Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Amber Gaming“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Priežiūros tarnyba, ir Tarnyba) direktoriaus 2023 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. DIE-467 „Dėl atlikto UAB „Amber Gaming“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2023 m. gegužės 22 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-14-(7.10Mr)“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Priežiūros tarnyba Bendrovės klientės K. V. (toliau – ir klientė) gauto skundo pagrindu pradėjo neplaninį specialųjį Bendrovės patikrinimą. Patikrinimo metu Priežiūros tarnyba vertino Bendrovės veiksmų teisėtumą, kuomet Bendrovė nutraukė dalykinius santykius su kliente, vadovaudamasi Priežiūros tarnybos patvirtintu Bendrovės nuotolinio lošimo organizavimo reglamentu, patvirtintu Priežiūros tarnybos direktoriaus 2021 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. DIE-246 (toliau – ir Reglamentas), bei pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančiais teisės aktais bei jų pagrindu patvirtintomis Bendrovės tvarkomis.

2.2. Ginčijamame Įsakyme konstatuota, kad Bendrovė, vadovaudamasi Reglamento 4.2 punkto nuostatomis, atlikusi K. V. registruotos lošėjo paskyros savininko tapatybės patikrą telefonu ir įvertinusi gautus rezultatus, vadovaudamasi Reglamento 4.3 punkto nuostatomis, nutraukė nuotolinio lošimo sutartį su kliente, nesurinkusi pakankamai duomenų ir objektyvių bei neginčijamų įrodymų, jog klientė, pažeisdama Reglamento 3.3.2 punkto ir Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir ALĮ) 20² straipsnio nuostatas, perleido savo prisijungimo duomenis prie lošimo paskyros tretiesiems asmenims, ir taip pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalį („Lošimai yra organizuojami pagal lošimo reglamentą“) (Įsakymo 2 punktas); nutarta pritarti Patariamosios komisijos sprendimui dėl baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo priimti (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugsėjo 25 d. išvadai Nr. IVL-1332 „Dėl UAB ,,Amber Gaming“ galimo Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir Išvada) ir už Įsakymo 2 punkte konstatuotą pažeidimą Bendrovei skirti 12 557 Eur baudą (Įsakymo 3 punktas). Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes yra priimtas klaidingai interpretuojant faktines aplinkybes bei neteisingai aiškinant ir taikant teisės aktus.

2.3. Bendrovei, kaip įpareigotajam subjektui Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir PPTFPĮ) prasme, draudžiama tęsti dalykinius santykius, jei įpareigotasis subjektas (Bendrovė) neturi galimybių neabejotinai įsitikinti kliento tapatybe ir/ar naudos gavėjo tapatybe (t. y. ar naudą iš dalykinių santykių tikrai gauna klientas ar kitas asmuo). PPTFPĮ 18 straipsnis numato, kad jeigu klientas vengia arba atsisako finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui jo prašymu ir terminais pateikti papildomą informaciją, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, vadovaudamiesi vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūromis, gali atsisakyti vykdyti pinigines operacijas ar sandorį, nutraukti sandorius ar dalykinius santykius su klientu. Atsižvelgiant į tai, PPTFPĮ pareigą įrodyti, kad sustabdyta operacija nėra įtartina, o kliento bei naudos gavėjo tapatybė iš tiesų atitinka nurodytą, numato būtent klientui, o ne reikalauja iš įpareigotojo subjekto, jog šis neginčijamais ir objektyviais įrodymais įrodytų operaciją esant neteisėta, o kliento paskyra naudojantis konkrečius trečiuosius asmenis. Ir jei klientas nepaneigia kilusių įtarimų, įstatymas įpareigotajam subjektui (įskaitant Bendrovę) numato teisę ir pareigą dalykinius santykius nutraukti.

2.4. Dalykinius santykius su K. V. Bendrovė nutraukė inter alia (be kita ko) įgyvendinama PPTFPĮ reikalavimus bei vadovaudamasi ir 2022 m. lapkričio 7 d. patvirtintu Bendrovės Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas). Priežiūros tarnyba nenustatė, jog Aprašas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Taip pat atsakovas nenustatė, kad Bendrovė, taikydama savo vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūras, būtų pažeidusi PPTFPĮ reikalavimus. Tuo metu, kaip minėta, Bendrovė klientės patikrą telefonu atliko ir dalykinius santykius su ja nutraukė inter alia vadovaudamasi būtent šiais teisės aktais. Todėl Priežiūros tarnyba neturėjo jokio pagrindo konstatuoti tariamo ALĮ 18 straipsnio 1 dalies pažeidimo, nes ši nuostata nėra aktuali nagrinėjamoje situacijoje ir nepaneigia pinigų plovimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

2.5. Priežiūros tarnyba nepagrįstai taiko per aukštą įrodinėjimo standartą pinigų plovimo prevencijos priemonių taikymui. PPTFPĮ nereikalauja, kad įpareigotasis subjektas objektyviais ir neginčijamais įrodymais įrodytų, jog kliento ar naudos gavėjo tapatybė yra kita nei nurodyta (kas reikštų, kad įpareigotasis subjektas turėtų nustatyti asmens, kuris de facto (faktiškai) naudojasi jo paslaugomis, tapatybę, nors ją statytinis klientas slepia) ir tik tada galėtų nutraukti dalykinius santykius. PPTFPĮ numato, kad jei įpareigotasis subjektas „neturi galimybių“ ir „negali“ nustatyti ir patikrinti kliento ir/ar naudos gavėjo tapatybės, jam draudžiama dalykinius santykius tęsti. Tuo metu Priežiūros tarnyba reikalauja iš Bendrovės, kad ji neginčijamai ir objektyviais įrodymais įrodytų, jog ne klientė, tačiau kitas asmuo naudojasi paskyra, nors tokių neginčijamų įrodymų pačiai Bendrovei surinkti yra objektyviai neįmanoma. Bendrovė neturi galimybių atlikti tokių veiksmų, kuriuos galėtų atlikti teisėsaugos institucijos, ir nustatyti, kas konkrečiai naudojasi paskyra. Toks įrodinėjimo standartas beveik visais atvejais sudaro galimybę asmenims nekliudomai slėpti tikrąją naudos gavėjo tapatybę ir apeiti PPTFPĮ reikalavimus. Būtent dėl šios priežasties PPTFPĮ įpareigotiesiems subjektams ir numato žemesnį įrodinėjimo standartą – klientui nepašalinus sukeltų abejonių, neįrodžius tapatybės ir nesant galimybių pačiam įpareigotajam subjektui įsitikinti tokia kliento ir/ar naudos gavėjo tapatybe, įpareigotajam subjektui draudžiama tęsti dalykinius santykius.

2.6. Bendrovės Reglamento 4.3 punkte nustatyta, jog jei lošėjų patikros metu paaiškėja, kad lošėjo lošimų sąskaita naudojasi tretieji asmenys ar yra sukčiaujama kitais būdais, Bendrovė anuliuoja įtarimus sukėlusius statymus, atliktus tokioje lošėjo lošimų sąskaitoje, grąžina pinigų, esančių lošėjo lošimų sąskaitoje, likutį į lošėjo mokėjimo sąskaitą, uždaro lošėjo lošimų sąskaitą ir nutraukia nuotolinio lošimo sutartį (dalykinius santykius) su lošėju. Šis Reglamento punktas apima ir Apraše numatytą identišką patikros telefonu procedūrą. Aprašo 11.1 punkte nurodyta, kad kilus įtarimams, jog lošimų sąskaita (paskyra) naudojasi ne tas asmuo, kurio vardu ji buvo atidaryta arba įtariama, kad paskyra gali būti naudojamasi nesąžiningai arba neteisėtai veiklai vykdyti, atsakingas asmuo turi teisę laikinai sustabdyti kliento naudojimąsi paskyra iki kol bus atlikta kliento patikra telefonu. Aprašo 11.6 punkte nurodyta, kad jei po kliento patikros telefonu lieka abejonių dėl to, kad lošimo paskyra jis naudojasi pats asmeniškai, sprendžiamas klausimas dėl rizikos mažinimo priemonių taikymo arba dalykinių santykių nutraukimo su šiuo klientu. Priežiūros tarnybos nurodytas įrodinėjimo standartas akivaizdžiai prieštarauja ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) Galimo pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijų sąrašo, patvirtinto FNTT direktoriaus 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-240 (toliau – ir Sąrašas), 6 punktui. Šiame Sąrašo punkte nustatyta, kad vertinant, ar piniginė operacija ar sandoris yra įtartini, finansų įstaiga ar kitas subjektas neprivalo išsiaiškinti, ar kliento veikoje yra nusikaltimo sudėties. Minimam vertinimui pakanka subjektyvių finansų įstaigos ar kito subjekto darbuotojų įtarimų. Taigi, priešingai, nei bando teigti Priežiūros tarnyba, Bendrovei (kaip įpareigotajam subjektui PPTFPĮ prasme) pakanka subjektyvių įtarimų tam, kad ji galėtų konstatuoti kliento veiksmų neteisėtumą bei nebetęsti dalykinių santykių su klientu.

2.7. Priežiūros tarnybos Įsakyme padarytos išvados neatitinka FNTT bei Europos Sąjungos (toliau – ir ES) institucijų nurodymų. Priežiūros tarnyba, iš Bendrovės reikalaudama itin aukšto ir net neįmanomo įrodinėjimo standarto, visiškai neatsižvelgė į bendrą ES politiką pinigų plovimo rizikų valdymo klausimais, kuri kaip tik nurodo griežtinti tapatybės nustatymo reikalavimus. Bendrovė turėjo pakankamą pagrindą padaryti išvadą, kad K. V. lošimuose dalyvauja pažeisdama Reglamento nuostatas, todėl pagrįstai nutraukė su ja dalykinius santykius. Siekdama įsitikinti, kad paskyrą susikūręs asmuo iš tiesų yra tas, kuris paskyra faktiškai naudojasi, Bendrovė turi pasirengusi konfidencialų klausimų sąrašą, Atsižvelgdama į konkrečią situaciją, Bendrovė individualizuotai parenka atitinkamus klausimus paskyros savininkui. Šiuo atveju susisiekus su kliente, ši į visus klausimus, kurie konkrečiai susiję naudojimusi jos vardu registruota lošimo paskyra, atsakė neteisingai. Paklausus, koks paskutinis statymas atliktas Bendrovės paskyroje, klientė nurodė, kad už stalo tenisą ir krepšinį. Ji už krepšinį statymų atlikusi nėra. Nors vėliau K. V. Priežiūros tarnybai teigė, kad neva galbūt supainiojo lošimo paskyras, tačiau jokių įrodymų apie kitos paskyros egzistavimą ir atliktus statymus už krepšinį nepateikė. Be to, tariamas paskyros supainiojimas niekaip nepaneigia fakto, kad klientė nesugebėjo atsakyti į kitus Bendrovės klausimus. Paprašius nurodyti, kokios rūšies statymus K. V. atliko savo paskyroje: kombinuotus, paprastuosius ar sisteminius, klientė nurodė, kad kombinuotus. K. V. kombinuotų statymų atlikusi nėra. Jeigu klientė pati savarankiškai naudotųsi lošimo paskyra, ji tikrai žinotų, kokius statymus atlieka savo paskyroje. Juo labiau, kad iš viso buvo atlikusi tik 9 statymus per trumpą laiko tarpą. Paklausus, ar K. V. statymus savo paskyroje atlieka už gyvai vykstančius įvykius ar dar prieš jiems prasidedant, klientė nurodė, kad gyvai ir prieš jiems prasidedant. K. V. statymų prieš lažybų įvykio pradžią atlikusi nėra. Paklausus, ar K. V. atlieka statymus tik už stalo tenisą, klientė nurodė, kad atlieka statymus ir už krepšinį. K. V. už krepšinį statymų atlikusi nėra. Paklausus, kada yra laimimas stalo teniso setas, klientė pokalbį nutraukė. Nors vėliau K. V. Priežiūros tarnybai teigė, kad neva pokalbis nutrūko išsikrovus jos telefonui, tačiau tokia jos pozicija vertintina itin kritiškai. Pokalbio metu ji Bendrovės atstovei neužsiminė, kad jos telefonas išsikrauna. Be to, su Bendrove ji mėgino susisiekti tik praėjus 15 minučių, kas yra daugiau nei pakankamai susiderinti su trečiu asmeniu atsakymą į Bendrovės užduotą klausimą. Nutrūkus pokalbiui Bendrovė pakartotinai susisiekti su ja neturėjo jokio pagrindo, nes Bendrovės atsakingi darbuotojai įvertino, jog K. V. negebėjimas atsakyti nei į vieną užduotą klausimą susijusį su naudojimusi lošimų paskyra yra pakankamas pagrindas spręsti, jog K. V. lošimų sąskaita naudojasi neasmeniškai. Todėl kokių nors papildomų klausimų uždavinėjimas situacijos niekaip nebūtų pakeitęs.

2.8. K. V. neįrodė ir Bendrovė negalėjo neabejotinai įsitikinti tuo, kad K. V. pati, o ne trečiasis asmuo, naudojasi jos vardu sukurta lošėjo paskyra. Klientės akivaizdus nesigaudymas neva pačios atliktuose statymuose yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad klientė ne pati atliko statymus, t. y. kažkam yra perdavusi savo paskyros kontrolę arba statymus atlieka pagal trečiojo asmens nurodymus. K. V. elgesys atitiko FNTT nurodytą „pinigų mulo“ scenarijų. „Pinigų mulų“ scenarijų atitinka situacijos, kai trečiųjų asmenų prašymu sukuriamos nuotolinio lošimo paskyros tokias paslaugas teikiančių bendrovių svetainėse, o prisijungimų duomenys perduodami nusikaltėliams. Taip pat situacijos, kai pinigų mulai, vykdydami nusikaltėlių nurodymus, priima nusikaltėlių pinigus, atlieka statymus, o laimėjimus perveda į nurodytas mokėjimo sąskaitas arba už laimėtus pinigus perka nusikaltėlių nurodytas prekes ar paslaugas. „Pinigų mulo“ scenarijaus aplinkybę inter alia patvirtina tai, kad 2023 m. vasario 7 d., 12:43 val. (7 minutės po K. V. telefoninės patikros) Bendrovės klientų aptarnavimo skyrius sulaukė telefoninio skambučio iš asmens, kuris reiškė pretenzijas, jog Bendrovė „skambino jo draugei dėl atlikto statymo“. Šis vyras nurodė, kad ryte jo draugei „neįkrito pinigai“ ir dabar Bendrovės darbuotojai telefonu jos klausinėja keistų klausimų. Asmuo Bendrovės darbuotojo klausė „kas čia per politika“, kodėl visada „pinigai įkrenta per minutę“, o dabar „neįkrenta“ pusė dienos. Bendrovė, patikrinusi skambinusio asmens telefono numerį savo klientų duomenų bazėje, nustatė, kad telefono numeris priklauso Bendrovės klientui T. M. Atlikusi T. M. atliktų statymų analizę, Bendrovė nustatė, jog šis asmuo yra atlikęs identiškų ir specifinių lažybų statymų kaip ir K. V. Akivaizdu, kad šis asmuo kalbėjo apie K. V., nes tuo metu Bendrovė atlikinėjo tik jos patikrą telefonu ir minėtas asmuo galėjo teirautis tik dėl K. V. situacijos. Nors K. V. Priežiūros tarnybai teigė, jog niekam nėra perdavusi prisijungimo prie savo lošėjos paskyros duomenų ir negalėjo būti taip, kad kitas asmuo atliko statymus iš jai priklausančios lošėjo paskyros, tačiau tokiais teiginiais nėra pagrindo tikėti dėl šių priežasčių: 1) K. V. neteisingai atsakė į visus Bendrovės klausimus, į kuriuos tikrai būtų atsakiusi, jeigu paskyra būtų naudojusi savarankiškai. Bendrovės užduoti klausimai nebuvo sudėtingi, nereikalavo specialių žinių; 2) K. V. Priežiūros tarnybai teigė, kad kituose azartinių lošimų namuose iki tol, kol sudarė nuotolinio lošimo sutartį su Bendrove, nėra lošusi. Tačiau vos sudariusi nuotolinio lošimo sutartį su Bendrove ji atliko statymus tik už labai specifinius žemo meistriškumo ir mažo populiarumo sporto įvykius, t. y. už stalo tenisą „Setka Cup“ turnyre; 3) K. V. Priežiūros tarnybai teigė, kad sudaryti nuotolinio lošimo sutartį su Bendrove nusprendė norėdama užsidirbti papildomai ((duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, kad K. V. buvo tikra, kad užsidirbs iš azartinių lošimų, nors jie yra pagrįsti atsitiktinumu ir didele rizika, o ji pati nebuvo anksčiau dalyvavusi lošimuose, bet iš karto atliko labai specifinius statymus, darytina išvada, kad ji veikė nesavarankiškai; 4) po nutrūkusio pokalbio Bendrovei pirmiausia skambino ne pati K. V., o jos draugu prisistatęs asmuo. Pastarasis reiškė pasipiktinimą dėl neva „keistų klausimų“, kurie buvo užduoti paskyros savininkei. Vadinasi, pirmiausia K. V. mėgino susisiekti ne su Bendrove, o susisiekė su šiuo asmeniu, kad suderintų su juo veiksmus. Tuo metu minėtas asmuo akivaizdžiai turėjo tiesioginį interesą dėl K. V. lošimo paskyros ir lėšų; 5) minėtas asmuo taip pat žinojo, kad Bendrovė anksčiau K. V. pervesdavo lėšas per minutę, o šią informaciją gali žinoti tik asmuo, kuris turi prieigą prie lošėjo paskyros ir lošėjo banko sąskaitos. Taip pat šis asmuo savo lošimo paskyroje atlikinėjo tokius pačius specifinius statymus už „Setka Cup“ įvykius. Tai dar kartą patvirtina pagrįstus Bendrovės įtarimus, inter alia dėl to, kad K. V. paskyra buvo naudojama įgyvendinant „pinigų mulo“ scenarijų.

2.9. Nurodytos aplinkybės sudarė Bendrovei pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad K. V. lošimų paskyra naudojasi ne savarankiškai, todėl pažeidė Reglamento 3.3.2 punktą. Atsižvelgiant į tai, Bendrovė turėjo teisę ir pareigą nutraukti dalykinius santykius su K. V., ką ir padarė laikydamasi Reglamente bei teisės aktuose nustatytos tvarkos. Įsakymas, kuriuo konstatuotas tariamas Bendrovės ALĮ 18 straipsnio 1 dalies pažeidimas, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Šalies argumentai

6.3. Priežiūros tarnyboje 2023 m. balandžio 24 d. gautas K. V. skundas (Nr. G-25-(4.10Mr) dėl UAB „Amber Gaming“ veiksmų. Skunde nurodė, kad Bendrovė neteisėtai neišmoka laimėjimo lažybų 7bet.lt, bandant išsiimti laimėjimą paskyra buvo užšaldyta ir išmokėti tik įnešti pinigai, tvirtinant, jog kitas asmuo naudojasi jos paskyra. Klientė nurodė, kad prie paskyros jungiasi tik ji, iš įrenginio priklausančio jai, naudojantis savo Smart ID paskyra. Nurodė, kad savo sprendimą lažybų Bendrovė grindžia nutrūkusiu telefoniniu pokalbiu, tačiau jis nutrūko dėl išsikrovusio telefono, paskui 10 kartų bandant susisiekti su lažybų bendrove to nepavyko dėl jų kaltės.

6.4. Priežiūros tarnyba 2023 m. balandžio 24 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ (reg. Nr. 2E-633) kreipėsi į Bendrovę prašydama pateikti paaiškinimą dėl klientės skundžiamos situacijos. Bendrovė 2023 m. balandžio 28 d. rašte ,,Dėl informacijos pateikimo dėl K. V. skundo“ (reg. Nr. 1-1049) nurodė, kad, remiantis Reglamento 4.2 punktu, Bendrovės atsakinga darbuotoja vasario 7 d. susisiekė su kliente telefonu ir atliko lošėjo tapatybės patikrą telefonu. Įvertinus klientės atsakymus telefonu, Bendrovės atsakingi darbuotojai nusprendė, jog klientė jos vardu registruota lošimo paskyra nesinaudojo pati. Remiantis Reglamento 4.3 punktu, Bendrovė anuliavo klientės lošėjo sąskaitoje atliktus statymus, grąžino pinigus, įmokėtus į lošimų sąskaitą, į klientės mokėjimo sąskaitą, uždarė klientės vardu registruotą lošėjo lošimų sąskaitą ir nutraukė nuotolinio lošimo sutartį su kliente. Nurodė, kad apie tai klientė buvo informuota elektroniniu laišku.

6.5. Priežiūros tarnybos Kontrolės skyriaus 2023 m. gegužės 22 d. tarnybiniu pranešimu Nr. IVL-728 „Dėl K. V. skundo įvertinimo“ Priežiūros tarnyboje buvo priimtas sprendimas pradėti Bendrovės neplaninį patikrinimą pagal 2023 m. gegužės 22 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-14.

6.6. Priežiūros tarnyba 2023 m. birželio 1 d. raštu „Dėl pradėto UAB ,,Amber Gaming“ neplaninio specialiojo patikrinimo pagal 2023 m. gegužės 22 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-14-(7.10 Mr)“ paprašė Bendrovės pateikti duomenis ir informaciją, susijusią su tyrimu (nurodyti, kuo vadovaujantis (tvarkos aprašu, procedūromis ar kt.) atliekama „pažink savo klientą“ procedūra; detalizuoti, kaip sudaromas klausimynas (kiek klausimų sudaro klausimyną, kaip atliekamas pateiktų atsakymų vertinimas, kaip nustatoma, kiek ir kokių klausimų klientas privalo atsakyti); kokie klientės veiksmai sukėlė Bendrovei įtarimą, dėl kurių buvo priimtas sprendimas atlikti „pažink savo klientą“ procedūrą. Bendrovė 2023 m. birželio 5 d. raštu Priežiūros tarnybai pateikė paaiškinimus bei duomenis.

6.7. Priežiūros tarnyba, baigusi patikrinimą, 2023 m. liepos 12 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PT1-22, kuriame padarė išvadą, kad Bendrovė, vadovaudamasi Reglamento 4.2 punkto nuostatomis, atlikusi klientės registruotos lošėjo paskyros savininko tapatybės patikrą telefonu ir įvertinusi gautus rezultatus, vadovaudamasi Reglamento 4.3 punkto nuostatomis, nutraukė nuotolinio lošimo sutartį su kliente, nesurinkusi pakankamai duomenų ir objektyvių bei neginčijamų įrodymų, jog klientė, pažeisdama Reglamento 3.3.2 punkto ir ALĮ 20² straipsnio nuostatas, perleido savo prisijungimo duomenis prie lošimo paskyros tretiesiems asmenims, ir taip galbūt pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatas. Bendrovė 2023 m. liepos 20 d. pateikė atsiliepimą į patikrinimo aktą.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Bendrovė santykiuose su klientais privalo vadovautis PPTFPĮ normomis, kurios yra specialiosios normos lyginant su ALĮ nuostatomis. Skirtingai, nei nurodė teismas, pritardamas Priežiūros tarnybai, pinigų plovimo prevencija nėra laikoma „papildoma veikla“ ar „šalutine veikla“ šalia Bendrovės vykdomos „pagrindinės“ azartinių lošimų veiklos. Bendrovė vykdo vienintelę veiklą – organizuoja azartinius lošimus. Tuo metu azartiniams lošimams yra taikomas ne tik ALĮ, bet ir kiti teisės aktai, įskaitant PPTFPĮ. Vadovaujantis PPTFPĮ 2 straipsnio 10 dalies 7 punktu, Bendrovė yra laikytina „kitu įpareigotuoju subjektu“. Todėl savo veikloje Bendrovė privalo laikytis PPTFPĮ reikalavimų ir juos įgyvendinti. PPTFPĮ įtvirtinto pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reglamentavimo esmė yra ta, kad įpareigotieji subjektai (įskaitant Bendrovę), visų pirma, prevenciškai imtųsi visų reikiamų priemonių minimizuoti (valdyti) pinigų plovimo rizikas, o ne kovoti su pinigų plovimo pasekmėmis. Tai yra patvirtinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išaiškindamas, kad PPTFPĮ įtvirtintos priemonės turi būti aiškinamos, visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad jų paskirtis yra nurodytų neteisėtų veikų prevencija (2023 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-90-823/2023 30 p.). Vadovaujantis teisės principu lex specialis derogat legi generali (specialusis įstatymas įveikia bendrąjį, specialioji norma yra viršesnė už bendrąją), visais atvejais, kai Bendrovė, kaip kitas įpareigotasis subjektas savo veikloje susiduria su klausimais, susijusiais su pinigų plovimo rizikomis ir jų valdymu, Bendrovė privalo vadovautis ne ALĮ, o specialiuoju teisės aktu, reglamentuojančiu šią sritį, t. y. PPTFPĮ.

19.2. Bendrovei, kaip įpareigotajam subjektui PPTFPĮ prasme, draudžiama tęsti dalykinius santykius, jei nėra aiški kliento tapatybė, lėšų kilmė ar naudos gavėjas. Kaip matyti iš PPTFPĮ 9 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 16 dalies ir 9 straipsnio 18 dalies nuostatų, PPTFPĮ aiškiai draudžia tęsti dalykinius santykius, jei įpareigotasis subjektas (Bendrovė) neturi galimybių neabejotinai įsitikinti kliento tapatybe ir/ar naudos gavėjo tapatybe (t. y. ar naudą iš dalykinių santykių tikrai gauna klientas ar kitas asmuo). PPTFPĮ 18 straipsnis taip pat numato, kad jeigu klientas vengia arba atsisako finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui jo prašymu ir terminais pateikti papildomą informaciją, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, vadovaudamiesi vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūromis, gali atsisakyti vykdyti pinigines operacijas ar sandorį, nutraukti sandorius ar dalykinius santykius su klientu. Taigi PPTFPĮ pareigą įrodyti, kad kliento bei naudos gavėjo tapatybė iš tiesų atitinka nurodytą, numato būtent klientui, o ne reikalauja iš įpareigotojo subjekto, jog šis neginčijamais ir objektyviais įrodymais įrodytų kliento paskyra naudojantis konkrečius trečiuosius asmenis. Ir jei klientas nepaneigia kilusių įtarimų, įstatymas įpareigotajam subjektui (įskaitant Bendrovę) numato pareigą dalykinius santykius nutraukti. Tokią pareigą įpareigotiesiems subjektams patvirtina ir teismų praktika.

19.3. Dalykinius santykius su K. V. Bendrovė nutraukė inter alia įgyvendinama nurodytus PPTFPĮ reikalavimus ir vadovaudamasi Aprašu. Priežiūros tarnyba nenustatė, jog Aprašas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Taip pat atsakovas nenustatė, kad Bendrovė, taikydama savo vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūras, būtų pažeidusi PPTFPĮ reikalavimus. Šių aplinkybių nenustatė ir teismas. Bendrovė K. V. patikrą telefonu atliko ir dalykinius santykius su ja nutraukė inter alia vadovaudamasi būtent šiais teisės aktais. Todėl nei teismas, nei Priežiūros tarnyba neturėjo jokio pagrindo konstatuoti tariamo ALĮ 18 straipsnio 1 dalies pažeidimo, nes ši nuostata nėra aktuali nagrinėjamoje situacijoje ir nepaneigia pinigų plovimo prevenciją reglamentuojančių specialių teisės aktų reikalavimų.

19.4. Vadovaujantis tarp Bendrovės ir K. V. sudarytos nuotolinio lošimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 16 ir 17 punktais, Bendrovė turi teisę nutraukti sutartį ne tik tais atvejais, kai lošėja pažeidžia ALĮ arba Reglamentą, tačiau ir kitais teisės aktuose nustatytais pagrindais. Šiuo atveju pagal PPTFPĮ 9 straipsnio 18 dalį ir 18 straipsnį Bendrovė privalėjo nutraukti dalykinius santykius (sutartį) su kliente, kadangi Bendrovė negalėjo įsitikinti, jog būtent klientė savarankiškai dalyvauja Bendrovės organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose. Atsižvelgiant į tai, Bendrovė, nutraukdama sutartį su K. V., jokių teisės aktų ir sutarties nepažeidė.

19.5. Teismas ir Priežiūros tarnyba nepagrįstai taikė per aukštą įrodinėjimo standartą pinigų plovimo prevencijos priemonių taikymui. PPTFPĮ nereikalauja, kad įpareigotasis subjektas objektyviais ir neginčijamais įrodymais įrodytų, jog kliento ar naudos gavėjo tapatybė yra kita nei nurodyta (kas reikštų, jog įpareigotasis subjektas turėtų nustatyti asmens, kuris de facto naudojasi jo paslaugomis, tapatybę, nors ją statytinis klientas slepia) ir tik tada galėtų nutraukti dalykinius santykius. PPTFPĮ numato, kad jei įpareigotasis subjektas „neturi galimybių“ ir „negali“ nustatyti ir patikrinti kliento ir/ar naudos gavėjo tapatybės, jam draudžiama dalykinius santykius tęsti. Priežiūros tarnyba reikalauja iš Bendrovės, kad ji neginčijamais ir objektyviais įrodymais įrodytų, jog ne klientė, tačiau kitas asmuo naudojasi paskyra, nors tokių neginčijamų įrodymų pačiai Bendrovei surinkti yra objektyviai neįmanoma. Bendrovė neturi galimybių atlikti tokių veiksmų, kuriuos galėtų atlikti teisėsaugos institucijos, ir nustatyti, kas konkrečiai naudojasi paskyra. Toks įrodinėjimo standartas beveik visais atvejais sudaro galimybę asmenims nekliudomai slėpti tikrąją naudos gavėjo tapatybę ir apeiti PPTFPĮ reikalavimus. Būtent dėl šios priežasties PPTFPĮ įpareigotiesiems subjektams ir numato žemesnį įrodinėjimo standartą – klientui nepašalinus sukeltų abejonių, neįrodžius tapatybės ir nesant galimybių pačiam įpareigotajam subjektui įsitikinti tokia kliento ir/ar naudos gavėjo tapatybe, įpareigotajam subjektui draudžiama tęsti dalykinius santykius.

19.6. Reglamento 4.3 punkto, Aprašo 11.1, 11.6 punktų nuostatos taip pat patvirtina, kad Bendrovė, nutraukdama dalykinius santykius su klientu, neprivalo surinkti „neginčijamų įrodymų“ dėl kliento daromų pažeidimų. Bendrovei nutraukiant dalykinius santykius su klientu pakanka vien to fakto, kad po patikros telefonu Bendrovei lieka abejonių dėl to, ar klientas paskyra naudojasi pats asmeniškai.

19.7. Priežiūros tarnybos nurodytas įrodinėjimo standartas akivaizdžiai prieštarauja ir Sąrašo 6 punktui. Šiame Sąrašo punkte nustatyta, kad vertinant, ar piniginė operacija ar sandoris yra įtartini, finansų įstaiga ar kitas subjektas neprivalo išsiaiškinti, ar kliento veikoje yra nusikaltimo sudėties. Minimam vertinimui pakanka subjektyvių finansų įstaigos ar kito subjekto darbuotojų įtarimų.

19.8. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, organizatoriaus teisė riboti asmens (lošėjo) dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose neturėtų būti siejama išimtinai tik su asmens (lošėjo) padarytu teisės normų pažeidimu ar jo nesąžiningais veiksmais (2019 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-996-525/2019). Taigi, dalykinių santykių nutraukimo su klientais pagrindas ne visais atvejais turi būti reglamento ar teisės aktų nuostatų konkretus pažeidimas.

19.9. Pirmosios instancijos teismo ir Priežiūros tarnybos padarytos išvados neatitinka FNTT bei Europos Sąjungos institucijų nurodymų. Tiek teismas, tiek Priežiūros tarnyba, iš Bendrovės reikalaudami itin aukšto ir net neįmanomo įrodinėjimo standarto, visiškai neatsižvelgė į bendrą Europos Sąjungos politiką pinigų plovimo rizikų valdymo klausimais, kuri kaip tik nurodo griežtinti tapatybės nustatymo reikalavimus. Be to, ir FNTT įpareigotuosius subjektus įspėja apie galimas rizikas, tarp kurių ir apie „pinigų mulo“ scenarijų. Siekiant išvengti šio scenarijaus, azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms itin svarbu įsitikinti, kad lošimo paskyra naudojasi būtent tas asmuo, kuris ją atsidarė.

19.10. Bendrovė turėjo pakankamą pagrindą padaryti išvadą, kad K. V. lošimuose dalyvauja pažeisdama Reglamento nuostatas, todėl pagrįstai nutraukė su ja dalykinius santykius. Siekdama įsitikinti, kad paskyrą susikūręs asmuo iš tiesų yra tas, kuris paskyra faktiškai naudojasi, Bendrovė turi pasirengusi konfidencialų klausimų sąrašą, nurodytą Apraše. Atsižvelgdama į konkrečią situaciją, Bendrovė individualizuotai parenka atitinkamus klausimus paskyros savininkui. Bendrovės klausimai yra pinigų plovimo prevencijos dalis, todėl jie negali būti skelbiami viešai. Jeigu klausimai būtų žinomi iš anksto, nesąžiningi lošėjai/nusikaltėliai galėtų iš anksto pasiruošti į juos atsakymus (ar paruošti asmenis, kuriais yra naudojamasi neteisėtais tikslais) ir tokiu būdu Bendrovei neįmanoma būtų nustatyti, ar konkretus asmuo naudojasi savo paskyra pats ar yra perdavęs ją naudotis kitam asmeniui, ar sukčiauja kitais būdais.

19.11. Teismas nepagrįstai pritarė atsakovo vertinimui, kad klausimai apie nuotolinio lošimo sutarties sudarymą, sąskaitos papildymo būdus, sumas klientei nebuvo užduoti, nors tai turėtų būti vieni iš esminių klausimų, siekiant patikrinti, ar asmuo tikrai naudojasi savo paskyra. Tokie klausimai galbūt nesąžiningo asmens elgesio niekaip negalėtų parodyti, nes lošėjai tiesiog pakaktų atsakyti, kad nuotolinio lošimo sutartį sudarė pati ir sąskaitą papildo iš savo mokėjimo sąskaitos (kitaip sąskaitos papildyti tiesiog neįmanoma, nes Bendrovės sistema to neleistų). Todėl tokių klausimų uždavimas yra netikslingas ir beprasmis. Be to, net ir tuo atveju, jeigu tokie klausimai būtų buvę užduoti K. V. ir ji į juos būtų atsakiusi, tai niekaip nepaneigtų fakto, jog K. V. neteisingai atsakė į visus kitus klausimus, tiesiogiai susijusius su jos pačios paskyros naudojimu, tokiu būdu sudarydama Bendrovei pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad lošėja kažkam yra perdavusi savo paskyros kontrolę arba statymus atlieka pagal trečiojo asmens nurodymus.

19.12. Skundžiamame sprendime taip pat nepagrįstai teigiama, kad „lošėjai neturi būti tam tikrų varžybų žinovai ir gebėti atsakyti į teorinius klausimus, susijusius su lošimais, tuo labiau su sporto šakomis dėl kurių jie atlieka statymus“. K. V. buvo užduoti konkretūs praktiniai (o ne teoriniai) klausimai, išimtinai susiję su jos lošėjos paskyros faktiniu naudojimu. Lošėja pokalbio metu nenurodė, kad nesupranta klausimų ar šiuose klausimuose vartojamų terminų. Taigi, patys klausimai lošėjai buvo suprantami. Tačiau lošėja į visus klausimus atsakė neteisingai ir tai yra objektyvus faktas, kurio nepaneigė nei teismas, nei atsakovas, nei pati K. V.

19.13. FNTT parengtame Sąraše yra pateikti įvairūs galimo pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti įpareigotieji subjektai (įskaitant Bendrovę). Nagrinėjamu atveju paminėtini du, kurie nors ir nėra taikomi tiesiogiai, tačiau aiškiai parodo FNTT intencijas, t. y., kai: 1) klientas negali atsakyti į užduodamus klausimus apie jo vykdomą/planuojamą finansinę veiklą, jos pobūdį, elgiasi pernelyg nervingai; 2) nepaisant įsitraukimo į veiklą, susijusią su virtualiosiomis valiutomis, klientas turi nedaug žinių apie virtualiąsias valiutas, negali paaiškinti vykdomų sandorių (galimos sukčiavimo aukos požymiai).

19.14. K. V. elgesys atitiko FNTT nurodytą „pinigų mulo“ scenarijų. Primintina, kad „pinigų mulų“ scenarijų atitinka situacijos, kai trečiųjų asmenų prašymu sukuriamos nuotolinio lošimo paskyros tokias paslaugas teikiančių bendrovių svetainėse, o prisijungimų duomenys perduodami nusikaltėliams. Taip pat situacijos, kai pinigų mulai, vykdydami nusikaltėlių nurodymus, priima nusikaltėlių pinigus, atlieka statymus, o laimėjimus perveda į nurodytas mokėjimo sąskaitas arba už laimėtus pinigus perka nusikaltėlių nurodytas prekes ar paslaugas.

19.15. Priežiūros tarnyba, atlikdama Bendrovės patikrinimą, pažeidė esmines taisykles ir procedūras, tačiau teismas šiuos pažeidimus ignoravo. Vienas esminių įrodymų, kuriuo vadovaudamasi Priežiūros tarnyba po Bendrovės patikrinimo priėmė Įsakymą, buvo K. V. Priežiūros tarnybai 2023 m. birželio 6 d. duoti paaiškinimai nuotolinės apklausos metu. Kaip matyti iš Įsakymo, išimtinai vadovaudamasi šiais paaiškinimais Priežiūros tarnyba padarė išvadą, kad K. V. Bendrovėje atidaryta lošimų paskyra neva naudojosi pati. Teismas, priimdamas nagrinėti pareiškėjo skundą, 2023 m. spalio 30 d. nutartimi įpareigojo Priežiūros tarnybą per 14 kalendorinių dienų nuo skundo su priedais skaitmeninės kopijos gavimo dienos per elektroninių paslaugų portalą pateikti teismui atsiliepimą į skundą ir visą su ginču susijusią turimą medžiagą. Priežiūros tarnyba, vadovaudamasi pačios patvirtintomis Ūkio subjektų, organizuojančių azartinius lošimus, didžiąsias, mažąsias loterijas ir žaidimus žaidimo automatais patikrinimo taisyklėmis, kartu su atsiliepimu į Bendrovės skundą privalėjo pateikti K. V. duotų paaiškinimų įrašą kaip pagrindinį įrodymą, kuriuo remiantis atsakovas priėmė Įsakymą. Tačiau toks įrašas į bylą nebuvo pateiktas. Teismo posėdžio metu Bendrovės atstovui iškėlus klausimą dėl šio esminio įrodymo nepateikimo, Priežiūros tarnybos atstovas nesugebėjo paaiškinti, ar toks įrašas apskritai buvo daromas ir kodėl į bylą nebuvo pateiktas.

19.16. Viešojo administravimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalis numato, kad sprendimas, priimtas ūkio subjekto veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje, grindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti bylos nagrinėjimo metu ir su kuriais turėjo galimybę susipažinti ūkio subjektas. Turi būti pateikti sprendimo motyvai dėl visų bylai reikšmingų aspektų, kuriuos savo paaiškinime ar nagrinėjant žodžiu ūkio subjektas buvo nurodęs. Tačiau šiuo atveju nurodyti principai buvo šiurkščiai pažeisti, nes Bendrovė neturėjo galimybių susipažinti su esminiu įrodymu (jeigu toks apskritai egzistuoja), kuriuo vadovaujantis buvo priimtas Įsakymas, ir neturėjo galimybės pateikti teismui šio įrodymo vertinimo. Bendrovė inter alia negalėjo vertinti, ar Priežiūros tarnybos neva atlikta K. V. apklausa buvo objektyvi ir išsami, negalėjo pasisakyti dėl Priežiūros tarnybos darbuotojų K. V. užduotų klausimų objektyvumo ir išsamumo, dėl jos duotų parodymų turinio, patikimumo ir kitų reikšmingų aplinkybių.

19.17. Administraciniame procese taip pat galioja rungimosi principas, kuris įpareigoja Priežiūros tarnybą įrodyti savo teiginius. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis draudžia situaciją, kai skundžiamo administracinio sprendimo teisėtumas grindžiamas šį sprendimą priėmusios institucijos žodžiu, kad esminis įrodymas egzistuoja, tačiau jo nepateikiant bylą nagrinėjančiam teismui. Jeigu Priežiūros tarnyba neturi esminio įrodymo, kurio pagrindu remiantis priėmė Įsakymą, darytina išvada, kad Įsakymo priėmimo procedūra yra neteisėta, o tai sudaro savarankišką pagrindą Įsakymą, o kartu ir skundžiamą sprendimą panaikinti. Jeigu toks įrodymas egzistuoja, tačiau į bylą nebuvo pateiktas, tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą, kaip grindžiamą įrodymais, kurie byloje nebuvo ištirti (ABTĮ 10 str. 3 d.), taip pat ir tuo pagrindu, kad Bendrovei nebuvo užtikrinta teisė į teisingą teismą, nes Bendrovei buvo užkirsta galimybė pasisakyti dėl esminių faktinių aplinkybių, lėmusių Įsakymo ir skundžiamo sprendimo priėmimą.