisidėjo brolis M. M.. Nurodė, kad minėtame bute gyveno su motina iki jos mirties ir po jos mirties ir toliau naudojosi likusiais baldais, buitine technika. Po mirties liko jos vardu registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame, esant motinai gyvai, dirbo ir jis pats, tačiau motinos mirties metais jį dirbo jau brolio G. M. šeima. Po motinos mirties apie porą metų naudojosi žeme. Motinos daiktų su niekuo nesidalijo. Anūkai D. ir M. M. dalyvavo močiutės laidotuvėse, tačiau į jos daiktus nepretendavo. Brolio sutuoktinė R. M. atidavė jam žemės sklypo dokumentus. Prieš kelis metus bendravo su R. M., broliu M. M. dėl paveldėjimo, tačiau jokie veiksmai nebuvo atlikti. Pareiškėjams leido naudotis žeme ir jie naudojosi tik nedidele jos dalimi. Likusį žemės plotą tvarkė pats, samdydavo traktorių žolės nušienavimui. Maždaug prieš 3 metus iškirto krūmus. Vėliau patikslino, kad maždaug prieš 3 metus su D. ėjo į savivaldybę dėl žemės melioracijos. Samdė D. žolės smulkinimui, po to – O. Šiuo metu žemės sklypas vėl apaugęs krūmais. Pradėjo viename krašte kirsti, bet dėl karščių nebaigė. Kito sklypo (miško) netvarkė ir nežino, kur jis yra, jo dokumentai nesutvarkyti. Po motinos mirties jos vardu buvo gauti pranešimai dėl mokesčio už žemę, ir jis (K. M.) sumokėjo mokesčius. Taip pat sumokėjo susidariusį įsiskolinimą ir už elektros energiją.
Šalies argumentai
Pareiškėjo K. M. atstovas teismo posėdyje pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Taip pat nurodė, kad neprieštarauja, jog mirusios pareiškėjo motinos palikimą priimtų ir kiti du pareiškėjai.
Pareiškėjas D. M. teismo posėdyje savo pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti. Patvirtino, kad aptariamo žemės sklypo dalį dirbo dar esant tėvui gyvam, po kurio mirties, močiutei leidus, toliau naudojosi žeme ir iki šiol, turi šiltnamius, nuolat augina įvairias daržoves, vaiskrūmius. Tėvui esant gyvenam, su traktorininko pagalba, ardavo didesnį plotą, tačiau vėliau dirbo jau mažesnį žemės plotą, nes kasdavo kastuvu. Tėvas, būdamas gyvas, padėdavo močiutei. Močiutė iki mirties gyveno su K. M., kuris organizavo ir jos laidotuves. Nežino, kieno lėšomis buvo laidojama močiutė. Močiutės daiktai liko jos nuomotame bute, jie į jos daiktus nepretendavo. Po močiutės mirties buvo atvykę pas K. M. ir norėjo gauti vieną močiutės puodą, tačiau K. M. nurodė, kad jį išmetė. Dėl palikimo priėmimo anksčiau nesikreipė. Mirus močiutei, buvo nepilnamečiai. Žino, kad motina skambino K. M. ir klausė, kada jis tvarkys dokumentus. Po močiutės mirties nematė, kad K. M. būtų naudojęsis žeme. Kita žemės dalis apaugusi krūmais, medžiais. Kol buvo maži, į žemės sklypą važinėjo dviračiais, prašydavo kaimyno J. R., kitų asmenų parvežti daržoves. Vėliau, įsigijus automobilį, patys juo ir važinėja į sklypą.
Pareiškėja M. M. teismo posėdyje prašė tenkinti jos pareiškimą. Patvirtino, kad aptariamą žemę jos šeima dirbo, dar esant tėvui gyvam ir vėliau, iki šiol. Augina įvairias daržoves. Brolis žemę sukasa. Kita žemės dalis nebuvo dirbama, o apaugusi krūmais. Apie senelių mišką nežinojo iki teisminio proceso. Nematė, kad K. M. būtų naudojęsis ir rūpinęsis ta žeme. Močiutė iki mirties gyveno su K. M.. Po jos mirties jos daiktai liko tame pačiame bute.
Pareiškėjų M. M. ir D. M. atstovė teismo posėdyje savo atstovaujamų pareiškėjų pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti, o dėl K. M. pareiškimo prašė teismo spręsti savo nuožiūra. Taip pat pažymėjo, kad asmeninių daiktų priėmimas negali būti laikomas palikimo priėmimu.
Liudytoja D. J. teismo posėdyje nurodė, kad yra K. M. sugyventinė. Pas jo motiną pradėjo gyventi maždaug prieš 19 metų, jos nuomojamame bute. Žino, kad sugyventinio motina turėjo žemės. Mirus motinai, jie ir toliau gyveno tame pačiame bute. Po motinos mirties bute liko jos daiktai, kurių dalį išmetė. Pareiškėjai buvo atvažiavę ir prašė K. M. leisti naudotis žeme, ir jis leido. Žino, kad abu pareiškėjai naudojosi tik nedidele žemės dalimi, o kitos dalies niekas nedirbo, tik K. M. nušienaudavo, medžius išpjaudavo. Pamena, kad K. M. mokėjo ir žemės mokestį, tačiau tiksliai nepamena datos. Motiną laidojo K. M. savo lėšomis, iš dalies prisidėjo M. M., kuris po motinos mirties daugiau atvykęs nebuvo, net į mirties metines. G. M. šeima prie motinos laidotuvių neprisidėjo. K. M. taip pat statė paminklą, rūpinosi metinėmis. Buto mokesčius sumokėjo ir toliau moka. Po motinos mirties buvo likę skolų už būstą, kurias K. sumokėjo. Po motinos mirties minėtame žemės sklype daržo neaugino.
Liudytoja R. M. teismo posėdyje patvirtino, kad žino, jog jos mirusio sutuoktinio motina iki mirties gyveno su K. M., kuris rūpinosi motinos laidotuvėmis, po motinos mirties toliau rūpinosi jos daiktais. Tačiau žemės sklypo dalimi rūpinosi ji su vaikais, dar vyrui gyvam esant ir vėliau, iki šiol, kitos žemės dalies niekas neprižiūrėjo, ji apaugusi krūmais ir medžiais. Prieš metus naudojamą žemę pagerino, atvežė grybyno žemės. Pamena, kad dar esant sutuoktinio motinai gyvai, bet jau po sutuoktinio mirties, žemės dokumentus atidavė K. M.. Sutuoktinio motina leido jiems dirbti tą žemę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimai tenkintini
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas M. M. (b. l. 6-8), o jo palikimą priėmė sutuoktinė V. M. (b. l. 13). (duomenys neskelbtini) mirė V. M. (b. l. 9), kuri iki mirties gyveno nuomojamame socialiniame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su pareiškėju K. M., kuris ir toliau liko gyventi minėtame bute (b. l. 11, 12). Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas palaidojo motiną ir kapą sutvarkė savo lėšomis, iš dalies prisidedant broliui M. M.. V. M. vardu liko registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), M. M. vardu – ir žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-18). Pareiškėjo teigimu, jis dėl M. M. (tėvo) paveldėjimo liudijimo papildymo yra sutaręs su notare, todėl šiame pareiškime nekelia klausimo dėl pareiškėjo tėvo palikimo priėmimo. Byloje nėra duomenų, kad V. M. būtų sudariusi testamentą, ar kad kiti asmenys būtų priėmę palikimą, atsiradusį po jos mirties. Širvintų rajono 2-ojo notaro biuro 2013 m. sausio 15 d. liudijime nurodyta, kad po V. M. mirties, į notaro biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 19). Pareiškėjas K. M. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydamas pripažinti, kad jis priėmė motinos palikimą faktiškai jį pradėdamas valdyti.
Pareiškėjai D. M. ir M. M. prisidėdami prie patikslinto pareiškimo nurodė, kad jie yra V. M. sūnaus G. M., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai. Teigė, kad jie paveldėjo senelės turtą, kadangi iki jos mirties ir iki šiol dirbo dalį jai priklausančios žemės. Mano, kad socialinio būsto, priklausančio juridiniam asmeniui, perėmimas, negali būti laikomas mirusio asmens turto valdymu.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius, nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų ir dokumentų, laiškų, nuotraukų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Be to, paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kita vertus, jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Nagrinėjamu atveju, po V. M. mirties, per CK 5.51 straipsnio 3 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą, nuo palikimo atsiradimo dienos, nebuvo paduotas pareiškimas dėl palikimo priėmimo, palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau pareiškėjas K. M. ir toliau liko gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame iki mirties gyveno ir jo motina. Nors minėtas butas buvo socialinis ir nuomojamas, tačiau K. M. priėmė ne tik visą motinos turtą – asmeninius jos daiktus, baldus ir kt., tačiau ir likusias prievoles. Bylos medžiaga liudija, kad po V. M. mirties buvo susidariusi skola už elektros energiją (b. l. 34), kurią sumokėjo K. M.. Nors jis pats gyveno minėtame bute su šeima, tačiau tokios skolos dalis tenka ir jo mirusiai motinai, kadangi ji taip pat naudojosi komunalinėmis ir kitomis paslaugomis. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad mirusios motinos vardu buvo atėjęs ir mokėjimo nurodymas už žemę, kurią apmokėjo K. M.. Bylos nagrinėjimo metu šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja D. J., kuri su K. M. gyvena kartu 19 metų minėtame bute neįregistravę santuokos. Atkreiptinas dėmesys, kad ši aplinkybė pareiškėjo K. M. pareiškime nebuvo nurodyta. Liudytoja D. J. nedalyvavo teismo posėdžio salėje, nustatant aplinkybę dėl V. M. atsiųsto mokėjimo nurodymo už žemę, tačiau apklausiant ją, kaip liudytoją, ji prisiminė buvus tokiai aplinkybei ir patvirtino K. M. teiginius, jog būtent jis sumokėjo žemės mokestį. Be šių aktyvių veiksmų, pareiškėjas K. M. po savo motinos mirties susigrąžino iš velionio brolio G. M. sutuoktinės R. M. ir motinos žemės dokumentus, tokiu būdu parodydamas, jog priima motinos palikimą ir siekia susitvarkyti paveldėjimo dokumentus. Be to, pareiškėjas K. M. ir rūpinosi žemės sklypu – samdė asmenis (D., O.) sklypo nušienavimui (žolės smulkinimui), pjovė krūmus. Šių aplinkybių pareiškėjai M. M. ir D. M., nepaneigė. Pareiškėjas K. M. taip pat nurodė, kad ir šiais metais pradėjo krūmų pjovimo darbus, apie ką informavo ir kitą pareiškėją, tačiau dėl karščių darbų nebaigė. Taigi, teismas laiko, kad pareiškėjas K. M. priėmė savo motinos palikimą faktiškai jį pradėdamas valdyti.
Vertinant pareiškėjų D. M. ir M. M. pareiškimo pagrįstumą, byloje nustatyta, pastarieji dirbo V. M. priklausančią žemės dalį, tiek iki jos mirties, tiek po jos mirties, augino įvairias kultūras, statė šiltnamius, pagerino žemę. Palikimo atsiradimo metu buvo nepilnamečiai. Pareiškėjų D. M. ir M. M. motina, per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą taip pat nesikreipė nei į notarą dėl palikimo priėmimo, nei į teismą, dėl leidimo išdavimo priimti palikimą vaikų vardu. Bylos nagrinėjimo metu nėra ginčo, kad pareiškėjai D. M. ir M. M. su savo motina R. M. dirbo V. M. žemės dalį. K. M. bylos nagrinėjimo metu neprieštaravo jų pareiškimui, todėl esant šioms aplinkybėms bei vadovaujantis teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1,5 straipsnis), teismas laiko, kad pareiškėjai D. M. ir M. M. taip pat priėmė V. M. palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti (CK 5.50 straipsnis).
Taigi, apibendrinant tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad tiek pareiškėjas K. M., tiek pareiškėjai D. M. ir M. M. priėmė mirusios V. M. palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti, todėl pareiškėjų pareiškimai, nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą, yra pagrįsti ir tenkintini, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjų subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.
Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Teismas išaiškina, kad palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą (CK 5.12 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimus tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai K. M. (sūnus) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. M. (vaikaitis) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. M. (vaikaitė) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po V. M. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.