Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto bankas ieškinį atsakovui V. Ž. dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nustačius pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis, kad nebuvo įregistruotų (duomenys neskelbtini) mirusios K. Ž. palikimo priėmimo faktų bei vadovaudamasis paminėtomis Taisyklėmis, Turto bankas 2020 m. balandžio 8 d. raštu Nr. (16.6)SK4-3539 kreipėsi į Plungės rajono 2-ojo notarų biurą dėl mirusiosios palikimo perėjimo valstybei liudijimo į palikėjai priklausiusį nekilnojamąjį ir kitą turtą išdavimo. Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarė 2020 m. balandžio 17 d. raštu atsisakė išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą iki kol nebus nustatyta palikėjai priklausanti turto dalis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre, kadangi 529/2360 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/4 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalis malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/4 dalis kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), es. (duomenys neskelbtini), Plungėje, taip pat piniginės lėšos, esančios bankų sąskaitose, buvo įgyti jai būnant santuokoje su V. Ž.

Palikėjos ir V. Ž. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) todėl santuokos metu įgytas šiame ieškinyje nurodytas visas turtas yra laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams. Tokia nuostata įtvirtinta Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.87, 3.88 straipsniuose, kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. Iš byloje esančių įrodymų yra akivaizdu, kad ieškinyje nurodytas turtas buvo bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Šiuo atveju, konstatuotina, kad ginčo turtas įgytas palikėjos ir V. Ž. santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šis faktas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Nr.44/199224 ir duomenys apie minėto turto statusą nepasikeitę iki šiol (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškinyje nurodyto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Plungėje, detali registracija iš esmės byloje nepaneigia fakto apie tai, kad sutuoktinių bendro turto dalys buvo lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Remdamasi byloje esančiais įrodymais, teigė, kad V. Ž. vardu Nekilnojamojo turto registre Nr. 44/199224 įregistruotos 529/2360 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/4 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalis malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/4 dalis kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Plungėje, taip pat piniginės lėšos, esančios AB Swedbank banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė bendrosios nuosavybės teise, kad atsakovo dalis minėtame turte sudaro 1/2 dalį šio turto.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nedalyvavo, prašė civilinę bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu atsakovas, jo atstovas neprieštaravo, kad ieškinys būtų patenkintas. Atsakovas paaiškino, kad perkant žemės sklypo dalį, gyvenamojo namo dalį su priklausiniais, buvo panaudotos lėšos, gautos pardavus atsakovo paveldėtą butą. Sutuoktinė lėšų namo su žemės sklypu pirkimui neturėjo ir prie nekilnojamojo turto įsigijimo neprisidėjo. Kadangi paveldėto buto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta kaina neatitinka tikrosios kainos, už kurią butas buvo parduotas, atsakovas aplinkybių, susijusių su gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalies įsigijimu įrodyti negali, neprieštarauja, jog jo vardu registruoto turto dalis, sutuoktinės vardu lėšos banko sąskaitose bendrosios nuosavybės teise priklausė kartu su K. Ž., nustatant, jog abiem priklausė po ½ ieškovės nurodyto turto. Taip pat paaiškino, kad esant nekilnojamajam turtui įregistruotam jo vardu, manė, jog dėl palikimo priėmimo kreiptis į notarų biurą nereikia, dėl to po sutuoktinės mirties dėl paveldėjimo į notarų biurą nesikreipė. Palikimą priėmė faktiniu valdymu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl K. Ž. turto, iki jos mirties valdyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu atsakovu V. Ž. dalies nustatymo.

Byloje nustatyta, kad atsakovo V. Ž. ir K. Ž. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašas). K. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) (Plungės r. sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovo V. Ž. ir K. Ž. santuoka iki K. Ž. mirties nebuvo nutraukta.

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą atsakovo V. Ž. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 529/2360 dalys žemės sklypo, 1/4 dalis gyvenamojo namo, 1/2 dalis malkinės, malkinė, 1/4 dalis kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių es. (duomenys neskelbtini), Plungėje. K. Ž. vardu atidarytos sąskaitos AB Swedbank ir AB SEB banke.

Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovo sutuoktinei priklausė ½ dalis minėto nekilnojamojo turto, taip pat ½ dalis piniginių lėšų, esančių K. Ž. vardu atidarytose banko sąskaitose, vadovaujantis CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.117 straipsnio 1 dalimi.

CK 3.87 straipsnyje įtvirtintas. principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. CK įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, todėl turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.82 straipsnis, 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 1 dalis).

Nekilnojamasis turtas žemės sklypo dalis ir gyvenamojo pastato dalis, ūkiniai pastatai, įgyti pagal 2008 m. rugpjūčio 20 d. žemės sklypo dalies su pastatų dalimi pirkimo-pardavimo sutartį, įregistruoti atsakovo vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl nepaisant to, kad turtas pagal šią sutartį įgytas ir įregistruotas atsakovo vardu laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad po santuokos sudarymo įgytas turtas teismo gali būti pripažintas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, jeigu nuginčijama sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija nustatytais leistinais įrodymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmenine nuosavybe.

Atsakovas pateikė 2008 m. gegužės 9 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią jis už 20 000 Lt pardavė pagal paveldėjimo teisės liudijimą įgytą 29,71 kv. m. ploto butą. Ši sutartis patvirtina atsakovo paaiškinimus teismo posėdžio metu apie jo turėtas lėšas perkant žemės sklypo dalį su pastatų dalimi, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog turtui įsigyti buvo panaudotos išimtinai jo asmeninės lėšos, kadangi žemės sklypo dalis ir gyvenamojo pastato dalis, ūkiniai pastatai pagal 2008 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį įsigyti už 64 500 Lt, t. y. už tris kartus didesnę kainą, nei parduotas atsakovo paveldėtas butas. Kitų lestinų įrodymų, kad turtas įsigytas tik atsakovo lėšomis, atsakovas nepateikė, dėl ko teismas neturi pagrindo laikyti įgytąjį turtą asmenines atsakovo nuosavybe ar nukrypti nuo lygių dalių principo, nustatant dalis bendrojoje nuosavybėje.. Iš atsakovo pateiktos 2008 m. rugpjūčio 20 d. žemės sklypo dalies su pastatų dalimi pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad žemės sklypo dalis su pastatų dalimi buvo perkami bendrosios nuosavybės teise (sutarties 1.2 punktas), minėti duomenys patvirtina, kad atsakovas įsigijo turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Šių aplinkybių iš esmės neginčijo ir atsakovas.

Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nepateikta įrodymų, kad santuoka tarp sutuoktinių būtų nutraukta, kad jie būtų sudarę vedybų ar povedybinę sutartį, ar sudarę kitokį notariškai patvirtintą susitarimą dėl turto, todėl atsakovui ir jo sutuoktinei V. Ž. įgytam turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra leistinų įrodymų, kurie paneigtų sutuoktinių turto dalių lygybės prezumpciją, laikytina, jog sutuoktiniai V. Ž. ir K. Ž. .santuokos metu įgijo lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki K. Ž. mirties valdė ieškinyje nurodytą turtą. Mirus K. Ž.. turtas tapo paveldėjimo objektu.

Atsakovas po sutuoktinės mirties nesikreipė į notarų biurą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo į santuokos metu įgytą turtą, todėl į paveldimą turtą paveldėjimo teisę turi valstybė (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ieškovės reikalavimas nustatyti, kad K. Ž. nuosavybės teise priklausė ½ sutuoktinių turto, tenkinamas.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje nustatyta, jog nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama priimant palikimą ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, ar yra įregistravęs nurodytą vienašalį sandorį viešajame registre. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas yra įpėdinis, turintis paveldėjimo teisę į po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą (CK 5.13 straipsnis), nepaisant to, kad atsakovas į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Šis teismo sprendimas neužkerta kelio atsakovui, priėmusiam palikimą faktiniu valdymu, kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. kad priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, o teismui tokį faktą nustačius, gauti paveldėjimo teisės liudijimą į palikimą, atsiradusį po sutuoktinės mirties.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 96 straipsnyje numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsakovui buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistas, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė pusę 529/2360 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/8 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/4 dalį malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalį malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/8 dalį kitų inžinerinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Plungėje, taip pat 1/2 piniginių lėšų, esančių AB Swedbank, banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB SEB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.