- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-17
- Bylos Nr.
- e2YT-2376-669/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Gasiūnas
- Pareiškėjas
- V. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui
- Advokatai
- Rolandas Stirbinskas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. Ž. mirties palikimą priėmė jos sutuoktinis V. Ž. (pareiškėjas) ir faktiškai šį turtą pradėjo valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) d. mirė pareiškėjo sutuoktinė K. Ž.. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes palikimą pradėjo faktiškai valdyti, ir dėl paveldėto turto jam nekilo jokių problemų, be to, buvo įsitikinęs, kad visas turtas po sutuoktinės mirties priklauso pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise, nes Registrų centre šis turtas registruotas jo vardu, ir nėra kitų paveldėtojų. Tačiau Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1569-514/2021 buvo nuspręsta nustatyti, kad K. Ž., mirusi (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė pusę 529/2360 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ? dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ? dalį kitų inžinerinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), taip pat ½ piniginių lėšų, esančių akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, mirusios sutuoktinės K. Ž. turtas gali pereiti valstybei, nors faktiškai visą turtą po sutuoktinės mirties valdo pareiškėjas. Faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą įrodo mokėjimo dokumentai už šiukšlių išvežimą. Kadangi name nėra teikiamos jokios kitos komunalinės paslaugos, kitų dokumentų pateikti teismui negali, nes name nėra nei elektros, nei vandentiekio. Faktas, kad po sutuoktinės mirties faktiškai priėmė palikimą, nustatytinas tam, kad pareiškėjas galėtų įregistruoti turtą viešajame centre kaip savo asmeninę nuosavybę, nors jam atrodė, kad tai ir yra jo asmeninė nuosavybė, nes registruota jo vardu, turtas įsigytas už pareiškėjo paveldėtas asmenines lėšas.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė. Papildomai paaiškino, kad dėl teisinių žinių stokos pareiškėjas daug metų netvarkė dokumentų. Turtas įsigytas iš pareiškėjo lėšų, nėra prabangus, gyvena be elektros, vanduo – iš šulinio. Pareiškėjas neturi pateikti rašytinių įrodymų, prašo vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepimu su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nesutiko. Nurodė, jog nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, ir yra gavusi pranešimą apie galimą palikėjos K. Ž. palikimo perėjimą valstybei, taip pat yra pradėjusi vykdyti dėl palikėjos palikimo paveldėjimo procedūrą valstybei. Pažymėjo, jog pareiškėjas į bylą nepateikė rašytinių įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, kad jis (duomenys neskelbtini) d. mirusios palikėjos palikimą priėmė per Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytą terminą faktiniu valdymu, nenurodė, kokius konkrečiai veiksmui dėl to atliko. Be to, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių jis nerealizavo savo paveldėjimo teisių daugiau kaip 10 metų į atsiradusį sutuoktinės palikimą visa apimtimi, paveldėjimo teisės normų nustatyta tvarka, t. y., nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Įpėdinis, kuris turėjo valią priimti palikimą, turi įrodyti, jog jis atliko aktyvius veiksmus dėl paveldimo turto, todėl pareiškėjas turėtų pateikti papildomus rašytinius įrodymus savo pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, taip priimdamas palikimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėjas V. Ž. yra mirusiosios K. Ž. sutuoktinis (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) d.) (Plungės r. sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) d. santuokos sudarymo įrašas Nr. 19, VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašo duomenys). Nustatyta, kad K. Ž. (duomenys neskelbtini) mirė, būdama santuokoje su pareiškėju V. Ž. (Plungės r. sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) mirties įrašas Nr. 290).
Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (CK 5.13 straipsnis). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis V. Ž. yra įpėdinis pagal įstatymą, paveldint mirusios sutuoktinės K. Ž. palikimą.
Testamentų registro išrašo duomenimis, Testamentų registre 2020 m. balandžio 14 d. yra įregistruotas palikimo priėmimo faktas, dėl palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kreipėsi VĮ Turto bankas, o pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui, palikimo atsisakymo, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktai neregistruoti.
Nustatyta, kad VĮ Turto bankas, gavusi informacijos apie po K. Ž. mirties likusį nepaveldėtą turtą, t. y. nustačiusi Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis nesant įregistruotų (duomenys neskelbtini) d. mirusios K. Ž. palikimo priėmimo faktų, 2020 m. balandžio 8 d. kreipėsi į Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarą dėl palikimo priėmimo po K. Ž. mirties (mirusiosios palikimo perėjimo valstybei liudijimo į palikėjai priklausiusį nekilnojamąjį ir kitą turtą išdavimo). Notaras 2020 m. balandžio 17 d. raštu atsisakė išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą, iki kol nebus nustatyta palikėjai priklausanti turto dalis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre, nes nekilnojamasis turtas ir piniginės lėšos buvo įgyti K. Ž. būnant santuokoje su V. Ž..
Ieškovės VĮ Turto banko ieškinio atsakovui V. Ž. pagrindu, Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu buvo nustatyta K. Ž. turto dalis bendrojoje su sutuoktiniu V. Ž. nuosavybėje, t. y. nustatyta, kad K. Ž. nuosavybės teise valdė: pusę 529/2360 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ? dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ? dalį kitų inžinerinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), taip pat ½ piniginių lėšų, esančių AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB SEB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Taigi po K. Ž. mirties liko nekilnojamasis turtas: 529/4720 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ? dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ? dalis kitų inžinerinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurio daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre įregistruotos K. Ž. vardu, bei piniginės lėšos, esančios AB „Swedbank“ K. Ž. vardu atidarytoje galiojančioje sąskaitoje.
Pareiškime V. Ž. nurodė, jog manė, kad po sutuoktinės mirties jos turtą ir toliau valdo jis nuosavybės teise, šis turtas įregistruotas viešajame registre, kitų paveldėtojų nėra. Teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad pareiškėjas nesikreipė po sutuoktinės mirties į notarų biurą dėl teisinio neišprusimo, teisinių žinių stokos. Turtą laikė savu, įsigytu už paveldėtas asmenines lėšas, juo rūpinosi, mokėjo ir moka mokesčius už šiukšlių išvežimą, pateikė tai patvirtinančius įrodymus, o kitos komunalinės paslaugos jo būstui nėra tiekiamos, todėl neturi kitų rašytinių įrodymų.
Šioje byloje V. Ž. pareiškimo, jog jis priėmė mirusios sutuoktinės palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, nepripažįsta suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas, nurodęs, kad pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių, kad jis (duomenys neskelbtini). mirusios palikėjos palikimą priėmė įstatyme nustatytu terminu faktiniu valdymu, kad nenurodė, kokius konkrečiai veiksmui dėl to atliko, nenurodė priežasčių, dėl kurių jis nerealizavo savo paveldėjimo teisių daugiau kaip 10 metų.
Iš bylos duomenų ir pareiškėjo bei jo atstovo paaiškinimų matyti, kad V. Ž. palikimo atsiradimo momentu gyveno jiems su palikėja K. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame būste (namo dalyje) ir liko jame gyventi po sutuoktinės mirties, perkant žemės sklypo dalį su pastatų dalimis, panaudojo savo asmenines lėšas, gautas už parduotą savo paveldėtą butą, pareiškėjo vardu buvo siunčiami mokėjimo pranešimai (už šiukšlių tvarkymą), pagal kuriuos pareiškėjas mokėjo mokesčius, t. y. rūpinosi turtu, vadinasi, elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, turintis teisę į palikimą. Teismas, išklausęs pareiškėjo atstovą, įsitikino, kad pareiškėjas daug metų netvarkė dokumentų dėl teisinių žinių stokos, ir, teismo vertinimu, pagal savo gyvenimo būdą, socialinių bei teisinių reiškinių suvokimą, pagal išgales turtą valdė kaip savo, rūpinosi paliktu turtu, be to, gyvendamas itin kukliai, neturėdamas elektros, naudodamasis vandeniu iš šulinio, būstui nesant teikiamų kitų komunalinių paslaugų, minėta, mokėjo tik mokesčius už šiukšlių išvežimą, susidariusių įsiskolinimų už šias paslaugas byloje nėra. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog pareiškėjas realiai turtą valdė ir toliau juo naudojasi, t. y. kad jis atliko sutuoktinės palikimo priėmimo veiksmus, tik teisiškai tinkamai bei nustatytais terminais neįgyvendino. Tokį teismo įsitikinimą suformavo bylos medžiaga, pareiškėjo atstovo paaiškinimai bei nepaneigė suinteresuoto asmens argumentai.
Pažymima ir tai, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami.
Teismas pažymi, jog bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, ir yra būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą, o bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-137-613/2021). Išvada dėl konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
Be to, CK 5.62 straipsnyje nustatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu turtas testamentu paliktas valstybei; palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjui neįgyvendinus teisės priimti palikimą, pateikiant pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, yra pradėta palikėjos K. Ž. palikimo paveldėjimo procedūra valstybei. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad turtas valstybei testamentu paliktas nebuvo; palikėja K. Ž. turi įpėdinį pagal įstatymą – sutuoktinį (pareiškėją) V. Ž., kuris kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti; byloje nėra duomenų, kad įpėdiniui būtų atimta paveldėjimo teisė; galiausiai, byloje padaryta išvada, jog pareiškėjas V. Ž. priėmė palikimą po savo sutuoktinės K. Ž. mirties (tik kitu įstatymo nustatytu būdu – pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti), o, kaip žinoma, palikimo priėmimas sukelia teisines pasekmes nuo palikimo atsiradimo dienos. Be to, aplinkybė, jog teisme pradėta bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neleidžia daryti išvados, jog įpėdinis (V. Ž.) atsisakė priimti palikimą, atsiradusį po K. Ž. mirties. Byloje nėra duomenų apie kitus galimus, nei V. Ž., palikėjos K. Ž. įpėdinius. Tokiu būdu, remiantis CK 5.62 straipsnio nuostatomis nėra jokio pagrindo išvadai, jog mirusiosios K. Ž. turtas paveldėjimo teise turi pereiti valstybei.
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, pareiškimas tenkinamas, nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas V. Ž. po sutuoktinės K. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) d. priėmė palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo V. Ž. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad, (duomenys neskelbtini). mirus K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.